Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Vita Lučkauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. V. skundą antstolei T. G. dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolės T. G. kontoroje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-12-08 sprendimu Nr.(23.31-08)467-182690 dėl 3920,88 Eur išieškojimo iš skolininko V. V. individualios paruošų įmonės „Vygis“ išieškotojo valstybės naudai, vykdomojoje byloje Nr.0045/16/02293.

Antstolė T. G. skundžiamame patvarkyme nurodė, kad V. V. individuali paruošų įmonė „Vygis“ neturi turto skolai padengti. Taip pat nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad iš jo gaunamų pajamų neviršijančių 1 MMA visais atvejais skolos išniekojimas negalimas, nes remiantis kasacinio teismo praktika ir CPK 736 straipsniu skolos išniekojimas iš pajamų neviršijančių 1 MMA galimas, išskaitant iš jų 20 procentų (CPK 736 str. 1 d. 2 p.)

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, jog antstolės T. G. kontoroje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-12-08 sprendimas Nr.(23.31-08)467-182690 dėl 3920,88 Eur išieškojimo iš skolininko V. V. individualios paruošų įmonės „Vygis“ išieškotojo valstybės naudai, vykdomojoje byloje Nr.0045/16/02293.

Lietuvos Respublikos CPK 673str. 2018m. vasario 28 buvo areštuotos įmonės savininko V. V. banko sąskaitos , patvarkymu Nr. 3.5.S004197 nurodyta, kad iš V. V. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį būtų išskaičiuota 70 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (vykd. bylos b.l. 95)

CPK 673 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. Kadangi įstatymas numato išieškojimo nukreipimą į individualios įmonės savininko turtą, todėl vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš individualios įmonės yra pakankamas pagrindas nukreipti išieškojimą į individualios įmonės turtą, nepriklausomai nuo to, kad vykdomajame dokumente individualios įmonės savininkas nenurodytas kaip subsidiarus skolininkas. Nagrinėjamuoju atveju įmonės savininko V. V. atsakomybė atsiranda pagal įstatymą be atskiro teismo sprendimo.

Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų - vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų), išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 22 punktą).

CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad išieškojimas negalimas, nes jo pajamos neviršija 1 MMA. Tačiau V. V. pajamų iš darbo užmokesčio yra galimas išieškojimas laikantis Lietuvos Respublikos CPK 736str. nustatytų išskaitų dydžių, net jei jo mėnesinės pajamos būtų mažesnes nei 1 MMA, be to pareiškėjui buvo išaiškinta, kad iš jo pajamų bus išskaičiuojama 20 proc. gaunamų pajamų neviršijančių 1 MMA.

Lietuvos Respublikos CK 2.50 str.1 d. numatyta, kad individuali įmonė atsako pagal savo prievoles jai nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu, tačiau jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka individualios įmonės turto, už jos prievoles atsako savininkas. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad V. V. individuali paruošų įmonė „Vygis“ turto neturi (nekilnojamojo turte neregistruota, transporto priemonės yra išregistruotos ir eisme nedalyvauja, iš banko sąskaitos ir įmonės kasos piniginių lėšų gauta nebuvo).

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais bei atsižvelgdamas į suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstolė, spręsdama skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą, tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl 2018 m. vasario 28 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas

nutaria:

V. V. skundą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos įteikimo Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.