Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B., jo atstovui advokatui A. C.,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro (toliau – Panevėžio apskrities VPK KPB) atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Panevėžio apskrities VPK KPB 2015-03-16 nutarimo Nr. 50N-27352611-15 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK KPB 2015-03-16 nutarimu Nr. 50N-27352611-15 (toliau- nutarimas) nubaudė A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 1 d. ir paskyrė jam nuobaudą – 120 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

A. B. 2015-03-12 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-27155280-15 ir priimtas nutarimas jį nubausti už tai, kad jis 2015-02-17, apie 12.25 val., Gustonių k., Naujamiesčio sen., Panevėžio r., kelio Panevėžys – Šiauliai 15 km, vairuodamas krovininį automobilį su priekaba (puspriekabe) „Iveco MP440E43“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir, baigdamas lenkimą, jis galės netrukdydamas lenkiamai transporto priemonei grįžti į savo eismo juostą. Tokiu savo važiavimu vairuotojas privertė lenkiamo automobilio vairuotoją staiga stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, kad būtų išvengta susidūrimo, nes priartėjo priešpriešais važiavęs automobilis. Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4 p., 136.4 p., 136.5 p. ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d.

Teismo posėdyje A. B. palaiko skundą, prašo skundą tenkinti.

A. B. atstovas palaiko skundą, papildomai nurodo, kad net jei aplenkto automobilio vairuotojui teko šiek tiek pristabdyti, kai A. B. automobilis grįžinėjo į savo eismo juostą, tai natūralus, kasdien pasitaikantis dalykas kelyje. Lenkiamo automobilio vairuotojas privalo leisti baigti lenkimo manevrą atliekančiam automobilio vairuotojui. Tai rodo, kad iš A. B. pusės nebuvo jokio piktybiškumo. A. B. turėjo elgtis, kaip ir elgėsi šiuo atveju – atlikęs lenkimą ir matydamas priešais atvažiuojantį automobilį, turėjo grįžinėti į savo eismo juostą, o lenkiamasis automobilis privalėjo pristabdyti ir leisti jį aplenkti, kad būtų išvengta susidūrimo su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 301 str.).

LR ATPK 124² str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

LR ATPK 7 str. 2 d. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Vieni iš LR ATPK 248 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256 str. 2 d.). LR ATPK 257 str. nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Nagrinėjant bylas dėl LR ATPK 124² str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo, tam, kad pripažinti asmenį kaltu, pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti pavojingo ar chuliganiško vairavimo faktą, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Šiuo atveju A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už pavojingą vairavimą, t.y. už tai, kad pažeisdamas KET, sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį (pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą - prieš pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir, baigdamas lenkimą, jis galės, netrukdydamas lenkiamai transporto priemonei, grįžti į savo eismo juostą, tokiu savo važiavimu privertė lenkiamo automobilio vairuotoją staiga stabdyti bei keisti važiavimo kryptį). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas, paskiriant nuobaudą, remiantis tik D. J. prašyme nurodytomis aplinkybėmis. Savo 2015-02-17 Panevėžio apskrities VPK adresuotame prašyme D. J. nurodė, kad 2015-02-17, apie 12.25 val., jam vairuojant automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant su šeima keliu Panevėžys–Šiauliai, jo automobilį prisivijęs vilkikas su puspriekabe ėmė lenkti jo vairuojamą automobilį ir, nespėjęs aplenkti, nes priartėjo priešpriešiais važiavęs automobilis, staiga ėmė grįžinėti į savo eismo juostą. Tokiu būdu jis buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, siekiant išvengti susidūrimo. Tuo tarpu A. B. tiek aiškindamas lenkimo aplinkybes 2015-03-12 rašytinėje bylos medžiagoje esančiame paaiškinime, tiek duodamas parodymus teisme, buvo nuoseklus nurodydamas, kad net keletą kartų bandė lenkti mažesniu greičiu priešais jį važiavusį lengvąjį automobilį, tačiau to padaryti neįstengė, kadangi minėtas automobilis kiekvieno lenkimo metu padidindavo greitį. Kadangi A. B. vairuojamam vilkikui įrengtas greičio ribotuvas, tuos keletą kartų neįstengė užbaigti sėkmingai lenkimo manevro, nes neturėjo galimybės dar labiau padidinti greičio. A. B. teisme paaiškino, kad paskutinį kartą jam pradėjus lenkti lengvąjį automobilį, iš priekio atvažiuojantis automobilis buvo gana toli, todėl buvo įsitikinęs, kad saugiai aplenks lengvąjį automobilį ir, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, grįš į savo eismo juostą. Mano, kad pradėjus lenkti priekyje važiavusį automobilį, šis vėl padidino greitį, nenorėdamas būti aplenktas. Nepaisant to, lengvąjį automobilį aplenkė ir grįžo į savo eismo juostą. A. B. teigė nepastebėjęs, kad grįždamas į savo eismo juostą, būtų privertęs lenkiamą ar priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę stabdyti arba keisti važiavimo kryptį. Taigi D. J. ir A. B. nurodomos aplinkybės yra prieštaringos, keliančios prielaidų dėl abiejų transporto priemonių vairuotojų galimai padarytų KET pažeidimų. Byloje nėra duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų D. J. arba paneigtų A. B. parodymų teisingumą. Todėl teismas sutinka su A. B. skunde nurodytu argumentu, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje jo atžvilgiu buvo priimtas remiantis išimtinai vien tik D. J. prašyme nurodytomis aplinkybėmis.

Teismo nuomone, vien D. J. parodymai neleidžia kategoriškai tvirtinti A. B. kaltės, padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² str. 1 d. Byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A. B. protokole nurodytu laiku ir vietoje pavojingai vairavo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nesant objektyvių, neginčytinų bei patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad A. B. KET pažeidimu sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį, skundžiamame nutarime nebuvo pagrindo konstatuoti A. B. kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad A. B. padarė LR ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą. Skundžiamame nutarime išvados dėl A. B. kaltės padarytos nesurinkus ir išsamiai neištyrus visų bylai reikšmingų duomenų, todėl, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apskrities VPK KPB 2015-03-16 nutarimą Nr. 50N-27352611-15 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.