Kauno apylinkės teismo nutarimas

2018-11-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2725-540/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-11-16
Bylos Nr.
A5.-2725-540/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01766-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
V. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-2725-540/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01766-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4.; 1.5.7; 6.1.; 9.18; 21.9.10; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. lapkričio 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Indrei Veselkaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis Kauno raj. sav., Jonučių II k., Elnio g. 59, (duomenys neskelbtini) direktorius, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. spalio 17 d., 11.00 val. Kaune, Chemijos 4, operatyvaus patikrinimo metu elektros tinklų tiesimo darbus vykdė (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) darbuotojas T. U.. Nustatyta, kad T. U. dirba bendrovėje, tačiau su juo nėra sudaryta darbo sutartis, apie jo įdarbinimą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Bendrovės direktorius V. G. prieš darbo pradžią nesudaręs darbo sutarties su elektriku T. U. ir apie jo įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Be to, pagal pirminius Bendrovės pirkimo dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) nustatyta, kad 2018 m. vasario 18d. Bendrovės vardu įsigyta paslaugų iš UAB “Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA” už 167,04 € (35,08 PVM) ir 374,86 (35,14 G PVM), 2018 m. rugsėjo 3 d. prekių už 425,62 (89,38 € PVM) iš UAB „Avitelos prekyba“, kurie Bendrovės ūkinėje - komercinėje veikloje nenaudojami, todėl pirkimo PVM į PVM atskaitą netraukiamas. Bendrovės direktorius V. G., neužtikrinęs, kad į Bendrovės mokestinio laikotarpio PVM atskaitą būtų traukiama tik Bendrovės komercinėje veikloje naudojamų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad T. U. jų bendrovėje yra dirbęs ir anksčiau. Po to savo noru buvo išėjęs iš darbo. 2018 m. spalio 17 d. jis vėl paprašė, kad būtų bendrovėje įdarbintas. V. G. leido jam vykti į objektą ir pradėti dirbti, o per tą laiką buvo tvarkomi dokumentai dėl jo įdarbinimo. T. U. buvo įdarbintas tą pačią dieną. Dėl PVM ataskaitų paaiškino, kad kadangi kurį laiką susitikinėjo su užsakovais, kurie planavo statyti Druskininkuose sandėlį ir jie dėliojo planuojamų elektros darbų sąmatas, tačiau sutarties jie nebuvo pasirašę. V. G. tuo metu, kol vyko derybos, nakvojo Druskininkų vandens parko viešbutyje, todėl nežinojo, kad už šias paslaugas pirkimo PVM nereikia įtraukti į PVM ataskaitas. Iš UAB „Avitelos prekyba“ pirko dulkių siurblį patalpų valymui. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad jis yra per brangus naudoti ūkinėje-komercinėje veikloje. Tik nustačius pažeidimus, pirkimo PVM buvo išimtas iš PVM ataskaitų ir VMI buvo pateiktos naujos deklaracijos.

Byloje surinkti rašytiniai duomenys: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1); 2018 m. spalio 29 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 2-3); 2018 m. spalio 17 d. faktų fiksavimo pažyma (b. l. 4-6); T. U. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. spalio 17 d. 11.00 val. jis dirbo statybų objekte Chemijos 4D, Kaune, vedžiojo elektros instaliaciją. Dėl darbo tarėsi su (duomenys neskelbtini) direktoriumi Voldemaru. Dirbo pirmą dieną. Aprangą ir įrankius davė (duomenys neskelbtini). Padavė dokumentus įdarbinimui, tačiau ar jau įdarbino, reikia klausti vadovo. Dėl atlyginimo dar tiksliai nesutarė, sakė, kad priklausys nuo darbų kokybės (b. l. 7); V. G. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2018 m. spalio 17 d. statybvietėje, adresu Chemijos 4, Kaune, elektros darbus vykdė T. U., kuris dirba jų įmonėje, tačiau su juo dar nespėjo paruošti darbo sutarties. Supranta, kad darbo sutartį turėjo būti sudarę, apgailestauja, kad taip atsitiko (b. l. 8); 2018 m. spalio 16 d. operatyvaus patikrinimo pavedimas su priedu (b. l. 9-10); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus (b. l. 11-13).

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. pilnai pripažino, kad 2018 m. spalio 17d. T. U. leido vykti į objektą bei pradėti dirbti, su juo nesudarius darbo sutarties bei apie jo įdarbinimą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. V. G. kaltė pilnai įrodyta ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymai, kurie buvo nurodyti aukščiau.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus. DK 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovu), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos turinio, ji reglamentuoja ne eilinių darbuotojų įdarbinimo tvarką, o juridinio asmens vienasmenio valdymo organo – fizinio asmens įdarbinimo tvarką.

Tuo tarpu DK 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Įvertinus abi nurodytas teisės normas, konstatuojama, kad kvalifikuojant V. G. veiką protokole nurodytas ne tas DK straipsnis, kurio reikalavimus jis pažeidė, todėl kaltinimas koreguotinas.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog V. G., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tai yra būdamas darbdavys ir esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui ir pavaldumui jam, statybvietėje, esančioje adresu Chemijos g. 4, Kauno m., leido dirbti nelegaliai T. U. elektriko pareigose, nesudaręs su darbuotoju darbo sutarties ir nepranešęs prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Tokiais veiksmais V. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir jo kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalį PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: 1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui; 2) prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui už šalies teritorijos ribų tuo atveju, kai toks prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas nebūtų neapmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje. Ši sąlyga netaikoma, jeigu už Europos Sąjungos teritorijos ribų suteiktos draudimo ir (arba) šio Įstatymo 28 straipsnio 1–5 dalyse nurodytos finansinės paslaugos.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog V. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad į Bendrovės mokestinio laikotarpio PVM ataskaitą būtų traukiama tik Bendrovės komercinėje veikloje naudojamų prekių ir pajamų pirkimo PVM. Tokia V. G. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį ir jo kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, todėl jis baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

V. G. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Skiriant V. G. nuobaudą atsižvelgiama, į tai, jog anksčiau jis nebuvo baustas už analogiškus pažeidimus, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. G. skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bei administracinė nuobauda -įspėjimas, numatyta ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24 straipsniu, 25 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. G. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, skirti įspėjimą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18093814871.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė