- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-16
- Bylos Nr.
- 2K-699/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Olegas Fedosiukas (pran.), Alvydas Pikelis
- Nuteistasis
- L. Č.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, teisėjo Alvydo Pikelio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. Č. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo L. Č. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2004 m. gegužės 5 d. žinomai suklastoto dokumento panaudojimo) 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2004 m. birželio 10 d. žinomai suklastoto dokumento panaudojimo) – 32 MGL (4000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 35 MGL (4375 Lt) dydžio bauda.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria nuteistosios L. Č. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Č. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2004 m. gegužės 5 d., Studijų kokybės vertinimo centre, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikė įvertinti žinomai netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) aukštojo mokslo diplomą (duomenys neskelbtini) su priedu, patvirtinantį, kad 1992 m. birželio 19 d. ji baigė šį institutą.
Be to, L. Č. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2004 m. birželio 10 d., siekdama įsidarbinti Vilniaus universiteto (duomenys neskelbtini) vyresniąja specialiste, tą patį žinomai netikrą aukštojo mokslo diplomą su priedu pateikė Vilniaus universiteto Personalo direkcijoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu L. Č. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorė teigia, kad jokio nusikaltimo nėra padariusi, o ikiteisminis tyrimas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai visus įrodymus dėl jos mokslo baigimo ignoravo ir nevertino byloje esančių prieštaringų dokumentų.
Kasatorė nurodo, kad 1992 m. birželio 19 d. ji baigė (duomenys neskelbtini) institutą ir jai buvo įteiktas diplomas (duomenys neskelbtini) su priedu. Po instituto baigimo ji dirbo pagal specialybę ir savo ilgesnės nei 10 metų trukmės darbinėje veikloje pritaikė institute gautas žinias, jokių pretenzijų dėl jos kvalifikacijos niekas nekėlė. 2004 m. vasarą ji įsidarbino Vilniaus universitete, Personalo direkcijai pateikdama diplomą apie savo išsilavinimą. Vėliau savo iniciatyva diplomą pateikė Studijų kokybės vertinimo centrui. Pasirodo, kad 2004-2006 metų laikotarpiu Studijų kokybės vertinimo centro darbuotojai susirašinėjo su (duomenys neskelbtini) institutu ir vėliau, gavę specialisto išvadą, nusprendė, kad jos aukštojo mokslo baigimo diplomas yra netikras.
Kasatorė nurodo, kad jos kaltė grindžiama prieštaringais įrodymais, esančiais byloje. Jeigu būtų galima tikėti byloje esančiais dokumentais ir instituto rektorių parašais, patvirtintais antspaudu, reikėtų suprasti, kad institutui vadovauja ne vienas rektorius, o keli (b.l. 4, 86, 88). Be to, atsiųsti (duomenys neskelbtini) instituto mokymo skyriaus viršininko T. M. K. atsakymai yra prieštaringi: viena vertus, rašoma, kad 1986-1992 m. institute buhalterinės apskaitos specialybės nebuvo, kita vertus, atsiųsta Buhalterinės apskaitos ir ūkinės veiklos analizės žemės ūkyje specialybės diplomo pavyzdžio, išduoto 1992 m., kopija. Be to, neatsakyta į klausimą, ar kasatorė 1986 m. įstojo į šį institutą, o atsakyta, kad nerasta jos bylos archyve. Nesugebėta atsakyti ir į klausimą dėl Lietuvos piliečių, baigusių institutą 1992 m. Nėra atsakymo, kam priklauso 1992 m. išduotas diplomas (duomenys neskelbtini). Taigi byloje nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad kasatorė nesimokė ir 1992 m. nebaigė instituto.
Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) prieštaringai nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2005 m. lapkričio 25 d., o baigtas 2005 m. kovo 28 d. Specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nenurodoma, kuo pagrįsti atlikti tyrimai, kuriais nustatyta, kad diplomo blankas išspausdintas ne pagal tokių dokumentų reikalavimus (nenurodyta, su kuo buvo lyginama), be to, nėra kategoriškai pavirtinta, kad diplomo (duomenys neskelbtini) priedo blankas netikras, o nurodyta tik tai, jog yra tikimybė, kad jis neatitinka reikalavimų. Apklausta specialistė R. P., 2005 m. atlikusi diplomo tyrimą ir surašiusi išvadą, paaiškino, kad tuo metu dar nebuvo jokios tokio tyrimo atlikimo metodikos. Taigi tokia specialisto išvada negalima vadovautis. Anot kasatorės, nuosprendis nepagrįstai grindžiamas liudytojų R. Ž., M. S., neturinčiomis nieko bendro su jos mokslais, parodymais. Negalima buvo remtis ir jos buvusio vyro G. Č. parodymais, nes dėl jo elgesio ir moralės tikros šeimos nebuvo sukurta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios L. Č. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl įrodymų vertinimo
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji L. Č. ginčija byloje atliktą įrodymų vertinimą. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas kasacinę bylą teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, taigi iš naujo pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai priėmė teisėtus sprendimus, pagrįstus ištirtų įrodymų visuma. Duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad įrodinėjimo procesas vyko iš esmės pažeidžiant BPK nuostatas ir buvo šališkas, nėra. Įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka. Vertinant įrodymus vadovautasi BPK 20 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą apie L. Č. aukštojo mokslo diplomo ir jo priedo netikrumą, pagrįstai vadovavosi įrodymų visetu: liudytojų parodymais, specialisto išvada, Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros įvykdyto paklausimo medžiaga, Studijų kokybės centro paklausimo Rusijos valstybinio (duomenys neskelbtini) universiteto rektoriui dėl diplomo autentiškumo medžiaga.
Nepagrįsti yra kasatorės teiginiai dėl byloje esančių Rusijos valstybinio (duomenys neskelbtini) universiteto mokymo skyriaus viršininko T. M. K. atsakymų prieštaringumo. Atvirkščiai, šių atsakymų turinys yra aiškus ir akivaizdžiai patvirtina, kad kasatorė 1986-1992 m. nesimokė (duomenys neskelbtini) institute. Nors kasatorės teiginys dėl specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) aptikto prieštaringo įrašo, kad tyrimas pradėtas 2005 m. lapkričio 25 d., o baigtas 2005 m. kovo 28 d., pasitvirtino, tačiau šio įrašo buvimas nesumenkina pačios išvados patikimumo, nes akivaizdu, kad padaryta techninė klaida: turėjo būti nurodyta, jog tyrimas baigtas ne 2005 m. kovo 28 d., bet 2005 m. lapkričio 28 d. Nėra pagrindo abejoti specialisto išvada ir dėl taikytos tyrimo atlikimo metodikos, išvadų formulavimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visus kasaciniame skunde nurodytus argumentus jau yra patikrinęs ir motyvuotai atmetęs apeliacinės instancijos teismas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios L. Č. kasacinį skundą atmesti.