Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojantis nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis, išnagrinėjęs E. N., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir E. N. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi E. N., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo nutarta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą bei gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. 2013 m. lapkričio 20 d. ir 2014 m. birželio 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimis šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas E. N. buvo pratęstas. 2014 m. liepos 28 d. nutartimi E. N., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 4 d. priėmė nutartį, kuria nutarė pakeisti E. N. 2014 m. birželio 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas E. N. yra tęsiamas iki šiol, paskutinį kartą pratęstas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi.

3. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs E. N. skundą, pateiktą bylos medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pratęsė E. N. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. Skundu prašoma pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutartį, kuria apeliantei pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Apeliantė skundžiasi laikymo sąlygomis, personalo elgesiu, nurodo, kad gydymą galėtų tęsti lengvesnėmis sąlygomis.

8. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2021 m. birželio 11 d. išvadoje Nr. 269 nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu E. N. psichikos būsena išlieka nepakankamai stabili, kartojasi konfliktai su kitomis pacientėmis, atiminėja jų daiktus, maistą. Ji grubi su personalu, jokia tikslinga veikla neužsiima, niekuo nesidomi. Komisijos metu kiek nerimastinga, jos emocijos neadekvačios, paviršutiniškos, atžymi, kad per šį laikotarpį „buvo mažiau konfliktų“. Jos nuotaika svyruojanti, greit sudirgsta. Sako, kad „pilve kažkas juda, reikia daryti ultragarsą“. Ji ambivalentiška, nekritiška, sako, kad vaistai kenkia, nenori jų vartoti. Jos socialiniai ryšiai nepakankami, sako, kad „gal paims draugas, kai sutvarkys butą“. Komisija rekomenduoja tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

9. Taip pat iš Išvados matyti, kad E. N. neretai konfliktuoja su kitomis pacientėmis, reikalauja iš jų cigarečių, nuolat prašosi išleidžiama į namus. Mąstymas lėkštas, išsako kad apie 15 metų yra nėščia, elgesys egocentriškas, jokia tikslinga veikla skyriuje neužsiima, psichikos sutrikimo atžvilgiu nekritiška, reikalauja padidinto dėmesio iš personalo, savarankiškai apsitarnauja paraginta, bendravimas su kitomis pacientėmis ribotas neretai konfliktiškas. Iš išvados taip pat matyti, kad psichikos liga diagnozuota nuo 2007 metų ir nuo to laiko daug kartų gydyta įvairiuose psichiatrijos stacionaruose dėl agresyvaus, smurtinio, nesukalbamo elgesio, vyraujančių santykio, kenkimo kliedesių namiškių adresu.

10. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog E. N. vis dar būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis ir keisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis šiuo atveju nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas neabejoja pateiktais įrodymais, kuriuos teikia VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės administracija, nes pateikta išvada yra surašyta kompetentingų specialistų įvertinus per E. N. gydymosi laikotarpį pasiektus gydymosi rezultatus.

11. Nors skunde teigiama, kad E. N. gydoma jau 7 metai, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalies sankciją laisvės atėmimo bausmės terminas yra tik 2 metai, tačiau BPK 405 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę teismas nenustato taikymo laiko ir ji taikoma kol asmuo apsveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė.

12. Nustatyta, kad nors stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis E. N. yra taikomas jau daugiau 7 metus, tačiau per šį laikotarpį E. N. būklė nepagerėjo tiek, jog jau būtų galima jai taikyti ambulatorinį stebėjimą - ji vis dar išlieka nestabili. E. N. nėra kritiška savo elgesiui ir ligai, yra pikta, grubi, linkusi konfliktuoti su kitomis pacientėmis, ją nuolat reikia raginti laikytis tvarkos ir dienotvarkės. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad priverstinis stacionarinis stebėjimas ir gydymas E. N. vis dar reikalingas ir pratęsė jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Šiuo atveju dar negalima daryti išvados, kad E. N. socialinis pavojingumas yra sumažėjęs tiek, jog jai galėtų būti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

13. Skundą nagrinėjantis teismas negali gydymo įstaigos įpareigoti rasti E. N. vietą socialinės globos įstaigoje, nes kaip matyti iš bylos duomenų tėvai jai suteikti gyvenamojo ploto negali dėl konfliktiško E. N. būdo, o ji pati savarankiškai gyventi ir kontroliuoti savo ligą ambulatorinėmis sąlygomis negalėtų, nes net gydymosi bendro stebėjimo sąlygomis savarankiškai apsitarnauja tik paraginta bei abejoja vaistų poveikiu ir nenori jų vartoti.

14. E. N. pateiktame skunde nurodo, jog ligoninėje esantys žmonės ir personalas yra nemandagūs, iš ligoninės personalo ji patiria psichologinį smurtą, iš jos yra paimti pinigai, taip pat iš jos reikalaujama duoti kyšį, ji neturi ką valgyti, duodamo maisto jai neužtenka, jis prastas ir patiekiamas šaltas, o jai leidžiami vaistai yra netinkami. Aukštesnysis teismas atmeta tokius E. N. teiginius, laikydamas juos ligos pasireiškimo forma, nes objektyvių tai pagrindžiančių duomenų nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Komisijos išvadą, E. N. pati yra linkusi kelti konfliktus ir reikalauja nuolatinio personalo dėmesio.

15. Esant šioms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

E. N., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.