- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- 1A-107-238/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-01280-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Ramūnas Antanavičius, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- T. N., D. G.
- Nukentėjusysis
- R. Č.
- Advokatai
- Loreta Daukšienė
Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-107-238/2016;
Teisėjas: Virginijus Kalkauskas Proceso Nr. 1-25-1-01280-2014-7;
2016 m. sausio 20 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, nuteistojo T. N. gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu iš T. N. ir D. G. priteista solidariai 750,11 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų 11 ct) turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai R. Č..
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. G., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas ir apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. N. pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. spalio 3 d., apie 22.15 val., Savanorių pr. prie namo 258, Kaune, veikdamas kartu su D. G., panaudojant smurtą, tai yra įspyrus nukentėjusiajai R. Č. į kojas ir jai nugriuvus, bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajai nenustatytą skaičių smūgių į galvą ir į įvairias kūno vietas ir veikdami bendrai pagrobė nukentėjusiajai priklausančius daiktus: 115,84 Eur vertės rankinę „Clarks“, 28,96 Eur vertės piniginę, 14,48 Eur vertės raktinę, 28,96 Eur vertės 3 vnt. raktų, 14,48 Eur vertės automobilio „Opel Frontera“ raktą, 366,94 Eur vertės įvairios kosmetikos, 14,48 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1661“, 2,02 Eur vertės cigarečių pakelį „Partner“, 2,31 Eur vertės cigarečių pakelį „Bond“, 0,86 Eur vertės žiebtuvėlį „BIC“, 52,13 Eur vertės kuprinę „Skuter“, 43,44 Eur vertės vyrišką pižamą, 86,88 Eur vertės dėklą „Fioreli“ su dokumentais, 52,13 Eur vertės skėtį „Samsonait“, SEB banko kortelę, vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę išduotus pareiškėjos vardu, „RIMI“ ir „Maxima“ nuolaidų korteles, t. y. padarė nukentėjusiajai 865,96 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis T. N. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, todėl prašo taikyti LR BK 64¹ straipsnio nuostatas. Teigia, jog neseniai sužinojo, kad serga tuberkulioze, todėl jam bus reikalingas gydymas.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. N. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliantas prašo sušvelninti jam bausmę LR BK 64¹ straipsnio pagrindu, kadangi jis prisipažino kaltas. Taip pat nurodo, kad jam bus reikalingas gydymas. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, o nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga.
Skirdamas nuteistajam T. N. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis padarė vieną sunkų, baigtą nusikaltimą, jo kaltės forma – tiesioginė tyčia, anksčiau administracine tvarka baustas, 11 kartų teistas, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino šių aplinkybių visumą ir skyrė sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydį parinkdamas sankcijos ribose, artimą minimaliam jos dydžiui. Kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas vadovaujantis LR BK 75 straipsnio pagrindu negali būti atidėtas, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad LR BK 64¹ straipsnio 1 dalis numato, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
Nustatyta, kad baudžiamoji byla, kurioje T. N. nuteistas pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėta nebuvo, byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, baudžiamoji byla nebuvo baigta baudžiamuoju įsakymu. Be to, T. N. prisipažino esąs kaltas tik formaliai – teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji nukrito, bet jis jai nesudavė, nesutiko su kaltinamajame akte nurodytais daiktais, parfumerijos neėmė, todėl šioje byloje nėra nustatyta būtinųjų pagrindų, leidžiančių taikyti LR BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti bausmę vienu trečdaliu. Kadangi nėra įstatyminio pagrindo taikyti LR BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl šis apelianto prašymas atmestinas.
T. N. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis neseniai sužinojo, kad serga tuberkulioze, todėl jam bus reikalingas gydymas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kurie serga tuberkulioze, kasdien suteikiama ne mažiau kaip dvi valandos pasivaikščioti, jiems yra numatytas atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnis, 145 straipsnis), taip pat pataisos įstaigoje yra numatyta ir jų gydymo galimybė, todėl šis argumentas dėl bausmės sušvelninimo yra atmetamas kaip nepagrįstas.
Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo T. N. apeliacinis skundas atmetamas.
Kauno apygardos teisme 2015 m. gruodžio 31 d. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus buvo gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už nuteistajam T. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 59,87 Eur.
Toks prašymas netenkintinas.
LR BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.
Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo priteisti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo T. N. apeliacinį skundą atmesti.