Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje N. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), 11 kl. išsilavinimas, pensininkė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji N. J. A. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

ji, 2022-11-25 ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 23 val., name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje kilus konfliktui su savo šeimos nariu- sutuoktiniu R. V. A., tyčia sudavė pastarajam ne mažiau 52 smūgių rankomis, kojomis, žurnalinio staliuko metalinėmis kojomis į galvą, kaklą, nugarą, sėdmenis, krūtinę, kojas, rankas, tuo padarant poodinę kraujosruvą dešiniojo antakio išorinio galo projekcijoje, odos nubrozdinimą dešiniojo žando srityje, dvi muštines žaizdas veido kairėje pusėje, 5 muštines žaizdas viršugalvio kairėje pusėje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kaklo nugariniame paviršiuje, masyvias minkštųjų audinių kraujosruvas nugaroje, abiejų sėdmenų išoriniuose kvadratuose, dvi nedideles poodines kraujosruvas krūtinėje, poodinę kraujosruvą pilvo kairėje pusėje, poodines kraujosruvas su ribotais odos nubrozdinimais kojose ir masyvias kraujosruvas rankose, 15 pjautinių žaizdelių plaštakose, tris pjautines žaizdas veido dešinėje pusėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei nosies kaulų lūžį su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis, pakaušio sumušimą: su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, minkštųjų audinių kraujosruvą pakaušyje, dešiniųjų II-III šonkaulių viengubus lūžius, masyvią poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje su kairiųjų X-XII šonkaulių lūžius, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o dėl įvykusio kraujo netekimo per muštines veido ir viršugalvio kairės pusės žaizdas nukentėjusysis R. V. A. prarado sąmonę ir nukritęs ant grindų liko gulėti kol įvyko jo mirtis dėl fizinio žemos temperatūros poveikio, tai yra mirė nuo hipotermijos, kuri priežastiniu ryšiu nėra susijusi su padarytais sužalojimais. Šiais savo veiksmais kaltinamoji N. J. A. yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamoji N. J. A. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir nurodė, kad nieko neprisimena. Paaiškino, jog po insultų jai su galva blogai. Paskutinis insultas buvo galbūt prieš du metus, tiksliai neprisimena. Pažymėjo, kad turėjo tikrą vyrą, tokių vyrų reta. Sutiko su juo gerai. Buvo išskirtinis ir darbe ir gyvenime. Pridarydavo „glupstvų“, t .y. ne ten lėkštę padėdavo. Dėl sužalojimų ant vyro kūno, gal pavydas kažką padarė. Pavydas, kad gerai gyveno, gražiai gyveno, visi jiems pavydėjo. Kas sužalojo vyrą, ji neprisimena. Paaiškino, kad tiksliai laiko ir datos neprisimena, tik pamena, kad su vyru virtuvėje sėdėjo prie stalo ir kalbėjo, žadėjo važiuoti į Druskininkus. Jiems bekalbant mirusysis nugriuvo prie spintelių, ji jam pasakė „R., kas tau?“. Jis krito ant grindų ir atsitrenkė į spintelę, griuvo šonu ant dešiniojo šono. Nuo suolo iki spintelės apie 1,20 m., jis trenkėsi galva. Ant jo kūno kraujo nematė. Tiksliai nepamena kam skambino, ar seseriai ar greitajai. Nurodė, kad R. tik per veidą švelniai paplekšnojo, kad atsikeltų. Daugiau įvykio aplinkybių neprisimena.

Nors kaltinamoji N. J. A. savo kaltės nepripažino, tačiau kaltinama dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, įrodyti ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji N. J. A. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Liudytojas A. A. apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad paskambino jo žmonai mirusio asmens žmona N., todėl ryte nuvyko į jų namus ir rado mirusį R.. Į įvykio vietą važiavo dviese su žmona. Atvykę jau rado ir greitąją ir policiją. Pats paskambino kaltinamosios sūnui. Užėję į vidų pamatė gulintį žmogų miegamajame, ten gulėjo R. A.. Jis buvo kaip ir sužalotas. Tik pasižiūrėjo ir išėjo kitur. A. sėdėjo fojė. Ji sakė, kad mirė vyras. Kokiomis aplinkybėmis mirė, nepasakojo. Apie šeimą žino iš gerosios pusės. Anksčiau pabendraudavo gal kartą į mėnesį. Smurto požymių nepastebėdavo. Jie bendraudavo normaliai. Kad kažkuris netinkamai elgtųsi ar smurtautų vienas prieš kitą, nematė ir negirdėjo. Pažymėjo, kad mirusysis buvo labai geras žmogus, auksarankis. Nepastebėjo, kad būtų agresyvus. Jis buvo mandagus, nuoširdus žmogus. Nematė, kad ranką prieš žmoną būtų pakėlęs. Nepastebėjo, kad žmona būtų pakėlusi ranką prieš vyrą. N. normali moteris. Alkoholio padarydavo, tačiau proto ribose. Ji alkoholio neatsisakydavo. Ir mirusysis taip pat vartojo.

Liudytojas A. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gerai pažįsta žmonos Z. A. seserį N. A. bei jos vyrą R. A.. Ar N. ir R. tarpusavyje pykdavosi, ar jų šeimoje pasitaikydavo smurto, jis nežino, bent jau R. A. jam nesiskųsdavo. Jam taip pat neteko matyti, kad R. A. ar N. A. būtų sumušti ar sužaloti ir jie jam nesiskundė, kad jų šeimoje smurtaujama. Nežino ar jų šeimoje būdavo kokių nesutarimų, bent jau jie to neviešindavo. Kiek jis matė ir suprato, tai jų šeimoje viskam vadovavo N. A., pats R. A. buvo ramaus būdo, visada nusileisdavo žmonai N. A.. R. A. alkoholiu nepiktnaudžiavo, buvo tvarkingas ir pareigingas, turėjo daug pagyrimo raštų iš darbovietės. 2022 m. spalio 26 d., apie 8.20 val. jo žmonai Z. paskambino N. A., kuri pasakė, kad namuose rado mirusį savo vyrą R.. Ji nieko daugiau neaiškino. Jis nedelsdamas paskambino jų sūnui G. A., kuris paprašė paskambinti ir iškviesti greitąją med. pagalbą, ir jis iškvietė, o po to su žmona nuvažiavo pas N. A. į namus. Kai atvažiavo, greitoji med. pagalba jau buvo atvykusi. Jis su žmona Z. įėjo į namo vidų, R. A. gulėjo ant grindų aukštielninkas, miegamajame šalia savo lovos. Jis buvo su rūbais, tai yra su kelnėmis, marškiniais ir megztiniu. Jį apžiūrinėjo felčerė, o N. sėdėjo fojė. Jam kilo įtarimas, kad buvo grumtynės, nes fojė prie durų kampe buvo sulaužytas staliukas, ant jo ir ant minkštos dalies, ant kurios sėdėjo N., matėsi kraujo dėmės. Ant pačio R. veido matėsi kraujosruva po dešine akimi, o po pakaušiu buvo kraujo dėmė. Pačios N. jis neklausė kas atsitiko. Ji pati jam nieko neaiškino. Jam su žmona bebūnant, po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai. Jie apžiūrėjo įvykio vietą, apklausė N.. Netrukus iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo sūnus G. A., kuris po visko užrakino namus ir N. A. išsivežė pas save į (duomenys neskelbtini). (I tomas, b. l. 153-154)

Liudytojas G. A., kuris yra kaltinamosios sūnus, apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad apie įvykį negali nieko pasakyti, kadangi sužinojo tada, kai A. paskambino ir atvyko pas mamą. Rado tėčio kūną prie lovos miegamajame, matė, kad yra sužalojimai, kad galvoje, ir kraujo buvo, ir ruošėsi žmonės išvežti kūną. Prieš įvykį neskambino tėvai. Buvo du pasauliai - išoriniam pasauliui vaizdas, kad viskas gražu, bet buvo pasipykimų. Tėtis buvo negražiai vadinamas. Pastaruoju metu bendravo mažiau. Pažymėjo, kad per kovidą, saugojo tėvus, kad neužkrėstų ir pastebėjo, kad jų gyvenimas pasikeitė. Matė, kad pykdavosi, tėvas nenorėjo nešioti klausos aparato. Mamai nebuvo problemos su klausa tuo metu. Per kovidinį laikotarpį išgirdo, kad ji neprigirdi. Prieš įvykį negali pasakyti kada buvo atvažiavęs, gal prieš dvi savaites. Su mama visada susišnekėdavo. Greičiausiai tėtis blogiau girdėjo. Su mama telefonu susišnekėdavo. Kartais perklausia, bet labai retai. Iki to atvejo buvo smurto atvejų vaikystėje, kaip grįždavo iš pobūvio, būdavo iš mamos pusės pamojavimų rankine prieš tėtį. Negali pasakyti, kad būtų matęs, kad prie jo akių būtų kažkas įvykę. Tačiau pamena, kad buvo atvejis, kai matė tėvo praskeltą galvą, tada jis pasakė, kad nukrito nuo laiptų. Paskui tėvas pasakė, kad buvo užsipultas mamos, jis nesakė dėl ko. Ji amžinai priekaištaudavo, kad turi kontaktus su kitom moterim. Iš tėvo nėra matęs, kad kažką prieš mamą būtų daręs. Mano, kad neblaivumo išprovokavimas ir užsipuolimas, greičiausiai vyko grumtynės, nes vienas iš jų gynėsi, pagal žaizdas. Paskutiniu metu abu vartojo alkoholį. Mama nusišalina trumpam ir ateina labiau apgirtusi. Tėvo žodžiais, kad mama nueina ir nusiperka alkoholio. Kiti artimi giminaičiai nesilankydavo namuose. Visuomenei fasadas būdavo parodomas labai gražus. Paaiškino, kad buvo ant garažo daužymo žymių. Tai buvo mėnuo iki to įvykio. Buvo tėčiui sužalota galva. Tuo metu siūlė tėčiui kreiptis į instancijas. Apie tai kalbėjo tik abu su tėčiu. Nurodė, kad mama kartais elgdavosi linksmai, pavartojusi alkoholio, o kartais užsidegdavo. Tėvą mama vadindavo negražiai. Tėtis prie jo mamos nėra užsipuolęs. Kad tėvukas vartotų smurtą prieš mamą, to nematė. Akcentavo, kad prieš tėtį mamos smurtą matė jaunystėje, tėtis buvo ramaus būdo, labai inteligentiškas, labai nagingas. Jis dirbo inžinieriaus darbą. Jis elektros tinkluose buvo dispečeris ir daželyje dirbo elektriku. Pavartojęs alkoholio, jis užmigdavo. Agresijos nebuvo, kaip tik būdavo linksmas. Nurodė, kad šiuo metu mamos sveikata yra normali. Buvo ligoninėje, tai nieko tokio dramatiško nerado. Insultas buvo prieš 20 metų. Po to nebuvo daugiau. Mama turi lengvą (duomenys neskelbtini), bet elgsenos pasikeitimo nematė. Jos atmintis priklauso nuo to, ką ji nori atsiminti. Gydytoja sako, kad yra atminties spragų. Paaiškino, jog po įvykio mama jam pasakė, kad ji sėdėjo kažkur, o tėvukas nukrito. Ji kvietė greitąją, bet jos telefone nerado kvietimo greitajai, nei jam skambinta nebuvo. Telefone savo kontakto nerado. Tėvuką rado kitoje vietoje, tačiau nebesiaiškino kodėl. Mama sakė, kad neatsimena. Patikslino, kad atvykęs matė prieškambaryje, miegamajame ir virtuvėje kraujo. Tėvukas gulėjo miegamajame. Jo galva buvo kojūgalyje. Miegamasis jų bendras. Jie nemiegodavo kartu. Matė kruvinus drabužius vonioje, virtuvėje bei balta kvadratinė lėkštutė su krauju. Lėkštutė nesudužusi. Žmona išmetė į šiukšlių dėžę, bet ekspertai išrinko. Matė staliukas sulaužytas ir matė jo kojas, jos buvo sudėtos sukruvintos kampe, netoli įėjimo. Klausė mamos, ji sakė, kad neatsimena. Mama apie sužalojimus nieko neminėjo. Ji sakė, kad sėdėjo tėvukas ir nugriuvo. Tėčio kūną matė miegamajame, prie lango. Buvo pasakyta, kad už pažastų tempė. Akcentavo, kad kai parsivežė mamą po įvykio, kitą rytą pastebėjo, kad išryškėjo hematoma galvoje. Tada kreipėsi į gydymo įstaigą, bet nieko tokio nerado. Mama iš jų veržėsi grįžti namo, mama pradėjo sakyti, kad nebegyvens, nusižudys. Po įvykio mama buvo sumišusi. Po ligos jos sveikatos būklė dabar stabilizavosi. Kokia buvo sveikata, tokia ir liko. Ji pajėgi nuvažiuoti pas gydytoją, nes jei ji pajėgi su taksi nuvažiuoti į parduotuvę.

Liudytojas G. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra N. J. A. sūnus. Apie 38 metus jau nebegyvena su savo mama N.. Pastaroji gyveno su sutuoktiniu R. V. A.. Mamos ir tėvo santykiai itin suaktyvėjo į neigiamą pusę apie pusę metų laikotarpiu. Jie nuolatos konfliktuodavo, tėtis būdavo labai ramus, o mama N. būdavo agresyvesnė ir aktyvesnė, bei pastaruoju metu dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus. 2022-11-01 buvo nuvykęs į tėvų namus, kadangi su šeimyna lankė kapus, bei užsuko pas tėvus. Namai pas tėvus būdavo visada tvarkingi, bet tuo metu kada atvyko, namai buvo labai netvarkingi, o abu tėvai buvo itin suglumę ir nelaimingi. Jam paklausus tėvų "kokios yra problemos, kodėl nelaimingi?", abu tėvai sakydavo, jog viskas yra gerai, bet minėtąją dieną su tėvu asmeniškai dviese pakalbėjo, bei pastarasis nurodė, jog nuolatos jį "vaikosi", grasina susidoroti, nužudyti, bei pats tėtis nurodė, jog sava mirtimi nemirs ir laiko klausimas, kada bus nužudytas. Tėtis nurodė, jog N. buvo itin agresyvi, pastarąjį vijosi iki garažo, o tėtis užsidarė garažo viduje, o N. su kirviu bandė išlaužti duris. Tėtis prie mamos N. niekada nesakė, jog prieš jį būdavo smurtaujama, bet jam asmeniškai dar buvo sakęs, jog rudenį irgi buvo įvykęs konfliktas, kurio metu tėtis R. pabėgo iš namų, kadangi grėsė pavojus sveikatai ir gyvybei, bei tik apsirengęs trumpais marškiniais įsėdęs į automobilį iš namų pasišalino ir prisiglaudė pas N. seserį, kol N. nusiramins ir bus galima grįžti į namus. 2022-11-26 apie 08:43 val. į mobilųjį telefoną paskambino jo tetos Z. sutuoktinis A. A., bei pasiteiravo, kaip jis gyvena. Jam kilo įtarimas, kodėl jis to klausia, o A. tuo metu pasakė, jog tėčio R. V. nėra, pastarasis mirė. Jis atvyko pas tėvus į namus. Kartu į namus atvyko ir teta Z. su A.. Visos tarnybos jau buvo išvykusios, o kuomet jis atvyko, jau buvo atvažiavusi laidojimo įmonė, kuri tėvo kūną išgabeno. Jis spėjo pamatyti tėvo kūną, jį apžiūrėjo, pastebėjo veido srityje mėlynes, galvos srityje buvo kraujo, tėvo nejudino, tik vizualiai apžiūrėjo. A. jam pasakė, jog pas tėtį yra galvoje kirstinė žaizda. Mama N. buvo "transo" būsenoje, atrodė lyg nieko nesupranta kas nutiko, nepasirodė, jog mama būtų neblaivi, bet buvo itin prislėgta. Mama jam nurodė, jog sėdėjo virtuvėje su R. ir netikėtai pastarasis pasakė, jog jam bloga ir pargriuvo ant grindų. Iš šio pasakojimo nieko nesuprato, kadangi tėtį rado miegamojo kambaryje, bet virtuvės patalpoje buvo pastebėjęs ant lentynėlės padėtą lėkštutę, ant kurios buvo raudonos spalvos dėmė, galimai kraujas. Dar labai keistai atrodė, kadangi koridoriaus patalpoje rado ant grindinio gulintį žurnalinį stalą, kuris buvo visiškai sulaužytas. Stalas buvo stiklinis, jo paviršius nesudužęs, bet metalinės kojos buvo sulaužytos. Prieškambario patalpoje buvo pastebėjęs raudonos spalvos dėmių, galimai kraują, bet namuose girtavimo požymių nepastebėjo. Mamos keletą kartų klausė kas nutiko, bet ji nurodo, jog visiškai nieko neprisimena, tik kaip apklausos metu nurodė, jog buvo minėjusi, kad tėtis buvo nukritęs ant grindų. Mama nepamena ar skambino greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, vieną kartą nurodo, jog skambino, o kitą kartą nurodo, jog neskambino. (I tomas, b. l. 141-142)

Liudytojas Z. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jai išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį, kadangi N. J. A. yra jos sesuo, ji pasinaudoja jai suteikta šia teise, todėl ji atsisako duoti parodymus apie šį įvykį.

Liudytoja Z. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. J. A. yra jos sesuo. Šeštadienį, apie 8.30 val. į jos mobilaus ryšio telefoną paskambino sesuo N., bet ji nespėjo atsiliepti. Ji iš karto perskambino ir jai N. pasakė, kad mirė R. A.. Paklausus kas atsitiko, N. J. A. atsakė, kad nieko nežino. Ji pasakė N., kad reikia greitajai skambinti. N. atsakė, kad bandė sūnui G. skambinti, bet neprisiskambino, o kaip paskambinti greitajai nežino. Prašė, kad jie kuo greičiau atvažiuotų. Ji su vyru A. nuvažiavo į sesers namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur jau stovėjo greitosios med. pagalbos automobilis. Lauke nieko keisto nepastebėjo. Įėjusi į vidų iš karto pamatė koridoriuje kraujo dėmes, jas matė ant sienos, ant vieno foteliuko ir ant sofkutės prieškambaryje. Jame sesuo su savo vyru žiūrėdavo televizorių. Bet jeigu ant sienos kraujas buvo dėmėmis, tai ant baldų kraujas buvo tarsi perbrauktas. Taip pat pastebėjo, kad galimai buvo kraujo ir ant grindų, bet jis kaip ir pavalytas. Prieškambario sienos beveik visos nutaškytos krauju, bet gana žemai, tai yra iki pusės metro aukštyje. Prieškambaryje, tarp paminėtų minkštų baldų, stovėdavo stiklinis staliukas, kurio stiklinė stalo dalis (stalviršis) buvo nesudužęs ir atremtas į sieną, tačiau buvo nulaužta viena koja, kuri buvo kruvina ir padėta ant pufikiuko. Kai ji paklausė N. kas nutiko, ji atsakė, kad R. netyčia spyrė į stalą ir jis sulūžo. Taip pat pastebėjo virtuvėje ant radiatoriaus kabantį rankšluostį, panašus į tokį, kuriuo nuvalė kraują, o paskui bandė jį skalbti, bet jis neišsiskalbė. Toliau einant iš prieškambario į koridorių, ant sienos taip pat matė kraują ir dar pastebėjo, kad tarsi ant sienos esanti plytelė atšokusi ir pasistūmusi (išjudinta iš vietos). Koridoriaus gale buvo R. kambarys. R. su N. miegodavo atskiruose kambariuose. Nuėjusi į R. kambarį pamatė, kad jis guli ant grindų lygiagrečiai lovos, bet jo galva gulėjo toje vietoje kur būna kojos, o kojos kur pagalvė. Jis gulėjo lygiai lygiai, visiškai išsitiesęs, tiesiomis kojomis, tik neįsidėmėjo kaip buvo padėtos jo rankos. Patalynė buvo kraujuota, t.y. ištepti krauju ir pagalvės užvalkalas ir paklodė, o kaldra buvo tarsi pastumta, todėl ar ant jos buvo kraujo, nematė. R. buvo apsivilkęs drabužius, tvarkingas, bet būtent ką buvo apsirengęs, neįsidėmėjo. R. skruostikaulis buvo stipriai kruvinas, visas veidas buvo išteptas krauju. Sesuo su vyru buvo labai tvarkingi, pedantiški. Labai darbštus buvo R.. Sesuo turi sveikatos problemų: operuotas stuburas, turėjusi insultą, labai stipriai skauda kojas, prastai su širdimi. R. jai pasakė, kad su N. buvo pas gydytojus ir jai rado vėžinių ląstelių. R. buvo labai tylus ir ramus žmogus, nekonfliktinis. Sesuo paskutiniu metu piktnaudžiaudavo alkoholiu. R. labai mažai išgėrinėjo. Po visų šventųjų šventės, galimai lapkričio 5 ar 6, N. buvo išvariusi R. iš namų ir jis atvažiavo pas juos. Iš pradžių pagalvojo, kad su N. kažkas atsitiko, bet kiek papasakojo R., tai N. liepė jam eit lauk iš jos namų. Daugiau aplinkybių nežino, R. nepasakojo. Apie tą įvykį ji su R. pranešė ir jo sūnui G.. Dar R. buvo užsiminęs, kad kažkada yra išmušęs iš jos rankų peilį, bet tikslių aplinkybių ji nežino. Dar paskutiniu metu pastebėjo, kad N. kažkas su atmintimi, nes kartais "nusikalba". Ji kalbėjo su G., kuriam pasakė, kad nuvežė N. į ligoninę, nes jai mėlynė po akim ir galva prakirsta. Nors šeštadienį, kai buvo nuvykusi pas N., tikrai jokios mėlynės nematė. Nepasakys, kad jos buvo artimos ir dažnai matydavosi, dažniau bendraudavo telefonu. Kiek žino draugų jie neturėjo, buvo gana uždari. (I tomas, b. l. 159-160)

Ekspertas Jūris Plenta apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. tyrė R. A. lavoną. Ištyręs 2023 m. sausio 9 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad A. mirė nuo bendro kūno atvėsimo. Nustatė daugybę sužalojimų, kuriuos išdėstė išvadoje. Šie sužalojimai būdingi griūnant. Kakle yra kampo pavidalo nubrozdinimas nugaros juosmeninėse pusėse. Iš pateiktų nuotraukų, tai vyriškis griuvo aukštielninkas, pastūmus. Taip pat buvo pateikta stalelio koja. Veido srityje esantys nubrozdinimai, žaizdos galėjo būti padaryti su tuo daiktu, kaip ir nosies kaulo lūžis. Keletos valandų bėgyje galėjo būti vartojęs alkoholio - tai atitiktų nesunkų girtumo laipsnį. Akcentavo, jog sužalojimai buvo netiesioginė mirties priežastis, nes dėl sužalojimų prarado sąmonę ir liko gulėti ir dėl šalčio poveikio jis sušalo. Žmogus gali sušalti ir prie 10-15 laipsnių šilumos. Iš pateiktų stiklo šukių, tai jomis galėjo būti padaryti sužalojimai rankoms. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir su peiliu ir su šukėmis. Velionio tyrimo metu rastos kraujosruvos, kurios baigiasi nubrozdinimais. Su stalelio kojele galėjo būti padaryta 5 sužalojimai galvoje ir kairėje veido srityje ir rankose. Visi sužalojimai išsidėstę visuose paviršiuose. Jis negalėjo griūti 54 kartus. Buvo 54 kontaktai. Pakaušyje kraujosruvos, kakle nubrozdinimai, nugaroje dvi ir juosmens srityje. Jis galėjo griūti ant stalelio, 6 vietos, kur galėjo susižaloti griūdamas, o likusios – smūgiuojant. Patikslino, jog rankose sužalojimai galėjo būti ginantis nuo smūgio. Kairės rankos nuo pirštų galiukų iki alkūnės sąnario – masyvi kraujosruva. Analogiškai – ir kitoje rankoje, jei dengtųsi nuo smūgių. Kojose yra kraujosruvos ir gale nubrozdinimai. Šonkaulių lūžiai nuo griuvimo. Įvertinus nosies kaulų lūžį, tai jis nestiprus sveikatos sužalojimas. Nubrozdinimas nosyje buvo išsidėstęs keliose plokštumose. Iš sužalojimo išsidėstymo matyti, kad buvo smūgis. Nukraujavimas vyko ir jei nebūtų įvykusi mirtis nuo sušalimo, tikėtina, kad būtų miręs nuo nukraujavimo. Jei būtų suteikta pagalba, jis būtų išgyvenęs. Alkoholio kiekis, jo mažesnės dozės, sutrikdo krešėjimą, dėl to kraujavimas vyko labiau. Kraujosruva pakaušyje ir petyje – masyvios didžiulės kraujosruvos. Tikėtina, kad griuvo į stalelį ir jį sudaužė. Akcentavo, kad ant mirusiojo krumplių nebuvo sužalojimų, kad jis kažką mušė. Teisėja pateikia ekspertui Ąžuolo Sutkaus ekspertizės išvadą (II tomas, b. l. 30). Ekspertas Jūris Plenta susipažinęs su išvada, ją garsina, komentuoja: Ar galėjo to įvykio metu – tai galėjo būti, bet neatmestina, kad ir iki įvykio galėjo būti padaryti. Sužalojimai kaltinamajai. Kirstinė žaizda dešinajame smilkinyje – turėjo būti briauna- stalo, spintelės, o ne kumščiu. Sužalojimas galėjo ir griūnant atsirasti. Sužalota dešinėje akiduobėje, jei jie grumtynių metu galėjo pasistumdyti ir galėjo kažkokiu kampu atsitrenkti. Į stiklus galėjo būti pjautinė. Dešinės akies vokuose, tai būdinga kito asmens smūgio sudavimui žaizda. Kraujosruvos pečių srityje, tai tie sužalojimai galėjo būti ir jai pačiai atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, ar kito asmens. Ekspertas nemini, kad būtų pjautinių žaizdų. Neatmeta galimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti stumdantis, mušantis kaltinamajai.

2022 m. lapkričio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota: Įvykio vieta yra nuosavas gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Namo kiemas aptvertas, vaizdo stebėjimo kamerų aplink jį nėra. Į namą patenkama pro įėjimą, kuris yra nuo gatvės pusės. Pakilus laiptais įeinama į namo vidų per medines lauko duris. Užėjus patenkama į nedidelę šaltą patalpą, priešais yra plastikinės durys, po to patenkama į svetainės kambarį, kurio dešinėje stovi minkštų baldų komplektas, du foteliai ir sofa. Pirmo fotelio sėdima dalis yra ištepta raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Svetainėje prie kairės sienos, prie pat įėjimo durų stovi minkštas nedidelis suolelis, ant jo padėta blizgaus metalo stalo koja, kuri ištepta raudonos spalvos dėmėmis. Už suolelio į sieną atremtas stalo kojų rėmas, o už jo stiklinis stalo viršus. Jie taip pat ištepti raudonos spalvos dėmėmis. Toliau prie kairės sienos stovi drabužių kabykla, medinė spinta. Svetainėje stovi spintelė, ant jos pastatytas televizorius. Už televizoriaus yra svetainės ir koridoriaus sienos kampas, ant kurio matosi raudonos spalvos dėmės. Kampo apačioje prie sienos priklijuotą medinę laminuotą dėžutę, kuri ištepta raudonos spalvos dėmėmis. Svetainės kambario dešinėje yra durys, kurios veda į miegamąjį kambarį. Kambaryje prie kairės sienos stovi spinta. Viduryje, prie priešais esančios sienos stovi dvigulė lova. Lovos kairėje stovi fotelis. Lovos dešinėje ant grindų guli R.V. A. lavonas. Už lavono dešinėje pusėje stovi komoda. Lovos patalynė yra sujaukta, ištepta raudonos spalvos dėmėmis. Ant pagalvės rudos spalvos, galimai skrandžio turinys. R. V. A. lavonas guli ant nugaros. Lavonas apsirengęs pilkus, languotus marškinius, raudonos spalvos marškinėlius, mėlynos spalvos kelnes, juodos spalvos kojines. Lavono rankos ir kojos ištiestos. Apžiūrėjus lavoną ant jo kaklo matoma nekraujuojanti 4 cm ilgio mėlynė, ant smakro 1 cm ilgio muštinė žaizda, kairėje pusėje ant apatinės veido lūpos nekraujuojanti 1 cm ilgio muštinė žaizda. Tarp akių ant nosies nekraujuojanti muštinė žaizda. Ant kairio smilkinio apie 5 cm ilgio nekraujuojanti, gyli, muštinė žaizda, kuri tęsiasi per antakį link kaktos. Ant dešinio smilkinio matoma nekraujuojanti muštinė žaizda. Pakaušyje plaukuotoje dalyje yra gyli, kraujuojanti muštinė žaizda. Ant lavono dešinės plaštakos 5 apie 0.5 cm dydžio nekraujuojančios muštinės žaizdos. Ant kairės plaštakos nubrozdinta oda. (I tomas, b. l. 17-19; 20-31)

2022 m. lapkričio 28 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota: Prieškambaryje grumtynių ar tyrimui reikšmingų pėdsakų nėra. Iš prieškambario pro tiesiai esančias duris patenkama į kambarį. Kambaryje kairėje pusėje kampe yra stiklinis apvalios formos žurnalinio staliuko stalviršis, ant jo matomos raudonos išdžiūvusios dėmės, o ant stalviršio kraštų matomi medžiaginių pirštinių pėdsakų fragmentai, kurie nufotografuoti, šalia jo stovi taburetė minkšta sėdima dalimi. Šalia jos stovi metalinės žurnalinio staliuko sulaužytos kojelės. Ant kojelių matomos raudonos spalvos dėmės. Kojelės paimtos ir supakuotos į popierinį paketą Nr.1. Palei sieną kairėje stovi drabužių spinta su kabykla ir veidrodžiu. Prie veidrodžio ant spintelės guli dvi medžiaginės baltos spalvos pirštinės, ant kurių matomos raudonos spalvos dėmės. Pirštinės paimtos ir supakuotos į popierinį paketą Nr. 2. Už spintos yra durys į kitą kambarį, kuriame jokių grumtynių ar tyrimui reikšmingų pėdsakų nėra. Už durų ant spintelės stovi televizorius. Už televizoriaus yra koridorius. Ant koridoriaus sienos kampo šalia televizoriaus yra gausios raudonos spalvos dėmės bei nutekėjimai. Nuo minėtų dėmių paimta nuoplova, kuri pakuojama į voką Nr. 3. Įėjimo į kambarį dešinėje pusėje kampe prie sienos guli stiklinių indų šukės, kurios paimtos ir supakuotos į paketą Nr. 4. Dešinės sienos kampe yra durys į kitą kambarį, kuriame grumtynių ar nusikalstamai veikai tirti reikšmingų pėdsakų nėra. Prie dešinės sienos už durų į kambarį stovi sofa, už jos yra dvi spintelės. Šalia sofos stovi du krėslai. Po krėslais ant grindų patiestas kilimas. Ant sofos dešinėje pusėje sėdimos dalies ir atlošo matomos gausios išdžiūvusios raudonos spalvos dėmės. Ant sofos yra dvi pagalvėlės, ant kurių taip pat matomos išdžiūvusios raudonos dėmės. Ant krėslo, kuris yra arčiau įėjimo, ir ant jo gulinčios pagalvėlės matomos gausios raudonos spalvos išdžiūvusios dėmės. Ant kilimo prie krėslo, kuris yra arčiau įėjimo, matomos gausios raudonos spalvos išdžiūvusios dėmės. Tarp krėslo su raudonomis dėmėmis ir sienos kur yra įėjimo durys ant grindų matomos raudonos dėmės, kurios yra ištrintos, matomi valymo požymiai. Nuo grindų raudonų dėmių paimta nuoplova ir supakuota į paketą Nr. 5. Po sofa ant grindų guli akinių stiklas, kuris paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 6. Ant sienos virš sofos tapetuotos dangos nuo grindų 120cm aukštyje yra lašų formos raudonos dėmės. Virš minėtų dėmių aukščiau kabo paveiksliukas su rėmeliu. Virš jo 196 cm aukštyje nuo grindų yra keletas lašo formos raudonos spalvos dėmių. Virš šių dėmių ant lubų (274 cm sienos aukštis) yra keletas lašo formos raudonų dėmių. Nuo sienos paimta dėmės nuoplova ir supakuota į paketą Nr.7. Iš šio kambario dešinės sienos gale yra durys į miegamąjį, kurio kairėje pusėje yra miegamojo spinta. Prie kairės pusės sienos yra dvigulė miegamojo lova. Ant lovos dešinėje pusėje esančių patalų, pagalvės yra gausūs raudonos spalvos sutepimai. Nuo pagalvės paimtas užvalkalas ir supakuotas į paketą Nr. 8. Priešakinės ir kairės sienos kampe stovi komoda. Tarp lovos ir komodos ant grindų matomos raudonos spalvos dėmės. Toliau prie priešakinės sienos stovi pufas. Dešinės ir priešakinės sienų kampe stovi spintelė su televizoriumi, prie dešinės sienos stovi taburetė ir spintelė su veidrodžiu. Tarp lovos galo ir dešinės sienos ant grindų guli kilimas. Iš pirmojo kambario tiesiai yra įėjimas į virtuvę. Ant įėjimo kairės pusės sienos nuo 60 cm iki 95 cm matomos raudonos dėmės. Įėjus ant grindų kairėje pusėje taip pat matomos raudonos spalvos dėmės. Virtuvėje kairėje pusėje yra virtuvės baldai su buitine technika. Ant stalviršio kriauklės dešinėje pusėje yra peilis su žalios spalvos plastikine rankena, kuris paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 9. Po kriaukle šiukšliadėžėje guli baltos spalvos lėkštutė, kurioje matomos gausios sudžiūvusios raudonos spalvos dėmės. Virtuvės dešinėje pusėje yra stalas su kėdėmis ir sėdimu kampu, du šaldytuvai. Iš pirmojo kambario pro kairėje esantį koridorių pro tiesiai esančias duris patenkame į tualeto ir vonios kambarį, kurio kairėje pusėje kabo žalios spalvos chalatas, o po juo į sieną atremtas metalinis vamzdis panašus į šluotos kotą. Vamzdis aplankstytas, matomos raudonos spalvos dėmės. Vamzdis paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 10. Prieš įėjimo duris tiesiai yra unitazas, už kurio yra siena, o už sienos ant grindų stovi dvi spintelės. Ant dešinėje pusėje esančios spintelės guli moteriškas pilkos spalvos megztinis su šviesiomis juostelėmis priekyje, ant kurio matomos raudonos spalvos dėmės. Megztinis paimtas ir supakuotas į paketą Nr.11. Už šios spintelės yra radiatorius ant kurio yra pakabintas išdžiūvęs skuduras su raudonos spalvos dėmėmis. Skuduras paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 12. Už radiatoriaus yra kriauklė, už jos dušo kabina, o šalia dušo kabinos plastikinė dėžė, ant kurios yra juodos spalvos moteriškos kelnės ir šviesios spalvos liemenėlė su išdžiūvusiomis raudonos spalvos dėmėmis. Kelnės ir liemenėlė paimti ir supakuoti į paketą Nr. 11. Šioje dėžėje nuėmus dangtį matomi sudėti du rankšluosčiai, pilkos spalvos ilgomis rankovėmis marškinėliai su išdžiūvusiomis raudonomis dėmėmis. Rankšluosčiai paimti ir supakuoti į paketą Nr. 12, o marškinėliai paimti ir supakuoti į paketą Nr. 11. (I tomas, b. l. 32-37; 38-87)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1479/2022 (01) nurodyta, kad:

1. R. V. A. lavono tyrimo metu rasti sužalojimai: senas odos nubrozdinimas dešinio smilkinio ir momens riboje padarytas vienu trauminiu poveikiu (galimai pačiam nukentėjusiajam užsigaunant), kieto buko daikto poveikyje, kelių - keliolikos parų laikotarpyje iki mirties, atitinkantis nežymų sveiktos sutrikdymą.

Kiti R. V. A. lavono tyrime rasti sužalojimai padaryti iki kelių-keliolikos valandų laikotarpyje iki mirties: 1.1. Galvos sužalojimai:

1.1.1 Trys pjautinės žaizdos veido dešinėje pusėje, padarytos pjaunančiais daiktais, kuo galėjo būti ir stiklo šukės, šio papunkčio sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

1.1.2 Poodinė kraujosruva dešiniojo antakio išorinio galo projekcijoje, odos nubrozdinimas dešiniojo žando srityje, dvi muštinės žaizdos veido kairėje pusėje, nosies kaulų lūžis su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis padarytos kietais bukais daiktais, nosies kaulų Iūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgiau 10 dienų, kiti šiame papunktyje nurodyti sužalojimai atitinka nežymų sveiktos sutrikdymą.

1.1.3. Penkios muštinės žaizdos viršugalvio kairėje pusėje padarytos kietais bukais ribotais paviršiais, šios žaizdos visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveiktos sutrikdymą.

1.1.4. Pakaušio sumušimas: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (20 ml), masyvi, minkštųjų audinių kraujosruva pakaušyje galėjo būti padaryti tiriamajam nugriuvus, pačiam, tiek po papildomo poveikio (pavyzdžiui pastūmus ir panašiai), tuo pat metu galėjo būti padaryti kaklo nugarinio paviršiaus nubrozdinimas ir minkštųjų audinių kraujosruvos nugaroje (nurodytos šios išvados 1.2 papunktyje) ir atsitrenkus į kietus bukus neribotus paviršius. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, įvykęs dėl pakaušio sumušimo- vertinamas nesunkiu sveiktos sutrikdymu, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų, kiti šiame papunktyje nurodyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

1.2. Kaklo, nugaros, sėdmenų sužalojimai: odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kaklo nugariniame paviršiuje, masyvios minkštųjų audinių kraujosruvos nugaroje, abiejų sėdmenų išoriniuose kvadratuose, dešiniųjų II-III šonkaulių viengubi lūžiai, -padaryti kietais bukais daiktais, galimai kartu su pakaušio sumušimu (nurodytu šios išvados 1.1.4. papunktyje), tiek nugriuvus tiriamajam pačiam aukštielninkam, tiek po papildomo poveikio (pavyzdžiui pastūmus ir panašiai). Šonkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų, kiti šio papunkčio sužalojimai atitinka nežymų sveiktos sutrikdymą.

1.3. Krūtinės sužalojimai: dvi nedidelės poodinės kraujosruvos krūtinėje, padarytos kietais bukais daiktais, kraujosruvos vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.

1.4. Liemens sužalojimai: masyvi poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje su kairiųjų X- XII šonkaulių lūžiais, poodinė kraujosruva pilvo kairėje pusėje. Šio papunkčio sužalojimai padaryti kietais bukais ribotais daiktais galimai tiriamajam nugriuvus ir užgriuvus tiek pačiam nukentėjusiajam, tiek po papildomo poveikio (pavyzdžiui pastūmus ir panašiai) ant daiktų turėjusių kietus bukus ribotus paviršius. Šonkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų, kiti šio papunkčio sužalojimai atitinka nežymų sveiktos sutrikdymą.

1.5. Rankų ir kojų sužalojimai: penkiolika pjautinių žaizdelių plaštakose- padarytos pjaunančiais daiktais, poodinė kraujosruva dešinės plaštakos II piršte, poodinės kraujosruvos su ribotais odos nubrozdinimais kojose ir masyvios kraujosruvos rankose padarytos kietais bukais daiktais. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

1.6. Vertinant visus aukščiau išvardintus sužalojimus, lavono tyrimo metu rastus vidaus organų pakitimus: mažakraujystę ir mažojo kraujotakos rato riebalinę emboliją galima teigti, kad įvyko kraujo netekimas per muštinos veido ir viršugalvio kairės pusės žaizdas, kuris sukėlė nukentėjusiajam ūminę mažakraujystę, dėl kurios tiriamajam įvyko sąmonės sutrikimas, todėl jis nugriuvo ant grindų, galimai prarado sąmonę ir liko gulėti kol įvyko jo mirtis dėl fizinio žemos temperatūros poveikio, tai yra mirė nuo hipotermijos. Šią fiziniu poveikiu: žema temperatūra padarytą sužalojimą - hipotermija, rodo: mažakraujiški, šviesiai rausvos spalvos plaučiai, šviesiai rausvas kraujas kairėse širdies ertmėse, plaučių venose, aortoje, tamsiai raudonas kraujas dešinėse širdies ertmėse, išeminės hemoraginės dėmės skrandžio gleivinėje (Višnevskio-dėmės), glikogeno sumažėjimas širdies kairiojo, dešiniojo skilvelių ir dešiniame juosmeniniame raumenyse ir kepenyse. Šis sužalojimus padarytas veikiant tiriamąjį keletą- keliolika valandų žemai temperatūrai. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15 punktu šis sužalojimas, kaip sukėlęs gyvybei pavojingą būseną, šiuo atvejų pasibaigusia mirtimi, - vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

2. Vertinant R. V. A. sužalojimus visumoje - sužalojimai, kurie padaryti kietais bukais daiktais (galimai ribotais paviršiais), galimai kitam asmeniui suduodant smūgius galėjo būti padaryti:

- suduodant du smūgius į veido kairę pusę, kietu buku daiktu, (galimai cilindro ar artimo cilindrui forma), tuomet buvo sužalotas nosies vidurinis trečdalis "balnelis"- padaryti odos nubrozdinimai ir minkštųjų audinių kraujosruva, nosies kaulų lūžis ir dvi muštinės žaizdos apie kairę akį;

- vienas smūgis į dešinio žando sritį, kuomet padarytas odos nubrozdinimas su minkštųjų audinių kraujosruva;

- suduodant penkis smūgius į viršugalvio kairę pusę, kuomet buvo padarytos penkios muštinės žaizdos su aplinkinėmis kraujosruvomis;

- du smūgiai kietais bukais daiktais į krūtinę, - padarytos dvi ribotos kraujosruvos plokščiuose ir įgaubtuose kūno paviršiuose;

- trys smūgiai į kairį žastą ir daugiau kaip 6 smūgiai į dilbius, dilbiuose padarytos kraujosruvos galėjo būti padarytos tiriamajam ginantis nuo kito asmens suduodamų smūgių;

- 15 smūgių į kojas;

- plaštakose rastos 15 pjautinių žaizdelių, padarytos pjaunančiais daiktais, kurie galėjo būti stiklo ar kito daikto šukės, turinčios pjaunančius paviršius. Šių sužalojimų priskirti prie smūginių poveikių padaromų sužalojimų negalima, nes tai galėjo būti gynybos metu sugriebti ar numušti pjaunantys daiktai arba šie sužalojimai galėjo būti padaryti plaštaka sudaužant kokį stiklinį daiktą.

- kiti sužalojimai, nurodyti šioje išvadoje labiau būdingi sužalojimams, padaromiems asmeniui nugriuvus, galimai ir po papildomo poveikio, pavyzdžiui pastūmus.

3. R. V. A. mirtis įvyko nuo viso kūno sušalimo, tai rodo: mažakraujiški, šviesiai rausvos spalvos plaučiai, šviesiai rausvas kraujas kairėse širdies ertmėse, plaučių venose, aortoje, tamsiai raudonas kraujas dešinėse ertmėse, židininės hemoraginės dėmė skrandžio gleivinėje (Višnevskio dėmės), glikogeno sumažėjimas širdies kairiojo, dešiniojo skilvelių ir dešiniame juosmeniniame raumenyse ir kepenyse.

4. R. V. A. mirtis galėjo įvykti prieš 2-4 paras iki jo lavono tyrimo pradžios ( 2022-11-28, 8:30 val.). Tai rodo lavono tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiškiniai.

5. R. V. A. lavono kraujyje rasta 0,15 % etilo alkoholio, šlapime rasta 1,76 % etilo alkoholio, - tai neatitinka jokio girtumo laipsnio. (I tomas, b. l. 93-100)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pM 5/2023 (01) nurodyta, kad:

1. Kategoriška išvada, kurie R. V. A. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti pateiktais objektais- negalima, tačiau galima daryti prielaidą, kad:

- stiklo šukėmis galėjo būti padaryti nustatyti pjautiniai sužalojimai: trys pjautinės žaizdos veido dešinėje pusėje, penkiolika pjautinių žaizdelių plaštakose;

- laisvuoju kojelių fragmentu galėjo būti padarytos penkios muštinės žaizdos viršugalvio kairėje pusėje, poodinė kraujosruva dešinio antakio išorinio galo projekcijoje, odos nubrozdinimas dešinio žando srityje, dvi muštinės žaizdos veido kairėje pusėje, nosies kaulų lūžis su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis. (I tomas, b. l. 105)

2023 m. vasario 9 d. specialistas Jūris Plenta pateikė paaiškinimą, atsakydamas į klausimus:

1 klausimas: Ar R. V. A. lavone nustatyti sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusia pasekme - hipotermija, kaip sukėlusia pavojingą būseną, pasibaigusią mirtimi ir vertinama kaip sunkiu sveikatos sutrikdymu ?

Atsakymas: Specialisto išvadoje Nr. M 1479/2022, R. V. A. lavone nustatyti sužalojimai nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo mirties priežastimi -— hipotermija. R. V. A. mirties priežastis - hipotermija - nėra mechaniniu poveikių padaromų sužalojimų pasekmė, komplikacija. Tai yra R. V. A. mirties priežastis- hipotermija nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mechaniniais poveikiais jam padarytais sužalojimais. Tai yra mechaniniu poveikiu padaryti sužalojimai nesikomplikavo — hipotermija, tai visiškai skirtingais išoriniai poveikiais padaromi sužalojimai. Tarp jų šių skirtingais išoriniais poveikiais padarytų sužalojimų yra tik aplinkybinis - priežastinis ryšys, tai yra tiriamasis dėl minėtų mechaninių sužalojimų prarado sąmonę ir kadangi buvo aplinkoje, kurioje veikė žema temperatūra sušalo ir mirė nuo sušalimo. Jei aplinka, kurioje buvo tiriamasis nebūtų buvusi tokios žemos temperatūros, tiriamasis nebūtų sušalęs.

2 klausimas: Ar R. V. A. lavone nustatyti sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusių pasekme - mirtimi?

Atsakymas: Į šį klausimą atsakyta šios apklausos 1-ame punkte.

3 klausimas: Ar kilusi mirtis yra tiesiogiai susijusi su prieš R.V. A. panaudotais smurtiniais veiksmais ?

Atsakymas: Šis klausimas viršija teismo medicinos kompetenciją, todėl į jį atsakyti negali.

4 klausimas: Kokį sunkiausią sveikatos sutrikdymo mąstą atitiko R. V. A. lavone nustatyti sužalojimai ( -as), ir kuo jie pasireiškė?

Atsakymas: Į šį klausimą detaliai atsakytas išvardinant ir sugrupuojant sužalojimus specialisto išvadoje M 1479/2022 (01) nuo 1.1 iki 1.5 papunkčių. Šie sužalojimai vertintini nuo nežymaus iki nesunkaus sveikatos sutrikdymo:

1.1.1 Trys pjautinės žaizdos veido dešinėje pusėje - atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

1.1.2 Poodinė kraujosruva dešiniojo antakio išorinio galo projekcijoje, odos nubrozdinimas dešiniojo žando srityje, dvi muštinės žaizdos veido kairėje pusėje, nosies kaulų lūžis su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis - atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgiau 10 dienų, kiti šiame papunktyje nurodyti sužalojimai atitinka nežymų sveiktos sutrikdymą.

1.1.3. Penkios muštinės žaizdos viršugalvio kairėje pusėje - visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveiktos sutrikdymą.

1.1.4. Pakaušio sumušimas: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (20 ml) masyvi, minkštųjų audinių kraujosruva pakaušyje-vertinama nesunkiu sveiktos sutrikdymu.

1.2. Kaklo, nugaros, sėdmenų sužalojimai: odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kaklo nugariniame paviršiuje, masyvios minkštųjų audinių kraujosruvos nugaroje, abiejų sėdmenų išoriniuose kvadratuose, dešiniųjų II-III šonkaulių viengubi lūžiai vertinami: šonkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų, kiti šio papunkčio sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

1.3. Krūtinės sužalojimai: dvi nedidelės poodinės kraujosruvos krūtinėje - vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.

1.4. Liemens sužalojimai: masyvi poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje su kairiųjų X-XII šonkaulių lūžiais, poodinė kraujosruva pilvo kairėje pusėje vertinami: šonkaulių lūžiai atitinka, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų, kiti šio papunkčio sužalojimai atitinka nežymų sveiktos sutrikdymą.

1.5. Rankų ir kojų sužalojimai: penkiolika pjautinių žaizdelių plaštakose - vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

5. Klausimas: Kokį sunkiausią sveikatos sutrikdymo mastą atitiko R. V. A. lavone nustatyti sužalojimai (-as), kurie tikėtina padaryti kito žmogaus poveikyje suduodant smūgius?

6 Klausimas: Kaip vertinti visumoje muštines veido ir viršugalvio kairės pusės žaizdas, per kurias įvyko kraujo netekimas (kraujavimas), kuris sukėlė nukentėjusiajam ūminę mažakraujystę, dėl kurios tiriamajam įvyko sąmonės sutrikimas, todėl mirusysis nugriuvo ant grindų, galimai prarado sąmonę ir liko gulėti kol įvyko jo mirtis dėl fizinio žemos temperatūros poveikio?

Atsakymas. Kaip minėta 5-ame atsakyme nosies kaulo lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, būtent padarant muštinę veido žaizdą- nosies srityje, buvo padarytas ir nosies kaulo lūžis, - nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kitos veido ir viršugalvio žaizdos vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visumoje vertinanti žaizdų sukelto nukraujavimo negalima, nes vykstant kraujavimui tiriamasis mirė dėl žemos temperatūros poveikio. Ar, R. V. A., jei nebūtų buvęs žemos temperatūros poveikis, šiomis aplinkybėmis būtų mirtinai nukraujavęs (kas būtų vertinama sunkiu sveikatos surikdymu), nes dėl to mirė, ar butų nukraujavęs tik tiek, kad jam suteikus medicininę pagalbą sveikata nebūtų buvusi sutrikdyta ilgiau 10 dienų, tai yra jam būtų buvęs nustatytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, atsakyti negalima, nes jam mirus, nuo žemos temperatūros poveikio, kraujavimas buvo nutrauktas.

7 klausimas: Koks R. V. A. nustatytų visų kūno sužalojimo sunkumo laipsnis.

Atsakymus. Visumoje, šiuo atveju, R. V. A. nustatytų sužalojimų vertinimas negalimas, dėl jas jungiančios priežasties nebuvimo, šiuo atveju - mirus nuo hipotermijos, nesivystė komplikacijos, kurias vertinant galima būtų vertinti R. V. A. nustatytus sužalojimus visumoje. (I tomas, b. l. 107-110)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR išvadoje Nr. S 46/2023 (01) nurodyta, kad: 1. Nuoplovose nuo sienos šalia televizoriaus, nuo grindų, R. V. A. nuogramdose iš rankų panagių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. V. A. DNR profiliu su 99,9999999999999999999999 % tikimybe.

2. Nuoplovoje nuo sienos kampo, liemenėlės, pilkų marškinėlių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su N. J. A. DNR profiliu su 99,99999999999999999999 % tikimybe.

3. Ant megztinio rastas žmogaus kraujas. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su N. J. A. DNR profiliu su 99,9999999999999999999999 % tikimybe, su nežymia vyriškos lyties asmens DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. V. A. DNR profiliu su nemažesne nei 99,9999 % tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų.

4. Ant dviejų stiklinių indų šukių žmogaus kraujo nerasta. Ant trijų stiklo šukių sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui nerasta.

5. Ant peilio sutepimų, tinkančių tyrimui, nerasta.

6. Ant kelnių dėmių ir sutepimų, tinkančių tyrimui, nerasta. (I tomas, b. l. 116-117)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2636/2022 (02) nurodyta, kad: 1. N. J. A. kirstinė žaizda dešiniame smilkinyje išsivystė nuo vieno poveikio kieto, briauną turinčiu daiktu apie paros laikotarpyje iki apžiūros LSMUL KK 2022-11-27. Visi kiti konstatuoti sužalojimai- poodinės kraujosruvos dešinės akiduobės, abiejų pečių, abiejų žastų, dešinės plaštakos srityje, sprendžiant pagal jų spalvą, patinimo nebuvimą yra išsivystę žymiai anksčiau- apie 5-7 paros iki apžiūros. Šiuo atveju nėra galimybės spręsti ar šios kraujosruvos padarytos vienu metu, ar kelių parų laikotarpyje. Paviršiniai odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje išsivystė maždaug tokiu pat metu, kaip ir minėtos kraujosruvos.

2. Visi konstatuoti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir vertinant kiekvieną jų atskirai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus.

3. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui.

4. Sužalojimų būdingų savigynai ir kovai nėra. Bet kokie sužalojimai, susidarius tam tikrai situacijai, gali išsivystyti kovos, savigynos ar griuvimo metu.

5. Visus konstatuotus sužalojimus motyvuotai paaiškinti vien griuvimais būtų sudėtinga, bet yra įmanomi įvairiausi traumos variantai.

6. Konstatuoti sužalojimai išsivystė mažiausiai vienuolikos poveikių pasėkoje.

7. Sužalojimai atspindi bendruosius traumos kietu buku daiktu požymius ir nėra galimybės tiksliau spręsti apie žalojusį daiktą, įrankį. (II tomas, b. l. 30-33)

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-130/2023 nurodyta, kad: 1. N. J. A., jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2022-11-25) konstatuojamas (duomenys neskelbtini).

2-3. Pagal savo psichikos būklę N. J. A. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

4. N. J. A. šiuo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę N. J. A. šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

5. Pagal jos psichikos būklę, su N. J. A. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.

6. Pagal savo psichikos būklę N. J. A. gali dalyvauti teismo procese.

7. N. J. A. skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nėra pagrindo.

8. medicininio nepakaltinamumo kriterijaus nustatymas galimas tik juridiškai reikšmingiems laikotarpiams. N. J. A. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini). (II tomas, b. l. 15-21)

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų pasekmių. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Abiem atvejais kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, tačiau tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Kaltinamoji N. J. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl įvykio nieko negali paaiškinti, kadangi ji nieko neprisimena. Akcentavo, kad jai prieš porą metų buvo insultas, todėl šiuo metu yra sutrikusi jos atmintis. Tačiau tokius kaltinamosios teiginius paneigia N. J. A. atžvilgiu atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurioje nurodyta, kad N. J. A., jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2022-11-25) konstatuojamas (duomenys neskelbtini), tačiau pagal savo psichikos būklę N. J. A. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Be to, šiuo metu N. J. A. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), tačiau pagal savo psichikos būklę ji šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadas jog kaltinamoji N. J. A. manipuliuoja siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Svarbu pažymėti ir tai, jog kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su savo sutuoktiniu sutiko labai gerai, jokių nesutarimų nebuvo, apie sutuoktinį atsiliepė teigiamai, tačiau tokius kaltinamosios argumentus paneigia kaltinamosios ir mirusiojo sūnus, liudytojas G. A. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kuris nurodė, kad iš šalies tėvų santykiai atrodė tobuli, tačiau viduje buvo didelių nesutarimų. Liudytojas nurodė, kad tėvas buvo ramaus būdo, neagresyvus, tačiau to paties negalėjo pasakyti apie savo motiną N. J. A.. Jis teigė, jog pastaruoju metu abu tėvai mėgo išgerti, tačiau tėvas išgėręs būdavo linskmas, o motina atvirkščiai – agresyvi. Liudytojas teigė, jog motina tėvą negražiai vadindavo. Svarbu ir tai, jog liudytojas pamena, kad net vaikystėje buvo smurto atvejų prieš tėvą. Be to, mėnuo iki įvykio, kai liudytojas buvo atvykęs pas savo tėvus, pastebėjo, jog tėvo galva sužalota, nors tėvas iš pradžių neigė ir sakė, kad krito nuo laiptų, tačiau vėliau prisipažino, jog kaltinamoji jį užsipuolė ir praskėlė galvą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. A. teigė, kad mamos ir tėvo santykiai itin suaktyvėjo į neigiamą pusę pusės metų laikotarpiu. Jie nuolatos konfliktuodavo, tėtis būdavo labai ramus, o mama N. būdavo agresyvesnė ir aktyvesnė, o pastaruoju metu dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus. 2022-11-01 buvo nuvykęs į tėvų namus. Namai pas tėvus būdavo visada tvarkingi, bet tuo metu kada atvyko, namai buvo labai netvarkingi, o abu tėvai buvo itin suglumę ir nelaimingi. Jam paklausus tėvų "kokios yra problemos, kodėl nelaimingi?", abu tėvai sakydavo, jog viskas yra gerai, bet minėtąją dieną su tėvu asmeniškai dviese pakalbėjo, bei pastarasis nurodė, jog nuolatos jį "vaikosi", grasina susidoroti, nužudyti bei pats tėtis nurodė, jog sava mirtimi nemirs ir laiko klausimas, kada bus nužudytas. Tėtis nurodė, jog N. buvo itin agresyvi, pastarąjį vijosi iki garažo, o tėtis užsidarė garažo viduje, o N. su kirviu bandė išlaužti duris. Tėtis prie mamos N. niekada nesakė, jog prieš jį būdavo smurtaujama, bet jam asmeniškai dar buvo sakęs, jog rudenį irgi buvo įvykęs konfliktas, kurio metu tėtis R. pabėgo iš namų, kadangi grėsė pavojus sveikatai ir gyvybei, bei tik apsirengęs trumpais marškiniais įsėdęs į automobilį iš namų pasišalino ir prisiglaudė pas N. seserį, kol N. nusiramins ir bus galima grįžti į namus. Šiuos liudytojo teiginius patvirtina ir liudytoja Z. A., kuri buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teigė, kad po visų šventųjų šventės, galimai lapkričio 5 ar 6, N. buvo išvariusi R. iš namų ir jis atvažiavo pas juos. Iš pradžių pagalvojo, kad su N. kažkas atsitiko, bet kiek papasakojo R., tai N. liepė jam eit lauk iš jos namų. Taip pat R. buvo užsiminęs, kad kažkada yra išmušęs iš jos rankų peilį, bet tikslių aplinkybių ji nežino.

Nors kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir teigė, kad nieko neprisimena, tačiau jos kaltę patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių visuma.

Kaltinamoji teigė, kad įvykio dieną tarp sutuoktinių nebuvo konflikto ir nenaudojo prieš sutuoktinį smurto, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR gautoje išvadoje Nr. S 46/2023 nurodyta, kad nuoplovoje nuo sienos kampo, liemenėlės, pilkų marškinėlių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su N. J. A. DNR profiliu su 99,99999999999999999999 % tikimybe bei ant megztinio rastas žmogaus kraujas, atlikus autosominių STR lokusų tyrimą gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su N. J. A. DNR profiliu su 99,9999999999999999999999 % tikimybe. Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvada.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad kaltinamajame akte nurodytos įvykio aplinkybės atitinka specialisto išvadoje nurodytus objektyvius duomenis apie nukentėjusiojo R. V. A. sužalojimo lokalizaciją ir jo mechanizmą. Specialisto išvada yra išsami ir teismui jokių abejonių nekelia. Duomenų, kad nukentėjusysis būtų patyręs sužalojimus, nurodytus specialisto išvadoje, prieš aptariamą įvykį ar po jo, nėra. Specialistas pateiktoje išvadoje nurodė, kad R. V. A. padaryti galvos sužalojimai; trys pjautinės žaizdos veido dešinėje pusėje, padarytos pjaunančiais daiktais, kuo galėjo būti ir stiklo šukės; poodinė kraujosruva dešiniojo antakio išorinio galo projekcijoje, odos nubrozdinimas dešiniojo žando srityje, dvi muštinės žaizdos veido kairėje pusėje, nosies kaulų lūžis su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis padarytos kietais bukais daiktais, nosies kaulų lūžis; penkios muštinės žaizdos viršugalvio kairėje pusėje padarytos kietais bukais ribotais paviršiais; pakaušio sumušimas: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (20 ml), masyvi, minkštųjų audinių kraujosruva pakaušyje galėjo būti padaryti tiriamajam nugriuvus, pačiam, tiek po papildomo poveikio (pavyzdžiui pastūmus ir panašiai), tuo pat metu galėjo būti padaryti kaklo nugarinio paviršiaus nubrozdinimas ir minkštųjų audinių kraujosruvos nugaroje ir atsitrenkus į kietus bukus neribotus paviršius. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, įvykęs dėl pakaušio sumušimo; kaklo, nugaros, sėdmenų sužalojimai: odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kaklo nugariniame paviršiuje, masyvios minkštųjų audinių kraujosruvos nugaroje, abiejų sėdmenų išoriniuose kvadratuose, dešiniųjų II-III šonkaulių viengubi lūžiai, -padaryti kietais bukais daiktais, galimai kartu su pakaušio sumušimu, tiek nugriuvus tiriamajam pačiam aukštielninkam, tiek po papildomo poveikio (pavyzdžiui pastūmus ir panašiai). Šonkaulių lūžiai; krūtinės sužalojimai: dvi nedidelės poodinės kraujosruvos krūtinėje, padarytos kietais bukais daiktais; liemens sužalojimai: masyvi poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje su kairiųjų X- XII šonkaulių lūžiais, poodinė kraujosruva pilvo kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais ribotais daiktais galimai tiriamajam nugriuvus ir užgriuvus tiek pačiam nukentėjusiajam, tiek po papildomo poveikio (pavyzdžiui pastūmus ir panašiai) ant daiktų turėjusių kietus bukus ribotus paviršius; rankų ir kojų sužalojimai: penkiolika pjautinių žaizdelių plaštakose- padarytos pjaunančiais daiktais, poodinė kraujosruva dešinės plaštakos II piršte, poodinės kraujosruvos su ribotais odos nubrozdinimais kojose ir masyvios kraujosruvos rankose padarytos kietais bukais daiktais. Vertinant visus aukščiau išvardintus sužalojimus, lavono tyrimo metu rastus vidaus organų pakitimus: mažakraujystę ir mažojo kraujotakos rato riebalinę emboliją teigiama, kad įvyko kraujo netekimas per muštinos veido ir viršugalvio kairės pusės žaizdas, kuris sukėlė nukentėjusiajam ūminę mažakraujystę, dėl kurios tiriamajam įvyko sąmonės sutrikimas, todėl jis nugriuvo ant grindų, galimai prarado sąmonę ir liko gulėti kol įvyko jo mirtis dėl fizinio žemos temperatūros poveikio, tai yra mirė nuo hipotermijos. Svarbu ir tai, kad R. V. A. sužalojimai, kurie padaryti kietais bukais daiktais (galimai ribotais paviršiais), galimai kitam asmeniui suduodant smūgius galėjo būti padaryti: suduodant du smūgius į veido kairę pusę, kietu buku daiktu, (galimai cilindro ar artimo cilindrui forma), tuomet buvo sužalotas nosies vidurinis trečdalis "balnelis"- padaryti odos nubrozdinimai ir minkštųjų audinių kraujosruva, nosies kaulų lūžis ir dvi muštinės žaizdos apie kairę akį; vienas smūgis į dešinio žando sritį, kuomet padarytas odos nubrozdinimas su minkštųjų audinių kraujosruva; suduodant penkis smūgius į viršugalvio kairę pusę, kuomet buvo padarytos penkios muštinės žaizdos su aplinkinėmis kraujosruvomis; du smūgiai kietais bukais daiktais į krūtinę, - padarytos dvi ribotos kraujosruvos plokščiuose ir įgaubtuose kūno paviršiuose; trys smūgiai į kairį žastą ir daugiau kaip 6 smūgiai į dilbius, dilbiuose padarytos kraujosruvos galėjo būti padarytos tiriamajam ginantis nuo kito asmens suduodamų smūgių; 15 smūgių į kojas; plaštakose rastos 15 pjautinių žaizdelių, padarytos pjaunančiais daiktais, kurie galėjo būti stiklo ar kito daikto šukės, turinčios pjaunančius paviršius. Šių sužalojimų priskirti prie smūginių poveikių padaromų sužalojimų negalima, nes tai galėjo būti gynybos metu sugriebti ar numušti pjaunantys daiktai arba šie sužalojimai galėjo būti padaryti plaštaka sudaužant kokį stiklinį daiktą; kiti sužalojimai, nurodyti šioje išvadoje labiau būdingi sužalojimams, padaromiems asmeniui nugriuvus, galimai ir po papildomo poveikio, pavyzdžiui pastūmus. Išvadoje nustatyta, kad šie sužalojimai padaryti iki kelių-keliolikos valandų laikotarpyje iki mirties (I tomas, b. l. 93-100). Ekspertas Jūris Plenta pateiktą išvadą patvirtino teisiamojo posėdžio metu, kurių metu nurodė, jog A. mirė nuo bendro kūno atvėsimo. Nustatė daugybę sužalojimų, kuriuos išdėstė išvadoje. Šie sužalojimai būdingi, griūnant. Kakle yra kampo pavidalo nubrozdinimas, nugaros juosmeninėse pusėse. Iš pateiktų nuotraukų, tai vyriškis griuvo aukštielninka, pastūmus. Taip pat buvo pateikta stalelio koja. Veido srityje esantys nubrozdinimai, žaizdos galėjo būti padaryti su tuo daiktu, kaip ir nosies kaulo lūžis. Keletos valandų bėgyje galėjo būti vartojęs alkoholio - tai atitiktų nesunkų girtumo laipsnį. Akcentavo, jog sužalojimai buvo netiesioginė mirties priežastis, nes dėl sužalojimų prarado sąmonę jis liko gulėti ir dėl šalčio poveikio jis sušalo. Iš pateiktų stiklo šukių, tai jomis galėjo būti padaryti sužalojimai rankomis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir su peiliu ir su šukėmis. Velionio tyrimo metu rastos kraujosruvos, kurios baigiasi nubrozdinimais. Su stalelio kojele galėjo būti padaryta 5 sužalojimai galvoje ir kairėje veido srityje ir rankose. Visi sužalojimai išsidėstę visuose paviršiuose. Jis negalėjo griūti 54 kartus. Buvo 54 kontaktai. Pakaušyje kraujosruvos, kakle nubrozdinimai, nugaroje dvi ir juosmens srityje. Jis galėjo griūti ant stalelio, 6 vietos, kur galėjo susižaloti griūdamas, o likusios – smūgiuojant. Patikslino, jog rankose sužalojimai galėjo būti, ginantis nuo smūgio. Kairės rankos nuo pirštų galiukų iki alkūnės sąnario – masyvi kraujosruva. Analogiškai – ir kitoje rankoje, jei dengtųsi nuo smūgių. Kojose yra kraujosruvos ir gale nubrozdinimai. Šonkaulių lūžiai nuo griuvimo. Įvertinus nosies kaulų lūžį, tai jis nestiprus sveikatos sužalojimas. Nubrozdinimas nosyje buvo išsidėstęs keliose plokštumose. Iš sužalojimo išsidėstymo matyti, kad buvo smūgis. Kraujosruva pakaušyje ir petyje – masyvios didžiulės kraujosruvos. Tikėtina, kad griuvo į stalelį ir jį sudaužė. Akcentavo, kad ant mirusiojo krumplių nebuvo sužalojimų, kad jis kažką mušė.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios vartotas fizinis smurtas buvo pakankamai stiprus, kad padarytų nukentėjusiajam sužalojimus ir būtų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į byloje esančių ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra būtent N. J. A. neteisėtos veikos pasekmė. Nukentėjusiajam R. V. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o sužalojimo pobūdis ir lokalizacija atitinka kaltinime nurodytas smurto panaudojimo aplinkybes.

Teismas pažymi, kad baudžiamųjų bylų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, specifika yra ta, kad dažniausiai smurtaujama aplinkoje, kurioje būna tik kaltininkas ir nukentėjusysis, pašalinių smurto liudytojų kaip taisyklė tokiuose įvykiuose nebūna. Todėl svarbią reikšmę tokiose bylose įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai. Šiuo konkrečiu atveju teismas remiasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 1479/2022, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus papildoma specialisto išvada Nr. pM 5/2023 bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR išvada Nr. S 46/2023.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju įrodymų visuma yra pakankama N. J. A. nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei dėl nukentėjusiajam R. V. A. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo įrodyti. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius, t. y. konflikto metu smurtaudama prieš nukentėjusįjį, suduodama ne mažiau kaip 52 smūgių rankomis, kojomis, žurnalinio staliuko metalinėmis kojomis į galvą, kaklą, nugarą, sėdmenis, krūtinę, kojas, rankas, tuo padarant poodinę kraujosruvą dešiniojo antakio išorinio galo projekcijoje, odos nubrozdinimą dešiniojo žando srityje, dvi muštines žaizdas veido kairėje pusėje, 5 muštines žaizdas viršugalvio kairėje pusėje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kaklo nugariniame paviršiuje, masyvias minkštųjų audinių kraujosruvas nugaroje, abiejų sėdmenų išoriniuose kvadratuose, dvi nedideles poodines kraujosruvas krūtinėje, poodinę kraujosruvą pilvo kairėje pusėje, poodines kraujosruvas su ribotais odos nubrozdinimais kojose ir masyvias kraujosruvas rankose, 15 pjautinių žaizdelių plaštakose, tris pjautines žaizdas veido dešinėje pusėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei nosies kaulų lūžį su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis, pakaušio sumušimą: su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, minkštųjų audinių kraujosruvą pakaušyje, dešiniųjų II-III šonkaulių viengubus lūžius, masyvią poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje su kairiųjų X-XII šonkaulių lūžius, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o dėl įvykusio kraujo netekimo per muštines veido ir viršugalvio kairės pusės žaizdas, ko pasekoje nukentėjusysis R. V. A. prarado sąmonę ir nukritęs ant grindų liko gulėti kol įvyko jo mirtis dėl fizinio žemos temperatūros poveikio, tai yra mirė nuo hipotermijos, kuri priežastiniu ryšiu nėra susijusi su padarytais sužalojimais, kaltinamoji suprato, kad tokiais savo veiksmais nesunkiai sužalojo R. V. A. ir norėjo taip elgtis. Taigi, aptariamą nusikalstamą veiką N. J. A. padarė tiesiogine tyčia, t. y. smurtaudama prieš savo sutuoktinį, kaltinamoji suvokė, kad tokiais veiksmais jį žaloja ir šių pasekmių siekė.

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika dėl 2022 m. lapkričio 25 d. įvykio teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi ji nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui. Šeimos nario sąvoka pateikta BPK 38 straipsnyje. Čia nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais yra kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Kaltinamoji teismo posėdžio metu parodė, kad aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu kartu su nukentėjusiuoju buvo sutuoktiniai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama N. J. A. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas N. J. A. veiksmus nukentėjusiojo R. V. A. atžvilgiu kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamosios N. J. A. padarytas nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamosios N. J. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veika padaryta kankinant nukentėjusį asmenį ar kitaip itin žiauriai elgiantis arba tyčiojantis iš jo (BK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, N. J. A. anksčiau neteista (I tomas, b.l. 183-184), administracine tvarka nebausta (I tomas, 185-186), gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2022-12-01 iki 2022-12-22 (I tomas, b.l. 189), duomenų apie priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į N. J. A. padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kad ji padarė vieną tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą, savo nusikalstamais veiksmais pasikėsino į vieną svarbiausių vertybių – asmens sveikatą. Teismas šio nusikaltimo atžvilgiu nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybę ateityje daryti nusikalstamas veikas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą N. J. A. yra skirtina 3 (trijų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat skirtina BK 71 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL (1500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad N. J. A. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena savo nuosavame name, yra senyvo amžiaus, neteista, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, po nusikaltimo, už kurį teisiama, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, administracine tvarka nebausta. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamosios asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog N. J. A. nėra tiek pavojinga, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant jai realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamosios atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jos nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajai N. J. A. padarys pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiai kaltininkei. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti ją už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamosios N. J. A. atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 2 dalis, jai skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.

Atidėdamas bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, teismas kaltinamajai N. J. A. paskiria šias pareigas: dalyvauti elgesio pataisos programoje, šių programų kursą išklausant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 7,8, 10 punktai).

2023 m. kovo 30 d. nutarimu N. J. A. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (I tomas, b. l. 180-182).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – stalelio kojelės pakete, nuoplovos, pirštinės, DNR, šukės, peilis, vamzdis, užvalkalas, skuduras, megztinis, kelnės, liemenėlė ir marškinėliai perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (I tomas, b. l. 133).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi

nusprendė:

N. J. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jai 3 (trijų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 7,8, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir įpareigoti N. J. A. 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, šių programų kursą išklausant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

N. J. A. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – stalelio kojelės pakete, nuoplovos, pirštinės, DNR, šukės, peilis, vamzdis, užvalkalas, skuduras, megztinis, kelnės, liemenėlė ir marškinėliai, perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rajono rūmus.