Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2023-01-05 · Byla Nr. TS-2-564/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-05
Bylos Nr.
TS-2-564/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Nuteistasis
I. A.
Kategorijos
Teikimas (Skundas) Nr. TS-2-564/2023
Teisminio proceso numeris: 1-01-1-48334-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 5 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. A. skundą dėl 2022 m. lapkričio 24 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistasis skundu prašo panaikinti 2022 m. lapkričio 24 d. Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymi, kad Komisijos nutarimas nemotyvuotas, grįstas prielaidomis, Komisijos nutarime padaryti netikslumai rodo atmestiną Komisijos darbą. Mano, kad Komisijos nutarime akcentuojami neigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys- ankstesni teistumai, nepagrįstai ignoruojant teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius bei dabartinę situaciją. Nuteistasis pažymi, kad vykdo visas pataisos plane numatytas priemones, dalyvauja programose, yra paskatintas. Mano, kad bausmės atlikimas pataisos įstaigoje turėtų būti kuo trumpesnis. Nuteistasis pažymi, kad net ir pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jis bus stebimas, o valstybė sutaupys lėšas, skirtas jo išlaikymui. Pažymi, kad Komisija nesilaiko Europos Tarybos Ministrų Rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo.

Atsiliepimas

Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė atsiliepimą, kurio prašo netenkinti nuteistojo skundo. Prokurorė mano, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama. Atsiliepime prokurorė įvertino nusikalstamos veikos, už kurią atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumą, įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, mano, kad pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau pasirengęs gyventi laisvėje laikantis nustatytų elgesio normų, nepažeisti įstatymų, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Komisijos nutarimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nustatyta, kad nuteistasis bausmę atlieka pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, paskiriant 6 mėnesius laisvės atėmimo. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis subendrinta su 2018 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, paskiriant galutinę 2 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Neatlikta bausmės dalis svarstymo dienai - 1 metai 4 mėnesiai ir 21 diena.

Nuteistasis kritikuoja Komisijos argumentus, prašo panaikinti priimtą nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nustatyta, kad Komisija, visiems jos nariams balsavus prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam, priimdama skundžiama nutarimą, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Komisija nurodė, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, yra vieną kartą skatintas, teistas11 kartų. Komisija nurodo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatyta priemones. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal OASys atitinka vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys kriminogeniniai veiksniai. Komisijos nuomone, nėra nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nuteistasis teistas 11 kartų, sistemingai daręs administracinius nusižengimus. Akivaizdu, kad ankstesni teistumai ir skirtos bausmės, teismo ne kartą parodytas pasitikėjimas atidedant bausmės vykdymą, įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis sistemingai darė tiek turtinio pobūdžio, tiek smurtines nusikalstamas veikas. Spręstina, kad nuteistojo nusikaltimai ir jų pobūdis rodo, jog jie nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo impulsyvaus elgesio padariniai. Šios aplinkybės rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartos savo priešingo teisei elgesio. nenaudos fizinio smurto kitų atžvilgiu ir gebės susitvardyti konfliktinėse situacijose bei nevartos alkoholio, kuris, žvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, yra tiesiogiai susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu.

Nors nuteistasis mano, kad Komisijos nutarimas yra neteisingas, tačiau šiuo metu vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ženklūs elgesio pokyčiai nepastebėti, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vis dar nustatoma daug kriminogeninių veiksnių.

Pažymėtina, kad būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis, jau būdamas lygtinai paleistas, nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistajam nustatyta mažėjanti, tačiau vis dar vidutinė, pagal OASys pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo sistemą 62 balus atitinkanti, pakartotinio nusikalstamumo rizika (2022-05-27 nustatyti 76 balai). Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam, išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys net 6 kriminogeniniai veiksniai, iš kurių 5 yra dinaminiai- gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi. Nuteistasis nusikalsdavo būdamas neblaivus, akivaizdu, kad nuteistasis nevertina elgesio pasekmių, stebimas polinkis kartoti tas pačias klaidas, minimizuoja pasekmes, tuo pačiu ir savo kaltę.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Teismo vertinimu pataisos procesas nuteistajam dar nėra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis ir jo pastangos dėl elgesio korekcijos nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Skunde nurodytos Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22 valstybėms narėms nuostatos bei teiginiai apie būtinybę taikyti lygtinį paleidimą nuteistiesiems nėra prioritetas teismams sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kuomet, įvertinus konkrečių nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, nepadaryta išvada, kad nuteistojo pataisos procesas yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti.

Teismas konstatuoja, kad Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Nors Komisijos nutarime padaryti nuteistojo nurodyti netikslumai dėl nuteistojo šeimos sudėties, teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo I. A. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė