Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią kildina iš to, kad dėl Pravieniškių PN pareigūnų kaltės dingo jo asmeniniai daiktai: MP3 grotuvas, adapteris ir USB raktas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas teigia, kad jo asmeniniai daiktai dingo po to, kai jis buvo perkeltas atlikti bausmę į kamerų tipo patalpas.

Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės) 220 punktas nustato, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką.

Iš pateiktos pareiškėjo asmens bylos Nr. 9371 (t. 13, II dalis, 6-7 psl.) matyti, kad 2018-01-10 ir 2018-01-11 perkeliant pareiškėją iš bendrabučio tipo patalpų į kamerų tipo patalpas, kratos metu iš jo nebuvo paimti jokie daiktai. Šios aplinkybės pasirašytinai užfiksuotos pataisos namų pareigūnų 2018-01-10 ir 2018-01-11 nutarimuose „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ (pareiškėjo asmens byla, t. 13, II dalis, 6-7 psl.). Pareiškėjas nei skunde, nei papildomuose paaiškinimuose tiksliai nenurodo, kuriuo momentu dingo jo asmeniniai daiktai, kurios kratos metu jie buvo paimti. Pareiškėjo asmens byloje esančiu 2018-01-12 Pravieniškių PN direktoriaus 2018-01-12 nutarimu Nr. 67-50 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėją nutarta perkelti į kamerų tipo patalpas 7 paroms (pareiškėjo asmens byla, t. 13, II dalis, 5 psl.). Tą pačią dieną atliktos kratos protokole (15 psl.) pareiškėjas pasirašytinai pažymėjo, kad visus paimtus daiktus gavo.

Pareiškėjas pats pateikia į bylą 2019-02-14 Pažymą apie nuteistojo A. V. pasiimtus asmeninius daiktus, kurioje pasirašytinai pripažino, kad išvykdamas iš Pravieniškių PN Pirmojo sektoriaus savo asmeninius daiktus pasiėmė ir pretenzijų neturi (b. l. 59). Nors pareiškėjas tvirtina, kad jo parašas šioje pažymoje yra suklastotas (b. l. 58), palyginus pareiškėjo parašus ant skundo ir kitų byloje esančių dokumentų, teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti parašo autentiškumu.

Pareiškėjas prašė teismo skirti parašo tikrumo ekspertizę, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjo parašas skunde, atsikirtimuose į atsiliepimą bei kituose pataisos namuose pasirašytuose dokumentuose nėra visiškai identiškas, pareiškėjas parašą kaskart rašo šiek tiek skirtingai, jo braižas nėra stabilus (pavyzdžiui, b. l. 1, 2, 58). Pažymėtina ir tai, kad laikui bėgant bet kurio žmogaus parašas vienaip ar kitaip kinta, neišlieka stabilus. Dėl šių aplinkybių parašo ant minėtos pažymos tikrumo tyrimas skiriant teismo ekspertizę vertinamas kaip perteklinis veiksmas.

Byloje pateiktas Vilniaus pataisos namų 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistės M. J. 2019-05-22 tarnybinis pranešimas (b. l. 71) patvirtina, kad pareiškėjas iš Pravieniškių PN 2019-02-15 atsivežė į Vilniaus pataisos namus USB raktą „Apacer“ 32 GB, kuris saugomas Vilniaus pataisos namų sandėlyje. Byloje pateiktoje pareiškėjo asmens kortelėje, skiltyje „Televizorių, kompiuterių, garso ir vaizdo magnetofonų, radijo imtuvų, kompiuterinių žaidimų aparatų, kompaktinių diskų grotuvų ir muzikos instrumentų apskaita“, užfiksuota, kad pareiškėjui 2018-04-17 buvo grąžintas USB raktas „Apacer“ 32 GB, šį faktą pareiškėjas patvirtino savo parašu (b. l. 27). Minėtoje skiltyje taip pat užfiksuota, kad pareiškėjui 2016-06-28 buvo grąžintas MP3 grotuvas „Ipod“, o 2016-08-16 grąžintas kroviklis „Acme“ (b. l. 25-26). Šioje elektronikos prietaisų apskaitoje nėra jokių kitų įrašų, kurie patvirtintų, kad minėti daiktai iš pareiškėjo buvo pakartotinai paimti ir negrąžinti.

Teisme 2019-11-06 gautame Pravieniškių PN rašte „Dėl papildomų įrodymų ir informacijos pateikimo“ Nr. S-26890 atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjo bausmės atlikimo laikas baigėsi 2019-08-02 ir prieš išlaisvinimą jis pasirašytinai patvirtino, jog visus jam priklausančius daiktus, pinigus ir vertybes yra gavęs (b. l. 97). Šią aplinkybę pagrindžia atsakovės atstovo pateiktas pareiškėjo asmens bylos I tomo II dalies titulinis lapas (b. l. 99).

Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl daiktų dingimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek atsikirtimuose faktines aplinkybes dėsto painiai, nenurodo, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir kada tiksliai dingo jo asmeniniai daiktai, skunde daiktų dingimą sieja su jo perkėlimu į kamerų tipo patalpas, o atsikirtime (b. l. 64-65) painiai dėsto faktines aplinkybes dėl jo perkėlimų iš vieno Pravieniškių PN sektoriaus į kitą. Nesant jokių pareiškėjo teiginius pagrindžiančių įrodymų, teismas juos vertina kaip nepakankamus atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Papildomai pažymėtina, kad teisės aktai nenumato pataisos įstaigos administracijos pareigos užtikrinti nuteistųjų, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, asmeninių daiktų saugumo. Taigi, darytina išvada, kad savo daiktų, esančių gyvenamojoje zonoje, saugumu turi pasirūpinti pats pareiškėjas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas skunde nurodomus daiktus, prieš perkeliant jį į kamerų tipo patalpas, buvo perdavęs saugoti į Pravieniškių PN sandėlį ir jie buvo negrąžinti. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas savo asmeninių daiktų neteko dėl atsakovės atstovo veiksmų ar neveikimo.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie turtinės ir neturtinės žalos buvimo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-1-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.