- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-11
- Bylos Nr.
- e2-135-548/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bačkonys“
- Kategorijos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
- 2.10.7Sutartinėms prievolėms taikytina teisė
sekretoriaujant Editai Juršienei, Tatjanai Daugirdienei, Ingai Čurlauskaitei, Dalei Juškevičienei, Vilmai Janonienei,
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei Jolantai Jankauskienei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bačkonys“ atstovui teisininkui Ilanui Ostrovskijui (Ilan Ostrovskij),
nedalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bačkonys“ direktoriui Romučiui Paškauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bačkonys“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bačkonys“ priteisti 664,08 Eur skolos už elektros energiją, 12,35 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminio mokesčio.
Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovė 2000 m. vasario 22 d. sudarė Elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo tiekiama elektros energija adresu Poviliškio vs., Čiulėnų sen., Molėtų r. Elektros tiekimo – vartojimo sutarties 5.2 punkte buvo įtvirtinta vartotojo (atsakovės) pareiga užrašyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis, užpildyti pateiktos formos elektros apskaitos prietaisų rodmenų pažymą ir apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą. Elektros energijos tiekimo – vartojimo sutarties 8 punkte numatyta, kad kai apskaitos prietaisų įrengimo vieta nesutampa su elektros tinklo nuosavybės riba, tai pagal Tiekėjo patvirtintą metodiką ir suderinus duomenis elektros nuostolių skaičiavimui, Vartotojui papildomai apskaičiuojami nesutampančios dalies elektros nuostoliai, kuriuos jis apmoka kartu su atsiskaitymu už suvartotą elektros energiją. Elektros tinklų nuosavybės ribų akte nurodyta, jog elektros tinklų nuosavybės riba nustatoma ant 10 kV išeinančių kabelių pajungimo gnybtų prie galios skyriklių, ieškovės nuosavybė – 10 kV kabelinė linija iki kabelių pajungimo gnybtų prie galios skyriklių, atsakovės nuosavybė lieka TR M-129 su 10 ir 0,4 kV skirstykla, ir visi el. įrengimai sumontuoti objekte. Elektros apskaitos prietaisas įrengtas transformatorinėje pastotėje 0,4 kV. Nuo 2012 m. vasario 1 d. atsakovė sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju, todėl ieškovė parengė Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį, kuri su lydraščiu buvo išsiųsta atsakovei, prašant grąžinti pasirašytą egzempliorių. Nors atsakovė pasirašyto sutarties egzemplioriaus negrąžino, tačiau konkliudentiniais veiksmais patvirtino sutartinius santykius – ieškovė teikia atsakovei elektros energijos persiuntimo paslaugą, o atsakovė priima ieškovės išrašomas sąskaitas, apmoka už paslaugas. Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties 10.2 punkte numatyta, kad Klientas (atsakovė) įsipareigoja sumokėti už suteiktą persiuntimo paslaugą, galią ir reaktyviąją (sunaudotą ir/ar į tinklą perduotą) elektrą, taip pat už paslaugas, 15 punkte numatyta, jog tuo atveju, kai elektros apskaitos prietaisų įrengimo vieta nesutampa su elektros tinklo nuosavybės riba, Klientui papildomai skaičiuojamos nesutampančios dalies elektros persiuntimo sąnaudos. Laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 31 d. atsakovė nepriskaičiavo technologinių sąnaudų už objekte adresu Poviliškio vs., Čiulėnų sen., Molėtų r. sav. suvartotą elektros energiją. Dėl šios priežasties ieškovė priskaičiavo objekto technologines sąnaudas ir atsakovei pateikė kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 016974 1289,46 Eur sumai. Pagal objekto nuosavybės ribų akto Nr. 47240-12-1010 punktą Nr. 4.1 nuosavybės riba tarp ieškovės ir objekto savininko nustatyta ant 10 kV išeinančių kabelių pajungimo gnybtų prie galios skyriklių. Pagal akto 4.2 punktą ieškovės nuosavybė yra 10kV kabelinė linija iki kabelių pajungimo gnybtų prie galios skyriklių, o pagal akto 4.3 punktą objekto savininko nuosavybė yra transformatorinė pastotė su 10 ir 0,4 kV skirstykla ir visi elektros įrengimai sumontuoti objekte. Pagal objekto nuosavybės ribų akto 6 punktą tuščios eigos nuostoliai transformatoriuose (dPtj) yra 3,7 kW. Tuščios eigos energijos nuostoliai transformatoriuje yra skaičiuojami taip: 3,7 kW x 200 (vidutinis įrenginių darbo valandų skaičius per mėnesį) = 740 kWh per mėnesį. Dar yra apskaičiuojami ir pridedami (sumuojami) prie tuščios eigos energijos nuostolių trumpo jungimo energijos nuostoliai transformatoriuje. Taigi pagal šį vidurkį buvo apskaičiuotos technologinės sąnaudos už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 31 d. (laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 740 kWh * 0,108546670 tarifas = 80,32 Eur; laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 8880 kWh * 0,102273518 tarifas = 908,19 Eur; laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. – 740 kWh * 0,096960000 tarifas = 71,75 Eur; viso be PVM – 1060,26 Eur, su PVM – 1282,92 Eur). Technologinės sąnaudos, priskaičiuotas pagal kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 016974, buvo perskaičiuotos už tą patį laikotarpį, tačiau tik vienam galios transformatoriui (T-1) ir vienai linijai, kadangi tiek iš pokalbio su klientu, tiek vėliau iš tinklo tarnybos duomenų patikslinimo paaiškėjo, kad minėtu laikotarpiu veikė tik vienas galios transformatorius (T-1). 2015 m. birželio 30 d. išrašytoje kreditinėje PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 047241 pagal naujai perbraižytą nuosavybės ribų aktą patikslintos technologinės sąnaudos. Peržiūrėjus objekto parametrus, nustatyta, kad atsakovei buvo taikomas tarifas „vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų“, o turėjo būti taikomas tarifas „vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos elektros tinklų“. Todėl laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 31 d. buvo atliktas perskaičiavimas ir 2015 m. kovo 6 d. išrašyta kreditinė PVM sąskaita-faktūra Nr. 011733. 2015 m. kovo 6 d. išrašius kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 011733, perskaičiuoti ir delspinigiai – už 2015 sausio mėn. priskaičiuoti 1,21 Eur delspinigiai. Išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. RSL 000363. Be to, 2015 m. vasario 26 d. gautas atsakovės prašymas patikrinti elektros skaitiklį Nr. 524234. AB „Vilniaus metrologijos centras“ atliktas skaitiklio Nr. 524234 veikimo patikrinimas, nustatytos aktyviosios elektros energijos skaičiavimo metrologinės paklaidos, patikrinti kaupiamojo registro skaičiavimai. Bandymų metu nustatyta, kad skaitiklio metrologinės paklaidos neviršija leistinų paklaidų, nurodytų bandymų metode BPM8871101-14:2013, jog duomenų kaupimo registras veikia teisingai. 2015 m. vasario 27 d. buvo išrašyta PVM sąskaita - faktūra Nr. PSL 011042 už vasario mėnesį persiųstą elektrą 236,12 Eur sumai. Kadangi elektros skaitikliui Nr. 524234 buvo atliekama ekspertizė, jo duomenys nebuvo įtraukti į PVM sąskaitą- faktūrą Nr. PSL 01104. Pateikus išvadą, jog skaitiklis yra geras, 2015 m. kovo 31 d. buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. PSL 016757 77,00 Eur sumai. Šioje sąskaitoje apskaityta per skaitiklį Nr. 524234 vasario mėnesį persiųsta elektros energija.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Bačkonys“ pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad pagal šalių 2000 m. vasario 22 d. sudarytą Elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartį, tarp šalių egzistuoja sutartiniai teisiniai santykiai dėl elektros tiekimo ir vartojimo (elektros energijos pirkimo – pardavimo). Minėtuose teisiniuose santykiuose atsakovė yra vartotoja, o ieškovė – visuomeninis tiekėjas. Šalių teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.383-6.391 straipsniai, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas ir šių specialiųjų teisės aktų įgyvendinimo tvarką nustatantys poįstatyminiai teisės aktai, taip pat galiojanti tarp bylos šalių sudaryta sutartis. Šalys 2012 m. vasario 1 d. konkliudentiniais veiksmais sudarė Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį, kurios 48 punktas nustato, jog: „Įsigaliojus šiai Sutarčiai netenka galios visos ankstesnės sutartys, pasirašytos tarp LESTO ir Kliento dėl elektros energijos persiuntimo sutartyje numatytiems objektams“. Todėl konstatuotina, kad bylai yra aktuali tik 2012 m. vasario 1 d. Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis, kurią šalys sudarė konkliudentiniais veiksmais ir, kuri nustato šalių teisinius santykius elektros tiekimo ir vartojimo (pirkimo – pardavimo) srityje, tiek kiek sutarties nuostatos neprieštarauja aukščiau nurodytam specialiajam imperatyviajam teisiniam reguliavimui, atsižvelgiant į tai, kad šalių santykių teisinį pagrindą sudaro visuomeninio tiekėjo ir vartotojo teisiniai santykiai. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei už suteiktą persiuntimo paslaugą, galią ir reaktyviąją (sunaudotą ir/ar į LESTO tinklą perduotą) energiją; už paslaugas, susijusias su elektros persiuntimo nutraukimu, apribojimu bei atnaujinimu. Pabrėžtina, kad paslaugų, susijusių su elektros persiuntimo nutraukimu, apribojimu bei atnaujinimu, ieškovė atsakovei niekuomet neteikė ir byloje dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Jokių kitų „paslaugų“ teikimo ir apmokėjimo pareigos sutartis nenumato. Tai reiškia, kad ieškovė gali reikalauti iš atsakovės mokėti tik už „suteiktą persiuntimo paslaugą, galią ir reaktyviąją (sunaudotą ir/ar į LESTO tinklą perduotą) energiją“. Už aukščiau išvardintas paslaugas atsakovė visuomet laiku ir tinkamai atsiskaitė, dėl šio fakto ginčo byloje taip pat nėra. Ieškovė atsakovės tariamą įsiskolinimą kildina iš nepriskaičiuotų technologinių sąnaudų. Pabrėžtina, kad joks sutarties punktas nenustato atsakovės pareigos priskaičiuoti technologines sąnaudas, nei, juo labiau, ieškovės teisės „priskaičiuoti“ technologines sąnaudas ir nepagrįstai reikalauti technologinių sąnaudų apmokėjimo. Technologinių sąnaudų priskaičiavimo ir apmokėjimo nenustato nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.383-6.391 straipsniai, nei Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, nei šių specialiųjų teisės aktų įgyvendinimo tvarką nustatantys poįstatyminiai teisės aktai. Remiantis tuo ieškinys yra absoliučiai nepagrįstas ir atmestinas jau vien tuo pagrindu, jog ieškovė (Visuomeninis tiekėjas) neturi nei įstatyminio, nei sutartinio teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės (Vartotojo) apmokėti ieškovės „priskaičiuotas“ technologines sąnaudas. Ne mažiau svarbi aplinkybė, įrodanti ieškinio nepagrįstumą, yra tai, jog ieškovė, išrašydama kreditines PVM sąskaitas-faktūras ir neteisėtai reikalaudama iš atsakovės šias sąskaitas apmokėti, esmingai pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių imperatyviąsias nuostatas. Ieškovės minima „priskaičiuota“ PVM sąskaita-faktūra Nr. 016974 buvo išrašyta 2015 m. kovo 31 d., o „priskaičiuota ir perskaičiuota“ PVM sąskaita-faktūra Nr. 047241 (661,35 Eur sumai) buvo išrašyta 2015 m. birželio 30 d. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 130¹ punkte numatyta, kad dėl operatoriaus ir (ar) tiekėjo kaltės vykdant teisės aktuose įtvirtintus licencijuojamos ar leidimu reguliuojamos veiklos įpareigojimus susidariusi vartotojo skola už suvartotą elektros energiją iš vartotojo gali būti išieškoma ne daugiau kaip už du mėnesius, ėjusius prieš einamąjį mėnesį, neskaičiuojant netesybų (delspinigių, palūkanų ar baudų) už visą klaidingai skaičiuoto mokesčio už suvartotą elektros energiją laikotarpį. Permoka už suvartotą elektros energiją vartotojui skaičiuojama už visą klaidingai skaičiuotą laikotarpį. Ieškovei netinkamai taikius tarifus, 2015 m. kovo 6 d. išrašyta kreditine PVM sąskaita-faktūra Nr. 011733 atlikti perskaičiavimai. Atsakovė mano, jog jeigu ir būtų reikalingas elektros energijos tiekimo perskaičiavimas (su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka), tariama atsakovės skola atsirastų išskirtinai dėl ieškovės kaltės, tačiau ieškovė neturi jokios subjektinės teisės reikalauti iš atsakovės apmokėti tariamą skolą už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 31 d.
Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsakydama į šalių pateiktus klausimus, pateikė teismui išvadą. Išvadoje nurodyta, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 106 punkte numatyta, kad jeigu elektros apskaitos prietaiso įrengimo vieta nesutampa su operatoriaus ir vartotojo elektros tinklo nuosavybės riba taip, kad elektros apskaitos prietaisu neapskaitomos technologinės elektros energijos sąnaudos vartotojo tinklo dalyje arba apskaitomos sąnaudos operatoriaus tinklo dalyje, tai nesutampančios elektros tinklo dalies technologinės elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos pagal operatoriaus patvirtintą metodiką. Už šias sąnaudas ir sąnaudoms tenkančios elektros energijos persiuntimo paslaugą galiojančiomis kainomis apmoka nesutampančios tinklo dalies savininkas. Tarp ieškovės ir atsakovės 2012 m. vasario 1 d. sudarytos Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties 15 punktas taip pat numato, kad tuo atveju, kai elektros apskaitos prietaisų įrengimo vieta nesutampa su elektros tinklo nuosavybės riba, klientui papildomai skaičiuojamos nesutampančios dalies elektros persiuntimo sąnaudos. Vadovaujantis taisyklių 9 punktu, elektros tinklo nuosavybės riba tarp operatoriaus ir elektros energijos vartotojo yra nurodoma elektros tinklų nuosavybės ribų akte arba sudarytoje sutartyje. Kaip nurodoma ieškovės pateiktame patikslintame ieškinyje, objekto nuosavybės ribų akto Nr. 47240-12-1010 4.1 punktas nustato nuosavybės ribą taip ieškovės ir objekto savininko ant 10 kV išeinančių kabelių pajungimo gnybtų prie galios skyriklių. Pagal akto 4.2 punktą ieškovės nuosavybė yra 10 kV kabelinė linija iki kabelių pajungimo gnybtų prie galios skyriklių, o pagal akto 4.3 punktą objekto savininko nuosavybė yra transformatorinė pastotė su 10 ir 0,4 kV skirstykla ir visi elektros įrengimai sumontuoti objekte. Atkreiptinas dėmesys, kad taisyklių 89 punktas nustato, kad vartotojas, sudaręs elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su visuomeniniu tiekėju, už elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas atsiskaito su visuomeniniu tiekėju, jei operatorius, prie kurio tinklo yra prijungti vartotojo elektros įrenginiai, vykdo ir visuomeninio tiekėjo veiklą. Vis dėlto, kaip nurodo ieškovė, atsakovė 2012 m. vasario 1 d. sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju, tuo tarpu su ieškove buvo sudaryta Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis. Atitinkamai, atsakovė klaidingai nurodo, jog su ieškove susidarę santykiai yra laikytini santykiais tarp visuomeninio tiekėjo ir elektros energijos vartotojo, kadangi šiuo atveju ieškovė yra laikytina skirstomųjų tinklų operatore. Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, bylos šalių santykiams taikytinas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 40 straipsnis, nustatantis, kad vartotojai, kurių įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų ir kurie yra sudarę su nepriklausomu tiekėju elektros energijos tiekimo sutartį, privalo sudaryti sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi ir laiku atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Be kita ko, taisyklių 97 punktas nustato, kad už elektros energiją ir elektros energijos persiuntimo bei kitų su tuo susijusių paslaugų ir reaktyviosios elektros energijos apmokėjimą yra atsakingas vartotojas. Atitinkamai, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad ieškovė, vadovaudamasi teisės aktų nustatytais reikalavimais bei su atsakove sudarytos sutarties nuostatomis, turi teisę skaičiuoti atsakovei technologines sąnaudas. Taisyklių 90 punktas nustato vartotojo pareigą atsiskaityti su visuomeniniu tiekėju už elektros energiją bei su skirstomųjų tinklų operatoriumi už elektros energijos persiuntimo paslaugą sutartyse nustatytais terminais Įstatymo nustatyta tvarka paskelbtomis ir (ar) apskaičiuotomis kainomis ir tarifais. Taisyklių 93 punktas nustato, kad vartotojas už elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas atsiskaito vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, sudarytomis elektros energijos pirkimo-pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartimis. Kaip buvo minėta aukščiau, įstatymo 40 straipsnis nustato, kad vartotojai, sudarę sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi, privalo laiku ir sutartyje numatyta tvarka atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė savo atsiliepime klaidingai nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso taikymo atveju ji yra laikytina vartotoja. Pažymėtina, kad priešingai nei specialiųjų, elektros energetiką reglamentuojančių, teisės aktų atveju, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso kontekste vartotoju yra laikytinas fizinis asmuo, naudojantis energiją buitinėms reikmėms. Be kita ko, atsakovės nurodomas taisyklių 130¹ punktas, nustatantis, kad susidariusi vartotojo skola už suvartotą elektros energiją iš vartotojo gali būti išieškoma ne daugiau kaip už du mėnesius, ėjusius prieš einamąjį mėnesį, taikomas tik tuo atveju, kai skola susidaro dėl operatoriaus ir (ar) tiekėjo kaltės vykdant teisės aktuose įtvirtintus licencijuojamos ar leidimu reguliuojamos veiklos įpareigojimus. Tačiau, vadovaujantis taisyklių 97 punktu už elektros energiją ir elektros energijos persiuntimo bei kitų su tuo susijusių paslaugų ir reaktyviosios elektros energijos apmokėjimą yra atsakingas vartotojas, todėl šiuo atveju būtent atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka už technologines sąnaudas. Atitinkamai darytina išvada, kad ieškovė nepažeidė imperatyvaus teisinio reguliavimo elektros tiekimo (pirkimo-pardavimo) santykiuose su atsakove 2015 m. sausio 31 d. ir 2015 m. birželio 30 d. priskaičiuodama ir perskaičiuodama technologines sąnaudas už laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 31 d. nepriskaičiuotas technologines sąnaudas. Kaip buvo nurodyta aukščiau, sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės susidarė ne visuomeninio tiekėjo ir elektros energijos vartotojo santykiai, o skirstomųjų tinklų operatoriaus ir elektros energijos vartotojo santykiai. Todėl šiuo atveju Komisijos nustatytos visuomeninio tiekimo kainos nėra taikomos. Ieškovės atsakovei teikiamos elektros energijos persiuntimo paslaugos kainai laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 31 d. turi būti taikomos AB „Lesto“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarka, patvirtinta Komisijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 03-366 „Dėl AB LESTO elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos bei Visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo“, AB „Lesto“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarka, patvirtinta Komisijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 03-707 „Dėl AB LESTO elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos bei visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo“, bei AB „Lesto“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarka, patvirtinta Komisijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 03-960 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 03-922 „Dėl AB LESTO elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos bei Visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo“ pakeitimo“. Vertinant, ar ieškovė atsakovei teisingai apskaičiavo technologines sąnaudas, darytina išvada, kad pirmuoju laikotarpiu neteisingai nustatytas technologinių nuostolių dydis (kWh), skaičiuojant juos visam mėnesiui, o ne laikotarpiui nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (t. y. 16 dienų arba 16 / 31 * 200 = 103,23 įrenginių darbo valandų skaičiui). Atitinkamai įvertinus pateiktus skaičiavimus, laikotarpio nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. technologinės sąnaudos sudarytų 381,94 kWh, t. y. 41,46 Eur be PVM arba 50,16 Eur su PVM. Patikslinta laikotarpiui nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. technologinių nuostolių suma siekia 1030,10 Eur be PVM arba 1246,42 Eur su PVM.
Atsiliepimas
Atsakovė 2018 m. balandžio 24 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išvadoje remiasi tik ieškovės teiginiais esą atsakovę ir nepriklausomą tiekėją sieja sutartiniai santykiai. Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 31 d. (tai laikotarpis, už kurį ieškovė neteisėtai priskaičiavo vadinamąsias technologines sąnaudas) turėtų kažkokius teisinius (sutartinius ar kitokius) santykius su kažkokiu nepriklausomu tiekėju. Atsakovės tariami teisiniai santykiai su nepriklausomu tiekėju nėra ir negali būti preziumuojami, todėl šiuo atveju būtent ieškovei (ir tam tikra prasme Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, kuri išvadoje nurodo, kad atsakovę sieja sutartiniai teisiniai santykiai su nepriklausomu tiekėju) tenka pareiga įrodyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 31d. ieškovą ir kažkokį nepriklausomą elektros energijos tiekėją neva siejo kažkokie teisiniai santykiai. Į bylą tokių įrodymų pateikta nėra, ieškovė tokių įrodymų išreikalauti taip pat neprašė. Atsakovė oficialiai pareiškia, kad nė su vienu iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos licencijas (leidimus) turinčiu nepriklausomu tiekėju atsakovė neturi ir laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 31 d. neturėjo jokių sutartinių ar kitokių teisinių santykių. Teismui išvadą pateikusios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvados teiginiai esą „Sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės susidarė ne visuomeninio tiekėjo ir elektros energijos vartotojo santykiai, o skirstomųjų tinklų operatoriaus ir elektros energijos vartotojo santykiai. Todėl šiuo atveju Komisijos nustatytos visuomeninio tiekimo kainos nėra taikomos“, yra ne tik tendencingi ir prasilenkia su protingumo kriterijais, bet ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kuriuos į bylą pateikė ieškovė, o būtent – visose ieškovės į bylą pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose ir išplėstinėse skaičiuotėse yra parašyta, kad sąskaitos yra išrašytos būtent už „Visuomeninio tiekimo paslaugas“. Atsakovės nuomone, iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nėra jokio pagrindo teigti esą elektros apskaitos prietaiso, kuriuo apskaitomai pateikta elektros energija, įrengimo vieta neva nesutampa su ieškovės ir atsakovės elektros tinklo nuosavybės ribomis, ir juo labiau neįrodyta, kad elektros energijos prietaisu neapskaitomos technologinės elektros energijos sąnaudos vartotojo tinklo dalyje arba apskaitomos sąnaudos Bendrovės tinklo dalyje. Elektros persiuntimo paslaugos sutartyje, 2012 m. sudarytoje taip ieškovės ir atsakovės, taip pat nėra nurodyta absoliučiai jokių nuostatų dėl technologinių sąnaudų atskiros apskaitos ir apmokėjimo. Šiame kontekste yra absoliučiai neprotingas ir neteisėtas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvados teiginys esą „šiuo atveju būtent atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka už technologines sąnaudas“. Taigi, konstatuotina, kad patikslintas ieškinys yra absoliučiai nepagrįstas, netenkintinas, o Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvada yra akivaizdžiai tendencinga, neatitinka teisingumo, teisėtumo ir protingumo kriterijų, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, faktinėmis bylos aplinkybėms ir imperatyviųjų teisės aktų nuostatoms, todėl Komisijos išvada vertintina itin kritiškai.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Jolanta Jankauskienė palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad dar 2000 m. vasario 22 d. buvo sudaryta Elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis, kurios pagrindu atsakovei buvo tiekiama elektros energija adresu Poviliškio vs., Čiulėnų sen., Molėtų r. sav. Sutarties 5.2 punkte buvo įtvirtinta vartotojo pareiga užrašyti elektros energijos apskaitų rodmenis, užpildyti pateiktos formos elektros apskaitos prietaisų rodmenų pažymą ir apmokėti PVM sąskaitas-faktūras. Sutarties 8 punkte nurodyta, kad kai apskaitos prietaisų įrengimo vieta nesutampa su elektros tinklo nuosavybės riba, pagal tiekėjo patvirtintą metodiką ir suderintus duomenis yra paskaičiuojami elektros energijos nuotoliai, kuriuos apmoka nesutampančios dalies savininkas. Pagal byloje pateiktus dokumentus matosi, kad nuosavybės riba nesutampa ir elektros energijos apskaitos prietaisas neapskaito visos suvartotos elektros energijos, dėl ko atsiranda technologinės sąnaudos, kurias apmokėti pagal pasirašytą sutartį turi atsakovė. Nuo 2012 m. vasario 1 d. atsakovė sudarė Elektros energijos sutartį su nepriklausomu tiekėju UAB „Sky energy group“, todėl ieškovė parengė Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį, kuri su lydraščiu buvo išsiųsta atsakovei, prašant grąžinti pasirašytą egzempliorių. Atsakovė pasirašyto egzemplioriaus negrąžino, tačiau laikytina, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais patvirtino sutarties sudarymą, nes ieškovė atliko elektros energijos persiuntimo paslaugas, o atsakovė turėjo už šias paslaugas atsiskaityti. Laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 31 d. nebuvo apskaičiuotos technologinės sąnaudos už objekte adresu Poviliškio vs., Čiulėnų sen., Molėtų r. sav. suvartotą elektrą, dėl ko ieškovė paskaičiavo technologines sąnaudas ir atsakovei pateikė kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą 1289,46 Eur sumai. P. N. ribų akto Nr. 47240-12-1010 4.1 punktą nuosavybės riba tarp ieškovės ir objekto savininko nustatyta ant 10 kV išeinančių kabelių pajungimo gnybtų prie galio skyriklių. Pagal šį punktą ieškovės nuosavybė yra 10 kV kabelinė linija iki kabelių pajungimo gnybtų prie galios skyriklių. Pagal šio akto 4.3 punktą objekto savininko nuosavybė yra transformatorinė pastotė su 10 ir 0,4 kV skirstykla ir visi objekte sumontuoti elektros įrenginiai. P. N. ribų akto 6 punktą tuščios eigos nuostoliai transformatoriuose – 3,7 kV. Tuščios eigos nuostolių transformatoriuje paskaičiavimai yra pateikti patikslintame ieškinyje. Paskaičiuota 1289,92 Eur suma. Atsakovė, nesutikdama su paskaičiuota suma, kreipėsi į ieškovę, dėl ko nustačius, kad skaičiuojamu laikotarpiu veikė tik vienas iš dvejų transformatorių, buvo atliktas perskaičiavimas, kuriuo priskaičiuota suma sumažinta iki 664,08 Eur bei priskaičiuoti 12,35 Eur delspinigių. Be to, atsakovei prašant buvo atliktas skaitiklio patikrinimas, kurio bandymų metu nustatyta, kad skaitiklio metrologinės paklaidos neviršija leistinų ribų. Pats ieškinys grindžiamas 2012 m. sutartimi, tačiau nustatytos nuosavybės ribos nesikeitė nuo 2000 m. Neapskaičiuotas technologines sąnaudas skaičiuoti turėjo ieškovė, tačiau to nepadarius, paskaičiavo už buvusį laikotarpį ir pateikė sąskaitą atsakovei. Technologinės sąnaudos yra skaičiuojamos pagal tam tikrą metodiką, kurios formulė pateikta patikslintame ieškinyje. Tarifai, kuriais skaičiuotos technologinės sąnaudos, yra patvirtinti Kainų komisijos, todėl jie tarp šalių neturi būti derinami. Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo taisyklėmis, kurios numato, jog kai riba nesutampa ir atsiranda technologinės sąnaudos, už technologines sąnaudas sumokėti turi tas, kas valdo nuosavybės ribą. Atsakovės skaitiklis neapskaitė technologinių sąnaudų, atsiradusių aukštesnės įtampos elektros energijai transformuojantis į žemesnę įtampą. Vartotojams, perkantiems elektros energiją iš žemesnės įtampos, technologinės sąnaudos yra įskaičiuotos į kainą, o vartotojams, perkantiems iš aukštesnės įtampos, technologinės sąnaudos apskaičiuojamos atskirai. Ieškovės kainų skaičiavimai atitinka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kainoms, ieškovė tinkamai apskaičiavo tarifus, teisingai taikė elektros energijos kainas, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Ilanas Ostrovskijas su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti pilna apimtimi. Paaiškino, kad teisinius santykius tarp šalių reguliuoja 2012 m. vasario 1 d. sutartis, nes įsigaliojus sutarčiai, pagal sutarties 48 punktą visos ankstesnės šalių sudarytos sutartys neteko galios. Šalių teisiniai santykiai yra tarp visuomeninio tiekėjo ir vartotojo. Šalių teisiniams santykiams taikomas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas specialusis reguliavimas. Be to, preziumuojama, kad laikotarpiu, už kurį ieškovė atsakovei priskaičiavo technologines sąnaudas, atsakovė su jokiu nepriklausomu tiekėju sutarties sudariusi nebuvo. Kad būtų galima skaičiuoti technologines sąnaudas, reikalingos dvi sąlygos: elektros apskaitos prietaiso sujungimo vieta turi nesutapti su bendrovės vartotojo elektros tinklo nuosavybės riba; technologinės sąnaudos turi būti apskaičiuotos pagal bendrovės patvirtintą metodiką. Ieškovė neįrodė, kad elektros apskaitos prietaiso sujungimo riba nesutampa su bendrovės vartotojo elektros tinklo nuosavybės riba, taip pat, į bylą nėra pateikta patvirtinta skaičiavimo metodika, todėl ieškinys turi būti atmestas. Kitas argumentas, dėl ko ieškinys turi būti atmestas – šalys tarpusavyje nebuvo suderinusios ir sutartyje nurodžiusios technologinių sąnaudų duomenų. Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, jog technologines sąnaudas turi skaičiuoti pati ieškovė, jog technologines sąnaudas skaičiuoja programa, kuri neaišku dėl kokių priežasčių to nepadarė. Todėl, ieškovei pačiai neapskaičiavus technologinių sąnaudų, atsakomybė kyla ne atsakovei, o ieškovei. Be to, perskaičiavimai galimi tik už 2 mėnesių laikotarpį. Ieškovė nepagrindė nė vieno savo teiginio, todėl atsakovė neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo mokėti ieškovės prašomą sumą.
Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos – atstovas Kristupas Bagdonavičius nurodė, jog dirba Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje vyresniuoju specialistu teisės taikymo skyriuje ir pateiktą išvadą palaiko. Paaiškino, kad priešingai, nei teigia atsakovės atstovas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, rengdama išvadą, neperiminėja šalių argumentų, o remiasi byloje esančia medžiaga. Patikslintame ieškinyje buvo nurodyta, kad nuo 2012 m. atsakovė sudarė sutartį su nepriklausomu energijos tiekėju, dėl ko ieškovė parengė Energijos perdavimo paslaugos sutartį. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį aplinkybės, jog atsakovė nuo 2012 m. sudarė sutartį su nepriklausomu energijos tiekėju, neneigė ir nenurodė jokių aplinkybių, kad jokia sutartis nebuvo sudaryta, todėl preziumuota, kad atsakovė turi sutartį su nepriklausomu energijos tiekėju, o ieškovė atsakovei yra kaip skirstymo operatorius. Nepriklausomai nuo to, ar šalių santykiai yra kaip santykiai tarp skirstymo operatoriaus ir vartojo, ar kaip santykiai tarp visuomeninio tiekėjo ir vartotojo, pareiga atsisakyti už technologines sąnaudas išlieka. Nutrūkus sutarčiai su nepriklausomu tiekėju, elektros energijos tiekimą garantuoti turi visuomeninis tiekėjas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija duomenų apie su vartotojais sudaromas sutartis neturi. Išvadą pateikė teismui suformuluotų klausimų ribose. Civilinio kodekso prasme, atsakovė nėra laikytina vartotoja, nes vartotoju yra laikytinas fizinis asmuo, o specialiųjų energetikos veiklą reglamentuojančių įstatymu kontekste – laikytinas vartotoju. Technologinių sąnaudų paskaičiavimo metodikas pasitvirtina pati bendrovė. Minėtu atveju, ar ieškovė yra pasitvirtinusi paskaičiavimo metodiką, netikrino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos – atstovas Darius Juškaitis nurodė, jog yra Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyriaus vyr. specialistas, rengė teismui pateiktos išvados paskutinę dalį dėl technologinių sąnaudų apskaičiavimo. Paaiškino, jog pastebėta, kad byloje nebuvo pagrįsta, kodėl už 2013 m. gruodžio mėnesį buvo priskaičiuotos pilno mėnesio technologinės sąnaudos, kai analizuojamas laikotarpis yra nuo gruodžio 16 d. Remiantis tuo atlikta korekcija dėl prašomos sumos. Atsakinėjant į suformuluotus klausimus atrankos būdu peržiūrėjo ieškovės taikytas kainas, peržiūrėtos kainos buvo pritaikytos tinkamai. Technologinės sąnaudos yra numatytos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse. Ieškovės nurodyti technologinių sąnaudų apskaičiavimo tarifai gaunami įvertinant visas kainos dedamąsias. Nuosavybės ribų aktas patvirtina, kad šalių nuosavybės ribos nesutampa.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas gina suinteresuotą asmenį, kuris kreipėsi į jį, pašalindamas byloje įrodytą pažeidimą (išspręsdamas ginčą tarp besibylinėjančių šalių) ir atkurdamas pažeistas suinteresuoto asmens teises (kai tai, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nustatytą faktinę situaciją ir atlikus visų byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, yra pagrįsta ir teisėta)(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 259 straipsnis). Taigi asmuo, kuris kreipiasi į teismą, privalo ne tik nurodyti pažeidimą, tačiau ir jį įrodyti (CPK 178 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Lietuvos energija“ (dabar – AB „Energijos skirstymo operatorius“) ir atsakovė UAB „Bačkonys“ 2000 m. vasario 22 d. sudarė Elektros tiekimo – vartojimo sutartį Nr. 9371, kurios pagrindu atsakovei buvo tiekiama elektros energija adresu Poviliškio vs., Čiulėnų sen., Molėtų r. sav. Elektros tiekimo – vartojimo sutarties 5.2 punkte įtvirtinta vartotojo (atsakovės) pareiga užrašyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis, užpildyti pateiktos formos elektros apskaitos prietaisų rodmenų pažymą ir apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą. Elektros tiekimo – vartojimo sutarties 8 punkte numatyta, kad kai apskaitos prietaisų įrengimo vieta nesutampa su elektros tinklo nuosavybės riba, tai pagal tiekėjo patvirtintą metodiką ir suderinus duomenis elektros nuostolių skaičiavimui, vartotojui papildomai apskaičiuojami nesutampančios dalies elektros nuostoliai, kuriuos jis apmoka kartu su atsiskaitymu už suvartotą elektros energiją. 2007 m. kovo 29 d. elektros energijos tiekimo sąlygų ir elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymo aktu Nr. 56-7-119 nustatyta elektros tinklų nuosavybės riba ant 10 kV išeinančių kabelių pajungimo gnybtų prie galios skyriklių: ieškovės nuosavybė – 10 kV kabelinė linija iki kabelių pajungimo gnybtų prie galios skyriklių, atsakovės nuosavybė lieka TR M-129 su 10 ir 0,4 kV skirstykla, ir visi el. įrengimai sumontuoti objekte. AB „Lesto“ (dabar – AB „Energijos skirstymo operatorius“) 2012 m. vasario 1 d. parengė Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 430064-51240/120011. Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties 10.2 punkte numatyta, kad klientas (atsakovė) įsipareigoja sumokėti už suteiktą persiuntimo paslaugą, galią ir reaktyviąją (sunaudotą ir/ar į tinklą perduotą) elektrą, taip pat už paslaugas, 15 punkte numatyta, jog tuo atveju, kai elektros apskaitos prietaisų įrengimo vieta nesutampa su elektros tinklo nuosavybės riba, klientui papildomai skaičiuojamos nesutampančios dalies elektros persiuntimo sąnaudos. Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties specialiųjų sąlygų 3.3 punkte numatyti 0,03 proc. dydžio delspinigiai. Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties 1 priedu nustatytas kliento pasirinktas elektros energijos tarifas – elektros energijos persiuntimo 1 planas III grupės vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų. Elektros tinklų nuosavybės ribų aktu Nr. 47240-12-1010, sudarytu 2012 m. lapkričio 8 d., nustatyta elektros tinklų nuosavybės riba – ant 10 kV išeinančių kabelių pajungimo gnybtų prie galios skyriklių (4.1 punktas), ieškovės nuosavybė – 10 kV kabelinė linija iki kabelių pajungimo gnybtų prie galios skyriklių (4.2 punktas), atsakovės nuosavybė – transformatorinė pastotė su 10 ir 0,4 kV skirstykla ir visi elektros įrengimai sumontuoti objekte (4.3 punktas). Pagal Elektros tinklų nuosavybės ribų akto 6 punktą tuščios eigos nuostoliai transformatoriuose (dPtj) yra 3,7 kW. Ieškovė už elektros energijos persiuntimo paslaugą atsakovei išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, kurias atsakovė apmokėdavo. 2013 m. gruodžio 31 d. ieškovė už teiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą atsakovei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PSJ 103413 120,66 Eur sumai, atsakovė sąskaitą apmokėjo 2014 m. sausio 14 d.; 2014 m. gruodžio 31 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RSK 063512 151,01 Eur sumai, atsakovė sąskaitą apmokėjo 2015 m. vasario 20 d.; 2015 m. sausio 30 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RSL 004472 136,13 Eur sumai, atsakovė sąskaitą apmokėjo 2015 m. vasario 20 d. Ieškovė 2015 m. vasario 27 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PSL 011042 234,91 Eur sumai, sąskaita taip pat priskaičiuoti 1,21 Eur delspinigiai. Ieškovei peržiūrėjus atsakovės objekto parametrus, nustatyta, kad atsakovei taikytas neteisingas tarifas – turėjo būti taikytas tarifas „vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos elektros tinklų“, tačiau buvo taikytas tarifas „vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų“. Tuo remiantis 2015 m. kovo 6 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. PSL 011733 perskaičiuotos už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 31 d. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr.: PSJ 103413, PSK 007611, PSK 013601, PSK 056084, PSL 011042, RSK 011844, RSK 016768, RSK 021734, RSK 026696, RSK 032524, RSK 036530, RSK 049724, RSK 054562, RSK 063512, RSL 004472, viso priskaičiuota -382,51 Eur (-316,13 Eur už teiktas elektros energijos persiuntimo paslaugas ir -66,38 Eur PVM), t. y. suskaičiuota, kad atsakovei taikant netinkamą elektros energijos persiuntimo tarifą, atsakovė ieškovei permokėjo 382,51 Eur. Byloje esančia sąskaitų lentele nustatyta, kad 2015 m. kovo 6 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. PSL 011733 perskaičiavus išrašytas sąskaitas ir nustačius atsakovės permoką, minėta permoka padengta ieškovės atsakovei 2015 m. vasario 27 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. PSL 011042. Padengus minėtą PVM sąskaitą-faktūrą, atsakovė liko permokėjusi ieškovei 147,60 Eur sumą. Ieškovė atsakovei 2015 m. kovo 31 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PSL 016759 251,79 Eur sumai, kurios dalis padengta atsakovės likusia 147,60 Eur permoka, likusi neapmokėta PVM sąskaitos-faktūros dalis – 105,40 Eur (104,19 Eur priskaičiuota suma ir 1,21 Eur delspinigių). Ieškovė atsakovei 2015 m. kovo 31 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PSL 016757 77,00 Eur sumai. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog šioje sąskaitoje apskaityta per skaitiklį Nr. 524234 vasario mėn. persiųsta elektros energija. Minėta 77,00 Eur suma į 2015 m. vasario 27 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PSL 011042 neįtraukta, kadangi skaitikliui Nr. 524234 buvo atliekama patikra, todėl nustačius, kad skaitiklio metrologinės charakteristikos atitinka visus reikalavimus, išrašyta papildoma sąskaita už vasario mėn. suteiktas, tačiau į vasario mėn. sąskaitą neįtrauktas teiktas paslaugas. Atliktą skaitiklio Nr. 524234 patikrą patvirtina byloje esančios 2015 m. vasario 26 d. ekspertizės akto Nr. 246, atsakovės 2015 m. vasario 26 d. prašymo dėl paslaugos suteikimo – elektros skaitiklio EPQM 331.01 534 Nr. 524234 patikrinimo bei 2015 m. vasario 26 d, bandymų protokolo Nr. 246 kopijos. 2015 m. kovo 6 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. PSL 011733 perskaičiavus ankstesnes PVM sąskaitas-faktūras, 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. PTL 000363 perskaičiuoti ir atimti 2015 m. vasario 27 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. PSL 011042 priskaičiuoti 1,21 Eur delspinigiai. Atsakovei laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 31 d. nepriskaičiavus technologinių sąnaudų už objekte adresu Poviliškio vs., Čiulėnų sen., Molėtų r. sav. persiųstą elektros energiją, ieškovė 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. PSL 016974 priskaičiavo atsakovei priklausančio objekto technologines sąnaudas 1289,46 Eur sumai. Ieškovė 2015 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 50220-2072, 2015 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 50220-2421, 2015 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 50220-2590 ir 2015 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 50220-6557 informavo atsakovę kaip ir kodėl atsakovei priskaičiuotos technologinės sąnaudos. Technologinės sąnaudos apskaičiuotos taip: pagal objekto, esančio adresu Poviliškio vs., Čiulėnų sen., Molėtų r. sav., nuosavybės ribų akto 6 punktą tuščios eigos nuostoliai transformatoriuose (dPtj) yra 3,7 kW, skaičiuojant tuščios eigos energijos nuostolius transformatoriuje, tuščios eigos nuostoliai transformatoriuje (3,7 kW) dauginami iš 200 (200 - vidutinis įrenginių darbo valandų skaičius per mėnesį), gaunama 740 kWh per mėnesį. Minėta suma dauginta iš atsakovei taikyto tarifo ir gautos minėtu laikotarpiu susidariusios technologinės sąnaudos – laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 80,32 Eur; laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 908,19 Eur; laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. – 71,75 Eur, viso suma be PVM – 1060,26 Eur, suma su PVM – 1282,92 Eur (sumos nurodytos 2015 m. balandžio 29 d. rašte Nr. 50220-2590). Ieškovei priskaičiavus atsakovei 1289,46 Eur (suma nurodyta sąskaitų lentelėje) technologines sąnaudas, atsakovė liko skolinga ieškovei 1470,62 Eur. Atsakovė 2015 m. balandžio 15 d. pavedimu sumokėjo ieškovei 132,87 Eur ir liko skolinga ieškovei 1337,78 Eur. Ieškovė atsakovei 2015 m. balandžio 30 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RSL 027622 274,01 Eur sumai, atsakovė ieškovei viso liko skolinga 1611,79 Eur. Atsakovė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RSL 027622 apmokėjo 2015 m. gegužės 14 d. ir liko ieškovei skolinga 1337,78 Eur. Ieškovė atsakovei 2015 m. gegužės 29 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RSL 038022 319,39 Eur sumai, atsakovė ieškovei viso liko skolinga 1657,17 Eur. Atsakovė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RSL 038022 apmokėjo 2015 m. birželio 25 d. ir liko ieškovei skolinga 1337,78 Eur. Ieškovė atsakovei 2015 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RSL 047240 472,03 Eur sumai, atsakovė ieškovei viso liko skolinga 1809,81 Eur. Atsakovė ieškovei 2015 m. liepos 15 d. pavedimu sumokėjo 472,03 Eur. Ieškovei nustačius, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 31 d., už kurį atsakovei 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra priskaičiuotos 1289,46 Eur technologinės sąnaudos, veikė tik vienas galios transformatorius T-1, 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 047241 patikslintos technologinės sąnaudos, t. y. iš atsakovės skolos atimta 661,35 Eur suma. Ieškovei iš atsakovės skolos atėmus 661,35 Eur perskaičiuotas technologines sąnaudas, atsakovė ieškovei liko skolinga 676,43 Eur skolos (664,08 Eur skolos ir 12,35 Eur delspinigių).
Dėl pareigos mokėti technologines sąnaudas.
Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 106 punkte numatyta, kad jeigu elektros apskaitos prietaiso įrengimo vieta nesutampa su operatoriaus ir vartotojo elektros tinklo nuosavybės riba taip, kad elektros apskaitos prietaisu neapskaitomos technologinės elektros energijos sąnaudos vartotojo tinklo dalyje arba apskaitomos sąnaudos operatoriaus tinklo dalyje, tai nesutampančios elektros tinklo dalies technologinės elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos pagal operatoriaus patvirtintą metodiką. Už šias sąnaudas ir sąnaudoms tenkančios elektros energijos persiuntimo paslaugą galiojančiomis kainomis apmoka nesutampančios tinklo dalies savininkas.
Taisyklių 9 punkte nurodyta, kad elektros tinklo nuosavybės riba tarp operatoriaus ir elektros energijos vartotojo nurodoma elektros tinklų nuosavybės ribų akte arba sudarytoje sutartyje.
Pagal Taisyklių 97 punktą už elektros energiją ir elektros energijos persiuntimo bei kitų su tuo susijusių paslaugų ir reaktyviosios elektros energijos apmokėjimą yra atsakingas vartotojas.
Byloje ginčo tarp šalių dėl fakto, jog šalys 2012 m. vasario 1 d. sudarė Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 430064-51240/120011, nėra.
Atsakovė 2012 m. vasario 1 d. sudarytos Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties Nr. 430064-51240/120011 15 punktu, tuo atveju, kai elektros apskaitos prietaisų įrengimo vieta nesutampa su elektros tinklo nuosavybės riba, įsipareigojo papildomai mokėti ieškovei nesutampančios dalies elektros persiuntimo sąnaudas. Faktą, jog elektros apskaitos prietaisų įrengimo vieta nesutampa su elektros tinklo nuosavybės riba, įrodo 2012 m. lapkričio 8 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. 47240-12-1010, kurio 4 punktu nustatyta, kad elektros tinklų nuosavybės riba – ant 10 kV išeinančių kabelių pajungimo gnybtų prie galios skyriklių (4.1 punktas), ieškovės nuosavybė – 10 kV kabelinė linija iki kabelių pajungimo gnybtų prie galios skyriklių (4.2 punktas), atsakovės nuosavybė – transformatorinė pastotė su 10 ir 0,4 kV skirstykla ir visi elektros įrengimai sumontuoti objekte (4.3 punktas). Pažymėtina, kad analogiška elektros tinklų nuosavybės riba nustatyta ir 2007 m. kovo 29 d. Elektros energijos tiekimo sąlygų ir elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymo aktu Nr. 56-7-119 bei 2015 m. birželio 10 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų aktu Nr. 15-RA19272.
Bylos duomenimis nustačius, kad objekte, esančiame Poviliškio vs., Čiulėnų sen., Molėtų r. sav., ir priklausančiame atsakovei, elektros apskaitos prietaisų įrengimo vieta nesutampa su elektros tinklo nuosavybės riba, taip pat vadovaujantis nustatytu reglamentavimu ir išvadą teikiančios institucijos – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos – išvada, teismas sprendžia, kad ieškovė, vadovaudamasi teisės aktų nustatytais reikalavimais bei sudarytos Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties nuostatomis, turėjo teisę atsakovei laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 31 d. skaičiuoti technologines sąnaudas, o atsakovė turi pareigą apskaičiuotas technologines sąnaudas apmokėti. Pažymėtina, kad atsakovės atstovo teiginiai, jog skola atsirado dėl ieškovės kaltės, taip pat tai, jog pagal Taisyklių 130¹ punktą perskaičiavimai galimi tik už 2 mėnesių laikotarpį, atmestini kaip nepagrįsti, nes pagal Taisyklių 97 punktą už elektros energijos persiuntimo apmokėjimą yra atsakingas vartotojas, o Taisyklių 130¹ punktas taikomas santykiams, kuomet dėl operatoriaus kaltės skola susidaro už suvartotą elektros energiją, kai nagrinėjamu atveju, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 31 d., ieškovė atsakovei teikė ne elektros energijos tiekimo, o elektros energijos persiuntimo paslaugas.
Dėl technologinių sąnaudų dydžio.
Pagal Taisyklių 106 punktą nesutampančios elektros tinklo dalies technologinės elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos pagal operatoriaus patvirtintą metodiką.
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog mėnesiniai tuščios eigos energijos nuostoliai transformatoriuje skaičiuojami tuščios eigos nuostolius transformatoriuje (dPtj) padauginus iš 200 (vidutinio įrenginių darbo valandų skaičiaus per mėnesį). Pagal 2012 m. lapkričio 8 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų akto Nr. 47240-12-1010 6 punktą tuščios eigos nuostoliai transformatoriuose (dPtj) yra 3,7 kW, todėl per mėnesį susidaro 740 kWh tuščios eigos energijos nuostoliai (3,7 kW * 200 valandų). Ieškovė technologinius nuostolius apskaičiavo mėnesinius tuščios eigos nuostolius transformatoriuose daugindama iš tuo laikotarpiu taikyto tarifo: laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. priskaičiavo 740 kWh tuščios eigos energijos nuostolių, kuriuos daugino iš 0,108546670 Eur tarifo ir gavo 80,32 Eur technologinių nuostolių; laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. priskaičiavo 8880 kWh tuščios eigos energijos nuostolių, kuriuos daugino iš 0,102273518 Eur tarifo ir gavo 908,19 Eur technologinių nuostolių; laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. priskaičiavo 740 kWh tuščios eigos energijos nuostolių, kuriuos daugino iš 0,096960000 Eur tarifo ir gavo 71,75 Eur technologinių nuostolių. Viso laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 31 d. ieškovė atsakovei priskaičiavo 1060,26 Eur technologinių nuostolių (suma be PVM, su PVM – 1282,92 Eur). Pažymėtina, kad 2015 m. kovo 31 d. ieškovės atsakovei išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. PSL 016974 nurodyta 1289,46 Eur suma, o ieškovės patikslintame ieškinyje – 1282,92 Eur suma. Atsižvelgiant į byloje pateiktus ieškovės skaičiavimus ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės išvadą, darytina išvada, kad ieškovė, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. skaičiuodama technologinius nuostolius, neteisingai apskaičiavo įrenginių darbo valandų skaičių, nes technologinius nuostolius skaičiavo už visą mėnesį, nors turėjo skaičiuoti už 16 dienų laikotarpį, t. y. nuo gruodžio 16 d. iki gruodžio 31 d. Perskaičiavus įrenginių darbo valandų skaičių 16 dienų laikotarpiui, gaunamas 103,23 įrenginių darbo valandų skaičius (16 / 31 * 200). Perskaičiavus laikotarpio nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki gruodžio 31 d. įrenginių darbo valandų skaičių, minėtu laikotarpiu gaunami 381,95 kWh tuščios eigos energijos nuostoliai (103,23 įrenginių darbo valandų skaičius * 3,7 tuščios eigos nuostoliai transformatoriuje). Gautus tuščios eigos energijos nuostolius padauginus iš laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki gruodžio 31 d. atsakovei taikyto 0,108546687 tarifo, minėtu laikotarpiu gaunamos 41,46 Eur be PVM arba 50,17 Eur su PVM technologinės sąnaudos. Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. technologinių sąnaudų apskaičiavimo netikslumų nenustatyta, todėl, patikslinus laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki gruodžio 31 d. apskaičiuotas technologines sąnaudas, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 31 d. susidarė ne 1289,46 Eur su PVM, o 1021,40 Eur be PVM arba 1235,89 Eur su PVM technologinės sąnaudos.
Dėl skolos dydžio.
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 664,08 Eur skolos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2015 m. vasario 27 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PSL 011042 234,91 Eur sumai, sąskaita taip pat priskaičiuoti 1,21 Eur delspinigiai. Ieškovė 2015 m. kovo 6 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. PSL 011733 apskaičiavo atsakovės 382,51 Eur permoką. Apskaičiuota permoka padengta ieškovės atsakovei 2015 m. vasario 27 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. PSL 011042. Padengus minėtą PVM sąskaitą-faktūrą, atsakovė liko permokėjusi ieškovei 147,60 Eur sumą. Ieškovė atsakovei 2015 m. kovo 31 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PSL 016759 251,79 Eur sumai, kurios dalis padengta atsakovės likusia 147,60 Eur permoka, likusi neapmokėta PVM sąskaitos-faktūros dalis – 105,40 Eur (104,19 Eur priskaičiuota suma ir 1,21 Eur delspinigių). Ieškovė atsakovei 2015 m. kovo 31 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PSL 016757 77,00 Eur sumai. 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. PTL 000363 perskaičiuoti 2015 m. vasario 27 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. PSL 011042 priskaičiuoti 1,21 Eur delspinigiai. Perskaičiavus delspinigius, atsakovė liko skolinga ieškovei 181,19 Eur. 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. PSL 016974 atsakovei priskaičiuotos 1289,46 Eur technologinės sąnaudos. Ieškovei priskaičiavus atsakovei 1289,46 Eur technologines sąnaudas, atsakovė liko skolinga ieškovei 1470,65 Eur. Atsakovė 2015 m. balandžio 15 d. pavedimu sumokėjo ieškovei 132,87 Eur ir liko skolinga ieškovei 1337,78 Eur. Ieškovė atsakovei 2015 m. balandžio 30 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RSL 027622 273,76 Eur sumai ir 0,25 Eur delspinigiams, atsakovė ieškovei viso skolinga liko 1611,79 Eur. Atsakovė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RSL 027622 apmokėjo 2015 m. gegužės 14 d. ir liko ieškovei skolinga 1337,78 Eur (1337,53 Eur skolos ir 0,25 Eur delspinigių). Ieškovė atsakovei 2015 m. gegužės 29 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RSL 038022 319,39 Eur sumai (313,12 Eur suma ir 6,27 Eur delspinigiai), atsakovė ieškovei viso skolinga liko 1657,17 Eur (1650,65 Eur skolos ir 6,52 Eur delspinigių). Atsakovė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RSL 038022 apmokėjo 2015 m. birželio 25 d. ir liko ieškovei skolinga 1337,78 Eur. Ieškovė atsakovei 2015 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RSL 047240 472,03 Eur sumai (459,68 Eur skolos ir 12,35 Eur delspinigių), atsakovė ieškovei viso skolinga liko 1809,81 Eur. 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 047241 patikslintos technologinės sąnaudos, t. y. iš atsakovės skolos atimta 661,35 Eur suma. Atsakovė ieškovei 2015 m. liepos 15 d. pavedimu sumokėjo 472,03 Eur. Ieškovei iš atsakovės skolos atėmus 661,35 Eur perskaičiuotas technologines sąnaudas ir atsakovei 2015 m. liepos 15 d. pavedimu sumokėjus 472,03 Eur, atsakovė ieškovei liko skolinga 676,43 Eur (664,08 Eur skolos ir 12,35 Eur delspinigių).
Byloje konstatavus, kad ieškovė atsakovei netinkamai apskaičiavo technologines sąnaudas, t. y. priskaičiavo didesnes technologines sąnaudas (vietoje 1021,40 Eur be PVM arba 1235,89 Eur su PVM priskaičiavo 1289,46 Eur su PVM), ieškovės prašoma priteisti 664,08 Eur skola mažintina iki 617,05 Eur.
Dėl delspinigių dydžio.
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 12,35 Eur delspinigių. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad 0,03 proc. dydžio delspinigiai skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Pažymėtina, kad pradiniame ieškinyje nurodyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną.
Šalių 2012 m. vasario 1 d. sudarytoje Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties specialiųjų sąlygų 3.3 punkte numatyti 0,03 proc. dydžio delspinigiai. Sutarties 10.15 punkte numatyta, kad neatsiskaitęs už persiuntimo paslaugą šioje sutartyje numatyta tvarka, klientas įsipareigoja sumokėti nustatyto dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną.
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti 12,35 Eur delspinigių. Byloje esančiu išrašu iš ieškovės kompiuterinės programos „Kliento sąskaitos, mokėjimai ir kontrolės laikotarpiai nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 11 d.“ (toliau – Išrašas) ir ieškovės atsakovei 2015 m. birželio 30 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. RSL 047240 nustatyta, kad 12,35 Eur delspinigiai priskaičiuoti per 2015 m. gegužės mėn. Išrašu taip pat nustatyta, kad ieškovė 2015 m. balandžio 30 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RSL 027622 273,76 Eur sumai ir 0,25 Eur delspinigiams, išrašius sąskaitą, atsakovė liko skolinga ieškovei 1611,79 Eur sumą (į skolos sumą įeina ieškovės atsakovei apskaičiuotos 1289,46 Eur technologinės sąnaudos). Ieškovė 2015 m. gegužės 14 d. pavedimu atsakovei sumokėjo 274,01 Eur. Išraše nurodyta, kad atsakovei sumokėjus 274,01 Eur sumą, atsakovė ieškovei liko skolinga 1337,78 Eur (1337,53 Eur skolos ir 0,25 Eur delspinigių). Ieškovė už gegužės mėnesį teiktas paslaugas atsakovei 2015 m. gegužės 29 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RSL 038022 313,12 Eur sumai ir 6,27 Eur delspinigiams. Išrašius sąskaitą, atsakovė liko skolinga ieškovei 1650,65 Eur skolos ir 6,52 Eur delspinigių, viso – 1657,17 Eur. Atsakovė sąskaitą turėjo apmokėti iki 2015 m. birželio 15 d. Atsakovė 319,39 Eur sumą pervedė ieškovei 2015 m. birželio 25 d., t. y. pavėlavusi apmokėti sąskaitą 10 d. Ieškovė 2015 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaita-faktūra Nr. RSL 047240 459,68 Eur sumai ir 12,35 Eur delspinigiams. Ieškovė byloje nenurodė tikslaus laikotarpio ar tikslios sumos, nuo kurios apskaičiuoti 12,35 Eur delspinigiai, tačiau remiantis Išraše nurodytomis sumomis, darytina išvada, kad 12,35 Eur delspinigiai apskaičiuoti nuo 1650,65 Eur sumos, kuria atsakovė liko skolinga ieškovei 2015 m. gegužės 29 d. išrašius PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RSL 038022 (suma be 6,27 Eur delspinigių), skaičiuojant 0,05 proc. dydžio delspinigius 15 d. laikotarpiui, t. y. nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. birželio 30 d. ir nesilaikant sutartyje sutarto 0,03 proc. delspinigių dydžio.
Byloje konstatuota, kad ieškovė atsakovei netinkamai apskaičiavo technologines sąnaudas, be to padaryta išvada, kad ieškovė, apskaičiuodama atsakovei delspinigius, taikė didesnį nei sutartą delspinigių dydį. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovei nustačius, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 31 d., už kurį atsakovei 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra priskaičiuotos 1289,46 Eur technologinės sąnaudos, veikė tik vienas galios transformatorius T-1, 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 047241 patikslintos technologinės sąnaudos, t. y. iš atsakovės skolos atimta 661,35 Eur suma. Byloje pateiktu Išrašu nustatyta, kad atsakovė pavedimu ieškovei 2015 m. birželio 25 d. sumokėjo 319,39 Eur, dėl ko 2015 m. birželio 25 d. skolos dydis sumažėjo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, jog ieškovė 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 047241 sumažino atsakovei 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. PSL 016974 priskaičiuotas technologines sąnaudas, teismas daro išvadą, kad delspinigiai turėtų būti skaičiuojami ne nuo pradinės sumos, į kurią įskaičiuotos pradinės technologinės sąnaudos, o nuo jau ieškovės perskaičiuotos ir teismo sumažintos skolos sumos, taikant sutartimi šalių sutartą delspinigių dydį. Remiantis tuo, kas nurodyta, prašomas priteisti delspinigių dydis mažintinas iki 3,64 Eur ((935,73 Eur (skolos suma be delspinigių už gegužės mėn., gauta perskaičiavus ir sumažinus technologinių sąnaudų dydį) * 0,03 dydžio delspinigiai * 9 d. (nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. birželio 24 d. (iki kada sumokėta 319,39 Eur suma) / 100) + (616,34 Eur (skolos suma, gauta iš 935,73 Eur atėmus atsakovės sumokėtą 319,39 Eur sumą) * 0,03 dydžio delspinigiai * 6 d. (nuo 2015 m. birželio 25 d. iki 2015 m. birželio 30 d.) / 100)).
Dėl metinių palūkanų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Ieškovės patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).
Šioje byloje patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų proporcija apskaičiuotina taip: byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl 664,08 Eur skolos ir 12,35 Eur delspinigių, viso – 676,43 Eur priteisimo, priteista 617,05 Eur skolos ir 3,64 Eur delspinigių, viso – 620,69 Eur, todėl pripažintina, kad patenkinta 92 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, atitinkamai atmesta 8 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų.
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti 15,00 Eur žyminio mokesčio. Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistina 13,80 Eur (15,00 Eur * 92 proc.) žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenimis atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nenustatyta.
Ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš ieškovės priteistina 0,44 Eur (5,44 Eur * 8 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš atsakovės – 5,00 Eur (5,44 Eur * 92 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bačkonys“ dėl skolos priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, j. a. k. 304151376, iš uždarosios akcinės bendrovės „Bačkonys“, j. a. k. 158983613, 617,05 Eur (šešis šimtus septyniolika eurų 5 ct) skolos, 3,64 Eur (tris eurus 64 ct) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,80 Eur (trylika eurų 80 ct) žyminio mokesčio.
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, j. a. k. 304151376, 0,44 Eur (44 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Bačkonys“, j. a. k. 158983613, 5,00 Eur (penkis eurus 00 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).
Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.