Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aistės Adomaitytės - Koroliovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), pensininkas, 3 klasių išsilavinimo, našlys, 2010-10-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi, patvirtinus 2010-10-27 Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 str.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. G. 2013 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), iš 130 miško kvartalo taksacinių miško žemės sklypų Nr. 25, Nr. 30 ir Nr. 31, kurie sudaro laisvos valstybinės žemės fondo žemę Nr. LF-4, priklauso Lietuvos Respublikos valstybei, pagrobė 87,38 kietmetrių medienos (vėjovartų, vėjolaužų), 3495,20 litų vertės, tuo laisvos valstybinės žemės fondo žemės Nr. LF- 4 savininkui – Lietuvos Respublikos valstybei - padarydamas 3495,20 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

S. G., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, dienos pasakyti negali, nuvyko į Pakruojo savivaldybę, kuri skirsto žemę, ir parašė pareiškimą, kad nori pirkti valdiško miško, kuris yra Pakruojo rajone, P. kaime. Parašius pareiškimą, jam davė miško planą. Jam sakė, kad bus aukcionas ir tada jis galės tą mišką pirkti. Jis 2013 m. rugpjūčio mėnesį, tikslesnio laiko nepamena, bet visą mėnesį, važiavo į tą mišką ir rinkosi vėjolaužas ir vėjovartas, gal nupjovė ir kokį medį sausuolį. Medieną vežėsi su traktoriumi. Jam padėjo R. B. Pasigamintą medieną vežė pas save į namus. Kai jis gaminosi medieną tame valdiškame miške, kuris jam nepriklauso, niekas daugiau medienos nesigamino. Kai jį pasikvietė eigulys, jis pasisakė, kad vežė medieną. Sutinka, kad pavogė tiek medienos, kiek nurodoma įtarime. Padarytą žalą visiškai atlygino. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (59-61 b. l.);

liudytoja G. J. parodė, kad dirba VĮ „Pakruojo miškų urėdija“ miško želdinimo ir miško apsaugos inžiniere. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktas civilinis ieškinys dėl neteisėtai iškirsto miško ir padarytos žalos aplinkai. Žala aplinkai yra skaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ 2002-04-12 Nr. 521. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje fizinis asmuo neteisėta veika padarė žalą aplinkai, kuri buvo paskaičiuota pagal prieš tai minėtą nutarimą. Neteisėtai nukertamų medžių sąvoka apima vėjovartas, vėjolaužas ir sausuolius. Iškirstas miškas yra priskiriamas IV brandumo grupei, t.y. pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą šiuo metu tas valstybinis sklypas yra 130 kvartale. Tas sklypas, esantis Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), iki 2008 m. buvo priskirtas 30 kvartalui ir iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-10-21 nutarimo Nr. 1651 matyti, kad tas valstybinis miškas priskiriamas IV grupei, todėl ir padaryta aplinkai žala skaičiuojama pagal IV brandumo grupę (48 b. l.);

liudytojas A. S. parodė, kad dirba VĮ „Pakruojo miškų urėdija“ L. girininkijoje girininku. 2013-10-24 vyr. miškininkui V. K. kažkas (kas – pasakyti negali) paskambino ir pranešė, kad gali būti iškirstas valstybinis miškas. Tada V. K. informavo jį ir jis kartu su eiguliais A. P. ir P. Z. nuvyko į vyr. miškininko V. K. nurodytą vietą. Nuvykus į Pakruojo rajono, (duomenys neskelbtini), 130 miško kvartalą, taksacinių miško žemės sklypus Nr. 25, Nr. 30 ir Nr. 31, pamatė, kad yra iškirstas ir išvežtas valstybinis miškas. Kartu su kolegomis vaikščiojo po tą valstybinį mišką, matavo kelmus, o tuos pamatuotus kelmus paženklino dažais, kad antrą kartą neapmatuotų tų pačių kelmų. Apmatavus kelmus, surašė kelmų apmatavimo lapą, o po to biržės taksavimo lapą (tūrio įvertinimo formą). Apmatavo tuos kelmus, kurie buvo nupjauti ir išvežta mediena. Tų medžių, kurie buvo išvirtę, supuvę ir nepaimti, jie nematavo ir neskaičiavo kaip išvežtų. Medžiai buvo iškirsti, išvežti sausuoliai ir vėjovartos. Žali medžiai nebuvo nukirsti. Dėl pasisavintos medienos gali pasakyti tik tiek, kad jei atlygins įtariamasis padaryta žalą urėdijai, mediena nebus konfiskuota (49 b. l.);

liudytojas R. B. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį, dienų įvardinti negali, kokius du kartus paprašytas S. G., važiavo padėti gamintis jam malkų. Nuvykęs į mišką matė, kad yra išpjautų medžių. Kiek S. G. parsivežė malkų iš miško, pasakyti negali. S. G. sakė, kad pirks tą mišką, kuriame jis padėjo dirbti, bet ar šis jį nusipirko, jis nežino (50 b. l.);

liudytojas R. S. parodė, kad jis pranešė apie tai, kad S. G. vagia iš valdiško miško medieną, kadangi jis matė, kaip S. G. su kažkokiais nepažįstamais pasamdytais žmonėmis pjovė medžius valdiškame miške ir vežėsi. Pažino tik A. S., kuris su traktoriumi vežė medžius, ir R. B., kuris padėjo pjauti medžius. S. G. taip pat buvo miške, kai jis visa tai matė (51 b. l.);

liudytojas A. S. parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį, kelis savaitgalius, paprašytas S. G., vežė traktoriumi malkas. Malkos buvo pagamintos, jis tik vežė į S. G. namus, esančius Pakruojo rajone, Š. kaime. Kiek jis malkų parvežė, pasakyti negali. S. G. jam sakė, kad pardavė žemę ir nusipirko mišką. Kiek girdėjo iš kaimo žmonių kalbų, S. G. malkas jis vežė ne vienas (52 b. l.);

liudytojas P. Z. parodė, kad dirba VĮ „Pakruojo miškų urėdija“ L. girininkijoje eiguliu. Buvo gautas pranešimas, kad yra iškirstas valstybinis miškas. Kartu su girininku A. S. ir eiguliu A. P. nuvyko į Pakruojo rajono, (duomenys neskelbtini), 130 miško kvartalą, taksacinių miško žemės sklypus Nr. 25, Nr. 30 ir Nr. 31, ir pamatė, kad yra iškirstas ir išvežtas valstybinis miškas. Kartu su kolegomis vaikščiojo po tą valstybinį mišką, matavo kelmus, o tuos pamatuotus kelmus paženklino dažais, kad antrą kartą neapmatuotų tų pačių kelmų. Sumatavus kelmus, užpildė kelmų apmatavimo lapą, o po to biržės taksavimo lapą. Apmatavo tuos kelmus, kurie buvo nupjauti ir išvežta mediena. Tų medžių kelmų, kurie buvo išvirtę, supuvę ir nepaimti, jie nematavo ir neskaičiavo kaip išvežtų. Medžiai buvo iškirsti, išvežti sausuoliai ir vėjovartos. Žali medžiai nebuvo nukirsti (53 b. l.);

liudytojas A. P. parodė, kad dirba VĮ „Pakruojo miškų urėdija“ L. girininkijoje eiguliu. A. S. pasakė, kad yra iškirstas valstybinis miškas. Datos, kada taip A. S. pasakė, neprisimena. Kartu su girininku A. S. ir eiguliu P. Z. nuvyko į mišką, esantį Pakruojo rajono, G. seniūniją, kaimo pasakyti negali, miško kvartalo numerio pasakyti negali. Pamatė, kad yra iškirstas ir išvežtas valstybinis miškas. Su kolegomis vaikščiojo po tą valstybinį mišką, matavo kelmus, o tuos pamatuotus kelmus paženklino dažais, kad antrą kartą neapmatuotų tų pačių kelmų. Sumatavus tuos kelmus, pildė kelmų apmatavimo lapą, o po to biržės taksavimo lapą. Apmatavo tuos kelmus, kurie buvo nupjauti ir išvežta mediena. Tų medžių kelmų, kurie buvo išvirtę, supuvę ir nepaimti, nematavo ir neskaičiavo kaip išvežtų. Medžiai buvo iškirsti, išvežti sausuoliai ir vėjovartos. Žali medžiai nebuvo nukirsti (54 b. l.);

liudytojas V. K. parodė, kad dirba VĮ „Pakruojo miškų urėdija". 2013-10-24 į darbovietę kažkas, kas pasakyti negali, bet jei neklysta, kažkas iš G. kaimo gyventojų, paskambino ir pranešė, kad gali būti iškirstas valstybės rezervuotas miškas, kuris yra Pakruojo rajone, G. seniūnijoje. Jis informavo VĮ „Pakruojo miškų urėdija“ L. girininkijos girininką A. S., kad šis nuvyktų į Pakruojo rajono, G. seniūnijoje esantį mišką ir jį apžiūrėtų. Po to A. S. raštiškai jį informavo, kad yra iškirstas valstybės rezervuotas miškas, o jis nurodė G. J. ir Š. B. parašyti pareiškimą policijai (55 b. l.);

iš 2013-10-31 VĮ „Pakruojo miškų urėdija“ rašto Nr. S-327 matyti, kad 2013-10-24 VĮ „Pakruojo miškų urėdija“ L. girininkijos girininkas A. S. gavo anoniminę informaciją, kad L. girininkijos 130 kvartale (G. k.) yra kertama mediena. Nustatyta, kad laisvame valstybiniame žemės fonde esančiame miške savavališkai iškirsta 87,5 m3 vėjovartų, vėjolaužų bei didžioji medienos dalis išgabenta. 2013-10-30 į L. girininkiją atvyko pil. S. G., gyvenantis Pakruojo rajone, Š. kaime, ir prisipažino padaręs minėtą veiką, pateikdamas raštišką paaiškinimą. VĮ „Pakruojo miškų urėdija“ prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl savavališko me-dienos kirtimo bei pasisavinimo L. girininkijos 130 kvartale ir prideda reikalingų dokumentų kopijas, t.y. L. girininkijos girininko A. S. tarnybinius pranešimus (2 vnt., 2 l.), medienos tūrio nustatymo medžiagą (2 l.), S. G. paaiškinimą (1 l.), įgaliojimą (1 l.) (2-8 b. l.);

iš 2013-11-19 VĮ „Pakruojo miškų urėdija“ rašto Nr. S-392(7.8) matyti, kad L. girininkijos 130 kvartale (G. k.) neteisėtai iškertant 87,5 m3 medžių sausuolių, vėjovartų bei išgabenant medieną, padaryta žala miško valdytojui yra 3495,20 Lt. Taip pat šia veika padaryta žala aplinkai sudaro 2275 Lt. Iš viso žalos dydis yra 5770,20 Lt (10 b. l.);

iš 2014-02-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis S. G. pateikė pinigų priėmimo kvitų Serija UIB Nr. 2236303 ir Serija UIB Nr. 2236304 kopijas, iš kurių matyti, kad VĮ „Pakruojo miškų urėdija“ padaryta žala miško valdytojui ir žala aplinkai atlyginta (14-16 b. l.);

iš 2014-01-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir fotolentelių matyti, kad įtariamasis S. G. parodė į dvi krūvas sukrautas malkas ir paaiškino, kad tai malkos iš valstybinio miško (33-35 b. l.);

iš 2014-01-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja G. J. pateikė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmentą (1 l.), Pakruojo rajono savavaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms planą (1 l.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-10-21 patvirtintą nutarimą Nr. 1651 „Pakruojo rajono miškų priskyrimas miškų grupėms“ (5 l.), taksoraštį (1 l.) (37-45 b. l.).

Kaltinamojo S. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, nes jis pagrobė laisvos valstybinės žemės fondo žemės Nr. LF- 4 savininkui – Lietuvos Respublikos valstybei - priklausantį turtą - 87,38 kietmetrių medienos (vėjovartų, vėjolaužų), tuo Lietuvos Respublikos valstybei padarydamas 3495,20 litų turtinę žalą.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama bauda, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis S. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį S. G. siūlė nubausti 6 MGL (780 litų) dydžio bauda.

Kaltinamasis S. G. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. G. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis S. G. teisiamas pirmą kartą (63, 64-65 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, administracine tvarka nebaustas (66 b. l.), į Pakruojo rajono PSPC psichiatrijos ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (68 b. l.), niekur nedirba (72 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (73 b. l.), yra pensininkas ir gyvena vienas (71 b. l.), gyvenamosios vietos – Pakruojo rajono savivaldybės administracijos G. seniūnija - jo atžvilgiu nusiskundimų neturi (70 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti baudą, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) S. G. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomo dydžio bausmę - 6 MGL (780 litų) dydžio baudą.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. G. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

S. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 6 MGL (780 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 MGL (520 litų) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.