Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovui R. S., atsakovei R. S., jos atstovei advokatei Singridai Samoškienei, trečiajam asmeniui G. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-215-722/2009, pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei R. S., tretiesiems asmenims G. S. ir Jonavos raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokinio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jo nuosavybėn ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų statinių (inžinerinių, kiemo statinių (tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Jonavos r., viso turto už bendrą 9 694 Lt sumą. Žemės sklypus 4,42 ha ir 0,58 ha ploto, esančius (duomenys neskelbtini), palikti asmeninėje jo nuosavybėje (jie įgyti atkūrus jam nuosavybės teises į senelio žemę ir laikytini jo asmenine nuosavybe), transporto priemones, registruotas atsakovės vardu, palikti jos asmeninėje nuosavybėje.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nustatė, kad tarp šalių santuoka nutraukta 1998-05-18 (1 t., b. l. 3), ištuoka įregistruota 2000-09-14 (1 t., b. l. 4). Byloje šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad R. S. su R. S. po santuokos nutraukimo susitarė, kad ji išlaikys vaikus, o jis nereikalaus savo turto dalies. Todėl teismo sprendimu iš R. S. nebuvo priteistas išlaikymas vaikams. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas nuo 2000 m. birželio mėn. prisidėjo prie vaikų išlaikymo savo noru teikdamas jiems kas mėnesį paramą pinigais, maistu, rūbais, nėra nustatyta tiksli paramos per mėnesį suma. Iki 2008 m. gegužės mėn. ieškovas nesikreipė į teismą dėl turto padalijimo tarp jo ir atsakovės, pretenzijų į turtą nereiškė. Gyvenamasis namas, kurį ieškovas prašo padalinti po ½ dalį, yra 47,63 kv. m. gyvenamojo ploto, 75,48 kv. m. naudingo ploto, t. y. trijų kambarių ir pritaikytas gyventi vienai šeimai. Teismas laikė, jog atsakovė, neprisiteisdama iš ieškovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams, pagrįstai tikėjosi, kad ieškovas laikysis susitarimo nepretenduoti į savo dalį turto. Todėl nuo 2000 m. iki 2008 m. gegužės mėn. atsakovė su faktiniu sutuoktiniu V. A. iš esmės pagerino gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo statinių, kiemo būklę, šiuo metu dar remontuoja namą t. y. elgėsi ir elgiasi su gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais kaip su savais, rūpinasi turtu, jį išlaiko. Tuo tarpu ieškovas nuo 2000 m. birželio mėn. nesinaudoja ginčo turtu, nesirūpina jo išlaikymu, pagerinimu, nei darbu, nei finansiškai neprisidėjo prie turto pagerinimo, todėl remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas ieškinį atmetė. Šalys nekėlė klausimo apie ieškovo kompensavimą atsakovei už jo turto dalies pagerinimą. Remiantis aukščiau nurodytu teismas laikė, kad gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kitų kiemo statinių padalijimas po ½ dalį tarp ieškovo ir atsakovės padarys neproporcingą žalą turto paskirčiai. Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei teismas priteisė 1 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei iš ieškovo valstybei 120,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Motyvuose nurodo:

1) teismas nesilaikė CPK 185 str. reikalavimų, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, kadangi nepagrįstai rėmėsi tik atsakovės paaiškinimais, kas prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams;

2) ieškovas 2008 m kreipėsi į teismą su ieškiniu, kadangi 2007 - 2008 m. šalių sūnūs apsigyveno pas ieškovą;

3) ieškovas prašo padalinti tarp šalių santuokoje įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, lygiomis dalimis, siekdamas apginti vaikų interesus bei savo turto dalį padovanoti jiems, ieškovas nereiškė reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką turtu bei nereiškė ketinimo apsigyventi name;

4) teismas sprendime nenurodė, kaip pasireikštų neproporcinga žala turtui, jeigu jis būtų padalintas;

5) nuo 2000 m. ieškovas neturėjo realios galimybės rūpintis ginčo turtu, kadangi juo naudojosi atsakovė su draugu, atsakovė nesitarė su ieškovu dėl turto pagerinimo, kokie remonto ir rekonstrukcijos darbai bus atliekami, todėl ieškovui nebuvo pagrindo materialiai prisidėti prie tariamo turto pagerinimo;

6) aplinkybė, jog atsakovė gyvendama ginčo namų valdoje, ją pagerino, nepanaikina ieškovo teisės į jam priklausančią turto dalį, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė;

7) teismas nepagrįstai laikė, jog po ištuokos atsakovė kartu su savo faktiniu sutuoktiniu iš esmės pagerino turto būklę, kadangi atsakovė nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie atliktus remonto ir rekonstrukcijos darbus, pakeitimai neįregistruoti ir nekilnojamojo turto registre, teismas taip pat nenustatė atliktų remonto darbų ir jų vertės, neįvardijo kiek lėšų buvo panaudota namų valdos pagerinimui, be to byloje nėra pateikta duomenų kur buvo panaudotos pagal atsakovės pateiktus dokumentus įsigytos medžiagos ir, kad jomis buvo pagerintas būtent ginčo turtas. Teismo apklaustų liudytojų parodymai, kad atsakovė po ištuokos žymiai pagerino namų valdą yra nekonkretūs, kadangi liudytojai, išskyrus L. A. ir D. F., gyvena Kaune;

8) ištuokos metu galiojusio SŠK normos nenumatė galimybės priteisti vaikų išlaikymą turtu. Dėl materialinio vaikų išlaikymo atsakovė ieškinio nepareiškė, šalys susitarė, kad gera valia ieškovas padės išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Po santuokos nutraukimo, gyvendamas atskirai, atsakovas teikė materialinę pagalbą vaikams pinigais, rūbais, mokymo priemonėmis ir kitais daiktais, o moksleivių atostogų ir savo atostogų metu pasiimdavo vaikus pas save. Civilinėje byloje Nr. 2-1934-813/2008 buvo nustatyta, kad atsakovė nesudarė tinkamų gyvenimo ir auklėjimo sąlygų vaikams, 2008 m. teismo sprendimu nepilnamečio sūnaus G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, bei iš atsakovės priteistas išlaikymas po 200 Lt.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-02-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-215-722/2009 palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo:

1) po santuokos nutraukimo tarp šalių buvo susitarimas, jog ieškovas nepretenduoja į ginčo turtą, o atsakovė nereikalauju iš jo vaikams išlaikymo;

2) po santuokos nutraukimo atsakovė savo ir savo sutuoktinio V. A. asmeninėmis lėšomis ir darbu žymiai pagerinau ginčo turto būklę, viena šį turtą išlaikė (LAT nutartis Nr. 3K-3-1288/2001);

3) jeigu ieškovas tikrai rūpinosi vaikais ir teikė jiems išlaikymą, kodėl nenurodė konkrečios pinigų sumos, kurią jiems per mėnesį skirdavo, be to, pinigų perdavimo faktas gali būti įrodinėjamas tik leistinais rašytiniais įrodymais, tuo tarpu ieškovas tokių įrodymų teismui nepateikė;

4) į bylą pateiktos foto nuotraukos, byloje apklausti liudytojai patvirtina, jog ginčo turto pagerinimai yra akivaizdūs ir, kad prie šių pagerinimų ieškovas neprisidėjo nei darbu, nei lėšomis, šią aplinkybę ieškovas taip pat pripažino;

5) įrodymų, jog gyvenamąjį namą galima pertvarkyti į du atskirus butus, ieškovas teismui nepateikė.

Teismo posėdžio metu apeliantas ir tretysis asmuo G. S. prašė patenkinti apeliacinį skundą, o atsakovė prašė atmesti apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad tarp šalių santuoka nutraukta 1998 m. gegužės 18 d., ištuoka įregistruota 2000 m. rugsėjo 14 d. Šalys susitarė, kad atsakovė (R. S.) nereikalaus išlaikymo vaikams iš ieškovo (R. S.), o šis nereikalaus savo turto dalies. Nuo 2000 m. apeliantas negyvena ginčo name, (duomenys neskelbtini) tačiau turtas nepasidalintas. Apeliantas pripažįsta, kad iki ieškinio padavimo teisme (2008-05-07) ginčo turtas (namas su priklausiniais) buvo atsakovės remontuotas, atlikti pagerinimai. 2009 m. kovo 19 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad nuo 2005 m. liepos 11 d. ieškovas (apeliantas) teikė savo nepilnamečiam vaikui G. S. išlaikymą ir nustatė jo gyvenamąją vietą su apeliantu (nuo 2008 m. kovo mėnesio vaikas gyvena su apeliantu) bei priteisė iš atsakovės išlaikymą (2 t., b. l. 114-116).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį yra nepagrįstas. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (ieškovas negyvena ginčo name nuo 2000 m. birželio mėn., ieškinio senaties terminas, nustatytas pagal SŠK 23 str. 3 d. (3 m.) prasidėjo nuo ištuokos įregistravimo dienos t. y. nuo 2000-09-14 (iki naujojo CK įsigaliojimo 2001-07-01), yra įskaitomas į ieškinio senaties termino dalį pagal naująjį CK (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str.). Net ir laikant, kad ieškovas nuo 1999 m. vasario mėn. gyveno (duomenys neskelbtini), 3 m. ieškinio senaties terminas pagal SŠK, prasidėjęs iki naujojo CK įsigaliojimo, nesibaigė iki naujojo CK įsigaliojimo, ieškinys pareikštas 2008-05-07 - nepraleidus ieškinio senaties termino (10 m. – 1.125 str. 1 d.) ir pagrįstai padarė išvadą, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad buvo žodinis susitarimas, kad atsakovė nereikalaus išlaikymo, o atsakovas nereikalaus už tai savo santuokoje įgyto turto dalies (iš esmės susitarimas dėl išlaikymo ginčo turtu) bei dėl to, kad atsakovė stipriai pagerino ginčo turtą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie motyvai negali būti pagrindu prarasti nuosavybės teises.

Santuokoje įgyjamas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors įforminamas vieno iš jų vardu (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis). Nuosavybės pobūdis – bendroji jungtinė - dėl ištuokos įforminimo automatiškai nepasikeičia, nes ginčo metu galiojęs santuokos ir šeimos įstatymas ir civilinis kodeksas nenurodė bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pasibaigimo, kaip santuokos nutraukimo pasekmės. Vieno iš buvusių sutuoktinių vardu užrašytas turtas toliau išlieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl ištuokos ji netampa bendrąja daline nuosavybe, nepasidaro asmenine nuosavybe to sutuoktinio, kurio vardu ji įforminta. Kad pasibaigtų vieno iš sutuoktinių nuosavybės teisė į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, reikalingas papildomas juridinis faktas – turto pasidalinimas, perleidimas ar kitoks sandoris, pagal kurį pasikeistų buvusių turto savininkų civilinės teisės ir pareigos (CK 4 str. 2 d. 1 p.), arba kitas teisiškai reikšmingas faktas, su kuriuo būtų galima sieti asmens teisių į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybę pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 4 str. 2 d. 5 p.). Lygiai taip pat pasakytina apie tą sutuoktinį, kurio vardu turtas yra įformintas. Po ištuokos jo vardu įforminta bendroji jungtinė nuosavybė vien dėl santuokos nutraukimo fakto netampa jo asmenine visa apimtimi. Ji, būdama bendrąja jungtine nuosavybe, toliau lieka įforminta vieno buvusio sutuoktinio vardu. Vadinasi, turi būti papildomas juridinis pagrindas, dėl kurio bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigtų, o atsirastų asmeninės nuosavybės teisė, pagal kurią visa nuosavybė priklausytų vienam iš buvusių sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1288/2001). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokio juridinio fakto (atsakovė nenurodė taip pat), kurio pagrindu ginčo šalių bendroji jungtinė nuosavybės teisė pasibaigtų ir atsirastų asmeninė atsakovės nuosavybės teisė į ginčo turtą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo ieškinį atmesti. Atsakovės ir pirmosios instancijos teismo nurodomas ieškinio atmetimo motyvas – ginčo turto pagerinimas – negali būti juridiniu faktu, panaikinančiu nuosavybės teises to asmens, kuris neprisidėjo prie pagerinimų. LR CK 4.87 str. numatyta, kad bendraturčiui <...>, padidinus bendrąjį daiktą ar jo vertę, į padidintą daiktą ar jo vertę bendrosios jungtinės nuosavybės teises įgyja lygiai visi bendraturčiai. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nėra praradęs nuosavybės teisės į ginčo turtą.

Nustačius, kad ieškovas nėra praradęs nuosavybės teisės į ginčo turtą, reikalinga spręsti kokioje apimtyje gali būti tenkintinas ieškinys, t. y. koks turtas ir kokioje apimtyje pripažintinas ieškovo nuosavybe ir padalintas. Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 dalis); turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (3 dalis). Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Spręsdamas dėl bendro turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje ir 3.123 straipsnio 3 dalyje nustatytas aplinkybes. Šiuose straipsniuose pateikiamas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas. Įstatymuose pateikiamas aplinkybių (kriterijų) sąrašas nėra baigtinis, ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Svarbu, kad teismas konstatuotų aplinkybes, kuriomis grindžia parinktą bendro turto padalijimo būdą. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turėtų atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, šių klausimų iš esmės nesprendė (paminėtos tik kai kurios bendraturčių turto padalijimo bendrosios nuostatos), dėl ko liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2009 rugsėjo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje peržiūrint apeliacinės instancijos teismų nutartis, kuriomis bylos perduotos nagrinėti iš naujo pirmąja instancija Nr. 31 nurodyta, kad sprendžiant ar yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. taikymo sąlygos turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesvarstė aplinkybių susijusių su turto padalijimu (ieškovo reikalavimu), dėl ko yra pagrindas konstatuoti, kad byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Sprendžiant ginčo turto padalijimo klausimą būtina išsiaiškinti visa eilę aplinkybių, t. y. kokie yra sutuoktinių pageidavimai dėl dalintino turto (nagrinėjamu atveju yra tik ieškovo reikalavimas), kokia dalintino turto vertė, kokia apimtimi (verte) padaryti pagerinimai, ar yra galimybė padalinti turtą natūra, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, turto dalomumą (esant būtinybei, skirti ekspertizę turto vertei, pagerinimų vertei nustatyti ir galimybei įrengti atskiras gyvenamąsias patalpas), nesant galimybei padalinti turtą natūra, nustatyti kompensacijos dydį už dalį turte bei kitas svarbias turto padalijimui aplinkybes. Nenustačius šių aplimkybių apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išnagrinėti iš esmės bylos – nuspręsti dėl ginčo turto padalinimo būdo - pagal ieškovo pateiktą reikalavimą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 331 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.