Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 25 d., apie 19 val., būdamas automobilyje „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, T. P. priklausantį, turtą - mobiliojo ryšio telefoną „LG G4 Stylus“, 329 eurų vertės, su SIM kortele, veikiančia TELE2 tinkle, 1 euro vertės, tuo padarė nukentėjusiajam T. P. priklausančio turto už 330 eurų, turtinę žalą.

Kaltinamasis A. S. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad 2015-12-25 į jo asmeninį numerį paskambino iš matymo žinomas vyriškis, vardu T., kuris anksčiau naudojosi jo kaip taksisto paslaugomis. Tas vyriškis išsikvietė jį atvykti į sodų bendriją (duomenys neskelbtini). Kadangi į jo vairuojamą taksi automobilį „Renault Laguna“ visi 7 keleiviai netilpo, T. pasiūlė pavairuoti automobilį "Ford Galaxy“, kuris galimai priklausė pačiam T. Savo taksi automobilį jis paliko sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Į priekinę automobilio "Ford Galaxy" keleivio sėdynę atsisėdo pats T., jį ir kitus keleivius nuvežė jų nurodytu adresu. Kai grįžo į sodų bendriją (duomenys neskelbtini), tai automobilyje „Ford Galaxy“, prie rankinio stabdžio, jis pamatė mobiliojo ryšio telefoną "LG". Jis suprato, kad telefonas galimai priklauso T., tačiau sugalvojo telefoną pasiimti sau, suprasdamas, kad tokie jo veiksmai yra nusikalstami, kad vykdo vagystę. Telefonas po kurio laiko išsijungė, išsikrovė baterija, tada išmetė SIM kortelę, o po savaitės įsidėjo "TELE2 Pildyk" naują SIM kortelę. Telefoną visą laiką turėjo savo automobilyje. T. jam skambino, klausė, ar nepaliko automobilyje savo telefono, jis pasakė, kad nepaliko. Jis pripažįsta, kad pasisavino T. telefoną, kurį grąžino. Taip pasielgė dėl to, jog T. P. su juo ne visada pilnai atsiskaitydavo už jo vežimus taksi automobiliu. Gailisi, jog taip pasielgė. Paaiškėjus, kad jis pasisavino telefoną, bandė tartis su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tačiau šis nesutiko, nes prašomos pinigų sumos 400 Eur neturtinę žalai atlyginti jis neturi. Jo taksi automobilis yra sugedęs ir jis nedirba, turės ieškotis naujo automobilio ir kredito jam įsigyti.

Nukentėjusysis T. P., apklaustas liudytoju bylos ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2015-12-25 jis buvo sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), pas savo tėvų, adresu - (duomenys neskelbtini). Ten būdamas iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino savo pažįstamam taksistui A. ir paprašė, kad iš sodų pavežtų į (duomenys neskelbtini). A. pasakė, kad už 10 minučių bus. Pas jų A. atvyko su savo taksi automobiliu "Renault Laguna", pilkos spalvos, valstybinių numerių nežino. Kadangi jų buvo daug ir jie visi netilpo į vieną automobilį, jo tėvas pasakė, kad paimtų tėvo automobilį, nes jis yra 7 vietų ir taksistas juos nuveš. A. įsėdo už jo tėvo automobilio "Ford Galaxy" vairo, jie sulipo į keleivių vietas. Juos nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą, ten jie pasiliko, o pats A. parvarė tėvui automobilį ir įsėdęs į savo taksi išvažiavo. Už nuvežimą A. sumokėjo 5 € 50 centų, nors prašė 6 €. Jis pasakė, kad kai parveš atgal, jis pridės, nes tuo metu tiek turėjo smulkių pinigų. J. D. kaime įėjęs į namą ir nusirengdamas pastebėjo, kad neturi mobiliojo ryšio telefono "LG". Jis pagalvojo, kad telefoną paliko tėvo automobilyje ir iškart paskambino A. bei paklausė, ar jam neiškrito automobilyje telefonas. A. pasakė, kad nieko nematė. Po 2-3 valandų jis iš žmonos telefono išsikvietė A. tam, kad juos vėl parvežtų į sodus. Atvykus A., jis vėl A. klausė, ar šis nematė jo telefono aparato. A. atsakė, kad nematė. Jis dar pagalvojo, kad telefoną galėjo palikti tėvo automobilyje. A. už jų parvežimą iš (duomenys neskelbtini) pinigų neprašė, o juos paleidęs iškart išvyko. Jis su dar keliais giminaičiais nuėjo prie tėvo automobilio ir gerai jį apžiūrėjo, bet telefono nerado. O jis tikrai pamena, kad įlipęs į tėvo automobilį, telefoną laikė rankoje, tai dar matė ir jo žmona. Po to vėl skambino A. ir kai šis atsiliepė, liepė atvežti jo telefoną. A. pasakė, kad telefono nematė. Jis įsitikinęs, kad telefoną pavogė A., kreipėsi į policijos komisariatą (b. l. 10-12).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis T. P. parodė, jog telefonas "LG G4 Stylus" buvo įgytas 2015-11-27, todėl vagystės dienai, t. y. 2015-12-25, telefonas buvo beveik naujas. Pirminės apklausos metu jam priklausantis telefonas buvo įvertintas 271 € sumai. Ši suma buvo nurodyta be PVM, su PVM telefono vertė vagystės dienai buvo 329 €, tokia suma ir įvertina pavogtą telefoną. Telefone buvo "Pildyk" SIM kortelė, veikianti TELE2 tinkle. Telefonas jam yra grąžintas, telefonas grąžintas geros būklės, neapgadintas, todėl dėl pačio telefono aparato jokių turtinių pretenzijų neturi. Negrąžinta SIM kortelė, 1 euro vertės. Patikrinęs grąžintą telefoną pastebėjo, kad yra atnaujinti telefono parametrai, ištrintos vestuvių nuotraukos, visi kontaktai, dėl ko jis patyrė moralinę žalą, be to, apie mėnesį laiko negalėjo naudotis savo nauju telefonu, todėl nori pareikšti 400 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 14-15).

Iš duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius informaciniame lape nurodyta, jog į mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-12-26 iki 2016-01-06 buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-21).

2016-01-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog A. S. pateikė mobiliojo ryšio telefoną "LG G4", IMEI (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-28).

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir esant BPK 273 str. nustatytoms sąlygoms, įrodymai byloje ištirti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš T. P. protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis 2015-12-25 kreipėsi į policiją dėl to, kad 2015-12-25, važiuojant taksi automobiliu, pasigedo savo telefono mobiliojo ryšio telefoną „LG G4 Stylus“, su SIM kortele, jam padaryta 271 Eur turtinė žala (b. l. 6).

Iš dokumentų pateikimo protokolo ir sutarties matyti, kad nukentėjusysis T. P. pateikė Omnitel telefono ryšio paslaugų teikimo bei įrangos suteikimo sutartį, kurios pagrindu jis tėvo S. P. vardu 2015-11-27 įsigijo mobilaus ryšio telefoną "LG G4", IMEI (duomenys neskelbtini), jo kaina 329 Eur (b. l. 16).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo A. S. kaltė padarius T. P. turto vagystę yra įrodyta. A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad jis slapta pagrobė automobilyje „Ford Galaxy“ nukritusį nukentėjusiojo mobilųjį svetimą telefoną. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys – nukentėjusiojo T. T. P. parodymai. Kad T. P. tėvo S. P. vardu buvo įsigijęs mobilaus ryšio telefoną „LG G4 Stylus“, 329 eurų vertės, su SIM kortele, patvirtina telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis.

Vagystė pagal BK 178 str. 1 d. dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltinamasis A. S., automobilyje, prie rankinio stabdžio, pamatęs nukritusį svetimą telefoną, būdamas abejingas šio turto priklausomybei, tyčia, be savininko leidimo, paėmė telefoną ir jį neteisėtai užvaldė. Kaltinamasis suvokė, kad pagrobia svetimą, jam nepriklausantį turtą, ir jis norėjo taip veikti. Taigi, byloje įrodyta, kad kaltinamasis tyčia, neteisėtai, t. y. be nukentėjusiojo T. P. žinios ir sutikimo, slapta užvaldė svetimą turtą – T. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG G4 Stylus“, 329 eurų vertės, su SIM kortele. Tokie kaltinamojo veiksmai, įvertinus pagrobto turto vertę, kuri viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ( BK 60 str.). A. S. neteistas, eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už KET teisės pažeidimus. Vagystę padarė tikslu atlyginti turėtus nuostolius dėl nukentėjusiojo nepilno atsiskaitymo už šį ir ankstesnius vežimus taksi automobiliu. Šios aplinkybės charakterizuoja kaltinamąjį kaip nelinkusį nusikalsti ir visuomenei nepavojingą asmenį. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat įvertinama pagrobto turto vertė, kuri palyginti nėra labai didelė.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino kaltę, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 1 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje iki įrodymų tyrimo tvarkos, pareikštą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. P. pareikšto civilinio ieškinio turtinei žalai 1 Eur už pagrobtą telefono SIM kortelę ir 400 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti (b. l. 18). Turtinė žala yra pagrįsta, įrodyta ir pilnai tenkintina, nes nusikaltimu jam padaryta žala dėl SIM kortelės, kuri neatlyginta ir negrąžinta. Kaltinamasis ieškinį dėl turtinės žalos pripažino, jo dydžio neginčijo. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą T. P. turtui, privalo ją pilnai atlyginti (CK 6.263 str. 2 d.).

Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, susiformavusią bendrą teismų praktiką, be to, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą.

Žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą ir labai skiriasi nuo turtinės žalos - nėra apčiuopiama ir kažkokiu būdu apskaitoma. Todėl, civilinėje teisėje egzistuojantis visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), veikiantis turtinės žalos atlyginimo atveju, tampa sunkiai įgyvendinamu neturtinės žalos atvejais. Pastaroji yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d. LR K. T. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos objektu yra svarbiausios žmogaus vertybės, įstatymais siekiama maksimaliai jas apsaugoti, todėl draudžiama apriboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą.

Prie neturtinės žalos gali būti priskiriami ir išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis. Pavyzdžiui, fizinių sužalojimų atveju – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant kitas operacijas ir pan. Susirūpinimas dėl būsimųjų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas. Tačiau ne bet koks susirūpinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-469 (2007 m. lapkričio 6 d. nutartis) pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeminimo faktas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, o neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (2003 m. vasario 24 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2003). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė.

Ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime dažnai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Kaip matyti iš kaltinamojo A. S. parodymų, jis ne kartą bandė tartis su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tačiau jam nesutikus, byla nenutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. A. S. turės atsakyti pagal BK normas, todėl jau kaip minėta Europos Žmogaus Teisių Teismo tai ir bus teisinga satisfakcija už patirtą nukentėjusiojo skriaudą.

Nukentėjusys T. P. teismo posėdyje nedalyvavo, jam tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, neprašė bylos nenagrinėti jam nedalyvaujant. Taip pat, nei ikiteisminio tyrimo metu nepateikė teismui jokių faktinių duomenų apie aukščiau paminėtas sąlygas nulemiančias neturtinei žalai atsirasti, todėl civilinis ieškinys dėl 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir paskirti viešuosius darbus 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę - viešuosius darbus 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. S. išaiškinti, kad vengiant atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Visiškai tenkinti T. P. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Priteisti T. P. iš A. S. 1Eur (vieną eurą) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

T. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.