- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-09
- Bylos Nr.
- A-143-688-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. K. (toliau – pareiškėja, apeliantė) skundu (b. l. 4 – 11) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. 20-TE-96 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei R. K.“ ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad ginčijamu įsakymu jai, Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai, paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad ji pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnio, 149 straipsnio 7 punkto, 172 straipsnio 2 dalies, 176 straipsnio 1 dalies, Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio bei Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 20-V-262 30 punkto reikalavimus. Teigė, jog skundžiamas įsakymas yra nepagrįstas. Jos veiksmuose nėra kaltės, kadangi dėl didelio darbo krūvio objektyviai neįmanoma laiku ir nepriekaištingai atlikti visų ikiteisminių tyrimų ir pavedimų. Ji nėra atsakinga už netinkamą kratos protokolo surašymą, kadangi už protokolo turinį atsako jį surašęs pareigūnas, šiuo atveju V. T. Atsakomybė už Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 20-V-262 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Kauno miesto vyriausiajame policijos komisariate taisyklių (toliau – Taisyklių) 30 punkto pažeidimą negali būti taikoma, nes šios taisyklės įsigaliojo tik 2007 m. rugsėjo 27 d., tuo tarpu V. G. prašymas, į kurį pagal Taisyklių 30 punktą reikėtų atsakyti per 20 darbo dienų, buvo gautas 2007 m. birželio 13 d. Be to, į šį raštą neatsakė gavusi žodinį prokurorės J. B. nurodymą. Be to, Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nurodymai ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-635-05 buvo duoti dar 2005 m. gruodžio 12 d., todėl atsakovas praleido tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 15 – 18) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūra 2007 m. lapkričio 20 d. priėmė nutarimą iškelti drausmės bylą pareiškėjai dėl to, jog ji pagal savo kompetenciją nevykdė privalomų prokuroro nurodymų, nesiėmė visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pažymėjo, kad 2006 m. gruodžio 18 d. pareiškėjai buvo pavesta atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-1804-06. Už tinkamą ir nustatytu laiku procesinių veiksmų atlikimą buvo atsakinga pareiškėja, tačiau krata atlikta ir kratos protokolas surašytas pažeidžiant BPK reikalavimus. Pareiškėja taip pat neįvykdė pareigos atsakyti į 2007 m. birželio 12 d. V. G. prašymą, nepagrįstai teigė, kad gavo prokurorės J. B. žodinius nurodymus to nedaryti, kadangi prokurorė nuo 2007 m. birželio 13 d. buvo atleista iš tarnybos prokuratūroje. Nurodė, kad Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato raštas patvirtina, jog pareiškėjos darbo krūvis, palyginti su kitų tyrėjų, dirbančių daugiau nei dvejus metus, darbo krūviu, ne tik nesiskyrė, bet buvo mažesnis nei kitų, todėl buvo pagrįstai konstatuota, jog ji nesiėmė visų įstatymų numatytų priemonių per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką bei vykdyti prokuroro nurodymus baudžiamojoje byloje. Atsakovo nuomone, tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai, todėl panaikinti skundžiamo įsakymo nėra pagrindo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 8 d. sprendimu (b. l. 169 – 172) pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 2 straipsnio 6 dalimi, BPK 2 straipsniu, 176 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, jog įstatyme įtvirtinta ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad ta veika būtų atskleista. Už ikiteisminį tyrimą atsakingi pareigūnai privalo nuolatos siekti, kad ikiteisminis tyrimas vyktų kiek įmanoma sparčiau. Sprendžiant tokio pareigūno kaltės klausimą, reikia įvertinti ne tik tas aplinkybes, kurios jam trukdė atlikti tam tikrus veiksmus, bet ir tai, kokių priemonių pareigūnas ėmėsi, siekdamas pašalinti iškilusias kliūtis, trukdančias jam tinkamai atlikti pareigas. Teismas nurodė, kad pareiškėja sutinka, jog nustatytais terminais įvykdė ne visus prokuroro duotus nurodymus, bet teigia tai padariusi dėl objektyvių priežasčių – atliko tyrimą daugelyje kitų baudžiamųjų bylų, budėjo operatyvinėje grupėje, dalį laiko sirgo, atostogavo. Tačiau 2008 m. sausio 22 d. pareiškėjos charakteristika, pateikta Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkės D. G., patvirtina, kad pareiškėjos darbo krūvis, palyginus su kitais daugiau nei dvejus metus dirbančiais tyrėjais, nesiskyrė ar netgi buvo mažesnis. Teismo posėdžio metu liudytojas G. E. pažymėjo, kad pareiškėjai nuolat žodžiu ir raštu buvo duodami nurodymai atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau ši jų neatliko. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų raštu kreipusis į prokurorą dėl priežasčių, trukdančių jai laiku įvykdyti procesinius veiksmus nurodytose baudžiamosiose bylose, pašalinimo. Vadovaujantis Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 5.3, 6 punktais, tyrėjas privalo planuoti savo darbą taip, kad paraleliai būtų atliekami procesiniai veiksmai visose jo tiriamose bylose. Pareiškėja nepateikė konkrečių argumentų ir įrodymų, kad ji baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-635-05 per metus ir aštuonis mėnesius neatliko nė vieno veiksmo, nes kitose tiriamose bylose atliko tik tokius svarbius ir neatidėliotinus veiksmus, dėl kurių visą tą laiką nebuvo galimybių atlikti reikalingų ikiteisminio tyrimo veiksmų minėtoje byloje. Toks pareiškėjos (ikiteisminio tyrimo tyrėjos) netinkamas pareigų atlikimas (ilgalaikis neveikimas konkrečioje byloje) prieštarauja BPK 2 ir 176 straipsnių reikalavimams bei pareiškėjos pareigybės aprašymo nuostatoms, todėl pagrįstai tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje faktinių bylos aplinkybių viseto pagrindu buvo įvertintas kaip aplaidus. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-1804-06 atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo pavesta pareiškėjai, todėl ji buvo atsakinga už tai, jog visi tyrimo veiksmai būtų atlikti tinkamai. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2007 m. balandžio 3 d. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai vyr. tyrėjas V. T. ir tyrėja pareiškėja darė kratą pas R. G. Kratos protokolą surašė vyr. tyrėjas V. T., protokolą pasirašė jis ir kratą dariusi tyrėja pareiškėja. Pagal BPK 179 straipsnio 3 punktą, protokolą pasirašo atlikęs tyrimo veiksmą asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą. Pareiškėjos teiginiai, kad už netinkamą kratos protokolo surašymą yra atsakingas tik jį surašęs vyr. tyrėjas V. T., laikytini nepagrįstais, kadangi pareiškėja, pasirašydama minėtą dokumentą, savo parašu patvirtino kratos protokole esančių duomenų teisingumą, be to, ji, o ne V. T., buvo atsakinga už visą ikiteisminį tyrimą nurodytoje byloje. Pareiškėja, nesiimdama priemonių, kad būtų tinkamai padaryta krata ir paimti nusikalstamu būdu įgyti daiktai, pažeidė BPK 149 straipsnio 7 punkto reikalavimus. Be to, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 25-1-1804-06 buvo gautas uždarosios akcinės bendrovės „Stilvita“ direktorės V. G. 2007 m. birželio 12 d. prašymas, dėl kurio priimti sprendimą buvo pavesta pareiškėjai. Nors skundžiamame įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėja pažeidė Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 20-V-262 30 punkto reikalavimus, kadangi šis teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, tačiau pareiga atsakyti į pateiktą V. G. prašymą numatyta aukštesnės galios akte – Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje. Pareiškėjos argumentus, kad šios pareigos ji nevykdė vadovaudamasi žodiniu prokurorės J. B. nurodymu, paneigia aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. P-337 „Dėl J. B. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ prokurorė J. B. nuo 2007 m. birželio 13 d. buvo atleista iš tarnybos. Be to, prie V. G. prašymo buvo pridėtas Kauno miesto apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro R. M. 2007 m. balandžio 19 d. priimtas nutarimas, todėl pareiškėja privalėjo vykdyti šio prokuroro nurodymus. Teismas pažymėjo, kad Statuto 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai. Analogiška taisyklė yra suformuluota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 30 punkte. Ikiteisminio tyrimo veiksmai baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-635-05, už kurios tyrimą yra atsakinga pareiškėja, neatliekami nuo 2006 m. kovo 23 d. Toks pažeidimas, konstatavus jo padarymo faktą, yra tęstinis, paaiškėjo 2007 m. gruodžio mėn., todėl pareiškėjos argumentai, kad pasibaigė terminas tarnybinei nuobaudai skirti, laikytini nepagrįstais, kadangi aptariamu atveju tarnybinio nusižengimo padarymo diena laikytina jo paaiškėjimo diena. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 176 – 182) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad teismas neišreikalavo ir nevertino objektyvių įrodymų dėl objektyvios galimybės veikti pagal įstatymą, taip pat visiškai nepaisė pareigos įvertinti ne tik objektyvų atsakomybės už neveikimą pagrindą – pareigą atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, bet ir subjektyvų pagrindą – galėjimą veikti kaip to reikalauja įstatymai. Pabrėžia, kad nurodė aplinkybes dėl objektyvios galimybės veikti pagal įstatymą neturėjimo, tačiau teismas neatsižvelgė į paaiškinimus dėl itin didelių darbo apimčių, nenagrinėjo, jog statistiniai duomenys yra net nepakankami nustatyti objektyvios galimybės turėjimą, vertino ne visas egzistavusias aplinkybes, neanalizavo jų kompleksiškai, nenurodė, kokius veiksmus objektyviai galėjo atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005). Teismas taip pat nenagrinėjo ir nesiaiškino kitų aplinkybių – jos pateiktų paaiškinimų, liudytojų nurodytų faktų (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 86, 87 str.). Teismas neatsižvelgė, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra nemotyvuota, surašyta nesilaikant Tvarkos 20 punkto reikalavimų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-678/2004, terminų skirti nuobaudą pažeidimas daro nuobaudą neteisėtą. Teismas visiškai neišanalizavo tarnybinio nusižengimo sudėties.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 187 – 188) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių, dėl kurių ji negalėjo atlikti procesinių veiksmų nurodytose baudžiamosiose bylose. Tyrėjas privalo savo darbą planuoti taip, kad paraleliai būtų atliekami procesiniai veiksmai visose tiriamose bylose. Pažymi, jog buvo priimtas sprendimas nesudaryti darbo grupės baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-1804-06, nes tai netikslinga ir nebūtina. Atliekant tarnybinį tyrimą buvo vertinamos ir analizuojamos visos aplinkybės: nedarbingumas, atostogos, darbo krūvis, darbo rezultatai. Į tai atsižvelgta skiriant tarnybinę nuobaudą bei parenkant jos rūšį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš pareiškėjos skundžiamo atsakovo įsakymo matyti, kad tarnybinė nuobauda (papeikimas) pareiškėjai, kaip Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai, paskirta už BPK 2 straipsnio, 149 straipsnio 7 punkto, 172 straipsnio 2 dalies, 176 straipsnio 1 dalies, Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio bei Taisyklių 30 punkto pažeidimus. Šis atsakovo įsakymas priimtas atsižvelgiant į jį pasirašiusio atsakovo viršininko patvirtintą 2008 m. sausio 31 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, todėl šioje išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės bei jų įvertinimas nurodytų (įsakyme išvardintų) teisės normų taikymo požiūriu laikytini neatskiriama skundžiamo įsakymo dalimi.
Pagal minėtą tarnybinio patikrinimo išvadą, pareiškėjos padarytas BPK 149 straipsnio 7 punkto pažeidimas pasireiškė tuo, kad ji, būdama ikiteisminio tyrimo tyrėja baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-1804-06, pažeidė 2007 m. balandžio 3 d. atliktų kratos ir poėmio tvarkos reikalavimus. Pasisakydama dėl šio pareiškėjos tariamai padaryto pažeidimo, kolegija pažymi, kad nurodyti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo užprotokoluoti 2007 m. balandžio 3 d. surašytu kratos protokolu (b. l. 61-62). Iš šio protokolo matyti, kad jį surašė vyresnysis tyrėjas V. T., kuris šį protokolą pasirašė kartu su pareiškėja. Nurodytas pareiškėjos atliktas veiksmas (protokolo parašas), jį vertinant kartu su šioje byloje neginčijama aplinkybe, kad pareiškėja buvo ikiteisminio tyrimo tyrėja šioje baudžiamojoje byloje, leidžia daryti išvadą, jog BPK 149 straipsnio 7 punkto taikymo požiūriu pareiškėja buvo atsakinga už šiame punkte nustatytų reikalavimų laikymąsi. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į BPK 179 straipsnio nuostatas, pagal kurias tyrimo veiksmą atliekantis ir atitinkamą protokolą surašantis (tyrimo veiksmą padedantis atlikti asmuo) asmenys yra skirtingi, t. y. šioje situacijoje tyrimo veiksmą atliekančiu asmeniu laikytina pareiškėja. Todėl pareiškėjos argumentai dėl jos atsakomybės nebuvimo atliekant minėtus ikiteisminio tyrimo veiksmus kolegijos pripažintini nepagrįstais. Pažymėtina, kad minėtas BPK 149 straipsnio 7 punkto pažeidimas siejamas su nurodytu protokolu užfiksuotais netinkamai atliktais veiksmais, o ne su šių veiksmų įforminimu. Taip pat pažymėtina, kad patys BPK 149 straipsnio 7 punkto pažeidimai nagrinėjamoje byloje nėra ginčijami.
Iš byloje esančio Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2007 m. balandžio 19 d. nutarimo matyti, kad juo buvo patenkintas V. G. 2007 m. balandžio 11 d. prašymas sudaryti sąlygas pasigaminti minėtos kratos metu paimtų lekalų kopijas (b. l. 70). Šis prokuroro nutarimas, jį vertinant kartu su V. G. 2007 m. birželio 11 d. pareiškėjai (nurodytos baudžiamosios bylos tyrėjai) pateiktu prašymu dėl minėtų lekalų kopijų padarymo, leidžia daryti išvadą, jog nurodytas prokuroro leidimas yra pareiškėjai privalomas atlikti veiksmas. Todėl jo neatlikimas laikytinas pareiškėjos padarytu BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimu. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodyta tokio elgesio priežastis (atitinkamas kito prokuroro žodinis nurodymas) pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinta kaip bylai nereikšminga.
Pasisakydama dėl BPK 2 straipsnio ir 176 straipsnio 1 dalies taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad nurodytose teisės normose yra pateikti bendro pobūdžio reikalavimai dėl ikiteisminių tyrimų veikimo laike. Šių reikalavimų nuostatos yra perkeltos į Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymą, pagal kurį vienas iš tyrėjui nustatytų specialių reikalavimų yra reikalavimas savarankiškai planuoti, organizuoti ir apibendrinti savo veiklą (b. l. 122). Todėl faktinė aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-635-05 pareiškėja, kaip ikiteisminį tyrimą atliekanti tyrėja, per metus ir aštuonis mėnesius neatliko nei vieno procesinio veiksmo (pažymėtina, kad šio fakto pareiškėja iš esmės neginčija), yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog ji nevykdė minėto specialaus pareigybės aprašyme nustatyto reikalavimo.
Iš pareiškėjos pirmosios instancijos teismui paduoto bei apeliacinio skundų matyti, kad pareiškėja, iš esmės neneigia minėtų faktinių aplinkybių, tačiau jų atsiradimą sieja su dideliu darbo krūviu, t.y. teigia, kad jos kaltės dėl šių aplinkybių atsiradimo nėra. Pasisakydama dėl šio bylos aspekto, kolegija pažymi, kad nurodyti pareiškėjos argumentai buvo pateikti ir tikrinami minėto tarnybinio tikrinimo metu. Šie argumentai pareiškėjos buvo pateikti teigimo pavidalu, todėl atitinkamai tarnybinio tikrinimo metu buvo aiškinamasi dėl bendros pareiškėjos darbo krūvio situacijos, ją lyginant su kitų tyrėjų darbo krūviu (b. l. 40-41). Be to, pažymėtina, kad tyrimo metu iš pareiškėjos nebuvo gauti atitinkami pranešimai ar kitokio pobūdžio informacija apie kliūtis (tarp jų ir dėl didelio darbo krūvio) atlikti procesinius veiksmui minėtose baudžiamosiose bylose. O tai neatitinka paminėtų specialių reikalavimų tyrėjui savarankiškai planuoti bei organizuoti savo veiklą.
Kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl byloje esančių įrodymų (tarp jų ir liudytojų parodymų) įvertinimo bei išvada ir argumentais dėl pareiškėjos skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.