Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje,

P. S. (P. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas 2012 m. vasario 28 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį - 5 mėn. laisvės apribojimo.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. S. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2020 m. balandžio 9 d. apie 14.40 val. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1.70 promilių etilo alkoholio), žodinio konflikto metu su dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą savo motinai V. S. į galvos sritį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais P. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis P. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 9 d. apie 14.40 val., sodo namelyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpose, tarp jo ir jo motinos V. S. kilo žodinis konfliktas, kadangi ji atsisakė duoti pinigų nusipirkti alkoholinių gėrimų. Jis dėl to labai supyko ir į ją metė lėkštę, tačiau nepataikė. Po to su dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą savo motinai į galvos sritį, virš dešinės ausies, dėl ko ji galėjo patirti fizinį skausmą. Su jam pareikštu įtarimu pilnai sutinka, savo kaltę pilnai pripažįsta ir labai gailisi, dėl savo netinkamo (smurtinio) elgesio savo motinos atžvilgiu. Nori pabrėžti, kad jis sutiktų, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (TBĮ sąlygas ir pasekmes išaiškino policijos tyrėjas). Šiuo metu gyvena sodo namelyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir oficialiai niekur nedirba. Daugiau nieko papildomai parodyti negali (b. l. 70).

Nukentėjusioji V. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 9 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), jos sūnus, būdamas neblaivus, pradėjo triukšmauti namuose, reikalauti iš jos pinigų, kad galėtų nusipirkti alkoholinių gėrimų, kadangi ne pirma diena vartoja alkoholį. Pinigų ji jam nedavė, paaiškino, kad neturi, tada jis paėmęs stiklinę lėkštę metė į ją, tačiau ši nukrito ant žemės ir sudužo. Vėliau sūnus iš dešinės rankos vieną kartą trenkė jai į galvos sritį, ko pasekoje patyrė fizinį skausmą. Labai išsigando, patyrė šoką, todėl iškvietė policiją. Sūnus prieš ją ir jos vyrą smurtauja ne pirmą kartą, anksčiau taip pat buvo kviesta policija (b. l. 11-18). Papildomai apklausta parodė, kad 2020 m. balandžio 9 d. apie 14.40 val. sodo namelyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (kuris nuosavybės teise priklauso jai ir jos sutuoktiniui P. S.), virtuvėje, tarp jos ir jos sūnaus P. S. kilo žodinis konfliktas, nes ji atsisakė jam duoti pinigų alkoholinių gėrimų įsigijimui. Tuo metu sūnus buvo neblaivus. Šio buitinio konflikto eigoje sūnus į ją metė lėkštę, tačiau nepataikė ir ji sudužo ant virtuvės grindų. Po to jis su dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą į galvos sritį, virš dešinės ausies, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Ji nedelsiant iš savo telefono paskambino tel. Nr. 112 į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policijos pareigūnus. Po keliolikos minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė jos sūnų P. S. ir išvežė į policijos komisariatą. Į įvykio vietą buvo atvykę VGMPS paramedikai, kurie suteikė jai skubią pagalbą (davė vaistų nuo aukšto kraujospūdžio). Jie siūlė jai nuvykti į RVUL, tačiau kraujo spaudimas susinormalizavo, todėl ji atsisakė. Vėliau ji į gydymo įstaigas dėl konsultacijų ir į VTMT Vilniaus skyrių dėl abdukcijos surašymo nesikreipė ir nesikreips. Minėto buitinio konflikto metu sodo namelio kambaryje, kurio durys buvo uždarytos, buvo jos sutuoktinis P. S.. Jis nieko nematė ir negirdėjo, nes iš kambario išėjo tik kai atvyko policijos pareigūnai. Civilinio ieškinio nereikš, nes jai žala nepadaryta. Ji sutiktų, kad jos sūnaus P. S. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Daugiau nieko papildomai parodyti negali (b. l. 38-39).

Alkotesterio kvito duomenimis 2020 m. balandžio 9 d. 16:08 P. S. nustatytas 1,70 prom. neblaivumas (b. l. 42).

2020-04-30 Kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad atlikta garso įrašo apžiūra, kuriame girdisi du balsai – bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir moteriškas – pranešėjos V. S. balsas (b. l. 78-80).

Greitosios med. pagalbos kvietimo kortelė, kurioje nurodyta, jog moteris apie 40 m. patyrė smurtą artimoje aplinkoje, nustatyti galvos sumušimai (b. l. 83).

2020-04-09 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuota, kad V. S. pareiškė, kad 2020-04-09 apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini) jos sūnus P. S. trenkė į galvos sritį, ko pasekoje ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 11-18).

Kaltinamasis P. S. kaltę pripažino visiškai, parodė, kad supykęs dėl to, jog motina nedavė pinigų alkoholiui, pirma metė į ją lėkšte, o nepataikęs trenkė ranka į galvos sritį. Jo parodymus patvirtina nukentėjusiosios parodymai, greitosios med. pagalbos kvietimo kortelė, garso įrašas. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis P. S. aukščiau minėtomis aplinkybėmis smurtavo prieš savo motiną, sukėlė jai fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad P. S. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis P. S. sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka (b. l. 120).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę P. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarytas nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Sunkinanti aplinkybė – kad asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamajam nustatytas 1,70 promilės neblaivumas, be to, konfliktas kilo būtent dėl kaltinamojo P. S. noro įsigyti dar alkoholio, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamojo girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka už važiavimo be bilieto, paskirtų baudų nesumokėjęs, nedirbantis, gyvena su tėvais.

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nors prokuroras dar siūlė skirti įpareigojimą būti namuose nakties metu, teismo vertinimu, toks įpareigojimas neprisidėtų siekiant bausmės tikslų, nes nusikalstama veika padaryta būtent esant namuose. Kartu su bausme tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72-2 straipsnyje - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per laisvės apribojimo bausmės terminą.

P. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

P. S. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 9 d. 15.00 val. (faktinio sulaikymo laikas) iki 2020 m. balandžio 10 d. 14.17 val. (t.y. vieną parą) (b. l. 64). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, P. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

2020 m. balandžio 10 d. nutarimu P. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62-63), naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. S. (P. S.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir P. S. skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu įpareigoti P. S. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per laisvės apribojimo bausmės terminą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką 2020 m. balandžio 9 d. 15.00 val. (iki 2020 m. balandžio 10 d. 14.17 val. (t.y. vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

P. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

3. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.