- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-19
- Bylos Nr.
- AS-63-404-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- D. D.
- Atsakovas
- Raseinių rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. D. skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. D. (toliau – ir pareiškėja) 2009 m. kovo 30 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti atleidimą iš tarnybos pagal Raseinių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2009 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. (5.4)A2-173 P „Dėl D. D. atleidimo iš pakaitinio valstybės tarnautojo pareigų“ ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. (5.4)-A2-177 P neteisėtu ir nepagrįstu; įpareigoti atsakovą atleisti ją pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, išmokant šio įstatymo 41 straipsnyje numatytas išeitines išmokas ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas; priteisti iš atsakovo vidutinį uždarbį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos; priteisti neturtinės žalos, padarytos neteisėtais atsakovo veiksmais, atlyginimą 6 500 Lt; priteisti atstovavimo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėją įpareigojo iki 2009 m. balandžio 10 d. pateikti teismui nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantį skundą ir tiek jo (bei skundo priedų) nuorašų, kiek byloje bus šalių.
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintu skundu prašė teismo panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. (5.4)A2-173 P „Dėl D. D. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. (5.4)A2-177 P; įpareigoti atsakovą atleisti ją pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, išmokant šio įstatymo 41 straipsnyje numatytas išeitines išmokas ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas; priteisti iš atsakovo vidutinį uždarbį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos; priteisti moralinės žalos, padarytos neteisėtais atsakovo veiksmais, atlyginimą 6 500 Lt; priteisti atstovavimo išlaidas.
Pareiškėja 2009 m. gegužės 4 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė papildomą skundą, kuriuo taip pat teismo prašė atnaujinti terminą Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-170 P apskundimui ir panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. (5.4)A2-170 P „Dėl 2009 m. vasario 25 d. konkurso į Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigas bei 2009 m. vasario 25 d. konkurso protokolo Nr. 9 panaikinimo“; įpareigoti atsakovą priimti ją į valstybės tarnautojo pareigas – Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriuje vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybę.
Pareiškėja nurodė, jog 2009 m. balandžio 3 d. gavo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. kovo 31 d. raštą Nr. 27D-565, kuriame departamentas išsakė savo nuomonę dėl konkurso į valstybės tarnautojo pareigas rezultatų panaikinimo. Tai padėjo galutinai apsispręsti dėl reikalavimų. Pažymėjo, jog po atleidimo labai pablogėjo sveikata, kreipėsi į medikus, gydėsi, todėl prašė atnaujinti terminą įsakymui apskųsti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 13 d. nutarė atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą dėl kreipimosi į teismą termino atnaujinimo dalyje dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-170 P panaikinimo ir nutarčiai įsiteisėjus skundą šioje dalyje grąžinti pareiškėjai. Likusioje dalyje skundą priėmė teisminiam nagrinėjimui.
Teismas nurodė, kad iš pateiktos teismui medžiagos matyti, jog pareiškėja apie, jos manymu, neteisėtą įsakymą žinojo jau pirminio kreipimosi į teismą metu, t. y. 2009 m. kovo 30 d. ir šį faktą patvirtina pačios pareiškėjos kartu su skundu pateikta Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. (5.4) A2-170P kopija. Teismas laikė, jog kadangi pareiškėja laiku padavė pradinį skundą, buvo supažindinta su šiuo metu ginčijamu įsakymu, ji turėjo galimybę įstatymo nustatytais terminais ginčyti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. (5.4) A2-170P. Teismas taip pat atmetė pareiškėjos argumentą, jog laiku skundo paduoti ji negalėjo dėl sveikatos būklės, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, būdama tokios pačios sveikatos būsenos, ji sugebėjo paduoti pradinį skundą. Visi šie faktai rodo, kad pareiškėjai buvo žinoma apie priimtą įsakymą ir ji, būdama pakankamai atidi, turėjo realią galimybę laiku kreiptis į teismą. Teismo nuomone, pareiškėjai apie ginčijamą įsakymą buvo žinoma ir ji turėjo galimybę pateikti skundą teismui pirmo kreipimosi metu, t. y. 2009 m. kovo 30 d., tačiau to nepadarė, todėl terminas dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-170 P panaikinimo neatnaujintinas.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutartį ir atnaujinti terminą paduoti skundui dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-170 P panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kreipimosi į teismą dieną dar nebuvo pasibaigęs terminas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 9 d. įsakymui Nr. (5.4)A2-170 P skųsti, tačiau ji nebuvo apsisprendusi, ar norėtų grįžti į tarnybą, ar būti atleista iš tarnybos, tik pakeitus atleidimo iš tarnybos pagrindą.
2. Dėl atleidimo iš tarnybos labai pablogėjo pareiškėjos sveikata, patyrė didelį stresą. Po ūmaus streso kreipėsi į medikus 2009 m. kovo 10 d., 2009 m. kovo 26 d., 2009 m. kovo 27 d., jai paskirtas gydymas vaistais. Į teismą kreipėsi 2009 m. kovo 30 d. Per laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos sveikata sparčiai blogėjo: kreipėsi į gydytojus 2009 m. balandžio 3 d., 9 d., 10 d., 16 d., 17 d. ir 28 d. Skubiai buvo paguldyta į ligoninę gegužės 10 d., o gegužės 11 d. operuota.
3. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-170 P neapskundė pradiniame skunde ne dėl atidumo stokos, tačiau dėl to, kad labai pablogėjus sveikatai, neapsisprendė, ar dar norės dirbti pas atsakovą. Tačiau pradėjus gydymą ir gavusi Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. kovo 31 d. raštą Nr. 27D-565 (gavo balandžio 3 d.) apsisprendė dėl savo reikalavimų.
4. Byla nėra išnagrinėta, papildomas reikalavimas dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-170 P panaikinimo labai neapsunkintų teismo darbo. Šis įsakymas betarpiškai susijęs su reikalavimu įpareigoti atsakovą priimti pareiškėją į valstybės tarnautojo pareigas – Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriuje vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybę.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:
1. Pareiškėja buvo tinkamai informuota apie Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą įsakymą Nr. (5.4)A2-170 P (tai liudija jos parašas personalo įsakymų registracijos knygoje), be to, ir ji pati pateikė šio įsakymo kopiją su skundu kreipdamasi į Šiaulių apygardos administracinį teismą (2009 m. kovo 30 d.).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjos sveikatos problemos nebuvo kliūtis Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikti pradinį skundą, po to – patikslintą skundą ir galiausiai, papildomą skundą. Taigi, pareiškėjos atskirajame skunde dėstomi faktai, jog ji dažnai kreipėsi į gydytojus, dar nereiškia, kad išvardintų dienų gausa įrodo pareiškėjos blogą savijautą. Per šį laikotarpį ji buvo itin aktyvi, intensyviai formulavo ir teismui teikė vis naujus savo reikalavimus: 2009 m. kovo 30 d. pateikė pradinį skundą, 2009 m. balandžio 7 d. pateikė patikslintą skundą ir galiausiai, 2009 m. gegužės 4 d., pateikė papildomą skundą.
3. Pareiškėjos negalėjimas apsispręsti, ar ji dar nori dirbti Raseinių rajono savivaldybės administracijoje, yra jos pačios vidinė problema.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.
Pareiškėja nurodo, jog terminą kreiptis į teismą dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-170 P „Dėl 2009 m. vasario 25 d. konkurso į Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigas bei 2009 m. vasario 25 d. konkurso protokolo Nr. 9 panaikinimo“ panaikinimo praleido todėl, kad negalėjo apsispręsti, ar norėtų grįžti į tarnybą, ar būti atleista iš tarnybos, tik pakeitus atleidimo iš tarnybos pagrindą, o po kreipimosi į teismą 2009 m. kovo 30 d. jos sveikata labai pablogėjo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog subjektyvaus pobūdžio priežastys, kurios priklausė nuo paties pareiškėjo valios, be išimčių, nepripažįstamos pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Tokios priežastys kaip neapsisprendimas, neryžtingumas yra subjektyvaus pobūdžio ir, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, negali būti laikomos svarbiomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11–646/2004).
Pažymėtina, jog teismų praktikoje liga ne visada pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi. Tai priklauso nuo to, kiek ji (liga) galėjo padaryti įtaką sergančiojo asmens valiai ar fizinėms galimybėms paštu ar per atstovą laiku paduoti prašymą. Tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir išsiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).
Kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimų, į teismą su reikalavimu panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. (5.4)A2-170 P ji kreipėsi praleidusi terminą labiau įtakota savo neapsisprendimo nei blogos sveikatos, taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos pablogėjusi sveikata jai nesutrukdė atlikti kitus veiksmus kreipiantis į teismą (ištaisyti skundo trūkumus, pateikti papildomą skundą).
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo, nes terminas praleistas be svarbių priežasčių, ir skundą dalyje atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Teismas pažymi, jog ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Pareiškėja nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-170 P apskundimu, ir tokiais veiksmais pati sau sukūrė neigiamas pasekmes. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. D. atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.