Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-09-29 · Civilinė byla Nr. 2A-470-372/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-29
Bylos Nr.
2A-470-372/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Regina Agota Gutauskienė
Ieškovas
L. J., L.
Atsakovas
R. B.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B. Simonaitienė KopijaTeisėjas J. Stubrys Civilinė byla Nr. 2A-470-372/2009
Procesinio sprendimo kategorija 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės,sekretoriaujant Kristinai Nemanytei,dalyvaujant ieškovei L. J., atsakovui R. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-05-22 sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui R. B., institucijai, duodančiai išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei jo gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. J. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu prašydama: 1) pripažinti, kad atsakovas R. B. yra jos nepilnamečio vaiko R. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; 2) nustatyti R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su L. J.; 3) priteisti iš atsakovo R. B. sūnui R. J. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 400 Lt nuo 2008-08-01 iki R. J. pilnametystės ir 7200 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos; 4) paskirti ieškovę R. J. mokamų lėšų tvarkytoja, įpareigojant ieškovę mokamą jam išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovei iš atsakovo. Nagrinėjant bylą ieškovė L. J. reikalavimo nustatyti tėvystę atsisakė ir bylą dėl to prašė nutraukti, nes atsakovas tėvystę pripažino gera valia ir civilinės metrikacijos įstaigoje sūnų įregistravo. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu susipažino (duomenys neskelbtini) m., kuomet abu mokėsi (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) m. rudens, mokydamiesi (duomenys neskelbtini), pradėjo artimai bendrauti, o (duomenys neskelbtini) m. ieškovė pasijuto nėščia. (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės ir atsakovo sūnus R. J.. Atsakovas paliko ieškovę nėštumo laikotarpiu, vaiko gimimu, augimu nesidomėjo, tėvystės nepripažino, išlaikymo vaikui neteikė. Nurodė, kad šalių sūnaus poreikiai yra apie 800 Lt per mėnesį. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti sūnaus išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, o likusią išlaikymo išlaidų dalį prisiėmė sau. Kadangi atsakovas visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio padavimo dienos po 200 Lt už kiekvieną mėnesį, viso 7200 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: 1) priteisė iš atsakovo R. B. nepilnamečiam vaikui R. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt, pradedant mokėti nuo 2008-08-01 iki vaiko pilnametystės; 2) priteisė iš atsakovo R. B. nepilnamečiam sūnui R. J. 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus; 3) paskyrė L. J., uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko R. J. išlaikymui tėvo R. B. mokamas pinigines lėšas; 4) nustatė R. J. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina L. J.; 5) priteisė ieškovei L. J. iš atsakovo R. B. 405,25 Lt bylinėjimosi išlaidų; 6) priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo R. B. 360 Lt žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas. Teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo nustatyti tėvystę ir bylą šioje dalyje nutraukė. Tuo pačiu teismas įpareigojo Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei L. J. likusią 92,25 Lt žyminio mokesčio dalį. Teismas pažymėjo, kad atsakovas tėvystę pripažino ir (duomenys neskelbtini) gimusio R. J. naujai išduotame gimimo liudijime, nurodant duomenis apie tėvus įrašyta: tėvas R. B.. Todėl ieškovės atsisakymą byloje nuo reikalavimo dėl tėvystės nustatymo priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas nustatė, kad atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau anksčiau dirbo pagal verslo liudijimą ir gaudavo pakankamas pajamas. Pažymėjo, kad ieškovė taip pat dirba pagal verslo liudijimą ir gauna atitinkamas pajamas, bei kas mėnesį iš valstybės gauna 52 Lt dydžio išmoką, skirtą nepilnamečiam sūnui. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovės gaunamos pajamos nepakankamos išlaikyti šalių nepilnametį vaiką, užtikrinti jo kasdieninių poreikių tenkinimą. Nustatė, kad atsakovas nedavė ieškovei vaiko išlaikymui pinigų iki bylos iškėlimo teisme ir sprendimo priėmimo byloje, tai yra daugiau kaip aštuonerius metus. Todėl teismas konstatavo, jog toks atsakovo atsisakymas reguliariai teikti vaikui reikalingą išlaikymą, neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Pažymėjo, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, turi siekti susirasti geriau apmokamą darbą. Todėl teismas iš atsakovo R. B. nepilnamečio vaiko R. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisė po 400 Lt iki jo pilnametystės, šią sumą pradedant mokėti nuo ieškinio pareiškimo dienos (2008-08-01). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė, kad atsakovas nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, vaikui išlaikymo neteikė, prie vaiko ugdymo ir auklėjimo neprisidėjo, atsakovas priešingų įrodymų nepateikė. Dėl šių nustatytų aplinkybių teismas iš atsakovo R. B. priteisė nepilnamečio sūnaus R. J. išlaikymo įsiskolinimą po 200 Lt kas mėnesį už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos, iš viso – 7200 Lt. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja teismas paskyrė ieškovę L. J.. Pažymėjo, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Teismas taip pat patenkino ieškovės prašymą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina L. J., nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Patenkinęs ieškinį visiškai, teismas priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą dalyse dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir sumažinti išlaikymo įsiskolinimą iki 2000 Lt, o išlaikymą periodinėmis išmokomis dydį sumažinti iki 200 Lt. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas visiškai neatsižvelgė į sunkią atsakovo materialinę padėtį tiek šiuo metu, tiek per pastaruosius metus. Atsakovas yra sukūręs šeimą, jo sutuoktinė nėščia. Be to, atsakovas jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, nuomoja butą ir jau metai kaip neturi darbo, pragyvena tik iš sutuoktinės atlyginimo. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas buvo visiškai nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo.

Atsiliepimo į atsakovo R. B. apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimas yra skundžiamas tik išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dalyse.

Įstatymas nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004 m.).

Lietuvos teismų praktika suformuota ta linkme, jog nustatant vaiko poreikių turinį, reikia atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas ir atitiktų būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Todėl teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šį orientacinį kriterijų nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.).

Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl nepilnamečio vaiko R. J. išlaikymui reikalingų lėšų dydžio, ieškovės ir atsakovo turtinės padėties. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį. Privalu atsižvelgti ir į tai, kad išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 3 d.). Bet kuriuo atveju išlaikymą turi skirti ir tas tėvas, kuris gauna tik minimalią mėnesio algą. Vaiko išlaikymui skirta suma negali būti skiriama kitų šeimos narių poreikių tenkinimui.

Atsakovas nurodo, kad jis jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, jau metai kaip nedirba. Tačiau įrodymų tokiems savo teiginiams pagrįsti, atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė. Šios bylos aplinkybės rodo, kad savo tikrosios turtinės padėties atsakovas neatskleidė. Todėl paminėti faktai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad iš atsakovo priteistas 400 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį yra tinkamas vaiko poreikių tenkinimui.

Ieškovė nurodo, kad sūnaus išlaikymas per mėnesį vidutiniškai sudaro 800 Lt (b.l. 1). Atsakovas nurodė, kad sūnaus išlaikymui gali skirti ne daugiau 200 Lt per mėnesį (b.l. 54). Pažymėtina, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. 192 str. 2 d.). Siekiant visapusiškų vaiko poreikių patenkinimo, pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis laikytinas pagrįstu ir protingu, atitinkančiu teismų praktikoje suformuotą išlaikymo dydžio nustatymo principą. Toks išlaikymas vertintinas kaip atitinkantis proporcingumo tarp vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties principą (CK 3.192 str. 2 d.) bei teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį išlaikymo dydį – nemažesnį už vieną minimalią mėnesinę algą.

Teisėjų kolegija nurodo, jog išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.).

Kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 400 Lt išlaikymo dydis yra tinkamas ir apeliacinio skundo motyvais jo mažinti nėra pagrindo, tais pačiais motyvais atmestinas ir apelianto reikalavimas sumažinti išlaikymo įsiskolinimo dydį iki 2000 Lt.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais konstatuoja, kad pakeisti skundžiamą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą dalyse dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 263 str.).

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinos 4,83 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 3 p., b. l. 72).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n utaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 4,83 Lt (keturis litus 83 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėTeisėjai Rasa BartašienėRegina Agota GutauskienėKopija tikraTeisėjaBirutė Simonaitienė