Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Ričardo Gilio ir Tomo Zdanavičiaus, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, išteisintiesiems G. L., R. M., V. T., N. V., J. J., D. L., D. S., išteisintojo G. L. gynėjui advokatui Artūrui Balčiūnui, išteisintosios R. M. gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, išteisintojo V. T. gynėjui advokatui Sauliui Kučiui, išteisintojo N. V. gynėjui advokatui Ignatijui Šuškevič, išteisintojo J. J. gynėjui advokatui J. M., išteisintojo D. L. gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui, išteisintojo D. S. gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro Aido Amparavičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. išteisintas pagal LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 24 str. 5 d., 300 str.1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 24 str. 5 d., 228 str. 1 d.; 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 22 str. 1 d., 207 str. 1 d.; 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 22 str. 1 d., 207 str. 1 d., R. M. išteisinta pagal LR BK 22 str. 1d., 207 str. 1 d., V. T. išteisintas pagal LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 228 str. 1 d.; 22 str. 1 d. ir 207 str. 1 d., N. V. išteisintas pagal LR BK 300 str. 1 d. (3 epizodai) (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 24 str. 5 d. 300 str. 1d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 207 str. 1 d., J. J. išteisintas pagal LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), D. L. išteisintas pagal LR BK 300 str. 1 d. (4 epizodai) (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 22 str. 1 d. ir 207 str. 1 d. (3 epizodai), D. S. išteisintas pagal LR BK 300 str. 1 d. (2 epizodai) (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 22 str. 1 d. ir 207 str.1d., nepadarius jiems veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. išteisintas dėl kaltinimo pagal LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), t. y. kad jis būdamas ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę, bei tai, jog ŽŪB (duomenys neskelbtini) neketina ŽŪB (duomenys neskelbtini) parduoti grūdų, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. L., 2004-12-07 Pasvalio rajone, sudarė fiktyvų sandorį dėl 1500 tonų kviečių pirkimo ir siekdamas pagrįsti pinigų pervedimus iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, suklastojo 2004-12-07 pirkimo pardavimo sutartį, nurodytus žinomai melagingus jos turinio duomenis, kad pirkėjas - ŽŪB (duomenys neskelbtini) perka, o pardavėjas - ŽŪB (duomenys neskelbtini) parduoda 1500 tonų kviečių, kurių bendra vertė 450 000 litų, jis patvirtino savo parašu ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) spaudu, o 2004-12-08 ŽŪB (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, esančiose Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k., D. L. pasirašydamas 2004-12-07 fiktyvią kviečių pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino melagingus duomenis savo parašu ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) spaudu.

Taip pat išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) padarymo, t. y. kad jis palenkė kitą asmenį suklastoti tikrą dokumentą, t.y. būdamas ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Agentūrai duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę bei tai, jog AB bankas „Hansabankas“ ŽŪB (duomenys neskelbtini) iki 2004-12-08 yra suteikęs paskolų viso už 407650 litų (pagal 2004-07-14 Kredito linijos sutartį Nr.04-027437-KL - 268 650 litų, pagal 2004-11-23 Kredito linijos sutartį Nr.04-050105-KL - 90 000 litų , pagal 2004-12-08 papildomą susitarimą Nr.04-050105-KL/1 – 49 000 litų) ir tuo pagrindu ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) įkeista bankui du kartus minėtų prievolių užtikrinimui, palenkė AB banko „Hansabankas“ Panevėžio regiono skyriaus Pasvalio klientų aptarnavimo centro (toliau – AB banko „Hansabankas“ Pasvalio KAC) valdytoją V. T. sąmoningai nuslėpti tikrus duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) finansinius įsipareigojimus ir 2004-12-08 AB banko „Hansabankas“ Pasvalio KAC patalpose, esančiose Vilniaus g. 11, Pasvalyje, suklastoti AB banko „Hansabankas“ pažymą Nr. 01-53-261, adresuotą Agentūrai – įrašyti į pažymą turinčius reikšmės Agentūros sprendimui dėl paramos suteikimo duomenis, kad minėta sąskaita įkeista tik pagal vieną 2004-07-14 Kredito linijos sutartį Nr.04-027437-KL 268 650 litų prievolės užtikrinimui.

Taip pat išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d. padarymo, t.y. kad jis palenkė kitą asmenį piktnaudžiauti tarnyba, t.y. būdamas ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Agentūrai duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę bei tai, jog V. T., būdamas AB banko „Hansabankas“ Pasvalio KAC valdytoju, turi teisę pasirašyti banko dokumentuose, palenkė pastarąjį piktnaudžiauti suteikta teise ir AB banko „Hansabankas“ Pasvalio KAC patalpose, esančiose Vilniaus g. 11, Pasvalyje, suklastoti AB banko „Hansabankas“ pažymą Nr. 01-53-261, adresuotą Agentūrai, sąmoningai nuslėpus tikrus duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) finansinius įsipareigojimus, dėl ko didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, nes buvo pažeistas teisės aktais reglamentuotas Lietuvos bankų sistemos stabilumas patikimumas, efektyvumas ir saugumas.

Taip pat išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) padarymo, t. y. kad jis suklastojo tikrą dokumentą, t.y. būdamas ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Agentūrai duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę, bei tai, jog ŽŪB (duomenys neskelbtini) neturi 1 332 330 litų piniginių lėšų ir iki 2004-12-08 iš AB banko „Hansabankas“ yra gavusi paskolų viso už 407650 litų, 2004-12-09 Pasvalio r., į ŽŪB (duomenys neskelbtini) paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti Nr. BPD 2004-EZUOGF-4.1-01-04/5/0036 projekto „Pieno ūkio modernizavimas ir plėtra“ įgyvendinimui, specialios (B-2) dalies IV skyrių įrašė žinomai melagingus duomenis apie projekto finansavimo šaltinius, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) turimos piniginės lėšos yra 1 332 330 litų – 40 procentų nuo bendros projekto vertės, o X skyriuje sąmoningai nuslėpė duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini turimas paskolas: pagal 2004-11-23 Kredito linijos sutartį Nr.04-050105-KL - 90 000 litų, pagal 2004-12-08 papildomą susitarimą Nr.04-050105-KL/1 – 49 000 litų, šiuos duomenis jis patvirtino savo parašu ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) spaudu.

Taip pat išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d., 207 str. 1 d. padarymo, t. y. kad jis pasikėsino apgaule kito asmens naudai gauti subsidiją, o būtent, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ŽŪB (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere R. M., ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. L. ir AB banko „Hansabankas“ Pasvalio KAC valdytoju V. T., turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Agentūrai duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę, 2004-12-07 Pasvalio rajone, su D. L. sudarė fiktyvų sandorį, dėl 1500 tonų kviečių pirkimo, R. M. 2004-12-08 ŽŪB (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, esančiose Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k., pateikus, o D. L. pasirašius 2004-12-07 fiktyvią kviečių pirkimo-pardavimo sutartį bei mokėjimo dokumentus, kurių pagrindu, tą pačią dieną ŽŪB (duomenys neskelbtini) į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą AB banke „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), pervedus 450 000 litų, V. T. suklastojus ir išdavus R. M. AB banko „Hansabankas“ pažymą Nr. 01-53-261 apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitos likutį, jis 2004-12-09 Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio skyriuje, esančiame Anykščių g. 4, Panevėžyje, pateikė ŽŪB (duomenys neskelbtini) paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti Nr. BPD 2004-EZUOGF-4.1-01-04/5/0036 projekto “Pieno ūkio modernizavimas ir plėtra” įgyvendinimui, kurios specialios (B-2) dalies IV skyriuje nurodė žinomai melagingus duomenis apie projekto finansavimo šaltinius, o X skyriuje sąmoningai nuslėpė duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) turimas paskolas, šiuos turinčius reikšmės Agentūros sprendimui dėl paramos suteikimo duomenis patvirtino minėta suklastota pažyma, po ko R. M. 2004-12-10 Pasvalio r. surašė mokestinį pavedimą ir iš tos pačios ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitos grąžino ŽŪB(duomenys neskelbtini) 450.000 litų, ir kad tokiu būdu D. L., G. L., R. M. ir V. T., realizuodami vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą, pasikėsino apgaule kito asmens - ŽŪB (duomenys neskelbtini) - naudai gauti subsidiją – 1 294 800 Lt iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi FNTT prie LR VRM pareigūnai paraiškos analizės metu nustatė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Taip pat išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) padarymo, t. y. kad jis suklastojo tikrą dokumentą - būdamas ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Agentūrai duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę, bei tai, jog ŽŪB (duomenys neskelbtini) neketina iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) pirkti kombaino DON-1500B, gamyklinis numeris 087260, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. L., 2005-04-15 Pasvalio rajone, sudarė fiktyvų sandorį dėl minėto kombaino pirkimo ir siekdamas pagrįsti pinigų pervedimus iš ŽŪB(duomenys neskelbtini) į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, suklastojo 2005-04-15 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 5, nurodytus žinomai melagingus jos turinio duomenis, kad pirkėjas - ŽŪB (duomenys neskelbtini) perka, o pardavėjas - ŽŪB (duomenys neskelbtini) parduoda kombainą DON-1500B, gamyklinis numeris 087260, kurio vertė 177 000 litų, jis patvirtino savo parašu ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) spaudu, o D. L. - savo parašu ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) spaudu.

Taip pat išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d., 207 str. 1 d. padarymo, t. y. kad jis pasikėsino apgaule kito asmens naudai gauti subsidiją, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. L. turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Agentūrai duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę, 2005-04-11 Pasvalio r., D. L. suklastojus ŽŪB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) grūdų pirkimo - pardavimo sutartį Nr.04PAG 3/130 dėl 1300 tonų pašarinių kviečių ir 700 tonų pašarinių miežių pardavimo ir jos pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą AB banke „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 499 989,60 litų, jis 2005-04-15 Pasvalio rajone, su D. L. sudarė ir pasirašė fiktyvią pirkimo-pardavimo sutartį Nr.5 dėl kombaino DON 1500B, gamyklinis numeris 087260 pirkimo, kurios pagrindu, 2005-04-18 ŽŪB (duomenys neskelbtini) į minėtą ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, pervedus 177 000 litų, po ko D. L. 2005-04-18 AB banke „Hansabankas“ Pasvalio KAC paėmęs pažymą Nr.01-53-72 apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutį, tą pačią dieną Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio skyriuje, esančiame Anykščių g. 4, Panevėžyje, pateikė ŽŪB (duomenys neskelbtini) paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti Nr.BPD 2004-EZUOGF-4.1-02-05/5/0049 projekto „Grūdų ūkio modernizavimas ir plėtra“ įgyvendinimui, kurios specialioje (B) dalyje IV skirsnyje nurodė žinomai melagingus duomenis apie projekto finansavimo šaltinius, šiuos turinčius reikšmės Agentūros sprendimui dėl paramos suteikimo duomenis D. L. patvirtino minėta banko pažyma po ko pagal D. L. nurodymus iš tos pačios ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitos 2005-04-20 ŽŪB (duomenys neskelbtini) buvo gražinti 177 000 litų, o 2005-05-09 UAB (duomenys neskelbtini) – gražinti 499 989,60 litų ir, kad tokiu būdu D. L. ir G. L., realizuodami vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą, pasikėsino apgaule kito asmens - ŽŪB (duomenys neskelbtini) - naudai gauti subsidiją – 1 273 120 Lt iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi FNTT prie LR VRM pareigūnai paraiškos analizės metu nustatė tikrovės neatitinkančius duomenis.

R. M. išteisinta dėl kaltinimo pagal LR BK 22 str. 1 d., 207 str. 1 d., t.y. kad ji būdama ŽŪB (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere, veikdama bendrininkų grupėje kartu su ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi G. L., ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. L., AB banko „Hansabankas“ Panevėžio regiono skyriaus Pasvalio klientų aptarnavimo centro (toliau – AB banko „Hansabankas“ Pasvalio KAC) valdytoju V. T., turėdama tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodama, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę, bei tai, jog 2004-12-07 Pasvalio rajone, G. L. ir D. L. sudarė fiktyvų sandorį, dėl 1500 tonų kviečių pirkimo, ji surašė mokėjimo dokumentą - išankstinę sąskaitą, kurią 2004-12-08 ŽŪB (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, esančiose Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k., pateikė D. L. kartu su 2004-12-07 fiktyvia kviečių pirkimo-pardavimo sutartimi, kurią pastarajam pasirašius, tą pačią dieną, ŽŪB (duomenys neskelbtini) į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą AB banke „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), pervedus 450 000 litų, V. T. jai išdavė, suklastotą AB banko „Hansabankas“ pažymą Nr. 01-53-261 apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitos likutį, kurią jai perdavus G. L., pastarasis 2004-12-09 Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio skyriuje, esančiame Anykščių g. 4, Panevėžyje, pateikė ŽŪB (duomenys neskelbtini) paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti Nr. BPD 2004-EZUOGF-4.1-01-04/5/0036 projekto „Pieno ūkio modernizavimas ir plėtra” įgyvendinimui, kurios specialios (B-2) dalies IV skyriuje nurodė žinomai melagingus duomenis apie projekto finansavimo šaltinius, o X skyriuje sąmoningai nuslėpė duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) turimas paskolas, šiuos melagingus duomenis, turinčius reikšmės Agentūros sprendimui dėl paramos suteikimo patvirtindamas minėta suklastota pažyma, o ji 2004-12-10 surašė mokestinį pavedimą ir iš tos pačios ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitos grąžino ŽŪB (duomenys neskelbtini) 450.000 litų ir, kad tokiu būdu D. L., G. L., R. M. ir V. T., realizuodami vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą, pasikėsino apgaule kito asmens - ŽŪB (duomenys neskelbtini) gauti subsidiją – 1 294 800 Lt iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi FNTT prie LR VRM pareigūnai paraiškos analizės metu nustatė tikrovės neatitinkančius duomenis.

V. T. išteisintas dėl kaltinimo pagal LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), t.y. kad jis būdamas AB banko „Hansabankas“ Panevėžio regiono skyriaus Pasvalio klientų aptarnavimo centro (toliau – AB banko „Hansabankas“ Pasvalio KAC) valdytoju, ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriui G. L. palenkus daryti nusikalstamą veiką, žinodamas, kad AB „Hansabankas“ ŽŪB (duomenys neskelbtini) iki 2004-12-08 yra suteikęs paskolų viso už 407650 litų (pagal 2004-07-14 Kredito linijos sutartį Nr.04-027437-KL - 268 650 litų, pagal 2004-11-23 Kredito linijos sutartį Nr.04-050105-KL - 90 000 litų, pagal 2004-12-08 papildomą susitarimą Nr.04-050105-KL/1 – 49 000 litų) ir tuo pagrindu ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) įkeista bankui du kartus minėtų prievolių užtikrinimui, sąmoningai nuslėpdamas tikrus duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) finansinius įsipareigojimus, 2004-12-08 AB banko „Hansabankas“ Pasvalio KAC patalpose, esančiose Vilniaus g. 11, Pasvalyje, į AB banko „Hansabankas“ pažymą Nr. 01-53-261, adresuotą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) įrašė turinčius reikšmės Agentūros sprendimui dėl paramos suteikimo duomenis, kad minėta sąskaita įkeista tik pagal vieną 2004-07-14 Kredito linijos sutartį Nr.04-027437-KL 268 650 litų prievolės užtikrinimui bei patvirtino šiuos duomenis savo parašu ir Pasvalio KAC spaudu.

Taip pat išteisintas pagal LR BK 228 str. 1 d., t. y. kad jis piktnaudžiavo tarnyba, o būtent: būdamas AB banko „Hansabankas“ Pasvalio KAC valdytoju, ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriui G. L. palenkus daryti nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudamas 2003-06-16 AB banko „Hansabankas“ banko valdybos nutarimu (protokolas Nr. 41) patvirtintų AB banko „Hansabankas“ Pasvalio KAC nuostatų 23.16 punkte, jam suteikta teise „pasirašyti Banko dokumentuose, susijusiuose su Centro ir jo struktūroje esančių Poskyrių vykdoma veikla“, 2004-12-08, AB banko „Hansabankas“ Pasvalio KAC patalpose, esančiose Vilniaus g. 11, Pasvalyje, suklastojo AB banko „Hansabankas“ pažymą Nr. 01-53-261, adresuotą Agentūrai, sąmoningai nuslėpdamas tikrus duomenis apie ŽŪB (duomenys neskeltini) finansinius įsipareigojimus, dėl ko didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, nes buvo pažeistas teisės aktais reglamentuotas Lietuvos bankų sistemos stabilumas patikimumas, efektyvumas ir saugumas.

Taip pat išteisintas pagal LR BK 22 str.1 d., 207 str. 1 d., t. y. kad jis pasikėsino apgaule kito asmens naudai gauti subsidiją, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi G. L., vyriausiąja buhaltere R. M., ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. L., turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Agentūrai duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę, 2004-12-07 Pasvalio rajone, G. L. ir D. L. sudarius fiktyvų sandorį, dėl 1500 tonų kviečių pirkimo, R. M. 2004-12-08 ŽŪB (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, esančiose Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k., pateikus, o D. L. pasirašius 2004-12-07 fiktyvią kviečių pirkimo-pardavimo sutartį bei mokėjimo dokumentus, kurių pagrindu, tą pačią dieną ŽŪB (duomenys neskelbtini) į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą AB banke „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), pervedus 450 000 litų, jis suklastojo AB banko „Hansabankas“ pažymą Nr. 01-53-261 apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitos likutį, kurią išdavė R. M., po ko G. L. 2004-12-09, Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio skyriuje, esančiame Anykščių g. 4, Panevėžyje, pateikė ŽŪB (duomenys neskelbtini) paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti Nr. BPD 2004-EZUOGF-4.1-01-04/5/0036 projekto „Pieno ūkio modernizavimas ir plėtra“ įgyvendinimui, kurios specialios (B-2) dalies IV skyriuje nurodė žinomai melagingus duomenis apie projekto finansavimo šaltinius, o X skyriuje sąmoningai nuslėpė duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) turimas paskolas, šiuos melagingus duomenis, turinčius reikšmės Agentūros sprendimui dėl paramos suteikimo patvirtindamas minėta suklastota pažyma, o R. M. 2004-12-10 surašė mokestinį pavedimą ir iš tos pačios ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitos grąžino ŽŪB (duomenys neskelbtini) 450.000 litų, ir tokiu būdu D. L., G. L., R. M. ir V. T., realizuodami vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą, pasikėsino apgaule kito asmens - ŽŪB (duomenys neskelbtini) naudai gauti subsidiją – 1 294 800 Lt iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi FNTT prie LR VRM pareigūnai paraiškos analizės metu nustatė tikrovės neatitinkančius duomenis.

N. V. išteisintas dėl kaltinimo pagal LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), t.y. kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) duomenis, apie UAB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę, bei tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) neketina UAB (duomenys neskelbtini) parduoti grūdų, 2004-11-18 UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suklastojo 2004-11-18 pirkimo - pardavimo sutartį Nr.GR 04-11-29 dėl kviečių pardavimo, nurodydamas žinomai melagingus jos turinio duomenis, kad pardavėjas – UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja UAB (duomenys neskelbtini) parduoti, 800 tonų kviečių, kurių bendra vertė 250 000 litų bei patvirtindamas šiuos duomenis savo parašu ir UAB (duomenys neskelbtini) spaudu.

Taip pat išteisintas pagal LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), t. y., kad jis suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Agentūrai duomenis, apie UAB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę, bei tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) neketina UAB (duomenys neskelbtini) parduoti grūdų, 2004-12-03 UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), Pakruojyje, suklastojo 2004-12-03 žieminių kviečių pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 12-03/2004 dėl kviečių pardavimo, nurodydamas žinomai melagingus jos turinio duomenis, kad pardavėjas – UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja pateikti UAB (duomenys neskelbtini), 1500 tonų kviečių, kurių bendra vertė 450 000 litų bei patvirtindamas šiuos duomenis savo parašu ir UAB (duomenys neskelbtini) spaudu.

Taip pat išteisintas pagal LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), t. y., kad jis suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Agentūrai duomenis, apie UAB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę, bei tai, jog pagal 2004-08-12 AB banko „Hansabankas“ kredito linijos sutartį Nr. 04-031854-KL UAB (duomenys neskelbtini) suteikta 356 500 litų paskola iki 2004-08-19 jau panaudota bendrovės ūkinėm finansinėm reikmėm bei tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) neturi 1 968 990 litų piniginių lėšų, 2004-12-08 Pasvalio rajone, į UAB (duomenys neskelbtini) paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti Nr. BPD 2004-EZUOGF-4.1-01-04/5/0033 projekto „Pieno ūkio modernizavimas ir plėtra“ įgyvendinimui, specialios (B) dalies IV skyrių įrašė žinomai melagingus duomenis apie projekto finansavimo šaltinius, kad UAB (duomenys neskelbtini) turimos piniginės lėšos yra 1 968 990 litų – 61,70 procentų nuo bendros projekto vertės, o 356 500 litų AB banko „Hansabankas“ paskola –11,17 procentų nuo bendros projekto vertės bus panaudota projektui įgyvendinti, šiuos duomenis jis patvirtino savo parašu ir UAB (duomenys neskelbtini) spaudu;

Taip pat išteisintas pagal LR BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), t. y. kad jis palenkė kitą asmenį suklastoti tikrą dokumentą, o būtent: būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Agentūrai duomenis, apie UAB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad projekto vykdytojas pasirašęs paramos sutartį su Agentūra dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų teikimo, privalo įvykdyti projektą iki nustatyto termino, arba Agentūrai projekto vykdytojas privalo pateikti motyvuotą prašymą dėl sutarties pakeitimo, bei taip pat žinodamas, jos dėl projekto vykdytojo – UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimų darbų rangovams nėra galimybės įvykdyti projekto, palenkė UAB (duomenys neskelbtini) projekto „Pieno ūkio modernizavimas ir plėtra“ statybos darbų rangovo - V. N. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) (toliau IĮ (duomenys neskelbtini)) komercijos direktorių J. J., 2005-11-14 IĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, suklastoti IĮ (duomenys neskelbtini) 2005-11-14 pranešimą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, nurodydamas įrašyti į pranešimą turinčius reikšmės Agentūros sprendimui dėl paramos sutarties pakeitimo žinomai melagingu duomenis, jog būtent IĮ (duomenys neskelbtini) negali laiku ir pilnai užbaigti statybos darbų.

Taip pat išteisintas pagal LR BK 207 str. 1 d., t. y. kad jis apgaule kito asmens naudai įgijo teisę gauti subsidiją, o būtent: būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Agentūrai duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę, bei tai, jog pagal 2004-08-12 AB banko „Hansabankas“ kredito linijos sutartį Nr. 04-031854-KL UAB (duomenys neskelbtini) suteikta 356 500 litų paskola iki 2004-08-19 jau panaudota bendrovės ūkinėm finansinėm reikmėm, 2004-11-18 suklastojęs 2004-11-18 pirkimo - pardavimo sutartį Nr.GR 04-11-29 dėl 800 tonų, 250 000 litų vertės kviečių pardavimo UAB (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 2004-12-03 UAB (duomenys neskelbtini) pervedus į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą AB banke „Hansabankas“ Nr.(duomenys neskelbtini) - 250 000 litų, o taip pat, 2004-12-03 jis suklastęs 2004-12-03 žieminių kviečių pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 12-03/2004 dėl 1500 tonų, 450 000 litų vertės kviečių pardavimo UAB (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į minėtą UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą UAB (duomenys neskelbtini) 2004-12-03 ir 2004-12-06 pervedus 200 000 litų, jis 2004-12-08 AB banko „Hansabankas“ Panevėžio skyriaus Pasvalio klientų aptarnavimo centre, esančiame Vilniaus g.11, Pasvalyje, paėmė minėtos UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašą ir 2004-12-09 Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio skyriui, esančiam Anykščių g. 4, Panevėžyje, pateikė UAB (duomenys neskelbtini) paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti Nr. BPD 2004-EZUOGF-4.1-01-04/5/0033 projekto “Pieno ūkio modernizavimas ir plėtra” įgyvendinimui, kurios specialioje (B) dalyje IV skyriuje nurodė žinomai melagingus turinčius reikšmės Agentūros sprendimui dėl paramos suteikimo duomenis apie projekto finansavimo šaltinius, po ko jo nurodymu 2004-12-09 UAB (duomenys neskelbtini) buvo gražinti 185 500 litų, o 2004-12-10 UAB (duomenys neskelbtini) buvo gražinti 250 000 litų. Agentūrai atlikus paraiškos vertinimo procedūras jis laikotarpyje nuo 2005-10-05 iki 2005-10-12, Agentūros patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su Agentūra pasirašė paramos sutartį Nr.BPD2004-EZUOGF-4.1-01-04/5/0033 dėl 1.294.800 litų paramos teikimo UAB (duomenys neskelbtini) projekto įgyvendinimui ir tokiu būdu apgaule, kito asmens - UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo teisę gauti subsidiją – 1 294 800 Lt iš Europos Sąjungos paramos fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, taip pat tęsdamas savo nuskalstamus veiksmus, realizuodamas vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą, 2005-11-17 pateikė Agentūrai J. J. 2005-11-15 suklastotą pranešimą, taip pagrįsdamas UAB (duomenys neskelbtini) 2005-11-15 prašymą dėl galutinio mokėjimo prašymo pateikimo atidėjimo pagal minėtą paramos sutartį.

J. J. išteisintas dėl kaltinimo pagal LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), t.y. kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) projekto „Pieno ūkio modernizavimas ir plėtra“ statybos darbų rangovo - V. N. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) (toliau IĮ (duomenys neskelbtini)) komercijos direktoriumi, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui N. V. palenkus padaryti nusikalstamą veiką, 2005-11-14 IĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, į IĮ (duomenys neskelbtini) 2005-11-14 pranešimą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, jog sutrikus respublikoje cemento tiekimui IĮ (duomenys neskelbtini) negali 800 vietų pienininkystės ūkio komplekse laiku ir pilnai užbaigti karvidės grindų, sijų betonavimo darbų, o dėl medienos trūkumo trukdosi medinių karkasų montavimo darbai, bei šį pranešimą pasirašyti ir patvirtinti ĮI (duomenys neskelbtini) spaudu pateikė įmonės vadovui V. N..

D. L. išteisintas dėl kaltinimo pagal LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), t.y. kad jis būdamas ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę, bei tai, jog ŽŪB (duomenys neskelbtini) neketina ŽŪB (duomenys neskelbtini) parduoti grūdų, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi G. L., 2004-12-07 Pasvalio rajone, sudarė fiktyvų sandorį dėl 1500 tonų kviečių pirkimo, siekdamas pagrįsti pinigų pervedimus iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, suklastojo 2004-12-07 pirkimo pardavimo sutartį, nurodytus žinomai melagingus jos turinio duomenis, kad pirkėjas - ŽŪB (duomenys neskelbtini) perka, o pardavėjas - ŽŪB (duomenys neskelbtini) parduoda 1500 tonų kviečių, kurių bendra vertė 450 000 litų, G. L. patvirtinus savo parašu ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) spaudu, jis 2004-12-08 ŽŪB (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, esančiose Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k., pasirašė minėtą sutartį ir patvirtino ją ŽŪB (duomenys neskelbtini) spaudu.

Taip pat išteisintas pagal LR BK 22 str.1d., 207 str. 1 d., t. y. kad jis pasikėsino apgaule kito asmens naudai gauti subsidiją, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi G. L. ir vyriausiąja buhaltere R. M. bei AB banko „Hansabankas“ Panevėžio skyriaus Pasvalio klientų aptarnavimo centro valdytoju V. T., turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Agentūrai duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę, 2004-12-07 Pasvalio rajone, su G. L. sudarė fiktyvų sandorį, dėl 1500 tonų kviečių pirkimo, R. M. 2004-12-08 ŽŪB (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, esančiose Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), pateikus jis pasirašė minėtą fiktyvią kviečių pirkimo-pardavimo sutartį bei mokėjimo dokumentus, kurių pagrindu, tą pačią dieną ŽŪB (duomenys neskelbtini) į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą AB banke „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 450 000 litų, po ko V. T. suklastojo ir išdavė R. M. AB banko „Hansabankas“ pažymą Nr. 01-53-261 apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitos likutį, o G. L. 2004-12-09 Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio skyriuje, esančiame Anykščių g. 4, Panevėžyje, pateikė ŽŪB (duomenys neskelbtini) paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti Nr. BPD 2004-EZUOGF-4.1-01-04/5/0036 projekto „Pieno ūkio modernizavimas ir plėtra“ įgyvendinimui, kurios specialios (B-2) dalies IV skyriuje nurodė žinomai melagingus duomenis apie projekto finansavimo šaltinius, o X skyriuje sąmoningai nuslėpė duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) turimas paskolas, šiuos turinčius reikšmės Agentūros sprendimui dėl paramos suteikimo duomenis patvirtino minėta suklastota pažyma, o R. M. 2004-12-10 Pasvalio r. surašė mokestinį pavedimą ir iš tos pačios ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitos grąžino ŽŪB (duomenys neskelbtini) 450.000 litų. Tokiu būdu D. L., G. L., R. M. ir V. T., realizuodami vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą, pasikėsino apgaule kito asmens - ŽŪB (duomenys neskelbtini) naudai gauti subsidiją – 1 294 800 Lt iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi FNTT prie LR VRM pareigūnai paraiškos analizės metu nustatė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Taip pat išteisintas pagal LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), t. y. kad jis suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: kad turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Agentūrai duomenis, apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę, bei tai, jog ŽŪB (duomenys neskelbtini) neketina UAB (duomenys neskelbtini) parduoti grūdų, 2005-04-11 ŽŪB (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, (duomenys neskelbtini) k., Pasvalio r., suklastojo ŽŪB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) grūdų pirkimo - pardavimo sutartį Nr.04PAG 3/130, nurodydamas žinomai melagingus jos turinio duomenis, kad pardavėjas – ŽŪB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja pristatyti UAB (duomenys neskelbtini) 1300 tonų pašarinių kviečių ir 700 tonų pašarinių miežių, kurių bendra vertė 499 989,60 litų bei patvirtindamas šiuos duomenis savo parašu ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) spaudu.

Taip pat išteisintas pagal LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), t. y. kad jis suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Agentūrai duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę, bei tai, jog ŽŪB (duomenys neskelbtini) neketina ŽŪB (duomenys neskelbtini) parduoti kombaino DON-1500B, gamyklinis numeris 087260, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. L., 2005-04-15 Pasvalio rajone, sudarė fiktyvų sandorį dėl minėto kombaino pirkimo ir siekdamas pagrįsti pinigų pervedimus iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, suklastojo 2005-04-15 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 5, nurodytus žinomai melagingus jos turinio duomenis, kad pirkėjas - ŽŪB (duomenys neskelbtini) perka, o pardavėjas - ŽŪB (duomenys neskelbtini) parduoda kombainą DON-1500B, gamyklinis numeris 087260, kurio vertė 177 000 litų, jis patvirtino savo parašu ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) spaudu, o G. L. - savo parašu ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) spaudu.

Taip pat išteisintas pagal LR BK BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), t. y. kad jis suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Agentūrai duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę, bei tai, jog ŽŪB (duomenys neskelbtini) neturi 1 201 830 litų piniginių lėšų, jis 2005-04-15 Pasvalio rajone, į ŽŪB (duomenys neskelbtini) paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti Nr. BPD 2004-EZUOGF-4.1-02-05/5/0049 projekto „Grūdų ūkio modernizavimas ir plėtra“ įgyvendinimui, specialios (B) dalies IV skyrių įrašė žinomai melagingus duomenis apie projekto finansavimo šaltinius, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) turimos piniginės lėšos yra 1 201 830 litų – 40 procentų nuo bendros projekto vertės ir šiuos duomenis jis patvirtino savo parašu ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) spaudu.

Taip pat išteisintas pagal LR BK 22 str. 1 d., 207 str. 1 d., t. y., kad jis pasikėsino apgaule kito asmens naudai gauti subsidiją, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi G. L. turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Agentūrai duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę, 2005-04-11 Pasvalio r., suklastojo ŽŪB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) grūdų pirkimo - pardavimo sutartį Nr.04PAG 3/130 ir jos pagrindu 2005-04-14 UAB (duomenys neskelbtini) į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą AB banke „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 499 989,60 litų, jis 2005-04-15 Pasvalio rajone, su G. L. sudarė ir pasirašė fiktyvią pirkimo-pardavimo sutartį Nr.5 dėl kombaino DON 1500B, gamyklinis numeris 087260 pardavimo, kurios pagrindu, 2005-04-18 ŽŪB (duomenys neskelbtini) į minėtą ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, pervedus 177 000 litų, jis 2005-04-18 AB banke „Hansabankas“ Pasvalio KAC paėmęs pažymą Nr.01-53-72 apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutį, tą pačią dieną Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio skyriuje, esančiame Anykščių g. 4, Panevėžyje, pateikė ŽŪB (duomenys neskelbtini) paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti Nr.BPD 2004-EZUOGF-4.1-02-05/5/0049 projekto „Grūdų ūkio modernizavimas ir plėtra“ įgyvendinimui, kurios specialioje (B) dalyje IV skyriuje nurodė žinomai melagingus duomenis apie projekto finansavimo šaltinius, šiuos turinčius reikšmės Agentūros sprendimui dėl paramos suteikimo duomenis patvirtindamas minėta banko pažyma, po ko pagal jo nurodymą iš tos pačios ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitos 2005-04-20 ŽŪB (duomenys neskelbtini) buvo gražinti 177 000 litų, o 2005-05-09 UAB (duomenys neskelbtini) – gražinti 499 989,60 litų ir, kad tokiu būdu D. L. ir G. L., realizuodami vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą, pasikėsino apgaule kito asmens - ŽŪB (duomenys neskelbtini) naudai gauti subsidiją – 1 273 120 Lt iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi FNTT prie LR VRM pareigūnai paraiškos analizės metu nustatė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Taip pat išteisintas pagal LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), t. y. kad jis suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Agentūrai duomenis, apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę, bei tai, jog ŽŪB (duomenys neskelbtini) neketina iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) pirkti gyvulių, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. S., 2005-05-02 Pasvalio rajone, sudarė fiktyvų sandorį dėl 90 tonų galvijų gyvu svoriu pardavimo ir siekdamas pagrįsti pinigų pervedimus iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, suklastojo 2005-05-02 gyvulių pardavimo sutartį Nr.1-2005, nurodytus žinomai melagingus jos turinio duomenis, kad pirkėjas - ŽŪB (duomenys neskelbtini) perka, o pardavėjas - ŽŪB (duomenys neskelbtini) parduoda sveikus galvijus, vieno galvijo svoris neturi būti mažesnis nei 450 kg gyvu svoriu, viso 90 tonų galvijų gyvu svoriu, už 337 050 litų, jis patvirtino savo parašu ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) spaudu, o D. S. - savo parašu ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) spaudu.

Taip pat išteisintas pagal LR BK 22 str. 1 d., 207 str. 1 d., t. y., kad jis pasikėsino apgaule kito asmens naudai gauti subsidiją, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. S., turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Agentūrai duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę, jis 2005-05-02 Pasvalio rajone, su D. S. sudarė ir pasirašė fiktyvią gyvulių pardavimo sutartį Nr.1-2005, dėl gyvulių pardavimo, kurios pagrindu, 2005-05-03 ŽŪB (duomenys neskelbtini) atliko išankstinį apmokėjimą į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą AB banke „Hansabankas“ Nr.(duomenys neskelbtini) ir pervedė 337 050 litų, po ko D. S. 2005-05-04 AB banke „Hansabankas“ Pasvalio KAC paėmęs pažymą Nr.01-53-104 apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitos likutį ir tą pačią dieną Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio skyriuje, esančiame Anykščių g. 4, Panevėžyje, pateikęs ŽŪB (duomenys neskelbtini) paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti Nr.BPD 2004-EZUOGF-4.1-02-05/5/0064 projekto „Augalininkystės ūkio modernizavimas ir plėtra“ įgyvendinimui, kurios specialioje (B) dalyje IV skyriuje nurodė žinomai melagingus duomenis apie projekto finansavimo šaltinius, šiuos turinčius reikšmės Agentūros sprendimui dėl paramos suteikimo duomenis patvirtino minėta banko pažyma, po ko pagal D. S. nurodymą iš tos pačios ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitos 2005-05-06 ŽŪB (duomenys neskelbtini) buvo gražinti 337 050 litų, ir kad tokiu būdu D. S. ir D. L., realizuodami vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą, pasikėsino apgaule kito asmens - ŽŪB (duomenys neskelbtini) naudai gauti subsidiją – 1 277 875 Lt iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi FNTT prie LR VRM pareigūnai paraiškos analizės metu nustatė tikrovės neatitinkančius duomenis.

D. S. išteisintas dėl kaltinimo pagal LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), t.y. kad jis būdamas ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę, bei tai, jog ŽŪB (duomenys neskelbtini) neketina ŽŪB (duomenys neskelbtini) parduoti gyvulių, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. L., 2005-05-02 Pasvalio rajone, sudarė fiktyvų sandorį dėl 90 tonų galvijų gyvu svoriu pardavimo ir siekdamas pagrįsti pinigų pervedimus iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, suklastojo 2005-05-02 gyvulių pardavimo sutartį Nr.1-2005, nurodytus žinomai melagingus jos turinio duomenis, kad pirkėjas - ŽŪB (duomenys neskelbtini) perka, o pardavėjas - ŽŪB (duomenys neskelbtini) parduoda sveikus galvijus, vieno galvijo svoris neturi būti mažesnis nei 450 kg gyvu svoriu, viso 90 tonų galvijų gyvu svoriu, už 337 050 litų, jis patvirtino savo parašu ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) spaudu, o D. L. - savo parašu ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) spaudu.

Taip pat išteisintas pagal LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), t. y. kad jis suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: būdamas ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Agentūrai duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę, bei tai, jog ŽŪB (duomenys neskelbtini) neturi 1 206 310 litų piniginių lėšų, jis 2005-05-03 Pasvalio rajone, į ŽŪB (duomenys neskelbtini) paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti Nr. BPD 2004-EZUOGF-4.1-02-05/5/0064 projekto „Augalininkystės ūkio modernizavimas ir plėtra“ įgyvendinimui, specialios (B) dalies IV skyrių įrašė žinomai melagingus duomenis apie projekto finansavimo šaltinius, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) turimos piniginės lėšos yra 1 206 310 litų – 40 procentų nuo bendros projekto vertės ir šiuos duomenis jis patvirtino savo parašu ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) spaudu;

Taip pat išteisintas pagal LR BK 22 str. 1 d., 207 str. 1 d., t. y. kad jis pasikėsino apgaule kito asmens naudai gauti subsidiją, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. L., turėdamas tikslą melagingai pateikti ir patvirtinti Agentūrai duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo reikalavimams, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti paraišką ir dokumentus, patvirtinančius projekto finansavimo šaltinius bei pareiškėjo ūkinę finansinę būklę, jis 2005-05-02 Pasvalio rajone, su D. L. sudarė ir pasirašė fiktyvią gyvulių pardavimo sutartį Nr.1-2005, dėl 90 tonų galvijų gyvu svoriu pardavimo, kurios pagrindu, 2005-05-03 ŽŪB (duomenys neskelbtini) atliko išankstinį apmokėjimą į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą AB banke „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir pervedė 337 050 litų, po ko jis 2005-05-04 AB banke „Hansabankas“ Pasvalio KAC paėmęs pažymą Nr. 01-53-104 apie ŽŪB „Mūša“ sąskaitos likutį, tą pačią dieną Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio skyriuje, esančiame Anykščių g. 4, Panevėžyje, pateikė ŽŪB (duomenys neskelbtini) paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti Nr. BPD 2004-EZUOGF-4.1-02-05/5/0064 projekto „Augalininkystės ūkio modernizavimas ir plėtra“ įgyvendinimui, kurios specialioje (B) dalyje IV skyriuje nurodė žinomai melagingus duomenis apie projekto finansavimo šaltinius, šiuos turinčius reikšmės Agentūros sprendimui dėl paramos suteikimo duomenis patvirtino minėta banko pažyma, po ko pagal jo nurodymą iš tos pačios ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitos 2005-05-06 ŽŪB (duomenys neskelbtini) buvo gražinti 337 050 litų ir, kad tokiu būdu D. S. ir D. L., realizuodami vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą, pasikėsino apgaule kito asmens - ŽŪB (duomenys neskelbtini) naudai gauti subsidiją – 1 277 875 Lt iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi FNTT prie LR VRM pareigūnai paraiškos analizės metu nustatė tikrovės neatitinkančius duomenis.

G. L., R. M., V. T., N. V., J. J., D. L., D. S. išteisinti, jiems nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Išteisintas V. T. atsikirtime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Panevėžio miesto apylinkės teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai jį išteisino. Jokie bylos įrodymai nepatvirtina, kad pažyma buvo suklastota. Byloje esančiais įrodymais kaip tik buvo nustatyta, kad pažymoje nurodyti duomenys yra teisingi. Teigia, kad jokie teisės aktai konkrečiu atveju nereglamentavo tokios pažymos išdavimo tvarkos ar jos surašymo taisyklių. Nors pažyma buvo adresuota Nacionalinei mokėjimo agentūrai, tačiau ji buvo išduota ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovo prašymu, nebuvo jokios agentūros oficialaus rašto, kuriame būtų nurodyta, kokius duomenis apie bendrovę reikėtų pateikti. Nėra reikalaujama, kad pareiškėjas nurodytų savo finansinius įsipareigojimus kitiems tikslams, nei projektui įgyvendinti. Todėl mano, jog nesant norminių aktų reikalavimų ar kitokio juridinio pagrindo, kurie nustatytų tokios pažymos išrašymo taisykles, taip pat neįrodžius, kad jis sąmoningai pažymoje nurodė ne visus duomenis ar dalį duomenų nuslėpė, nėra pagrindo pripažinti jį kaltu pagal LR BK 300 str. 1 d.. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad dėl jo veiksmų būtų kilę kažkokių padarinių. Nenustatyta, kad jis savo veiksmais siekė kokios nors naudos sau ar kitiems ir, kad savo veiksmais viršijo įgaliojimus. Nenustatyta, kad jo veiksmai sukėlė LR BK 228 str. 1 d. padarinius.

Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis G. L., jo gynėjas advokatas A. Balčiūnas, išteisintosios R. M. gynėjas advokatas V. Kupcikevičius, išteisintasis V. T. , jo gynėjas advokatas S. K., išteisintasis N. V., jo gynėjas advokatas I. Šuškevič, išteisintasis J. J., jo gynėjas advokatas J. M., išteisintasis D. L., jo gynėjas advokatas R. Kurklietis, išteisintasis D. S., jo gynėjas advokatas A. Mašalas, prašė apeliacinį skundą atmesti, išteisintoji R. M. savo nuomonės neišreiškė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas ((duomenys neskelbtini) str.).

Prokuroras apeliaciniu skundu iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Teigia, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį neatsižvelgė į aplinkybes, jog ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktorius G. L., ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktorius D. L., ŽŪB )duomenys neskelbtini) D. S., UAB (duomenys neskelbtini) direktorius N. V. siekė gauti ES struktūrinių fondų paramą savo veiklos modernizavimui, įrengimų įsigijimui, o šioms bendrovėms neatitikus keliamų reikalavimų - ekonominio gyvybingumo kriterijų toms subsidijoms gauti, t. y. neturėjus pakankamos dalies nuosavų lėšų, laikomų banko sąskaitose, jie naudojo apgaulę klastodami dokumentus.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir pareiga. Pagal LR BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmę bylai išspręsti teisingai. Kalbant apie konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimą visumoje, paminėtina, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota LR BPK 20 str. 5 d. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nenustatyta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Teismas nuosprendį grindė teisme ištirtais įrodymais, jį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, o surinktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste. Faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.. Teismo padarytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, su jomis sutinka. Tuo tarpu prokuroro skunde pateikiami tik fragmentiški išteisintųjų veiksmai ir jų teisinis vertinimas, nesusietas su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, yra iš esmės deklaratyvūs ir nepaneigia aptartų teismo padarytų išvadų dėl G. L., R. M., V. T., N. V., J. J., D. L., D. S. išteisinimo jiems nepadarius inkriminuotų veikų.

Prokuroras, nesutikdamas su teismo sprendimu išteisinti V. T. jam nepadarius veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 228 str. 1 d. ir BK 22 str. 1 d., 207 str. 1 d., skunde iš esmės nurodo nuosprendyje jau įvertintus išteisintojo veiksmus (tai, kad jis žinojo kam ir kokiu tikslu reikalinga pažyma, todėl sąmoningai joje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) finansinius įsipareigojimus, kad padarė pavedimą iš G. L. asmeninės sąskaitos į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, taip pat ir į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą) ir teigia, kad tokie išteisintojo veiksmai kaip tik rodo jį padarius inkriminuojamus nusikaltimus. Tačiau teisėjų kolegijos manymu, V. T. iš jam pareikštų kaltinimų išteisintas pagrįstai, o nuosprendyje išdėstyti išsamūs motyvai, pagrindžiantys teismo išvadas apie tai, kad byloje nėra duomenų, jog V. T. Nacionalinei mokėjimo agentūrai adresuotoje pažymoje apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) finansinius įsipareigojimus sąmoningai būtų nurodęs ne visus duomenis ar jų dalį būtų nuslėpęs. Kaip paaiškino pats išteisintasis V. T., 2004-12-08 jam paskambinęs G. L. paprašė Nacionalinei mokėjimo agentūrai išrašyti pažymą apie bendrovės sąskaitos likutį. Nurodė, kad išrašęs prašomą pažymą ir joje ranka įrašęs administratorės nurodytą siunčiamų raštų numerį, ją atidavė lyg tai atvykusiam pačiam G. L.. Pažymos neklastojo, joje nurodė teisingus duomenis. Tokius jo paaiškinimus patvirtino išteisintasis G. L. nurodydamas, kad prašė V. T. išrašyti pažymą apie bendrovės sąskaitoje esantį likutį. Dėl nuolat besikeičiančių apyvartinių lėšų negali pasakyti, kiek tuo metu ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje buvo lėšų, tačiau pažymoje nurodyti duomenys buvo teisingi, atitiko tą dieną bendrovės sąskaitoje buvusias lėšas. Ta pažyma tiesiog buvo banko sąskaitos išrašas. Su V. T. jokios kalbos apie tai, kad pažymoje turėtų būti nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. kad pažyma turi būti suklastota, nebuvo. Kaip matyti, nei vienas iš išteisintųjų neparodė, kad jie tarėsi nuslėpti duomenis apie bendrovės kreditinius įsipareigojimus, kad buvo prašoma išduoti suklastotą, netikrą ar neišsamią pažymą. Tokių išteisintųjų parodymų nepaneigė jokie kiti bylos įrodymai. Iš 2004-12-08 AB banko „Hansabankas“ pažymos Nr. 01-53-261 Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos apie UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos likutį matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“, banko kodas 73000, turi sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Sąskaitos likutis 2004-12-08 buvo 552 432,20 Lt. Sąskaita neareštuota, įkeista pagal 2004 m. liepos 14 d. Kredito linijos sutartį Nr. 04-027437-KL, įkeitimo lakšto Nr. 04/2/2004/0002174, įregistruotas 2004 m. liepos 15 d. V. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis į pažymą Nacionalinei mokėjimo agentūrai sąmoningai neįrašė apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) dar turimas dvi paskolas atitinkamai 90 000 Lt ir 49 000 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad inkriminuojamoje veikoje V. T. tokias nurodytas aplinkybes bei tai, kad ir G. L. turėjo tikslą sąmoningai nuslėpti duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) turimas paskolas paneigia tai, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) paraiškoje Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti Nr. BPD 2004-EZUOGF-4.1-01-04/5/0036 buvo nurodę ir kitas AB banko „Hansabankas“ suteiktas paskolas, kurios banko pažymoje apie sąskaitos likutį, pasirašytoje V. T., nebuvo nurodytos (2004-09-07 – 215940 Lt traktoriaus pirkimo paskola, 2004-08-27 – 82600 Lt sėjamosios pirkimo paskola) ir dėl to V. T. kaltinimai nebuvo pareikšti. Taip pat paraiškoje nurodytos ir privačių asmenų suteiktos paskolos: 2004-08 – 2004-11 – 246294 Lt paskola grūdų pirkimui, 2003 m. – 186000 Lt grūdų pirkimui. Iš viso yra nurodyta, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) yra paėmusi paskolų už 999484 Lt, iš kurių 2004-12-01 yra negrąžinta 640524 Lt. Įvertinęs šiuos duomenis apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, su kuria sutinka ir teisėjų kolegija, kad esamam paimtų paskolų kiekiui, nenurodytos - 90 000 Lt ir 49 000 Lt paskolos negalėjo turėti lemiamos reikšmės svarstant projektą dėl paramos suteikimo. Be to, jokie teisės aktai konkrečiu atveju nereglamentavo tokios pažymos išdavimo tvarkos ar jos surašymo taisyklių. Teismas nuosprendyje pagrįstai įvertino ir tai, kad nors pažyma adresuota Nacionalinei mokėjimo agentūrai, ji buvo išduota ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovo – direktoriaus G. L. prašymu ir nebuvo jokio Nacionalinės mokėjimo agentūros oficialaus rašto, kuriame būtų išvardijama, kokius duomenis apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) ar šios bendrovės sąskaitą reikalinga pateikti. Pats šio dokumento pavadinimas – „Pažyma apie UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos likutį“ rodo, jog pažymoje turėjo būti nurodytas tik sąskaitoje esantis pinigų likutis, tokius duomenis V. T. iš esmės ir nurodė. Teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad jokie aktai nereguliavo, kad tokioje pažymoje turėjo būti nurodyti kreditai, suteikti sąskaitos turėtojui. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004-07-16 įsakymu Nr. 3D-439 patvirtintas Gaires pareiškėjams pagal Lietuvos 2004- 2006 metų bendrojo programavimo dokumento „Kaimo plėtros ir žuvininkystės“ prioriteto priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (toliau – Gairės) 40.17 p., prie paraiškos yra būtina pridėti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo galimybes apmokėti numatytą projekto dalį, tarp kurių – bankinės sąskaitos išrašą, kuris turi būti išduotas ne anksčiau, kaip viena diena prieš pateikiant paraišką Agentūros teritoriniam skyriui. Tačiau nėra reikalaujama, kad pareiškėjas nurodytų savo finansinius įsipareigojimus kitiems tikslams, nei projektui įgyvendinti. Taigi sutinkamai su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nesant norminių aktų reikalavimų ar kitokio juridinio pagrindo, kurie būtų nustatę konkrečias tokių pažymų rašymo taisykles, taip pat nesant duomenų, jog V. T. sąmoningai pažymoje būtų nenurodęs dviejų paskolų, suteiktų ŽŪB (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo pripažinti V. T. kaltu pagal BK 300 str. 1 d., konstatuojant, kad jis sąmoningai suklastojo pažymą apie UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos likutį, o G. L. šią pažymą pateikus agentūrai, kartu su D. L., G. L. ir R. M. pasikėsino apgaule kito asmens naudai – ŽŪB (duomenys neskelbtini) naudai gauti subsidiją iš ES struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų (22 str. 1 d., 207 str. 1 d.). Teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė ir tai, kad inkriminuojamas dokumento suklastojimas V. T. yra neatsietai susietas su inkriminuojama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., kurią norint konstatuoti, būtina nustatyti ir vieną iš vertinamųjų požymių - didelės žalos padarymą. Tačiau kolegijos manymu, teismas atsižvelgęs į tai, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra pati turi galimybę pareikalauti papildomų dokumentų ar duomenų bei tuos duomenis patikrinti per kelis paraiškų vertinimo etapus (Gairių 59 p.), kas šiuo atveju ir buvo daroma, taip pat ir į tai, kad teikiant paraišką, turi būti pateikiami finansinės atskaitomybės dokumentai už praėjusius ir ataskaitinius metus (Gairių 40.24 p.), kuriuose ir turi būti nurodomos trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos bei kitos skolos, nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad V. T. veiksmai, t. y. išrašyta ir pagal jam suteiktą teisę pasirašyta banko pažyma, kurioje nebuvo nurodytos dvi paskolos, suteiktos ŽŪB (duomenys neskelbtini), negalėjo sukelti BK 228 str. 1 d. numatytų padarinių. Byloje nėra duomenų, kad V. T. tokiais savo veiksmais būtų siekęs kokios nors naudos sau arba kitiems, arba jos gavęs, tuo labiau, kad paraiškos padavimas, neatlikus jos vertinimo, nesuteikia teisės gauti paramą. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad G. L. kokiais nors būdais būtų palenkęs V. T. padaryti nusikalstamą veiką, t. y. išrašyti pažymą joje nenurodant dviejų paskolų, suteiktų ŽŪB (duomenys neskelbtini). Todėl teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, kad G. L. šiuo atveju veikė kaip kurstytojas, o V. T. atliko aptartus veiksmus G. L. sukurstytas.

Prokuroras apeliaciniu skundu nesutikdamas su teismo sprendimu išteisinti J. J. jam nepadarius veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur jis nurodė tikrąsias pažymos išrašymo aplinkybes, taip pat neįvertino duomenų, kad statybų darbams betono buvo, o projektas iki nustatyto termino buvo nebaigtas įgyvendinti ne dėl statybos rangovų kaltės, o dėl pačios bendrovės blogos finansinės padėties. Tačiau teisėjų kolegijos manymu, J. J. iš jam pareikšto kaltinimo išteisintas pagrįstai, o prokuroro skunde nurodomi argumentai nuosprendyje išsamiai įvertinti ir aptarti. Kaip paaiškino pats išteisintasis J. J., jis dirbo V. N. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi. Įmonei laimėjus konkursą atlikti UAB (duomenys neskelbtini) pieno komplekso statybos darbus, statė karvidę, pieno bloką, mėšlo transportavimo kanalą, mėšlo siurblinę ir kt. Pati įmonė nieko negamino, viską pirko iš kitų įmonių ir iš savo lėšų sumokėdavo už medžiagas. Matė, kad darbų iki nustatyto laiko nepabaigs dėl medžiagų, t. y. cemento ir medienos, trūkumo. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus N. V. prašymu surašė raštą, kuriame nurodė, kad darbai nebaigti dėl cemento trūkumo. Nežino kam konkrečiai buvo reikalingas tas raštas. Rašte nurodė teisingus duomenis, nes tuo metu, dėl Lietuvoje esančios didelės paklausos, iš tiesų trūko medienos ir cemento. Viso V. N. nurodymu paruošė keturis sutarčių pratęsimus. Teismas tokius J. J. duotus paaiškinimus teisme sugretinęs su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad jie iš esmės yra analogiški, skiriasi tik J. J. pozicija, t. y. jis ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies, o teisme neigė savo kaltę. Teismas, atsižvelgęs į teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir patikrintų įrodymų visumą, išteisintojo poziciją, teisingais pripažino ir vadovavosi J. J. teisme duotais paaiškinimais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu teismo sprendimu. Išteisintojo J. J. teisme duotus paaiškinimus patvirtino ir išteisintasis N. V. – UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, nurodydamas, kad 2005 metais UAB (duomenys neskelbtini) laimėjęs konkursą pradėjo statyti 400 vietų karvidę, pieno bloką, srutų rezervuarą. Šioms statyboms planavo gauti paramą. Nors UAB (Duomenys neskelbtini) paramos negavo, savo lėšomis pasistatė dvi karvides. Statybų laiku nebaigė dėl medžiagų: betono ir medienos trūkumo. J. J. prašė parašyti pažymą ir joje nurodyti, kodėl vėluoja statybos darbai. Pažyma buvo reikalinga agentūrai. Iki numatyto laiko didelė dalis darbų jau buvo pabaigta. J. J. neprašė ir nereikalavo suklastoti jokių dokumentų. V. N. individuali įmonė (duomenys neskelbtini) būtų spėjusi atlikti visus darbus, jeigu nebūtų trūkę betono ir medienos. Tokius išteisintųjų paaiškinimus patvirtino ir liudytojas V. N. – įmonės (duomenys neskelbtini) savininkas, nurodydamas, kad pažymoje dėl cemento trūkumo jokių melagingų duomenų įrašyta nebuvo, nes darbai UAB (duomenys neskelbtini) statant karvidžių kompleksą iš tiesų vėlavo dėl cemento trūkumo, taip pat ir įmonės (duomenys neskelbtini) darbų vykdytojas A. R., kuris nurodė, kad statybos darbus buvo galima užbaigti iki nustatyto termino, jeigu nebūtų trūkę cemento bei UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. Z., techninis prižiūrėtojas V. K. ir UAB(duomenys neskelbtini) darbų vadovas V. D., kurie parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbų pridavimas vėlavo dėl cemento ir medienos trūkumo. Tiek išteisintųjų, tiek ir liudytojų tokius parodymus patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2005-06-20 N. V. UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašė statybos rangos sutartį su IĮ )duomenys neskelbtini) dėl 800 vietų pienininkystės komplekso, kur pirmame etape iki 2005-10-01 numatė pastatyti 400 vietų karvidę, pieno bloką, mėšlo transportavimo kanalą, mėšlo siurblinę, skysto mėšlo rezervuarą, šiukšlių konteinerių aikštelę, kūdra. 2005-07-26 su ta pačia įmone pasirašė kitą statybų rangos sutartį dėl 800 vietų pienininkystės ūkio komplekso, kuris buvo pradėtas statyti 2005-06-20. V. N. įmonės (duomenys neskelbtini) 2005-11-14 pranešime UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, kurį surašė J. J., nurodyta, kad respublikoje sutrikus cemento tiekimui, negalima laiku ir pilnai užbaigti karvidės grindų, sijų betonavimo darbų. Taip pat dėl medienos trūkumo trukdosi medinių karkasų montavimo darbai. Atsiradus objektyvioms priežastims, V. N. įmonė (duomenys neskelbtini) prašė pratęsti statybos rangos sutartį iki 2005-12-31. Išteisintųjų ir liudytojų paaiškinimus patvirtina ir AB (duomenys neskelbtini) 2007-03-21 raštas Nr. 21-131, kuriame nurodyta, kad nuo 2005 m. vidurio, dėl ženkliai sumažėjusio cemento importo iš Baltarusijos, Lietuvos rinkoje buvo cemento trūkumas. AB (duomenys neskelbtini)pagal pasirašytas sutartis, tiekė cementą savo klientams. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad agentūrai atlikus paraiškos vertinimo procedūras, N. V. laikotarpyje nuo 2005-10-05 iki 2005-10-12, su Agentūra pasirašė paramos sutartį Nr.BPD2004-EZUOGF-4.1-01-04/5/0033 dėl 1294800 Lt paramos teikimo UAB (duomenys neskelbtini) projekto įgyvendinimui. 2005-11-17 N. V. pateikė Agentūrai minėtą IĮ (duomenys neskelbtini) pranešimą, juo grįsdamas UAB (duomenys neskelbtini) 2005-11-15 prašymą dėl galutinio mokėjimo prašymo pateikimo atidėjimo pagal minėtą paramos sutartį. Pagal paramos sutartį UAB (duomenys neskelbtini) išmokų negavo, bet projektas buvo įgyvendintas iš nuosavų įmonės lėšų. 2006-03-30 pripažinimo tinkamu naudoti aktu 800 vietų karvių laikymo kompleksas pripažintas tinkamu naudoti. Atsižvelgdamas į tokias nustatytas aplinkybes, apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad N. V. palenkė J. J. suklastoti, o J. J. suklastojo 2005-11-14 pranešimą agentūrai, jame neva įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie trūkstamas medžiagas statybos darbams. Teismas, atsižvelgęs į ištirtų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, su kuria sutinka ir teisėjų kolegija, kad nėra įrodyta, jog J. J. pranešime įrašė žinomai melagingus duomenis. Prokuroro skunde minima (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta, jog V. N. firmai (duomenys neskelbtini) 2005 m. pagal atskirus firmos prašymus buvo tiekiamas betonas, nepaneigia aptartų įrodymų pagrindų padarytų išvadų, nes kaip matyti, statybos darbams užbaigti trūko ne tik cemento, bet ir medienos. Kolegijos manymu, prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad projektas iki nustatyto termino buvo nebaigtas įgyvendinti dėl pačios bendrovės blogos finansinės padėties. Kaip tik byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo finansiškai pajėgus įgyvendinti projektą, dėl kurio prašė paramos ir tai rodo tos aplinkybės, kad UAB (duomenys neskelbtini), net ir negavęs paramos, per pakankamai trumpą laiką, t. y. nuo 2005-06-20 (pasirašyta sutartis) iki 2006-03-30 savo lėšomis pastatė 800 vietų pienininkystės ūkio kompleksą, kuris buvo pripažintas tinkamu naudoti. Tokius prokuroro skundo argumentus paneigia ir liudytojas V. N., kuris teisme parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) su jais visiškai atsiskaitė.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino ir tų aplinkybių, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) ŽŪB (duomenys neskelbtini) realiai parduoti kombaino negalėjo, nes pastarasis tuo metu buvo įkeistas bankui, o ŽŪB (duomenys neskelbtini) sudaryti sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) buvo ekonomiškai nenaudinga, nes pati bendrovė tuo metu vykdė intervencinius grūdų pardavimus. Prokuroro manymu, šios aplinkybės kaip tik rodo, jog ŽŪB (duomenys neskelbtini) bet kokiomis priemonėmis siekė padidinti bendrovės sąskaitos likutį banke, kad atitiktų ES struktūrinių fondų paramai gauti keliamus reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiais prokuroro skundo argumentais ir konstatuoja, kad minimos aplinkybės nuosprendyje išsamiai įvertintos ir aptartos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad tarp G. L. ir D. L. sudarytas sandoris dėl kombaino DON – 1500 B pirkimo - pardavimo būtų buvęs fiktyvus ir kad minėti asmenys iš anksto būtų žinoję, jog tas sandoris neįvyks. Byloje nustatyta, kad 2005-04-15 ŽŪB (duomenys neskelbtini) su ŽŪB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl kombaino pardavimo Nr. 5, kurio vertė 177000 Lt. Šios sutarties pagrindu, 2005-04-18 ŽŪB (duomenys neskelbtini) į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė 177000 Lt. Sandoriui neįvykus, į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą 2005-04-20 buvo gražinta visa avansu sumokėta suma – 177000 Lt. Kaip paaiškino pats išteisintasis D. L., ŽŪB (duomenys neskelbtini) norėdami seną techniką pakeisti nauja ŽŪB (duomenys neskelbtini) pardavė kombainą. ŽŪB (duomenys neskelbtini) pervedus visą pinigų sumą ir nuvykus kombaino išregistruoti, pamatė, kad jis gautas panaudojant paskolą, t. y. yra įkeistas. Taigi jo parduoti negalėjo. Visus už kombainą sumokėtus pinigus grąžino į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Tokių išteisintojo D. L. paaiškinimų nepaneigė jokie bylos įrodymai. Nebuvo paneigti ir išteisintojo G. L. paaiškinimai, kad tas pats kombainas vėliau buvo nupirktas ir juo buvo dirbami darbai ŽŪB (duomenys neskelbtini). Taigi nei vienas iš išteisintųjų neparodė, kad jie iš anksto žinojo, jog kombaino realiai parduoti negalės. Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad banko pažyma apie sąskaitos likutį buvo išduota tą pačią dieną, kada ŽŪB (duomenys neskelbtini) pervedė į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą visą sumą 177 000 Lt, o po dviejų dienų pagal minėtą pirkimo – pardavimo sutartį pinigai buvo grąžinti ŽŪB (duomenys neskelbtini), nepaneigia sutartyje nurodytų sąlygų ir išteisintųjų parodymų, kad pinigai buvo pervesti už kombainą, o vėliau avansas grąžintas pirkėjui dėl to, kad nebuvo galima įvykdyti pasirašytos sutarties. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad 2005-04-11 ŽŪB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudarę grūdų pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią ŽŪB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo pristatyti 1300 tonų pašarinių kviečių ir 700 tonų pašarinių miežių bendros 499 989,60 Lt vertės. Šios sutarties pagrindu 2005-04-14 UAB (duomenys neskelbtini) į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė visą avansinį mokėjimą, o sandoriui neįvykus, 2005-05-09 UAB (duomenys neskelbtini) buvo gražinta visa avansu sumokėta suma. Kaip paaiškino pats išteisintasis D. L., sandėris su UAB (duomenys neskelbtini) neįvyko, nes jų netenkino grūdų kokybė. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) sugrąžino visą avansų sumokėtą sumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad avansiniai mokėjimai už produkciją nebuvo išimtinis dalykas, be to, tokie mokėjimai už produkciją buvo taikomi ir anksčiau. Taigi jokie bylos įrodymai nepaneigia išteisintojo paaiškinimų, kad neįvykus sandoriui pervesti avansiniai mokėjimai būdavo grąžinami pirkėjams. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) buvo finansiškai pajėgi įgyvendinti projektą, dėl kurio buvo prašoma paramos lėšų. Nustatyta, kad įmonė realiai vykdė veiklą, dirbo pelningai, turėjo nuosavų lėšų, produkcijos, kurią pardavus galėjo gauti papildomas lėšas. Byloje nustatyta, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) 2005-04-12 pristatė 2710,920 tonų grūdų į AB (duomenys neskelbtini) sandėlį, kurių vertė 996 961,22 Lt (su PVM – 1 176 414,24 Lt). Be to, nors paramos sutartis su ŽŪB (duomenys neskelbtini) nebuvo pasirašyta ir bendrovė negavo paramos, 2005 m. iš UAB (duomenys neskelbtini) bendrovė pirko du naujus javų kombainus už bendrą 1 477 360 Lt sumą (su PVM), o 2006 - 2007 m. pirko žemės ūkio technikos už 1 855 873 Lt, t. y. iš viso už 3 333 233 Lt, kai tuo tarpu projektas technikai įsigyti buvo ruošiamas už mažesnę sumą – 3 004 570 Lt. Įvertinęs šiuos duomenis teismas padarė teisingą išvadą, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) turėjo pakankamai lėšų ir buvo finansiškai pajėgi įgyvendinti projektą nuosavomis lėšomis. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad paraiškos dėl paramų buvo ruošiamos ir priduodamos jau baigiantis terminui, o intervenciniai grūdų pirkimai turėjo vykti vėliau, taigi ir pajamos už parduodamą produkciją turėjo būti gautos vėliau. Išteisintieji bendrovių turimus finansinius išteklius grindė vykdydami Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistų reikalavimus, kurie šiai dienai pasikeitę, t.y. iš siekiančių gauti paramos lėšas nebereikalaujama bankinių sąskaitų išrašų. Kolegijos nuomone, teismas, išanalizavęs teisines normas, reglamentuojančias paramos lėšų iš Europos struktūrinių fondų skyrimo bei naudojimo tvarką, taikymo mechanizmus bei įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra tiek priimdama paraiškas, tiek atskiruose etapuose jas vertindama bei vėliau reikalaudama papildomų paaiškinimų dėl bankinių sąskaitų, rėmėsi ydinga, šiuo metu pakeista tvarka dėl informacijos ir pažymų reikalavimo iš pareiškėjų ir tokie agentūros reikalavimai sąlygojo tai, kad išteisintieji turėjo taikytis prie susidariusios situacijos, t. y. skubiai sudarinėti sandorius bei prašyti, kad pagal sutartis būti padaryti avansiniai mokėjimai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikti duomenis apie sąskaitose turimus pinigus. Kolegija visiškai sutinka su teismo padaryta išvada, kad tokie išteisintųjų, veiksmai, įrašant į paraiškas žinias apie bendrovių sąskaitoje turimus pinigus, savo esme negali būti vertinami kaip nusikalstami.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino tų aplinkybių, kad bendrovės UAB (duomenys neskelbtini), ŽŪB (duomenys neskelbtini) sudarinėjo fiktyvias sutartis dėl grūdų pardavimo ir kad bendrovėms buvo reikalingi tik avansiniai mokėjimai, o ŽŪB (duomenys neskelbtini) visai neturėjo nuosavų lėšų projekto įgyvendinimui. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, vertindamas išteisintiesiems G. L. (ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriui), D. S. (ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriui), N. V. (UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui) inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kad jie suklastojo tikrus dokumentus - produkcijos (grūdų ir gyvulių) pardavimo sutartis, jas patvirtindami savo parašais, nors tariamai žinoję, kad sandoriai yra tik fiktyvūs, pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad tokios jiems inkriminuojamos veikos nepagrįstos faktinėmis bylos aplinkybėmis. Kaip parodė patys išteisintieji, jie ketino vykdyti pasirašytas sutartis, tačiau jų neįvykdė dėl tam tikrų priežasčių, kaip pvz: G. L. paaiškino, kad su broliu D. L. – ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nesusitarė dėl galutinės grūdų kainos, todėl sandorį nutraukė, o vėliau grūdus pardavė žymiai brangiau UAB (duomenys neskelbtini), N. V. paaiškino, kad parduoti grūdai neatitiko keliamų reikalavimų jiems išvežti į Baltarusiją, todėl UAB (duomenys neskelbtini) turėjo grąžinti avansą, D. S. paaiškino, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) galvijų nebepirko, nes nebuvo reikiamo kiekio galvijų, kurių svoris būtų po 450 kg., todėl pervestą avansinį mokėjimą grąžino ŽŪB (duomenys neskelbtini). Tokius išteisintųjų parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, kuriais nustatyta, kad tiek grūdai, tiek ir gyvuliai vėliau buvo parduoti kitoms įmonėms. Be to, jau kaip minėta, avansiniai mokėjimai už produkciją nebuvo išimtinis dalykas, toks mokėjimo būdas tarp minėtų bendrovių buvo taikomas ir anksčiau. Pažymėtina ir tai, kad nei vienas iš išteisintųjų dėl neįvykusių sandorių jokių pretenzijų niekam nereiškė. Įvertinęs šiuos duomenis teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, jog tos aplinkybės, kad pagal nurodytas sutartis pinigai buvo grąžinti pirkėjams, nepaneigia pačiose sutartyse nurodytų sąlygų ir išteisintųjų parodymų, jog minėti pinigai buvo pervesti kaip avansas už išteisintųjų vadovaujamų bendrovių perduodamas prekes, o šis avansas buvo grąžintas pirkėjams, turint lūkesčių gauti pajamas už kitiems subjektams realizuotą produkciją, kas vėliau ir buvo padaryta. Be to, nors ir inkriminuojamos pirkimo – pardavimo sutartys nebuvo realizuotos, o avansu sumokėti pinigai grąžinti, vien tos aplinkybės nepatvirtina, kad sutarčių sudarymo dieną išteisintieji žinojo, kad minėtos sutartys nebus realizuotos ir jų vadovaujamos bendrovės pagal tas sutartis pinigų negaus, taip pat nepaneigia to fakto, kad pateikiant paraišką pinigai buvo bendrovių sąskaitoje ir, kad išteisintieji buvo įsitikinę, jog tai jų bendrovių pinigai. Kolegija nesutinka su prokuroro skunde nurodytu teiginiu, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) neturėjo nuosavų lėšų projekto įgyvendinimui. Byloje nustatyta, kad D. S., būdamas ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2005-05-02 sudarė sandorį dėl 90 tonų galvijų gyvu svoriu pardavimo, pasirašydamas 2005-05-02 gyvulių pardavimo sutartį Nr. 1- 2005, kurioje nurodyta, kad pirkėjas – ŽŪB (duomenys neskelbtini) perka, o pardavėjas – ŽŪB (duomenys neskelbtini) parduoda sveikus galvijus, vieno galvijo svoris neturi būti mažesnis nei 450 kg. gyvu svoriu, viso 90 tonų galvijų gyvu svoriu, už 337 050 Lt. Šios sutarties pagrindu, 2005-05-03 ŽŪB (duomenys neskelbtini) atliko išankstinį apmokėjimą į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą ir pervedė 337 050 Lt. Sandoriui neįvykus, 2005-05-06 į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą buvo gražinta visa avansu sumokėta suma. Kaip parodė pats išteisintasis D. S., jis iš anksto nežinojo, kad minėtos sutarties negalės įvykdyti, t. y. nežinojo, jog nebus 90 t galvijų, kurių kiekvieno svoris būtų ne mažesnis, negu 450 kg, nes iki sutarties sudarymo galvijų specialiai nesvėrė, nes tai yra nenaudinga. Tokius D. S. parodymus patvirtino ir išteisintasis D. L., liudytojos T. R. J., S. D. bei rašytinė bylos medžiaga. Įvertinęs tokius duomenis, teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad D. S. ir D. L. iš anksto būtų žinoję, jog sutarties nebus galima įvykdyti dėl to, kad gyvuliai nesieks reikiamo svorio, kaip ir nėra pagrindo teigti, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) pateikti Nacionalinei mokesčių agentūrai duomenys apie pinigines lėšas neatitinka tikrovės. Teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) buvo finansiškai pajėgūs įgyvendinti projektus, dėl kurių buvo prašoma paramos lėšų. Bylos duomenys patvirtina, kad visos šios įmonės realiai vykdė veiklą, dirbo pelningai, turėjo nuosavų lėšų bei produkcijos, kurią pardavus galėjo gauti papildomai lėšų. Kad bendrovės buvo finansiškai pajėgios įgyvendinti projektus, dėl kurių prašė paramų, rodo tos aplinkybės, kad visi projektai buvo įgyvendinti nuosavomis lėšomis, be paramos lėšų. Taigi nėra pagrindo remiantis vien prielaidomis teigti, kad išteisintieji sudarinėjo tik fiktyvias sutartis, klastojo tikrus dokumentus - produkcijos (grūdų ir gyvulių) pardavimo sutartis bei paraiškas ES struktūrinių fondų finansinei paramai gauti. Be to, paramos gavėjai, net ir pasirašę paramos sutartis ir tapę projekto vykdytojai, neįdėję į projekto įgyvendinimą sutartyje numatytos savo finansinės dalies, nebūtų turėję tokios galimybės gauti sutartyje numatytas paramos lėšas. Todėl kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad inkriminuojamose veikose nurodytos aplinkybės apie tai, jog išteisintieji paraiškose Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti projektų įgyvendinimui, nurodė žinomai melagingus duomenis apie projektų finansavimo šaltinius, negali būti vertinami kaip apgaulė, įgyjant teisę į svetimą turtą ar apgaulė gauti subsidiją, tuo labiau, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog minėtos bendrovės turėjo pakankamai finansinių išteklių realizuoti paraiškose nurodytus planuojamus projektus. Tai, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) Nacionalinei mokėjimo agentūrai nurodė duomenis, kad 60 procentų projekto dalį planuoja finansuoti 1 809 470 litų paskola, nepaneigia bylos duomenimis nustatytų aplinkybių, kad bendrovė buvo finansiškai pajėgi įgyvendinti projektą. Kolegija mano, kad paskolos suteikimas bendrovei kaip tik rodo, kad bendrovė buvo moki, vykdė veiklą bei turėjo nuosavų lėšų, priešingu atveju, paskola įmonei nebūtų suteikta. Prokuroras skunde nurodo, kad teismas neįvertino ir ikiteisminio tyrimo metu telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu padarytų garso įrašų tarp V. T. ir G. L. bei R. M., kurie prokuroro manymu, kaip tik patvirtina, kad buvo žinoma ne tik apie ŽŪB (duomenys neskelbtini), bet ir apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) ūkinę – finansinę būklę, sudaromas sutartis, atliekamus mokėjimus. Šie prokuroro skundo teiginiai nepagrįsti, prokuroro minimas garso įrašas neatskleidžia nusikalstamos veikos sudėties požymių ir teismo išvadų dėl minimų asmenų kaltumo nekeičia.

Prokuroras apeliaciniu skundu nesutikdamas su teismo padarytomis išvadomis, kad išteisintųjų veiksmai, jeigu jie būtų pripažinti nusikalstamais, atitiktų tik rengimosi padaryti nusikaltimą stadiją, nurodo, kad išteisintieji atliko aktyvius veiksmus, pateikė paraiškas, t. y. pradėjo daryti kreditinį sukčiavimą, todėl jų veiksmai atitinka pasikėsinimo padaryti nusikaltimą stadiją. Tačiau kolegija nelaiko pagrįstais tokius apelianto skundo argumentus ir visiškai sutinka su teismo nuosprendyje išdėstytais išsamiais motyvais, pagrindžiančiais teismo išvadą, kad išteisintiesiems iš viso nebuvo galima inkriminuoti veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 207 str. 1 d., nes ši veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), o pagal BK 21 str. 1 d., asmuo atsako tiktai už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, t. y., atsakomybė už rengimąsi padaryti nesunkų nusikaltimą iš viso nėra numatyta. Apylinkės teismas, įvertinęs nustatytą paraiškų dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinės paramos gavimo, nagrinėjimo tvarką ir procedūrą, pagrįstai nuosprendyje nurodė, jog pats paraiškos davimas dar nesudaro sąlygų bei nesuteikia teisės gauti tokią paramą ar subsidiją, kaip ir nėra garantuojama, kad paramą ar subsidiją pareiškėjas gaus po Nacionalinės mokėjimo agentūros atliktų paraiškos vertinimo procedūrų bei su Agentūra pasirašytos paramos sutarties. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004-01-28 įsakymu Nr. 1K-033 bei Lietuvos Žemės ūkio ministro 2004-07-16 įsakymo Nr. 3D-439 dėl Gairių pareiškėjams pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento „Kaimo plėtros ir žuvininkystės“ prioriteto priemonę „investicijos į žemės ūkio valdas“ nuostatas, pagristai nuosprendyje nurodė, kad parama yra kompensuojamojo pobūdžio ir, kad kompensuojamos turėtos išlaidos, t.y. parama projekto vykdytojui suteikiama tik su sąlyga, jog projektas bus įvykdytas iki tam tikro nustatyto laiko ir nustatytu laiku bus pateiktas projekto vykdytojo prašymas dėl turėtų išlaidų kompensavimo bei pridėti tas išlaidas patvirtinantys dokumentai, kad gavus mokėjimo prašymą atitinkama institucija turi patikrinti, ar prašymas gali būti tenkinamas, bei turi teisę jį atmesti. Tai reiškia, kad net ir pasirašius sutartį dėl paramos, bet nepateikus mokėjimo prašymo su atitinkamais dokumentais dėl patirtų išlaidų kompensavimo, neatsiranda ir teisė gauti lėšas. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas, jog pats paraiškos dėl paramos gavimo padavimas ar net sutarties dėl paramos pasirašymas galėtų būti vertinamas tik kaip rengimasis, o ne kaip pasikėsinimas, padaryti nusikaltimą.

Kolegijos manymu, apylinkės teismas atlikęs išsamų įrodymų vertinimą, patikrinęs baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių nagrinėjamus teisinius santykius taikymo aspektu, išanalizavęs teisinių normų, reglamentuojančių paramos lėšų iš Europos struktūrinių fondų skyrimo bei naudojimo tvarką, taikymo mechanizmus, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad G. L., D. L., N. V. bei D. S. veiksmai nagrinėjamoje situacijoje negali būti vertinami nei kaip sukčiavimas, pasikėsinus įgyti ar įgijus teisę į svetimą turtą – Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto lėšas, atitinkamai – ŽŪB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) naudai maksimalaus dydžio paramos sumas – po 1 294 800 Lt, ŽŪB (duomenys neskelbtini) naudai – 1 277 875 Lt, nei kaip pasikėsinimas padaryti kreditinį sukčiavimą, siekiant apgaule minėtų bendrovių naudai gauti tas pačias lėšas. Jokios faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina ir tai, kad V. T. ir R. M. veikė bendrininkų grupėje su G. ir D. L., siekdami to paties nurodomo nusikalstamo tikslo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad G. L. iš kaltinimų pagal LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 24 str. 5 d., 228 str. 1 d.; 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 22 str. 1 d., 207 str.1 d.; 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 22 str. 1 d., 207 str. 1 d., R. M. iš kaltinimo pagal LR BK 22 str. 1 d., 207 str. 1 d., V. T. iš kaltinimų pagal LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 228 str. 1 d.; 22 str. 1 d. ir 207 str. 1 d., N. V. iš kaltinimų pagal LR BK 300 str. 1 d. (3 epizodai) (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 207 str. 1 d., J. J. iš kaltinimo pagal LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), D. L. iš kaltinimų pagal LR BK 300 str. 1 d. (4 epizodai) (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 22 str. 1 d., 207 str. 1 d. (3 epizodai), D. S. iš kaltinimų pagal LR BK 300 str. 1 d. (2 epizodai) (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 22 str. 1 d., 207 str. 1 d., išteisinti pagrįstai, jiems nepadarius šių nusikalstamų veikų.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo nutraukti baudžiamąją bylą D. L., D. S., R. M. suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (LR BPK 3 str. 1 d. 2 p.). Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kokie sprendimai turi būti priimami, kai, padavus apeliacinį skundą dėl išteisinamojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, sueina apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas: senaties terminui suėjus iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kuriuo konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis nepagrįstas, išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikinamas, o byla pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2005); konstatuoti baudžiamosios atsakomybės terminų suėjimą ir baudžiamąjį procesą nutraukti šiuo pagrindu galima tik tada, kai yra procesinė galimybė priimti apkaltinamąjį nuosprendį, o nepanaikinus išteisinamojo nuosprendžio tokios procesinės galimybės nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2006, 2K-29/2010). Tai reiškia, kad net ir senaties termino suėjimo atveju apeliacinis procesas turi atlikti savo paskirtį, t. y. užtikrinti, kad neįsiteisėtų nepagrįsti ir neteisėti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Tiek tuo atveju, kai senaties terminas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui nėra suėjęs, tiek ir tuo atveju, kai toks terminas yra suėjęs, apeliacinės instancijos teismas privalo spręsti dėl apskųsto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo: 1) nustačius, kad išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinis skundas turi būti atmetamas, išteisinamasis nuosprendis tokiu atveju įsiteisėja; 2) nustačius, kad išteisinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis turi būti panaikintas. Išteisinamojo nuosprendžio panaikinimo atveju senaties termino suėjimas ar nesuėjimas lemia tik tolimesnius apeliacinės instancijos teismo sprendimus.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti prokuroro prašymo nutraukti baudžiamąją bylą D. L., D. S., R. M. suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

Nėra pagrindo keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.