- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- e2S-1626-565/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02214-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- S. Š.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei S. Š. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. sausio 15 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2- 405-902/2025 (toliau – Sprendimas už akių) visiškai tenkino ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės S. Š. 503,08 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 10,19 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 424,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
2. Atsakovė 2025 m. vasario 5 d. pateikė pareiškimą dėl Sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-405-902/2025 nagrinėjimą ir bylą nagrinėti iš esmės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė nurodė, kad dėl senyvo amžiaus ir sveikatos būklės neturi galimybės vaikščioti, todėl negali nuvykti į paštą ar patikrinti pašto dėžutės. Ji nesinaudoja informacinėmis technologijomis, o apie gautą teismo pranešimą nežinojo. Atsakovės poreikiais rūpinasi jos sūnus.
4. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina tik faktą, kad buvo užlietas butas, tačiau nenurodo konkrečios priežasties ar kaltininko. Atsakovės teigimu, žala padaryta ne dėl jos kaltės. Santechniko paaiškinime nurodyti duomenys prieštarauja faktinėms aplinkybėms – su atsakove buvo susisiekta anksčiau, jokių nuotėkio požymių jos bute nebuvo, santechnikui neatlikus jokių darbų nebuvo surašytas joks aktas, nepateikta jokių įrodymų apie dalies keitimą. Taip pat atsakovės vandens skaitiklio parodymai gegužės mėn. nepatvirtina jokio padidėjusio vandens sunaudojimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad įvykio priežastis kilo jos bute. Dėl šių priežasčių Sprendimas už akių laikytinas nepagrįstu ir naikintinas.
5. Ieškovė su pareiškimu nesutiko.
Šalies argumentai
6. Ieškovės teigimu, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsiliepimo nepateikė dėl svarbių priežasčių. Nurodomos aplinkybės – senyvas amžius ir retas pašto dėžutės tikrinimas – nelaikytinos svarbiomis priežastimis atsiliepimo į ieškinį nepateikimui. Taip pat atsakovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių teismo sprendimo už akių neteisėtumą, taip pat nenurodė jokių su bylos esme susijusių naujų aplinkybių ar kitų duomenų, paneigiančių atsiradusias prievoles.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl Sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Atsiliepimas
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir 2024 m. gruodžio 21 d. įteikti pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį. Atsakovė buvo įpareigota pateikti atsiliepimą per 14 dienų nuo dokumentų įteikimo dienos. Atsiliepimas į ieškinį nustatytu terminu ir per protingą laiką jam pasibaigus nebuvo pateiktas, prašymas pratęsti terminą negautas. Kadangi atsakovė nepateikė nei atsiliepimo, nei prašymo dėl termino pratęsimo, pirmosios instancijos teismas priėmė Sprendimą už akių.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės senyvas amžius nėra pakankama priežastis neatlikti procesinių veiksmų, ypač kai atsakovė galėjo kreiptis dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo. Be to, nėra duomenų, kad atsakovė būtų pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė atsakovei 2024 m. gegužės 22 d. siuntė pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė ją ignoravo, taip pat jos neginčijo, todėl atsakovė, būdama rūpestinga ir atidi, turėjo tikėtis, kad ieškovė, esant atsakovės pasyvumui geranoriškai bendradarbiauti, kreipsis į teismą su ieškiniu dėl žalos regreso tvarka atlyginimo.
11. Atsižvelgiant į tai, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo tinkamai įteikti, tačiau ji nepateikė nei atsiliepimo, nei prašymo pratęsti terminą, nurodytos šių procesinių dokumentų nepateikimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nenustatyta aplinkybių, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas Sprendimas už akių.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2025 m. sausio 15 d., atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, priėmė Sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai. Byloje nustatyta, kad kartu su ieškiniu pateikti įrodymai – pranešimas apie įvykį, turto apžiūros aktas, nuotraukos, butų ūkio pateikta informacija apie įvykį – patvirtino 2024 m. gegužės 4 d. įvykio aplinkybes. Remiantis šiais duomenimis konstatuota, kad įvykio metu buvo apgadintos ieškovės draustos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Šio įvykio kaltininke pripažinta atsakovė. Pažymėjo, jog ieškovė neprivalo įrodyti, ar daiktas buvo netinkamai valdomas ar naudojamas, tačiau turi įrodyti, kad žalą sukėlęs vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovės patalpų. Nagrinėtu atveju, ieškovė įrodė, kad buto užpylimo šaltinis yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti galimi šaltiniai.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog ieškinys yra nepagrįstas arba kad ji nėra kalta dėl įvykio. Teigdama, kad santechniko paaiškinimas yra klaidingas, savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo faktines bylos aplinkybes vertinti kitaip, nei tai buvo padaryta priimant Sprendimą už akių.
III. Atskirojo skundo argumentai
15. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį ir tenkinti atsakovės pareiškimą dėl Sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. atsakovė atsiliepimo nepateikė dėl senyvo amžiaus ir sveikatos problemų – ji negali vaikščioti, ja rūpinasi sūnus. Kadangi nei atsakovė, nei jos sūnus nesitikėjo gauti procesinių dokumentų iš teismo, pašto dėžutės netikrino;
15.2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė ignoravo 2024 m. gegužės 22 d. pretenziją – atsakovės sūnus 2024 m. birželio 5 d. pateikė atsakymą, ginčijo reikalavimus, 2024 m. liepos 26 d. kreipėsi į butų ūkį. Pirmosios instancijos teismas, nutardamas netenkinti atsakovės pareiškimo dėl Sprendimo už akių peržiūrėjimo, šių dokumentų nevertino;
15.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad užliejimo šaltinis buvo atsakovės butas, nors pareiškime nurodyta, kad virš nukentėjusio 22 buto yra 10 butas, o atsakovės 13 butas – dar vienu aukštu aukščiau. Nėra įrodyta, kad užliejimas kilo būtent iš atsakovės buto – tai galėjo būti ir 10 buto kaltė. Šios aplinkybės liko neištirtos, todėl Sprendimas už akių priimtas neišsamiai išanalizavus faktus.
16. Ieškovė prašo Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą, atsakovės skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovei 348,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. atsakovė nei pareiškime dėl Sprendimo už akių panaikinimo, nei atskirajame skunde nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinio nepagrįstumą. Ji nepateikė naujų aplinkybių, argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų Sprendimo už akių teisėtumą ar pagrįstumą;
16.2. ieškovės pateikti įrodymai – pranešimas apie įvykį, turto apžiūros aktas, nuotraukos ir butų ūkio informacija – patvirtina 2024 m. gegužės 4 d. įvykio aplinkybes. Ieškovė įrodė, kad užpylimo židinys kilo iš atsakovės buto, o ne kitų šaltinių;
16.3. atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsakovė per teismo nustatytą terminą ir per protingą terminą jam pasibaigus atsiliepimo į ieškinį ar prašymo pratęsti terminą atsiliepimui paduoti nepateikė, o pareiškime dėl Sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos procesinio dokumento nepateikimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas Sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.
19. Bylos duomenimis, ieškovė su J. V. (toliau – draudėja) 2006 m. kovo 16 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 203494 ir apdraudė turtą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 4 d. buvo užlietas draudėjai priklausantis butas. Ieškovė 2024 m. gegužės 4 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 503,08 Eur draudimo išmoką dėl apdraustojo turto apgadinimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad draudėjos butas buvo apipiltas iš viršuje esančio atsakovės buto. Kartu su ieškiniu pateikė, be kita ko, 2024 m. gegužės 9 d. turto apžiūros aktą, kuriame pažymėta, kad turtas galimai užlietas dėl atsakovės bute įvykusio gedimo, taip pat savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Telšių butų ūkis“ pranešimą, kuriame nurodyta, kad gedimas buvo nustatytas atsakovės bute – nulūžęs šalto vandens maišytuvo ekscentrikas.
20. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai, vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
21. CPK 285 straipsnio 5 dalyje numatyta sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas skųsti apeliacine tvarka sprendimą šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
22. Nagrinėjamu atveju Sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovė procesiniuose dokumentuose buvo pateikusi prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo.
23. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
24. Bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės ieškinį, 2024 m. lapkričio 13 d. pranešimu nustatė atsakovei 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, per kurį atsakovė privalėjo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami ieškinyje nurodytu atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti 2024 m. gruodžio 21 d. Taip pat ant siųsto procesinių dokumentų voko pažymėta, jog siuntos saugojimo terminas – 30 dienų.
25. Taigi pirmosios instancijos teismas atsakovei procesinius dokumentus įteikė vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo fikcija.
26. Atsakovė tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde teigia, jog dėl sveikatos būklės (negalėjimo vaikščioti) netikrino pašto dėžutės, o ją prižiūrintis sūnus neturėjo pagrindo tikėtis gauti kokių nors teismo procesinių dokumentų.
27. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nėra pripažinta neveiksnia, jai nėra paskirtas rūpintojas. Taigi, būdama veiksni, ji kartu su ja prižiūrinčiu sūnumi turėjo pareigą domėtis gaunama pašto korespondencija. Tai, kad atsakovė nesitikėjo gauti procesinių dokumentų, nelaikytina svarbia priežastimi, pateisinančia atsiliepimo į ieškinį nepateikimą.
28. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, o nustatytu terminu atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė Sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
29. Spręsdamas klausimą dėl Sprendimo už akių peržiūrėjimo, pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi nurodė, kad priimdamas sprendimą už akių atliko formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, jog ieškovė įrodė, kad draudėjos buto užliejimo šaltinis buvo viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti galimi šaltiniai. Atsakovė kartu su pareiškimu dėl Sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog ieškinys yra nepagrįstas arba kad ji nėra kalta dėl įvykio. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės pareiškimo dėl Sprendimo už akių peržiūrėjimo.
30. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad Sprendimas už akių yra nepagrįstas, nes byloje nėra pakankamų duomenų, patvirtinančių, jog būtent dėl atsakovės kaltės ir jos bute neva įvykusio gedimo buvo užlietas draudėjos butas.
31. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.
32. Kasacinis teismas išaiškino, kad, atsižvelgiant į sprendimo už akių prigimtį, įrodymų vertinimo specifiką priimant sprendimą už akių, pakankamu laikytinas pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu iškėlimas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Abejonės sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu gali būti pagrindžiamos ne tik pasyviosios šalies kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiamais įrodymais. Pakanka tokias pagrįstas abejones iškelti pačiame pareiškime. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-943/2025).
33. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus bei atsakovės argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad ieškovės pateikti duomenys patvirtina tik faktą, jog draudėjos butas buvo užlietas. Tačiau ieškinio prieduose esantys įrodymai nėra pakankami nustatyti, jog užliejimo priežastis buvo atsiradusi būtent atsakovės bute, t. y. kad gedimas kilo jai priklausančiame bute.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santechniko V. G. paaiškinimas dėl tariamai atsakovės bute įvykusio gedimo surašytas tik 2024 m. birželio 3 d., t. y. beveik po mėnesio nuo įvykio dienos, ir tik ieškovei pareikalavus pateikti informaciją apie įvykį. Minėtame paaiškinime teigiama, jog atsakovės bute vonios kambaryje buvo pastebėtas nulūžęs šalto vandens maišytuvo ekscentrikas, kuris esą buvo pakeistas. Tačiau atsakovė, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstai nurodė, kad šios aplinkybės nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Prie santechniko paaiškinimo nepridėta darbų atlikimo ar priėmimo–perdavimo akto, kuriame būtų aiškiai įvardyti atlikti darbai, naudotos detalės ar medžiagos, taip pat nepateikta sąskaitų faktūrų ar kvitų už atliktus darbus ar panaudotas dalis.
35. Ieškovės pateiktame 2024 m. gegužės 4 d. turto apžiūros akte, nurodant informaciją apie galimai atsakingą už žalą asmenį, įrašyta: „ (duomenys neskelbtini) (galimai)“. Ši formuluotė aiškiai patvirtina, kad aktas nepatvirtina galutinės išvados dėl gedimo vietos ir atsakomybės.
36. Prie pareiškimo pridėta 2025 m. vasario 5 d. UAB „Telšių vandenys“ priskaičiavimų ir apmokėjimų ataskaita patvirtina, kad nuo 2024 m. sausio iki 2024 m. lapkričio mėnesio atsakovės bute buvo sunaudojama vidutiniškai apie 1 m³ vandens per mėnesį. Toks pat kiekis fiksuotas ir 2024 m. gegužės mėnesį, kai įvyko draudėjos turto užliejimas. Šie objektyvūs duomenys leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovės bute nebuvo padidėjusio vandens sunaudojimo.
37. Be kita ko, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė ignoravo ieškovės 2024 m. gegužės 22 d. pretenziją. Iš kartu su pareiškimu pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovės sūnus 2024 m. birželio 5 d. atsakė į ieškovės pretenziją, aiškiai nurodydamas, jog su ja nesutinka, kad atsakovės butas neužliejo kito buto ir kad žala nebuvo padaryta. Be to, atsakovė 2024 m. liepos 26 d. kreipėsi į VĮ „Telšių butų ūkis“ su skundu, kuriame išdėstė poziciją, kad gedimas, dėl kurio galėjo būti aplietas kitas butas, neįvyko jai priklausančiame būste. Šie įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad atsakovė buvo pasyvi sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka.
38. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstyti argumentai, susiję su galimo draudiminio įvykio priežasčių nustatymu, galimo gedimo vieta, civilinės atsakomybės taikymo pagrįstumu bei ieškovės pateiktų įrodymų nepakankamumu gali turėti esminės reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
39. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės pareiga teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neturėtų būti suprantama kaip pareiga išsamiai ir visiškai paneigti visus sprendime už akių nurodytus argumentus, kadangi šioje proceso stadijoje sprendžiamas ne bylos esmės išsprendimo, o tik sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumo klausimas. Atsižvelgiant į sprendimo už akių pobūdį ir įrodymų vertinimo ypatumus, pagrįstų abejonių dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iškėlimas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas tokio sprendimo peržiūrai.
40. Todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygas ir procedūrą. Dėl to apskųsta nutartis naikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – sprendimas už akių naikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
41. Atnaujinus bylos nagrinėjimą ir bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. sausio 15 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.