- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-163-372/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, VMI prie LR FM
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4108-215/2016 pagal pareiškėjos VMI prie LR FM prašymą suinteresuotiems asmenims mirusiam P. K., R. M., J. J., V. K. ir antstolei E. M. dėl mirusiojo P. K. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja VMI prie LR FM kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad mirusiam P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir buvusiai jo sutuoktinei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso po ½ pastato – siurblinės su gręžiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir po ½ 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pradėjo paveldėjimo procedūras dėl turto likusio po P. K., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties. Pareiškėja raštu kreipėsi į Mažeikių rajono 1-ąjį notarų biurą su prašymu išduoti paveldėjimo liudijimą dėl turto likusio po P. K. mirties. Notarė R. L. informavo, kad negali išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, nes neaišku, ar žemės sklypas, esantis kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini), pirktas santuokoje su R. M. (K.), ir ar 2001 m. vasario 28 d. P. K. nupirktas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra padalytas tarp buvusių sutuoktinių. Pagal Gyventojų registro duomenis, P. K., ir R. M. (K.) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). P. K. ir R. M. (K.) santuokos metu yra įgiję turtą – 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) bei pastatą-siurblinę su gręžiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog visas turtas yra įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėja raštu informavo P. K. įpėdinius pagal įstatymą, kad renka duomenis apie po P. K. mirties likusį turtą, kurio, suėjus įstatymo numatytam 18 mėnesių terminui, niekas nepaveldėjo, įpėdinius pagal įstatymą prašė informuoti apie ketinimą paveldėti po P. K. mirties likusį turtą. Nė vienas P. K. įstatyminis įpėdinis dėl palikimo liudijimo išdavimo į Mažeikių rajono 1-ąjį notarų biurą nesikreipė.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys antstolė E. M., R. M., J. J. ir V. K. atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi pareiškėjos rašymą tenkino iš dalies: nustatė, kad R. M. (K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastato-siurblinės su gręžiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kitą pareiškėjos prašymo dalį atmetė.
4. Byloje teismas nustatė, jog R. K. ir mirusio P. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai savo vardu nekilnojamąjį turtą yra įgiję 2001 metais – P. K. 2001 m. vasario 28 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2-1090 pagrindu; R. K. 2001 m. birželio 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. P61/2001-0417 pagrindu, tačiau R. K. (buvusi Z.) valstybei priklausiusį 0,0600 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini) buvo įgijusi ir naudojosi juo dar gerokai anksčiau iki santuokos su P. K. sudarymo. R. K. (buvusi Z.) jau 1992 m. rugsėjo 25 d. buvo sumokėjusi valstybei 605,00 RUB (valstybės vienkartinių išmokų) už 0,0600 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini), tai teismui patvirtino, jog valstybinės žemės sklypo įgijimo procedūras R. K. (buvusi Z.) buvo pradėjusi jau 1992 metais.
5. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo (privatizavimo) tvarką nustatė tuo metu galiojęs Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89, kuriuo buvo patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės (toliau – Taisyklės). Šiuo teisiniu reglamentavimu buvo nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti privalėjo būti suformuotas žemės sklypas ir nuosavybės teisę į jį įgydavo asmenys, kuriems institucijos sprendimu buvo leista įsigyti valstybinės žemės sklypą. Toks teisinis reglamentavimas teismui patvirtino, jog R. K. (buvusi Z.) jau 1992 metais naudojosi 0,0600 ha žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini) bei Vyriausybės nustatyta tvarka ne konkurso tvarka, lengvatinėmis sąlygomis, siekė įgyti minimą žemės sklypą privatinėn nuosavybėn, įvykdė visus Taisyklėse nustatytus reikalavimus bei 1992 m. rugsėjo 25 d. savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo už ketinamą įgyti valstybinės žemės sklypą valstybės nustatytą kainą. Nors pagrindinė 0,0600 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis dėl neaiškių priežasčių buvo sudaryta tik 2001 m. birželio 29 d., R. K. (buvusiai Z.) jau esant santuokoje su P. K., atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, jog R. K. 0,0600 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini) yra įgijusi asmenine nuosavybe, ir yra nedalytinas turtas.
6. Mirusio P. K. 2001 m. vasario 28 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2-1090 pagrindu nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą – pastatą-siurblinę su gręžiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teismas laikė įgytą santuokoje su R. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nustačius, jog 0,0600 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini) R. K. yra įgijusi asmenine nuosavybe, o buvusių sutuoktinių R. K. ir P. K. santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – pastatas-siurblinė su gręžiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nutraukiant santuoką nebuvo padalytas, teismas pripažino, kad R. K. ir P. K. nutraukus santuoką šis turtas jiems priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nesant byloje duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpciją, nenustačius aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas sprendė, kad santuokos metu sutuoktinių įgytas nekilnojamasis turtas – pastatas-siurblinė su gręžiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvusiems sutuoktiniams R. K. ir P. K. priklauso po 1/2 dalį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja VMI prie LR FM prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį dėl 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine R. M. nuosavybe panaikinti ir nustatyti, kad P. K. ir R. M. priklauso po ½ dalį 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas netinkamai konstatavo nekilnojamojo turto – 0,0600 ha žemės sklypo įgijimo memento. R. M. (K., Z.) tiek 1992-09-25 sumokėjus už žemės sklypą, tiek 2001-06-29 pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį turėjo būti taikomos 1964 m. galiojusios CK nuostatos. Šiuo atveju nuosavybės teisė į 0,0600 ha žemes sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), R. M. (K., Z.) įgijo tik atlikusi nekilnojamojo turto teisinę registraciją, t. y. 2001-10-25. Kadangi P. K. ir R. M. santuoka buvo sudaryta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vadinasi, ir 0,0600 ha žemės sklypas įgytas santuokos metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacijos dalykas yra žemės sklypo dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymas.
11. Byloje nustatyta, kad mirusio asmens P. K. ir R. M. (K.) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). 2001 m. birželio 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. P61/2001-0417 pagrindu R. K. nuosavybė teise įgijo 0,0600 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas (duomenys neskelbtini); nekilnojamojo turto registre šis sandoris įregistruotas 2001 m. spalio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus pažyma patvirtina, jog 1992 m. rugsėjo 25 d. R. K. (buvusi Z.) yra sumokėjusi 605,00 RUB (valstybės vienkartinių išmokų) už 0,0600 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini); R. K. ir P. K. santuoka nutraukta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-150-02/2002; santuoka laikoma nutraukta – (duomenys neskelbtini); Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje santuokos nutraukimo įrašas įregistruotas (duomenys neskelbtini); nutraukdami santuoką R. K. ir P. K. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė, jog nekilnojamojo turto gyvendami santuokoje neįgijo, todėl santuokos nutraukimo metu R. K. ir P. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas nepadalytas; P. K. (duomenys neskelbtini); P. K. palikimą 2016 m. liepos 22 d. priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, pateikdama pareiškimą dėl P. K. palikimo priėmimo Mažeikių rajono 1-ajam notarų biurui; kiti P. K. įpėdiniai pagal įstatymą iki 2016 m. rugsėjo 19 d. į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl P. K. turto paveldėjimo nesikreipė, paveldėjimo liudijimas neišduotas.
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad R. K. 0,0600 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini) yra įgijusi asmenine nuosavybe, todėl jį pripažino nedalytinu turtu. Apeliantė įsitikusi, kad teismas netinkamai nustatė žemės sklypo įsigijimo momentą, nes žemės sklypas įgytas santuokos metu.
13. Pažymėtina, kad R. K. nekilnojamojo turto – 0,0600 ha žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį pasirašė 2001-06-28, taigi tuo metu galiojo 1964 m. CK. Nekilnojamojo turto registre šis sandoris įregistruotas 2001 m. spalio 25 d., galiojant naujajam civiliniam kodeksui, kuriame pakeista nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sandorių registravimo teisinė reikšmė ir sandorių neįregistravimo teisiniai padariniai. Po 2001 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujai Civilinio kodekso redakcijai, teisinė daikto registracija atlieka tik išviešinimo funkciją, iki tol galiojęs kodeksas teisinę daikto registraciją siejo su nuosavybės teisės atsiradimu. Todėl šiuo atveju svarbu nustatyti ar pasirašant 2001-06-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ginčo sklypas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybe ar asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė.
14. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-705; 2005 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-57, kt.). Kartu pažymėtina, kad SŠK iš esmės analogiškai reglamentavo santuokoje įgyto turto teisinį režimą. Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi šioje byloje, sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi civilinio kodekso nuostatomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis).
15. Pažymėtina, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).
16. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus pažyma patvirtina, jog 1992 m. rugsėjo 25 d. R. K. (buvusi Z.) yra sumokėjusi 605,00 RUB (valstybės vienkartinių išmokų) už 0,0600 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini). Taigi, R. K. (buvusi Z.) jau 1992 m. rugsėjo 25 d. buvo sumokėjusi valstybei 605,00 Rub (valstybės vienkartinių išmokų) už 0,0600 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini), tai patvirtina, jog valstybinės žemės sklypo įgijimo procedūras R. K. (buvusi Z.) buvo pradėjusi jau 1992 metais. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad R. K. (buvusi Z.) valstybei priklausiusį 0,0600 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini) buvo įgijusi ir naudojosi juo dar gerokai anksčiau iki santuokos su P. K. sudarymo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant tokioms faktinėms aplinkybėms turto bendrumo prezumpcija paneigta, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai žemės sklypą pripažino R. K. asmenine nuosavybe.
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes ir pritaikė materialines teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Tai konstatavus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (337 str. 1. d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.