- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-28
- Bylos Nr.
- e2S-2185-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17970-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- V. Č.
- Kreditorius
- BUAB „Alnora“
- Kategorijos
- 3.5.1.18Turto areštas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-24558-592/2016 pagal pareiškėjo V. Č. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotojas BUAB „Alnora“, kuria pareiškėjo skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. Č. skundu dėl antstolio veiksmų prašė pakeisti pareiškėjo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, t. y. panaikinti 2016 m. balandžio 27 d. turto aprašą ir sudaryti naują turto aprašą, jame įrašant tik pareiškėjui priklausančias UAB „Vitalis Consulting“ 100 proc. vardines paprastąsias akcijas, ir panaikinti pareiškėjui priklausančioms sąskaitoms taikomą areštą. Nurodė, kad pareiškėjui priklausančių UAB „Vitalis Consulting“ 380 vnt. vardinių paprastųjų akcijų nominali vertė yra 110 000 Eur, UAB „Vitalis Consulting“ turi pakankamai turto, kurio vertė didesnė už bendrovės įstatinį kapitalą. Pareiškėjo teigimu, reali įmonės UAB „Vitalis Consulting“ vidutinė rinkos vertė ženkliai viršija ieškinio 18 755,35 Eur sumą, kadangi įmonės finansinę padėtį atspindintys balanso duomenys tiesiogiai lemia įmonės akcijų rinkos vertę.
Antstolis A. N. 2016 m. gegužės 30 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir persiuntė jį nagrinėti apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
Teismas konstatavo, kad antstolis A. N., vykdydamas vykdomąjį dokumentą, surado skolininkui priklausantį kilnojamąjį, kitą turtą, į kurį galima būtų ateityje nukreipti išieškojimą, ir jį aprašė CPK 675 straipsnio 3 punkto ir 677 straipsnio pagrindu, teisėtai ir neviršydamas savo kompetencijos vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo V. Č. turtui, t. y. jokia apimtimi neperžengė ribų, kurias nutartimi buvo nustatęs teismas.
Pareiškėjo argumentą, kad BUAB „Alnora“ ieškiniui užtikrinti pakanka skolininkui priklausančių UAB „Vitalis Consulting“ 100 proc. vardinių paprastųjų akcijų arešto, kadangi nominali jų vertė yra 110 000 Eur, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes vertybinio popieriaus nominalioji vertė skiriasi nuo vertybinio popieriaus rinkos kainos, kuri gali būti ir didesnė, ir mažesnė už nominaliąją vertę. Teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje apie pareiškėjui priklausančių akcijų realią rinkos kainą duomenų nėra. Be to, pareiškėjas teigdamas, jog šių akcijų vertė yra 110 000 Eur, šį teiginį turėtų pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.), kadangi šiuo atveju pareiškėjui galioja taisyklė ei incumbit probatio qui dicit, non qui negat (įrodinėti privalo tas, kas teigia, ne tas, kas neigia). Pateiktas į bylą UAB „Vitalis Consulting“ 2015 m. gruodžio 31 d. balansas nepatvirtina, jog akcijų vertė yra tokia, kokią nurodo pareiškėjas. Taigi, teismo vertinimu, vien tik UAB „Vitalis Consulting“ 100 proc. vardinių paprastųjų akcijų užtikrinimas areštu šioje proceso stadijoje pareiškėjo atžvilgiu jam teisinių privilegijų, kada nėra nustatyta jų reali rinkos vertė, nesuteikia, nes palikus turto areštą tik šiam turtui, jo vertės kreditoriaus BUAB „Alnora“ reikalavimams užtikrinti gali ir nepakakti. Tik šio turto įvertinimas rinkos kainomis patvirtins, ar jo vertės užteks BUAB „Alnora“ ieškinio reikalavimui užtikrinti. Kitas pareiškėjo argumentas, jog UAB „Vitalis Consulting“ turi pakankamai turto, kurio vertė didesnė už bendrovės įstatinį kapitalą, yra visiškai nesusijęs su nagrinėjama situacija, nes byloje skolininku yra V. Č., o ne „UAB „Vitalis Consulting“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas V. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio A. N. 2016 m. balandžio 27 d. turto aprašą vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/00857 ir įpareigoti antstolį A. N. sudaryti naują turto aprašą, jame aprašant tik V. Č. priklausančias UAB „Vitalis Consulting“ 100 proc. vardines paprastąsias akcijas, nustatant akcijų vertę ne mažesnę nei 18 755,35 Eur. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Iki šios dienos dėl antstolio aprašytų UAB „Vitalis Consulting“ akcijų vertės nustatymo nebuvo iškviestas ekspertas, ir antstolis akivaizdžiai neketina to daryti, todėl pareiškėjui priklausančios UAB „Vitalis Consulting“ 100 proc. akcijų yra faktiškai aprašytos, tarsi jų vertė būtų nulinė. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad antstolis, įvertinęs pareiškėjo pateiktus argumentus ir įrodymus, galėjo nustatyti UAB „Vitalis Consulting“ akcijų vertę (pvz., ne mažesnę nei 18 755,35 Eur), o kilus abejonių dėl kainos, imtis aktyvių veiksmų dėl akcijų vertės nustatymo. Situacija, kai iki šiol pareiškėjui priklausančios akcijos yra faktiškai aprašytos, o jų vertė nenustatyta bei neišspręstas pareiškėjo prašymas dėl turto arešto pakeitimo, parodo, kad antstolis nevykdo pareigos įkainoti areštuojamą turtą.Teismas visiškai nevertino, ar iš pareiškėjo pateiktų duomenų yra galima nustatyti UAB „Vitalis Consulting“ akcijų vertę. Šiuo atveju įmonės turimas nekilnojamasis turtas parodo galimą bendrovės akcijų vertę, ją vertinant pagal bendrovei priklausančio turto vertę. Praktikoje įkainojant akcijas dažniausiai atsižvelgiama į akcijų nominalią vertę ir bendrovės turimą turtą bei turtinius įsipareigojimus. Įmonei turint pakankamai turto, kuris atitiktų akcijų nominalią vertę, tokių akcijų vidutinė rinkos kaina neturėtų būti mažesnė nei jų nominali vertė. Pareiškėjo pateikti duomenys pirmiausia patvirtina, kad jam priklausančių akcijų nominali vertė yra 110 000 Eur. Antra, UAB „Vitalis Consulting“ turi pakankamai turto, kurio vertė didesnė už bendrovės įstatinį kapitalą. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad reali bendrovės vidutinė rinkos vertė ženkliai viršija BUAB „Anlara“ ieškinio sumą, kadangi įmonės finansinę padėtį atspindintys balanso duomenys tiesiogiai lemia įmonės akcijų rinkos vertę. Todėl atsižvelgiant į bendrovės įstatinio kapitalo dydį ir finansinius duomenis, buvo galima nustatyti, kad UAB „Vitalis Consulting“ 100 proc. akcijų vertė didesnė už 18 755,35 Eur sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. N. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Teismas teisingai konstatavo, kad į bylą pateiktas UAB „Vitalis Consulting“ 2015 m. gruodžio 31 d. balansas nepatvirtina, kad akcijų vertė yra tokia, kokią nurodo pareiškėjas.Antstoliui aprašius skolininkui priklausančias akcijas, neturint objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti areštuoto turto vertę, vadovaujantis tik skolininko pateiktais samprotavimais dėl apytikslės turto vertės, ir panaikinus kitus skolininko turtui taikomus apribojimus, būtų akivaizdžiai pažeisti išieškotojo interesai. Skolininkas jokių papildomų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima objektyviai nustatyti akcijų vertę, nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apelianto skundas dėl antstolio veiksmų, atliktų vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – apelianto turto arešto – taikymo.
Apeliantas prašė teismo įpareigoti antstolį panaikinti 2016 m. balandžio 27 d. turto aprašą ir sudaryti naują turto aprašą, jame aprašant tik apeliantui priklausančias UAB „Vitalis Consulting“ 100 proc. vardines paprastąsias akcijas. Apelianto teigimu, nurodytų akcijų vertė yra ne mažesnė už teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Taigi savo procesiniuose dokumentuose apeliantas iš esmės kelia akcijų vertės nustatymo klausimą.
Areštuojamo turto vertės nustatymo tvarka yra reglamentuojama Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones; jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju antstolis pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise turto – akcijų – vertę nustatyti pasitelkiant ekspertą (v. b. l. 44). Priešingai nei teigia apeliantas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad minėtų akcijų vertę antstolis, o vėliau ir pirmosios instancijos teismas, galėjo nustatyti vien iš apelianto pateiktų duomenų (bendrovės balanso) ir paaiškinimų. Pirmiausia teismas pažymi, kad akcijų rinkos vertės nustatymo klausimas reikalauja specialių žinių, todėl nesant byloje pateiktų jokių specialistų išvadų dėl akcijų vertės, antstoliui pagrįstai galėjo kilti abejonių dėl jų vertės. Antra, remiantis vien apelianto pateiktu balansu negalima daryti išvados apie tikrąją bendrovės turtinę padėtį, kuri, kaip teisingai nurodo apeliantas, lemia jos akcijų vertę. Pateiktame balanse nurodyta, kad bendrovė turi turto už 154 866 Eur, iš kurio ilgalaikis (materialusis) turtas yra 74 314 Eur vertės, o trumpalaikis turtas – 80 552 Eur vertės. Duomenų apie bendrovės turimo trumpalaikio turto sudėtį, konkrečiai, per vienerius metus gautinas sumas, kurios sudaro didžiąją dalį trumpalaikio turto (76 299 Eur), apeliantas nepateikė, taigi šio turto realumo neįrodė. Nors apeliantas tvirtina, kad vien jam nuosavybės teise priklausančio buto vidutinė rinkos vertė yra 166 821 Eur, iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad bendrovė yra įsiskolinusi už šį butą, ir jai galioja sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui, taigi disponavimo šiuo turtu teisė yra apribota. Balanso duomenimis, bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 40 412 Eur, tačiau duomenų, kokia šių įsipareigojimų dalis yra/ ar yra pradelsta, apeliantas taip pat nepateikė. Taigi apeliantas išsamiai nepagrindė bendrovės turtinės padėties, neeliminavo bendrovės nemokumo požymių buvimo galimybės, o kartu ir neįrodė savo teiginių apie akcijų rinkos vertę pagrįstumo.
Apelianto argumentas, kad antstolis iki šiol neskyrė ekspertizės akcijų vertei nustatyti, nėra pagrindas daryti priešingos išvados ir įkainoti areštuotų akcijų apelianto nurodyta rinkos verte. Teismas pažymi, kad įstatymas suinteresuotiems asmenims suteikia teisę skųsti ne tik antstolio veiksmus, bet ir atsisakymą juos atlikti (CPK 510 str.). Tačiau galimas antstolio neveikimas faktiškai neskiriant ekspertizės (nekviečiant eksperto) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.