Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Vitai Padriezaitei, Jūratei Juknevičienei, Kristinai Nekrošienei, Živilei Dervaitienei, Vildai Verikaitei, Salomėjai Muralienei, Aidai Gaučienei, Redai Šilagalytei,

kaltinamajam T. Č., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, atstovei pagal įstatymą E. K.,

kaltinamajam A. B., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, atstovei pagal įstatymą L. B.,

kaltinamajam R. K., jo gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, atstovui pagal įstatymą V. V.,

Kauno miesto sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams Vygintui Aukštuoliui, Sigitai Padrėzienei, Svetlanai Čiumačenko,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje padarymu,

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis Žaslių g. 14 – 2, Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas du kartus:

- 2014-08-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, 4 mėnesiams 20 dienų laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, mokytis arba dirbti bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

- 2014-08-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, mokytis arba dirbti bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. 2015-03-03 Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 ir 9 d., 2014 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2014 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant BK 82 str. 1 d. 5 p. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių (BK 87 straipsnis), įpareigojant R. K. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse (BK 87 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., į paskirtosios galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2014 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2015 m. sausio 29 d.,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir

L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis nepilnametis T. Č. 2014 m. rugsėjo 25 d., apie 04.00 val., viešoje vietoje - sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), gimtadienio šventės metu, matant kitiems gimtadienio šventės dalyviams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe su nepilnamečiais R. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: R. K. provokuojant muštynes, tai yra, kviečiant nukentėjusįjį G. V. muštis ir siūlant jį atjungti vienu smūgiu bei vieną kartą įspyrus nukentėjusiajam G. V. į kairį šoną bei vieną kartą ranka sudavus į kaktą, tokiais veiksmais sukėlus nukentėjusiajam fizinį skausmą, toliau R. K. sudavus nukentėjusiajam T. G. ranka vieną smūgį į dešinį žandikaulį, po ko bendrais veiksmais su A. B. ir L. R. sudavus nukentėjusiajam T. G. nenustatytą skaičių smūgių rankomis į galvą, jis, tai yra T. Č., tuo metu įėjęs į kambarį vieną kartą smogė nukentėjusiajam G. V. atsineštu pagaliu į kairės rankos alkūnę, padarydamas jam žaizdą kairės alkūnės srityje, atvirą skeveldrinį kairės alkūnkaulio alkūnės lūžimą, kairio stipinkaulio galvutės panirimą, tai yra, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei tuo pačiu pagaliu jis sudavė nukentėjusiajam T. G. du kartus per galvą, šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam T. G. muštinę žaizdą galvoje, poodines kraujosruvas dešinės ausies srityje, odos nubrozdinimus dešinės ausies srityje, nosies sumušimą, tai yra, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje jis padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais bendrais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tyčia vieną kartą mediniu pagaliu tyčia sudavė vieną kartą nukentėjusiajam G. V. į kairę ranką, padarydamas nukentėjusiajam žaizdą kairės alkūnės srityje, atvirą skeveldrinį alkūnkaulio alkūnės lūžimą, kairio stipinkaulio galvutės panirimą, tokiu būdu padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis nepilnametis A. B. 2014 m. rugsėjo 25 d., apie 04.00 val., viešoje vietoje - sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), gimtadienio šventės metu, matant kitiems gimtadienio šventės dalyviams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe su nepilnamečiais T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: R. K. provokuojant muštynes, tai yra kviečiant nukentėjusįjį G. V. muštis ir siūlant jį atjungti vienu smūgiu bei vieną kartą įspyrus nukentėjusiajam G. V. į kairį šoną bei vieną kartą ranka sudavus nukentėjusiajam į kaktą, tokiais veiksmais sukėlus jam fizinį skausmą, toliau R. K. sudavus nukentėjusiajam T. G. ranka vieną smūgį į dešinį žandikaulį, po ko, jis, tai yra A. B., bendrais veiksmais su R. K. ir L. R., sudavė nukentėjusiajam T. G. nenustatytą skaičių smūgių ranka į galvą, o tuo metu įėjęs į kambarį T. Č. vieną kartą smogė nukentėjusiajam G. V. atsineštu pagaliu į kairės rankos alkūnę, padarydamas jam žaizdą kairės alkūnės srityje, atvirą skeveldrinį kairės alkūnkaulio alkūnės lūžimą, kairio stipinkaulio galvutės panirimą, tai yra, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei, tuo pačiu pagaliu, T. Č. sudavė nukentėjusiajam T. G. du kartus per galvą, padarydamas T. G. muštinę žaizdą galvoje, poodines kraujosruvas dešinės ausies srityje, odos nubrozdinimus dešinės ausies srityje, nosies sumušimą, tai yra trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais bendrais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis nepilnametis R. K. 2014 m. sausio 25 d., apie 04.00 val., viešoje vietoje - sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), gimtadienio šventės metu, matant kitiems gimtadienio šventės dalyviams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe su nepilnamečiais T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis provokavo muštynes, kvietė nukentėjusįjį G. V. muštis, siūlydamas jį atjungti vienu smūgiu, jis vieną kartą spyrė nukentėjusiajam G. V. į kairį šoną bei vieną kartą ranka smogė jam į kaktą, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, po to R. K. sudavė nukentėjusiajam T. G. ranka vieną smūgį į dešinį žandikaulį, toliau R. K. bendrais veiksmais su A. B. ir L. R. sudavė nukentėjusiajam T. G. nenustatytą skaičių smūgių ranka į galvą, o tuo metu įėjęs į kambarį T. Č. vieną kartą smogė nukentėjusiajam G. V. atsineštu pagaliu į kairės rankos alkūnę, tokiais veiksmais padarydamas G. V. žaizdą kairės alkūnės srityje, atvirą skeveldrinį kairės alkūnkaulio alkūnės lūžimą, kairio stipinkaulio galvutės panirimą, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei tuo pačiu pagaliu T. Č. sudavė nukentėjusiajam T. G. du kartus per galvą, padarydamas nukentėjusiajam T. G. muštinę žaizdą galvoje, poodines kraujosruvas dešinės ausies srityje, odos nubrozdinimus dešinės ausies srityje, nosies sumušimą, tai yra, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais bendrais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis L. R. 2014 m. sausio 25 d., apie 04.00 val., viešoje vietoje - sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gimtadienio šventės metu, matant kitiems gimtadienio dalyviams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe su nepilnamečiais T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: R. K. provokuojant muštynes, tai yra, kviečiant nukentėjusįjį G. V. muštis ir siūlant jį atjungti vienu smūgiu bei vieną kartą įspyrus nukentėjusiajam G. V. į kairį šoną bei vieną kartą ranka sudavus jam į kaktą, tokiais veiksmais sukėlus jam fizinį skausmą, toliau R. K. sudavus nukentėjusiajam T. G. ranka vieną smūgį į dešinį žandikaulį, po ko L. R. su A. B. ir R. K. bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam T. G. nenustatytą skaičių smūgių ranka į galvą, o tuo metu įėjęs į kambarį T. Č. vieną kartą smogė nukentėjusiajam G. V. atsineštu pagaliu į kairės rankos alkūnę, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam žaizdą kairės alkūnės srityje, atvirą skeveldrinį kairės alkūnkaulio alkūnės lūžimą, kairio stipinkaulio galvutės panirimą, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei tuo pačiu pagaliu T. Č. sudavė nukentėjusiajam T. G. du kartus per galvą, padarydamas nukentėjusiajam T. G. muštinę žaizdą galvoje, poodines kraujosruvas dešinės ausies srityje, odos nubrozdinimus dešinės ausies srityje, nosies sumušimą, tai yra, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais bendrais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis T. Č. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. sausio 24 d. jis su A. B. taksi automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą, kurioje N. S. šventė gimtadienį. Jie nuvyko ten nekviesti. Nuvykę jie priėjo prie N. S., pasveikino jį su gimtadieniu. N. S. neprieštaravo, kad jie liktų šventėje. Sodyboje buvo apie 20 – 30 žmonių, iš kurių jis pažinojo tik N. S. ir R.. Šventės metu jis gėrė alkoholį, linksmai leido laiką, jautėsi apsvaigęs. Apie 2 val. jis su A. B. nuėjo į kitame pastate buvusius kambarius miegoti. Jie miegojo tame kambaryje, kuriame buvo viena lova, kitame kambaryje buvo daug lovų. Jie abu atsigulė ir užmigo. Jis pabudo nuo triukšmo ir nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. A. B. tuo metu kambaryje jau nebuvo. Nuėjęs į kitą kambarį jis pamatė, kad kambaryje degė šviesa, jo draugą A. B. stumdė T. G. ir G. V.. Patikslino, kad jo draugo niekas nelaikė, jį tiesiog stumdė, ar jam buvo suduoti smūgiai jis nematė. Tada jis nuėjo į fojė, pasiėmė kardo formos pagalį ir grįžo į kambarį. Sugrįžęs į kambarį, jis pagąsdino, kad tuo pagaliu trenks G. V. ir T. G.. Tada jie puolė jį, jis vieną kartą smogė G. V. per alkūnę ir du kartus smogė T. G. per galvą. Tuo metu kambaryje buvo apie 5 – 10 žmonių, buvo vaikinai ir merginos, tačiau jos nieko jam nesakė. Kai jis sudavė pagaliu nukentėjusiems, jie puolė ir jį, bet jis išėjo iš kambario ir nusileido į apačią. A. B. taip pat išėjo iš kambario, jis buvo su striuke. Apačioje jis pamatė vaikiną, kurio nepažinojo, kuris šnekėjo su savo mama telefonu, sakė, kad jo atvažiuoja pasiimti mama. Jis paklausė to vaikino, ar galėtų ir jį kartu pasiimti, jis sutiko, bet kada paprašė pavėžėti ir jo draugą vaikinas atsakė, kad nėra vietos. Jie nuėjo iki degalinės ir tada jį parvežė iki Kauno. Kokį poveikį nukentėjusiems padarė jo suduoti smūgiai, jis nematė, nematė kraujo, nematė, ar jie po jo smūgių išsilaikė ant kojų. Parodė, kad jis daugiau niekam negrasino, į kitas patalpas nesilaužė. Pradžioje kaltinamasis nurodė, kad kitų besimušančių asmenų kambaryje tikrai nebuvo, tvirtino, kad L. R. ir R. K. vakarėlyje nebuvo, paneigė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs R., tačiau po to, kai R. K. ir L. R. pripažino, kad jie tą vakarą ten buvo, pripažino, kad pastarieji iš tikrųjų vakarėlyje buvo. Kaltinamasis pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiųjų atsiprašė, jų taip stipriai sužaloti nenorėjo, savo veiksmus vertina blogai ir pasižada daugiau nenusikalsti. Nurodė, kad jis Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, nukentėjusiojo G. V. ieškinį pripažįsta, tačiau mano, kad ieškinys per didelis, kad tinkamas neturtinės žalos atlyginimas galėtų būti 5000 – 6000 litų.

Kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. sausio 24 d. jis su T. Č., L. R. ir R. K. buvo sodyboje (duomenys neskelbtini), kur šventė N. gimtadienį. Sužinojęs, kad sodyboje buvo švenčiamas gimtadienis, jis pats paskambino N. telefonu ir klausė, ar gali atvykti į gimtadienį, sakė, kad bus dviese. Iš pradžių N. nelabai norėjo, pasakė, kur yra sodyba, bet sakė atvažiuoti negalima, jis nesutiko, kad jie atvyktų, tačiau jiems apie 23 val. vis tiek nuvažiavus į sodybą taksi automobiliu, N. leido jiems pasilikti. Į sodybą jis nuvyko su T. Č.. N. jis gerai pažinojo, kadangi kartu mokėsi. Nuvykę į sodybą jie pasveikino N. su gimtadieniu, įteikė jam butelį alkoholinio gėrimo, kokio, neatsimena. Sodyboje buvo apie 20 žmonių, vaikinų ir merginų, visi šventė. Jis su T. Č. N. paklausė, ar gali pasikviesti dar du draugus, tai L. R. ir R. K.. N. juos pažinojo, pasakė, kad ir jie gali atvažiuoti. Jam leidus, jis paskambino L. R. ir pasakė, kad jis artu su R. K. atvažiuotų į sodybą į N. S. gimtadienį. Jis sutiko ir prieš 24 val. jie abu taksi automobiliu atvyko į sodybą. Visi šventė gimtadienį, buvo išgėrę. Jis pats vakarėlio metu išgėrė apie penkis stiklinius butelius alaus, jautėsi apsvaigęs, šventė su visais, kiti jaunuoliai taip pat vartojo alkoholį, buvo ir degtinės. Daugumą šventės dalyvių jis pažinojo. Po kurio laiko į sodybą atvyko daug nekviestų asmenų, jie visi konfliktavo, antrame namo aukšte, kur buvo miegami kambariai, susiginčijo dėl šviesos. Apie 24 val. jis su T. Č. nuėjo miegoti į kambarį, kuriame buvo viena lova. Jie nuėjo miegoti ir po kiek laiko išgirdo didelį triukšmą iš kito kambario, ten kažkas rėkavo, barėsi R. K., T. G. ir kitas nukentėjusysis. Jis su T. Č. nuėjo į tą kambarį, iš kurio sklido triukšmas, ir pamatė, kad vyko ginčas dėl šviesos, ginčijosi R. K. su T. G., L. R. tuo metu jis nematė. Tada jis su T. Č. išėjo į kiemą, po 3 – 5 minučių jis vienas sugrįžęs į kambarį pamatė, kaip T. G. ir R. K. dviese stumdėsi, R. K. sakė: „einam į kiemą, ką čia muštis prie visų“, jie vienas kitą stumdė. Kadangi T. G. didelis, jis pastūmė R. K. ir jis skrido per visą kambarį. Tada jis su R. K. dviese puolė muštis su T. G.. Rankose jis nieko neturėjo, šoko muštis kumščiais. Jam atrodė, kad T. G. norėjo sumušti jo draugą, jis bandė jį užstoti, todėl mušėsi kumščiais. Jis užsimojęs smogė T. G. kokius penkis kartus, 2 kartus smogė į veidą, 3 kartus smogė į korpusą, krūtinę ir pilvą, ar pataikė nepamena. Kitam nukentėjusiajam nesudavė. Tada T. G. prispaudė jį į kampą, sudavė jam kelis kartus į veidą ir į šoną. Tuo metu T. K. mušėsi su G. V., jie stumdėsi, imtyniavo, darė visokius laužimus. Tada atėjo T. Č. ir, pamatęs, kas vyko, išbėgo, sugrįžo nešinas pagaliu, kuriuo vieną kartą trenkė T. G. per galvą, o G. V. vieną kartą trenkė pagaliu per ranką. Koks tai buvo pagalys, neprisimena. Po to viskas baigėsi. T. G. nuėjo į tualetą, o G. V. tvarstė ranką, kurią jis laikė užspaustą patalyne ar kažkuo panašiu. Merginos iškvietė greitąją pagalbą. Jis su R. K. pasiliko, o L. R. su T. Č. išvažiavo, juos kažkas parvežė. Jis su R. K. pasiliko, nes nenorėjo, kad mama jį tokį pamatytų. G. V. ir T. G. išvežė greitosios pagalbos automobilis. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis melavo, kad nepažįsta R. K. ir L. R., patvirtino, kad juos pažįsta ir kad jie toje šventėje buvo, L. R. įvykio metu buvo prie jų, ką jis darė neprisimena. Apie kritimą nuo laiptų su niekuo nekalbėjo. N. mamą jį ir R. K. parvežė namo. Pripažįsta, kad jis pažeidė viešąją tvarką, suvokia, kad jie sutrikdė šventę, savo veiksmus vertina blogai, atsiprašė T. G., o G. V. skubėjo ir jo nepalaukė, todėl jo nespėjo atsiprašyti. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą.

Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014 m. sausio 24 d. apie 23.30 val. jam paskambino L. R. ir pasakė, kad A. B. kvietė juos atvykti į sodybą, kur buvo švenčiamas aštuonioliktas N., kurį jis iš matymo pažįsta, gimtadienis, klausė, ar jis norėtų vykti kartu. Jis sutiko vykti, nors N. jo į gimtadienį nepakvietė. Susitikę su L. R., jie iškvietė taksi automobilį ir apie 1 val. nakties buvo sodyboje. Juos pasitiko A. B. ir T. Č.. Tą vakarą jis nebuvo išgėręs, sodyboje taip pat nevartojo alkoholio, atvyko tik palaikyti kompanijos. Jie žodžiu pasveikino N. S. su gimtadieniu, su L. R. prisėdo prie merginų, viskas buvo gerai, jie linksminosi. Po kiek laiko atvažiavo daugiau jaunuolių, kurie buvo konfliktiškai nusiteikę, tačiau vėliau jie išvyko. Apie 2 – 3 val. jie nuėjo į kitą pastatą miegoti. Ten antrojo aukšto kambaryje buvo daug lovų, vieni jau gulėjo, kiti sėdėjo ant lovų, sėdėjo ir T. G. ir G. V.. Jis ir L. R. atsigulė, L. užmigo, o jis paprašė užgesinti šviesą, jam užsikirto kalba. T. G. pradėjo juoktis, jis suprato, kad pastarasis juokiasi iš jo, nes jis mikčioja. Tada jis nuėjo ir išjungė šviesą, tačiau T. G. vėl šviesą įjungė. Jis vėl prašė išjungti šviesą jis susinervinęs pastūmė T. G., nes, kaip jis suprato, T. G. juokėsi iš jo kalbos sutrikimų. Jis pasakė T. G., kad jei jis dar įjungs šviesą kils konfliktas, nes jis nori pailsėti. Tada jie apsistumdė, T. G. jį pastūmė ir smogė jam kumščiu vien kartą į veidą. Jam nuo smūgio aptemo akyse, jis nieko neatsimena kaip kas buvo, jis atsipeikėjo tiktai lovoje, kaip atvažiavo N. S. mama, kuri sakė, kad reikia važiuoti namo, o jis sakė, kad nori pasilikti, nes jam buvo silpna, be to, jis nenorėjo, kad jo senelis pamatytų jį sumuštą. Tačiau jį parvežė N. S. mama, parvežė jį, A. B., dar kažkokius jaunuolius, kur buvo L. R. jis nežino. Pripažino, kad iš vienos iš merginų jis paėmė antklodę, kadangi jos turėjo dvi antklodes. Kadangi jam paprašius, merginos antklodės jam nedavė iš principo, todėl jis pats ją pasiėmė, kadangi jam buvo šalta. Parodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus melavo. Dabar savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes konfliktas kilo dėl šviesos, kai jis pasakė G., kad jei šis dar kartą įjungs šviesą, kils konfliktas, kadangi jis norėjo pailsėti, pamiegoti, ten buvo miegamasis. Tačiau nors jie ir susimušė, šventės jis nesutrikdė. Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kad taip padarė,

Kaltinamasis L. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014 m. sausio 24 d. jis buvo savo namuose, kai apie 23.30 val. jam paskambino A. B. ir pasakė, kad jis su T. Č. yra N. S. gimtadienio šventėje, siūlė jam ir R. K. atvažiuoti. Tada jis paskambino R. K., pasitarė ir jie nusprendė važiuoti į gimtadienį. Jie taksi automobiliu nuvažiavo apie 00.30 val. – 01.00 val., sodyboje juos pasitiko draugai. Jie žodžiu pasveikino N. S. su gimtadienių, paspaudė ranką. Tada visi bendrame kambaryje šventė, bendravo su merginomis, jis su R. K. alkoholinių gėrimų negėrė. Apie 2 – 3 val. jis su R. K. nuėjo į kitą pastatą miegoti, ten kiti jau miegojo. Nukentėjusieji ten buvo, šnekučiavosi, kambaryje degė šviesa. Jis atsigulė į vieną lovą su R. K. ir užmigo. Jis miegojo be antklodės ir pagalvės, kadangi buvo plikos lovos, niekas jų nepaklojo, nes tokiose šventėse patalų nebūna. Ar R. K. taip pat užmigo, jis nežino. Jis pabudo po konflikto, pabudęs pamatė kraujo klaną, pamatė, kad T. G. galva buvo sužeista, G. V. buvo sužeista ranka, abiem bėgo kraujas. Kambaryje degė šviesa, buvo žmonių, kai kurie rėkė, kiti bėgiojo. Prabudęs taip pat pamatė, kad R. K. šalia nebebuvo, ar jis tuo metu buvo kambaryje neprisimena. Jis paklausė, kas čia buvo, merginos pasakė, kad vyko konfliktas ir kad vaikinai susimušė, kad mušėsi jo draugai prieš G. V. ir T. G.. Tada jis nuėjo į lauką ieškoti draugų, rado T. Č., su juo pasitarė ir nusprendė važiuoti namo. Juos parvežė kažkurio vaikino mama. Į automobilį nuėjo jie patys, ar matė sodybos savininką, nežino. Savo kaltę pripažįsta dėl to, kad į gimtadienį atvyko nekviestas, galbūt dėl to ir sutrikdė viešą rimtį, kad miegojo. Vėliau pripažino, kad jis muštynių metu ten stovėjo, jis šūkavo, gynė draugus, skyrė draugus nuo T. G., mosikavo rankomis, gal kažkam netyčia ir sudavė. Mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis, jo nuomone neturtinė žala gali būt 3 000,00 – 4 000,00 litų dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji T. Č., A. B. iš esmės savo kaltę pripažino, o kaltinamieji R. K. ir L. R. savo kaltę pripažino iš dalies, visų jų kaltė visiškai įrodyta pačių kaltinamųjų, nukentėjusiųjų G. V. ir T. G. bei liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis G. V. parodė, kad 2014 m. sausio 25 d., apie 18 val., jis su savo pusbroliais R. J. ir M. J. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą, kur buvo pakviesti į N. S. gimtadienį. Atvykę jie pasveikino N. S. su gimtadieniu, tuo metu jau buvo atvykę, apie 10 vaikinų, N. S. draugų, merginų dar nebuvo. Jie pavalgė, išgėrė alaus, kitokių alkoholinių gėrimų negėrė. Nuo 22 iki 24 val., pradėjo rinktis daugiau vaikinų ir merginų. Jis jų nepažinojo, pažinojo tik vaikiną vardu M.. Visi gėrė, linksminosi, muzika grojo iki 3 - 4 val. ryto. Apie 3 – 4 valandą jis nuėjo miegoti į kitą pastatą, kur buvo paruoštos vietos miegojimui. Jis nuėjo į kambarį, kuriame buvo daug lovų, ten buvo apie 10- 12 vaikinų ir merginų, buvo ir T. G., kurio jis nepažinojo. Jis atsigulė į lovą, po to išėjo pasivaikščioti, grįžęs jis uždegė šviesą, kadangi norėjo atsigulti į lovą, o ant žemės buvo pripilta daug alaus, tad nenorėjo į jį įlipti. Tada prie jo prisikalbino R. K., kuris pasakė, kad jį „išjungs iš vieno smūgio“, už tai, kad jis uždegė šviesą ir nuėjo miegoti. Jis šviesos neišjungė, kadangi bendravo su T. G. ir merginomis. Jie visi bendravo, juokėsi. Tada R. K. atsikėlė iš lovos ir spyrė jam į šoną, o pats nukrito, tačiau vėl atsistojo. Tada T. G. pradėjo jį ginti, liepė R. K. apsiraminti, jie apsižodžiavo. R. K. neapsiramino ir kvietė T. G. į lauką išsiaiškinti, tačiau T. G. nėjo. Tada visi keturi kaltinamieji išėjo iš kambario į lauką. Netrukus R. K., L. R. ir A. B. sugrįžo į kambarį, Tada R. K. netikėtai smogė vieną kartą kumščiu T. G. į veidą, jis nuo smūgio nukrito ant žemės, bet greitai atsistojo. Tada L. R. ir A. B. mėgino suduoti T. G., tačiau jis sugriebė L. R. už striukės ir smogė keletą kartų kumščiu jam į veidą. Tuo metu į kambarį įbėgo T. Č., kuris mediniu pagaliu trenkė jam, tai yra G. V., į alkūnę, kadangi jis ranka dengėsi veidą, į kurį jis ir taikė. Jis nukrito į lovą, pamatė, kad ranka kraujuoja, užsiklojo antklode, kad daugiau jo nemuštų. Matė, kaip T. Č. smogė pagaliu T. G. į galvą, nuo smūgio jis nukrito ant žemės ir muštynės baigėsi. Merginos iškvietė jam ir T. G. greitąją pagalbą, o visi keturi kaltinamieji, kurie jau buvo apsirengę striukes, slankiojo aplink jį ir kalbėjo, kad jis „durnelis“ pats nukrito nuo laiptų. Netrukus jį ir T. G. greitoji išvežė į ligoninę, jam buvo nustatytas atviras alkūnkaulio lūžis. Po šio įvykio, jis buvo susitikęs T. Č. akistatoje, jis jo neatsiprašė, tačiau paklausė jo numerio ir klausė, kiek reikia pinigų. Jis nepasakė, kiek reikia pinigų. Parodė, kad jam padaryta moralinė žala, kadangi jis dvi savaites gulėjo ligoninėje, pusę metų gydėsi ranką, mėnesį nėjo į mokyklą, pirmas savaites sunkiai užmigdavo, jis patyrė skausmą, buvo sumažėjusi galimybė bendrauti, su jais nebendravo. Dabar jam gydymas nereikalingas. Tvirtina, kad jis visus kaltinamuosius atpažįsta, kad būtent R. K. smogė jam į veidą, A. B. ir L. R. buvo muštynių dalyviai, kam jie sudavė smūgius, jis nematė, jie mėgino suduoti T. G., tačiau T. G. smogė mėgindamas gintis nuo jų. Merginos klykė, verkė, miegantieji kiti nesikišo, kiti pabudo po įvykio, konfliktas užtruko apie 2 – 3 minutes. Parodė, kad jis matė į sodybą atvykstantį tik R. K., matė, kaip jis padėjo gėrimus, kitų kaltinamųjų iš pradžių nematė, juos pamatė apie 22 - 24 val. Parodė, kad T. G. mušė L. R., kadangi jis tik mėgino gintis, jis vienas stovėjo kampe, o jie trys buvo jį apstoję. Kai R. K. jam trenkė, jis nukrito ir greitai atsistojo.. Kaltinamųjų vardus ir pavardes jis sužinojo vėliau, kelis žinojo vakarėlyje dalyvavę asmenys ir jam pasakė. Kaltinamieji jo atsiprašė. Jis pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų 10 000,00 litų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos, ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš kaltų asmenų.

Nukentėjusysis T. G. parodė, kad 2014 m. sausio 24 d., apie 19 – 20 val., jis su jo draugu G. S., kuris pakvietė jį, nuvyko į sodybą ir pasveikino N., jo pavardės neatsimena, su gimtadieniu. Tuo metu sodyboje buvo 10 – 15 asmenų, iš jų buvo dvi merginos. Iš jam pažįstamų asmenų sodyboje buvo R., jo sesuo ir R. J.. Jie visi šventė, laikas praėjo greitai. Vėliau, maždaug nuo 22 valandos, pradėjo rinktis daugiau jaunimo, buvo apie 20 – 30 žmonių, iš jų buvo 7 – 8 merginos. Jie visi šventė, buvo pirtis, kubilas. Vakarėlio metu jis vartojo tik alų. Apie 2 – 3 val. nakties dauguma jaunuolių nuėjo miegoti į kitame name paruoštas miegojimui vietas. Ten jis pradėjo bendrauti su G. V., prisidėjo dar dvi merginos. Jis jau buvo atsigulęs, kai R. K. priėjo prie G. V. kibti, esą jis šaiposi, pradėjo jį keikti. Jis norėjo nuraminti R. K., pradėjo ginti G. V.. R. triukšmavo, siūlė jam išeiti į lauką išsiaiškinti, jis atsisakė. Tada R. K. jam iš karto smogė kumščiu į žandikaulį. Jis atsikėlė ir trenkė jam atgal. L. R., vadinamas „(duomenys neskelbtini)“, šoko ginti R. K. ir smogė jam kumščiu į galvą. Jis gindamasis „(duomenys neskelbtini)“ trenkė atgal. Tada jie visi trys, tai yra L. R., R. K. ir A. B. pripuolė prie jo, mėgino jį mušti, sudavė tris ar keturis smūgius jam į nosį, dešinę ausį, žandikaulį, jis gindamasis jiems visiems taip pat trenkė. Vienas smūgis jam teko nuo R. K., o vieną ar du smūgius jam sudavė „(duomenys neskelbtini)“, tai yra L. R.. Tada jis pajuto dar du smūgius į pakaušį. Kas jam smogė, jis nematė, tačiau pajuto, kad bėgo kraujas, ir, nubėgęs į tualetą, jame užsidarė. Tada kaltinamieji pradėjo laužtis į tualetą, atėjo viena mergina, ėmė jį ginti. Kaltinamieji ėmė gąsdinti, kad kažką padarys jo automobiliui, jį padegs. Po kurio laiko atvažiavo greitoji pagalba. Greitajai kaltinamieji pasakė, kad jis su G. V. nukrito nuo laiptų. Kai jie sėdėjo greitosios automobilyje, prie jų priėjo R. K., kuris ištiesė ranką ir klausė, ar jis rašys pareiškimą, jis nieko neatsakė ir rankos nepaspaudė. Jam ligoninėje siuvo galvą. Nurodė, kad T. Č. jo atsiprašė, kai susitiko pas tyrėją, jis jam atleido, R. K. taip pat neturi pretenzijų, nors su kaltinamaisiais nesusitaikė o kiti teigė, kad jie ten nebuvo. G. V. jis po įvykio matė tik sėdintį ant lovos, o T. Č. matė vaikštantį su pagaliu, todėl suprato, kad būtent jis smogė G. V. į alkūnę, o jam smogė du kartus į galvą. Tvirtina, kad visi kaltinamieji sudavė smūgius. Jis negirdėjo, kad R. K. prašytų išjungti šviesą, tačiau girdėjo, kaip jis grasino primušti kitą nukentėjusįjį, todėl jis pastarąjį užstojo. Jie visi konfliktavo, visi svečiai ant jų pyko, todėl jis atsistojo, kadangi ruošėsi raminti R. K., nes jis siūlė muštis. G. V. prieš įvykį iš R. K. nesišaipė, galbūt jam taip pasirodė, jis pats neprašė G. V. išjungti šviesą, visi kiti miegojo ir prašė leisti jiems miegoti.

Liudytoja V. V. parodė, kad 2014 m. sausio mėnesį, galimai sausio 24 d. ji buvo N. S. gimtadienyje, sodyboje (duomenys neskelbtini). Apie 18 – 19 val. ji su R. J., jo seserimi K. J. ir Gyčiu, kurio pavardės nežino, atvažiavo į sodybą. Kai jie atvažiavo, buvo susirinkę nedaug žmonių, tačiau šventimas jau buvo prasidėjęs, buvo merginų ir vaikinų, gal apie dešimt žmonių, buvo N. S., ji pažinojo ne visus sodyboje buvusius asmenis. Visi šventė, buvo draugiškai nusiteikę. Vėliau sodyboje susirinko apie 15 – 20 žmonių, kaltinamieji atvažiavo vėliausiai, kelintą tiksliai valandą ir kokiu automobiliu atvyko ji nežino, su jais prie vieno stalo ji nesėdėjo. Apie 24 val. ji ir kiti jaunuoliai, viso penkiese, nuėjo į kitą sodyboje buvusį pastatą miegoti anksčiau už visus. Tuo metu ji pirmą kartą pamatė kaltinamuosius, jie stovėjo prie patalpos, kurioje visi šventė. Miegui buvo skirti du kambariai ir dar viena lova prieškambaryje. Tame kambaryje, kur ji atsigulė, dar buvo R. J. ir kiti asmenys, kurių ji nepažįsta, kambariuose degė šviesa. Kas miegojo kitame kambaryje, ji nežino, nematė. Vėliau ji atsibudo, kadangi išgirdo G. V. balsą, jis sakė: „kvieskite greitąją, mirsiu“. Jo visa ranka buvo kruvina, jis ją laikė. Aplink buvo šurmulys, G. V. sėdėjo ant lovos, o kiti sėdėjo ar stovėjo aplink jį, dar buvo miegančių žmonių, šalia jos miegojo R., dar vienas vaikinas. Visi keturi kaltinamieji stovėjo kambaryje ir kalbėjosi tarpusavyje, dar buvo merginų – R., K. ir dar kiti asmenys, kurių nepažinojo, viso kambaryje buvo apie dešimt asmenų. Ji prikėlė R. J.. G. nesakė, kaip jautėsi, tik sakė, kad skauda, kažkas atsitiko rankai. Jis sakė: „kvieskite greitąją, mirštu“. Buvo sužalotas dar vienas vaikinas, kurio vardo ji nežinojo, kažkas buvo jo galvai, iš galvos bėgo kraujas, jis nieko nesakė. G. V. buvo šoko būsenoje, išsigandęs, nesuprato, kas vyksta. Jai sakė, kad vyko muštynės, ji taip ir suprato atsibudusi, tačiau, kas, su kuo ir dėl ko mušėsi, ji nežino. Kai atsibudo, buvo šurmulys, tačiau muštynės jau buvo pasibaigusios. Kai ji prikėlė R. J., kitos merginos kvietė greitąją, K. paskambino mamai, kad atvažiuotų pasiimti, pasakė, kad ji važiuotų kartu. Jie palaukė, kol atvažiavo R. mama ir išvažiavo pas R.. Kai atvažiavo greitoji, ji jau sėdėjo automobilyje. R. mama buvo nuėjusi pašnekėti su sodybos šeimininku.

Liudytoja R. Z. pareiškė, kad ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. Z. parodė, kad 2014 m. sausio 24 d. vakare ji su pussesere L. A. nuvyko į N. ir R., kurių pavardžių nežino, gimtadienio šventę, kuri vyko (duomenys neskelbtini), sodyboje „(duomenys neskelbtini)“. Ten nuvyko apie 20.30 val. Iš ten jau buvusių svečių ji nieko nepažinojo, tik kai kuriuos žinojo iš matymo. Visi kartu vakarojo, tvarkingai leido laiką pirtyje, šoko. Apie 23.30 val. į gimtadienį dar atvyko iš matymo jai pažįstamas „R.“, kurio pavardės nežino. Jis atvažiavo su A. B. ir T. Č., kuriuos ji buvo mačiusi ir anksčiau. Jų vardus ir pavardes žino, nes L. A. A. B. per socialinį tinklą „Facebook“ kvietė bendrauti, bet ji kvietimo nepriėmė. Dar buvo kitas jaunuolis, šviesių plaukų, vadinamas „(duomenys neskelbtini)“, jo vardas gal Paulius ar L., dabar neprisimena. Vakaro metu buvo gal apie 25 - 30 žmonių, vieni atvažiavo, kiti išvažiavo, jokių konfliktų nebuvo, visi draugiškai šventė. Gal apie 03.00 val. ar 03.30 val. ji su L. A. ir N. ėjo miegoti į kitas toje sodyboje esančias patalpas. Ten nuėjus kambaryje jau miegojo jaunimo. Kai jie atsigulė miegoti, kambaryje dar degė šviesa, jie kalbėjosi, kartu su jais bendravo dar nemiegoję vaikinai, tai G. ir T., kurių pavardžių nežino, su jais susipažino to vakaro metu. Kai jau išjungė šviesą ir ruošėsi miegoti, į kambarį atėjo R., tai yra R. K., kurio pavardės nežinojo, A. B., T. Č., kurie įjungė šviesą. Ji su L. A. pasakė, kad jie išjungtų šviesą, joms pritarė ir kažkurie vaikinai. Šviesos jie neišjungė, sakė, kad jie taip pat nori miegoti, priėjęs prie jos „R.“ traukė nuo jos antklodę sakydamas, kad ją atiduotų. Antklodę ji laikė įsikibusi rankomis ir sakė „R.“, kad paliktų. Tada atsikėlė T. ir pradėjo „R.“ sakyti, kad šis paliktų antklodę, klausė, ką jis čia daro. „R.“ pradėjo šūkauti, kad jam neaiškintų, jis susiginčijo su T.. T. jam sakė: „ramiai“, o „R.“ šūkavo. Tada ji priėjo prie „R.“ ir atidavė jam antklodę, kurią jis paėmė. Tada „R.“ nuėjo ir atsigulė į laisvą lovą. Kadangi „R.“ ir T. juos išbudino, jie sėdėjo lovose ir kalbėjosi. Kambaryje degė šviesa. Ji kalbėjosi su G. V., kai atsikėlė „R.“ ir priėjęs prie G. pradėjo prie jo kibti žodžiais, jis G. rėkė į veidą: „tu žertva“ šaukė ant jo visokius necenzūrinius žodžius. G. nekreipė į „R.“ dėmesio, tiesiog toliau kalbėjosi su ja. Ji „R.i“ sakė, kad jis eitų miegoti ir nesikabinėtų prie žmonių. „R.“ buvo labai girtas. „R.“ pradėjo rankomis liesti G., jį pastumdamas, tokiu būdu jį provokavo, šaukė: „einam, išsiaiškinsime į lauką“. G. į jį nekreipė dėmesio, jam netgi nieko nesakė, tiesiog toliau bendravo su ja. Paskui „R.“ pradėjo G. stumdyti stipriau, tada prie jų atėjo T. ir „R.“ atstojo nuo G., lygiai taip pat pradėjo priekabiauti prie T.. „R.“ šaukė „ereliai, einam išsiaiškinti į lauką“. T. jam taip pat sakė, kad eitų miegoti ir atsikabintų. Tada iš gretimo kambario ar iš lauko prie jų atėjo A. B. ir T. Č., kurie taip pat buvo labai girti. G. su T. buvo išgėrę alkoholio, bet jie nebuvo tokie girti, kaip A. B., T. Č., „R.“, kurie jau buvo visiškai girti. Atėjus A. B. su T. Č. į kambarį, jie kartu su „R.“ pradėjo pulti G., jie trise G. apstojo ratu ir jį stumdė plūsdami. G. jiems sakė, kad jie ramintųsi, visi juos ramino. G. bandė nesileisti toliau į konfliktą su jais, tačiau jie trise pradėjo G. mušti, suduodami smūgius rankomis ir spardydami. T. pradėjo ginti G., juos traukė nuo G., kad šie jo nemuštų. Taip vaikinai tarpusavyje apsistumdė ir pasimušė, tai truko gal iki minutės. Kaip jie mušėsi, nurodyti detaliau negali. Paskui pamatė, kad kažkuris iš vaikinų, A. B. ar T. Č., atbėgo į kambarį su medine ilga lazda. Paskui jį atbėgo „(duomenys neskelbtini)“, tai yra L. R. . Vaikinas, kuris turėjo pagalį, tai yra A. B. ar T. Č., tiksliai negali pasakyti, tuo pagaliu pradėjo mušti, tiesiog daužyti G. ir T., jie abu stovėjo, o tuo pagaliu jiems smūgiavo. Kiti juos mušė smūgiuodami rankomis ir spardydami. Kiek, kuris ir kam įspyrė ar sudavė smūgių, nežino, buvo sumaištis, vyko muštynės. Ji jiems šaukė, kad baigtų muštis. Paskui vaikinai aprimo, nustojo muštis. T. nuėjo į tualetą, matė, kad jam kraujavo galva. G. sėdėjo ant lovos, jam kraujavo kairė ranka. A. B., T. Č., „R.“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nuėjo prie tualeto, kur buvo užsirakinęs T., ir tampydami tualeto duris, šūkavo, kad jam bus blogai ir liepė išeiti į kiemą, sakė, jeigu jis po 5 minučių neišeis į kiemą, tai sudegins jo automobilį. Ji atėjo prie tualeto ir juos visus keturis bandė nuo ten nuvaryti sakydama, kad jie pasitrauktų. Tada atsidarė tualeto durys, nes jie rakindami tualeto durų spynelę, tiesiog atrakino tas duris ir jos atsidarė, bet pro juos į tualetą užėjo ji ir užsidarė duris. Tualete buvo T., jam iš galvos bėgo kraujas, ji jam bandė šlapiu rankšluosčiu stabdyti kraujavimą. Jie kažkaip vėl atsidarė duris ir pradėjo vėl šaukti ant T., kad jeigu jis neišeis į lauką, tai sudegins jo automobilį. T. jiems nieko nesakė, o ji ant jų šaukė, kad jie dingtų nuo durų, kad ji nori į tualetą, kad jie uždarytų duris, tiesiog jiems melavo, kad jie atsitrauktų nuo tualeto ir atsikabintų nuo T.. Ji vėl užsidarė tualeto duris, bet po kokios minutės, jie vėl atidarė tualeto duris ir toliau šūkavo tą patį, kad T. bus blogai, jie grasino jam, kad sudegins jo automobilį. Matė, kad kažkuris iš vaikinų, jeigu gerai atsimena, tai T. Č., stovėjo užsimojęs rankoje laikomu baltos degtinės buteliu, nematė, ar jame dar buvo alkoholio, ar jis buvo užsimojęs su tuščiu buteliu. Jie šaukė T., kad šis eitų į lauką ir paskui jie visi išėjo į lauką. Tada ji T. paliko tualete, dar atėjo kažkurie iš vaikinų, bet nežino kurie, jie buvo atsikėlę tie, kurie miegojo, ar dar jie atėjo iš kito pastato, tada ji paliko T. su jais, o ji nuėjo į kambarį pas L. A. ir G.. Kai pamatė, kad jo kairė ranka yra lūžusi, nes matėsi atviras lūžis, ji pasakė, kad kviečia greitąją. Tada prie jos priėjo kažkoks vaikinas, kuris buvo tos šventės metu, bet jo vardo ir pavardės nežino, kuris jai šaukė, kad ji nieko nekviestų, o ji jam šaukė, kad kvies. Tas vaikinas piktai pasižiūrėjo į ją ir išėjo iš kambario. Tuo metu jau kažkuri iš merginų, buvusių tame pačiame kambaryje kvietė greitąją medicinos pagalbą. Paskui į kambarį atėjo R., A. B., T. Č., „(duomenys neskelbtini)‘, kuris kambaryje atsisėdo su praskelta akimi, tai jis jau buvo ramus, o tie trys šaukė, kad niekas nieko nematė, kad G. nukrito nuo laiptų. Pagrinde taip šūkavo visiems R.. Neužilgo atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kai atėjo medikai, tai jau kambaryje iš jaunimo beveik nieko nebebuvo, kažkur visi išsilakstė, bet dar kambaryje buvo R., T. Č., A. B., tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ buvo kitame kambaryje, jis nesirodė medikams. Kai G. medikai tvarstė ranką, tai priėjęs R. garsiai pasakė, kad kaip jis čia nuo tų laiptų nukrito, tada ji R. sakė, kad jis užsičiauptų, nes tuojau pats nukris nuo tų laiptų. Tada R. pradėjo ją tildyti, kad neišgirstų medikai. Greitoji medicinos pagalba išsivežė G. ir T.. Kažkaip didesnė dalis jaunimo išsiskirstė, kaip suprato išvažinėjo namo. Kažkas sakė, kad atvažiuos policija, tai kurį laiką R., T. Č., A. B. ir to „(duomenys neskelbtini)“ ji nematė, paskui jie grįžo atgal, kai ji jau buvo atsigulusi. Gulėjo, ji, L. A., N., R., dar buvo 3 - 4 panelės, o kitoje lovoje nuo senai miegojo dar trys vaikinai ar ir panelių buvo, ji nežino, jie nebuvo net atsikėlę. Kiek ji buvo tame kambaryje, tai jie toje lovoje visada miegojo. Kai atgal į kambarį atėjo R., T. Č., A. B., „(duomenys neskelbtini)“ su jais gal jau nebuvo, tai jie pradėjo klausinėti ar jau buvo atvažiavusi policija, jiems sakė, kad nebuvo. N. girtas visą laiką miegojo, jis buvo kažkuriuo metu nuo triukšmo pabudęs, bet būdams labai girtas jis nesusigaudė kas vyksta ir tuojau pat vėl užmigo. Galėjo būti apie 6 val., kai atvažiavo N. mama, tai jos ji su L. A. prašė, kad ji iš sodybos išvežtų R. ir A. B., nes T. Č. jau buvo kažkur dingęs. Bet R. apsimetė, kad eina miegoti, A. B. buvo su juo ir nesileido, kad juos išvežtų, jie tiesiog nenorėjo išvažiuoti su N. mama, sakė, kad jie čia ramiai miegos. Paskui kažkas pakvietė sodybos šeimininką, tai ji su L. A. prašė jo, kad išvarytų R. su A. B., nes jos tiesiog bijojo su jais pasilikti. R. buvo labai agresyvus, jis dar gulėdamas ginčijosi su sodybos šeimininku, tai šis jį ištempė iš lovos ir išvedė iš kambario. Juos susodino į N. mamos automobilį ir N. mama juos išvežė. Kaip suprato jų niekas nebuvo kvietęs į tą gimtadienį, jie patys atvažiavo ir dar girti sumušė kitus. Jie visi keturi tikrai neturėjo 18 metų, kaip žino, tai tas R. buvo jauniausias, jie visi buvo girti ir elgėsi iššaukiančiai, agresyviai, patys nei iš šio, nei iš to priekabiavo prie kitų. Kadangi matė, jog tie vaikinai yra agresyvus, ji jų bijo ir akistatose su jais dalyvauti atsisako (1 t., b.l. 138 - 139). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir pareiškė, kad kaltinamųjų veidų neprisimena, matė juos prieš metus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja kaltinamųjų veidus prisiminė geriau, žinojo jų pravardes, girdėjo, kaip juos vadino vakaro metu, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad „R.“ yra R. K., parodė, kad kiek ji prisimena, T. G. R. K. ar kitiems asmenims smūgių nesudavė.

Liudytoja L. K. pareiškė, kad ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. K. parodė, kad 2014 m. sausio 25 d., apie 1 val. jos draugę L. G. pakvietė jos pažįstamas M. P. atvažiuoti į jo draugo gimtadienį, kuris vyko (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai Laurą kvietė, ji buvo kartu. Taip pat buvo S. J., G. M. ir P. L., kuris jas ir nuvežė į sodybą. Į sodybą nuvyko apie 1 val. Ten buvo labai daug jaunimo. Iš ten buvusiųjų ji pažinojo R. Z.. Iš matymo jai pažįstami buvo V. P., L. G.. Net nežino, kurio iš vaikinų buvo gimtadienis. Kai nuvažiavo į sodybą, bendravo su šventėje buvusiu jaunimu. Kiek laiko ten buvo, pasakyti negali, bet iš sodybos išvažiavo paryčiais. Pradžioje viskas vyko sklandžiai. Paskui matė, kad kieme vieno automobilio langas buvo išdaužtas, tačiau koks ir kieno tai buvo automobilis ir kas išdaužė jo langą, ji nežino. Paskui ji su S. J., L. G., G. M. ir P. L. nuėjo į patalpas, kur visi ėjo miegoti. Matė, kad nakties metu kažkurie jaunuoliai išvažiavo. Kai nuėjo į patalpas, kiti asmenys jau ten miegojo, pamatė, kad antrame aukšte, bendroje patalpoje, kur buvo miegamos vietos, mušėsi keli jaunuoliai. Kas tokie mušėsi ji nežino, nes jų nepažinojo. Kas, ką ir dėl ko mušė ji nežino. Visi buvo pasimetę, kai kurie vaikinai stovėjo išsigandę ir nesikišo. Kas ir kam sudavė smūgius ji neįsidėmėjo. Jaunuolių, kurie tarpusavyje mušėsi, nei vardų, nei pavardžių nežino, ji juos tada matė pirmą kartą. Kaip mušėsi ji nežiūrėjo, tiesiog užėjo į patalpą, pamatė, kad mušasi jaunuoliai ir išėjo atgal į lauką. Po kažkiek laiko atėjo atgal į tą kambarį, niekas nebesimušė, vienam jaunuoliui buvo stipriai sužalota kažkuri ranka, jis gulėjo lovoje, jo ranka labai kraujavo. Ji iš L. G. mobilaus ryšio telefono paskambino numeriu 112 ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Matė, kad kitam vaikinui buvo praskelta galva. Praėjus apie pusei valandos atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai apžiūrėjo du sužalotus jaunuolius, kuriuos išvežė į ligoninę. Paskui atvažiavo to jaunuolio, kurio buvo gimtadienis, mama, atėjo sodybos šeimininkas ir išvarė tuos asmenis, kurie sumušė minėtus du jaunuolius. Kiek ji matė, išvarė apie keturis asmenis. Kaip jie išvyko iš sodybos nežino, ji tik girdėjo, kad jiems liepė išeiti. Nežino, nematė, ar jaunuolio, šventusio gimtadienį, mama kažką išvežė iš sodybos. Viskas nurimo, dalis jaunimo buvo jau išsiskirstę, jie dar kažkiek pabuvo, pasikalbėjo ir išvažiavo namo. Namo išvažiavo visi tie, kurie kartu ir atvažiavo. Kaip atrodė jai nepažįstami jaunuoliai ji nurodyti negali, nes jų neįsidėmėjo (2 t., b. l. 13). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja G. M. pareiškė, kad ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. M. parodė, kad 2014 m. sausio 25 d., apie 1 val. jos draugę L. G. pakvietė jos pažįstamas M. atvažiuoti į jo draugo gimtadienį, kuris vyko Kauno r. (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai Laurą kvietė, jos buvo kartu, taip pat buvo ir S. J., L. K. bei P. L., kuris ten jas ir nuvežė. Į sodybą nuvyko apie 1 val. Sodyboje buvo labai daug jaunimo, gal 20 – 30 asmenų. Iš ten buvusiųjų ji nieko nepažinojo, tačiau bendravo su daugeliu. Pradžioje viskas vyko sklandžiai. Kurią tiksliai valandą, neprisimena, ji su L. G. buvo lauke ir išgirdo kilusį didelį triukšmą miegamoje patalpoje. Jos abi užlipo į antrą aukštą, kur buvo bendros miegamos patalpos, ir matė, kad vienam iš jaunuolių praskelta galva, bėgo kraujas. Kitam jaunuoliui, buvo sužalota kažkuri ranka, jis sėdėjo ant lovos už jos susiėmęs. Kas tuos du jaunuolius sumušė ji nežino, pati nematė, tik girdėjo, kaip kiti kalbėjo, kad juos sumušė kažkoks jaunuolis iš Šančių pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kalbėjo, kad jie buvo keturiese, kitą iš jų keturių vadino „R.“, o dėl kitų dviejų ji nežino. Kurie tie keturi jaunuoliai iš Šančių buvo ji nežino, jų nepažįsta. Pamena, kad tas jaunuolis, kurį įvardijo „(duomenys neskelbtini)“ pravarde buvo šviesių plaukų ir dėvėjo mėlyną striukę. Kai jis mušėsi ji nematė. Kai atėję iš lauko pamatė, kad tie du jaunuoliai sužaloti, tai L. G. kvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri netrukus atvažiavo. Kol atvyko medikai ji visą laiką buvo toje didelėje miegamoje patalpoje, kur prieš tai vyko muštynės. Matė miegantį tik vieną jaunuolį, daugiau niekas nemiegojo, visi buvo atsikėlę. Dalis jaunimo ruošėsi išvažiuoti namo, kiti išėjo pėsti. Kartu buvo ir tie keturi jaunuoliai iš Šančių, ji atsimena „(duomenys neskelbtini)“ ir „R.“. Kaip suprato, konfliktas įvyko dėl nieko, gal kažkas kažką pasakė ir būdami girti susimušė. Atvykę medikai du sužalotus jaunulius išsivežė. Buvo atvažiavusi to jaunuolio, kurio buvo gimtadienis, mama, atėjo sodybos šeimininkas, jie varė iš sodybos tuos keturis jaunuolius iš Šančių, kurie sumušė kitus du jaunuolius. Vaikinai iš Šančių nenorėjo išeiti, sakė, kad negali grįžti namo, kažką kalbėjo apie tai, kad nežino, ką sakyti mamai, kodėl taip anksti grįš, jie visi keturi buvo girti. Jiems liepė važiuoti namo, jie sakė, kad niekur nevažiuos. Jai atrodo, kad du iš tų keturių jaunuolių namo išvežė šventusio gimtadienį vaikino mama, o kiti liko. Kurį laiką dar jie pabuvo sodyboje, nes P. L. buvo išgėręs alkoholio ir nenorėjo važiuoti, o vėliau ryte visi išvažiavo. Jiems išvažiuojant namo sodyboje liko tik keli jaunuoliai, tas, kurio buvo gimtadienis, ir dar keli jo draugai. Visi kiti jau buvo išvykę nakties metu arba paryčiais (2 t., b. l. 14 - 15). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir patvirtino, kad sodyboje ji matė L. R., o dėl kitų jaunuolių tiksliai neprisimena, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu atpažino ir R. K., nurodė, kad atpažinimo metu ji atpažino R. K., tai patvirtino, ar buvo atvykusi policija, ji nematė.

Liudytoja S. J. parodė, kad 2014 m. sausio 24 d., apie 00.00 – 01.00 val. ji buvo pas draugę L. G., kartu buvo jos draugas P. L., L. K. ir G. M.. Jie važiavo į miestą, kavinę. L. G. jos draugas M. pakvietė į gimtadienį, į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Jie ten nuvažiavo, ji nežinojo, kieno tai buvo gimtadienis, žinojo tik, kad kažkokio vaikino, jas nuvežė P. L.. Jiems nuvykus į sodybą apie 1 val. nakties, ten buvo apie 20 žmonių, vaikinų ir merginų, paskui atvažiavo ir daugiau. Sodyboje sutiko savo pažįstamų iš buvusios mokyklos. Pažinojo R. Z., G. V., Simoną, kurios pavardės nežino, kai kuriuos matė pirmą kartą. Kai jie atvažiavo, kaltinamųjų dar nebuvo, jie atvyko vėliau. Visi sodyboje buvę asmenys kaltinamuosius vadino boksininkais iš Šančių. Jų vardų ji nežino, bet pravardes girdėjo. Tai buvo „R.“, „(duomenys neskelbtini)“. A. B. mato teisiamojo posėdžio salėje, jį prisimena, ketvirto vaikino nežino. Atvažiavus į sodybą, visi sėdėjo, linksminosi, šoko, viskas vyko draugiškai, buvo daug pažįstamų. Iš pradžių jie visi buvo draugiški Po to išgirdo, kad kažkas atvažiavo, sakė: „o, čia jie, čia jie“. Išėjo į lauką, pažiūrėjo, galvojo, kad gal viskas bus gerai. Šie keturi vaikinai, kurie atvažiavo, buvo labai „šūstri“, tiek elgesiu, tiek kalbomis. Elgesys buvo iššaukiantis, kalbos buvo garsios.. Apie 4 val. ji nuėjo į kitą pastatą, kur viršuje buvo du miegamieji, miegoti. Mano, kad miegančių žmonių buvo abiejuose kambariuose, nors vieno kambario nematė, durys buvo uždarytos, bet šviesa degė. Ji su Pauliumi atsigulė miegoti. Atsibudo, kai ant jos krito vaikinas sužeista ranka. Jį mato salėje, tai buvo nukentėjusysis. Ji labai išsigando, jaunuolis buvo kruvinas, visur buvo kraujas, jis buvo susiėmęs ranką, šaukė iš skausmo, jam skaudėjo. Gal tai buvo ir pagalbos prašymas, nes jos draugė kvietė greitąją medicinos pagalbą. Vienas vaikinas, stovėjęs nugara į ją, laikė lazdą, mano, kad tai buvo T. Č.. Jis stovėjo su lazda rankoje, nieko nedarė. Galimai ta lazda buvo trenkta, tačiau to patvirtinti negali. Visi kambaryje garsiai šnekėjo apie tai, kodėl taip buvo padaryta. Keli vaikinai priekaištavo kaltinamiesiems, kodėl jie taip padarė. Buvo tikrai didelis triukšmas. Kaltinamieji dėl įvykio tikrai nesigailėjo, juos reikėjo per prievartą išvežti. Ji suprato, kad vaikinas su pagaliu trenkė tam vaikinui sužalota ranka. Ji nukentėjusiojo paklausė, kas nutiko, pakvietė Lotą, kad ji iškviestų greitąją, tačiau jos pačios jam nepadėjo, sėdėjo šalia, nežinojo, kaip padėti, buvo šokas. Lota kvietė greitąją, o ji sėdėjo šalia. Pati nematė, kad kas nors kam nors suduotų, tačiau matė, kad dar kitam vaikinui buvo praskelta galva, jis kraujavo. Kai ji atsikėlė, jis jau buvo kruvinas, ji negirdėjo, ar kas apie tai kalbėjo, neprisimena. Po to ji su P. L. nuėjo į automobilį miegoti ir net rytą nebuvo sugrįžusi į tas patalpas. Kažkas jai pasakė, kad buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Paryčiais penkiese, su tais asmenimis, su kuriais ir atvažiavo, jie išvyko iš sodybos. Kai su Pauliumi išėjo miegoti į automobilį, jos draugės liko viršuje. Paryčiais Paulius buvo nuėjęs į viršų jų pakviesti. Teisiamojo posėdžio salėje liudytoja atpažino „R.“, parodė į R. K., ir „(duomenys neskelbtini)“, parodė į L. R..

Liudytojas P. L. pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. L. parodė, kad 2014 m. sausio 25 d., apie 1 val. savo draugę S. J. su draugėmis L. G., L. K. ir G. M. savo automobiliu Mazda 6, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nuvežė į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą. Tikslaus sodybos adreso nežino. Ten vykti L. G. pakvietė kažkoks jos draugas. Merginos prašė ir jis jas nuvežė. Nuvykus į sodybą, joje buvo apie 15 jaunuolių ir merginų, kuriuos visus matė pirmą kartą. Vakaro metu visi draugiškai šventė, vėliau atvyko daugiau jaunuolių. Apie tai, kokie jaunuoliai, iš kur ir kada atvyko, jis nežino. Kadangi buvo atvykęs automobiliu, apie 3 val. jis kartu su S. J. nuėjo miegoti. Atsigulė toje bendroje patalpoje, kurioje buvo ir daugiau gulinčių asmenų, kiti persirenginėjo, ar ruošėsi miegoti. Jis buvo užmigęs, tačiau vėliau pabudo nuo triukšmo. Pramerkęs akis pamatė kambaryje degant šviesą ir mušantis jaunuolius. Kas ir su kuo mušėsi pasakyti negali. Tikrai buvo vienas jaunuolis, su kuriuo iš vakaro vartojo alkoholį ir kalbėjosi apie gyvenimą. Jis tam jaunuoliui pasakojo, kad dirbo užsienyje, užsidirbo pinigų, o šis šaipėsi ar stebėjosi, kam čia dirbti. Tiksliai pasakyti negali, bet jis kalbėjo tokiu „mandru“ žargonu, sakė, kam čia dirbti, galima ir kitaip užsidirbti pinigų. Tas vaikinas buvo labai jaunas. Jis buvo lieso kūno sudėjimo, apie 177 m. ūgio, trumpų, tamsokų plaukų, pailgo veido ir jį galėtų atpažinti. Šis jaunuolis tikrai buvo tarp tų jaunuolių, kurie mušėsi, tačiau kokius veiksmus jis darė nurodyti negali. Pabudęs pamatė besistumdančius ir besimušančius kelis jaunuolius, jų buvo apie 5 - 6, bet nurodyti, kas tokie ir kaip mušėsi negali. Akimirkai lyg triukšmas aprimo ir pamatė, kad vienas iš jaunuolių užgriuvo ant jų lovos, kur jis miegojo lovoje su S. J.. Tas jaunuolis susiėmė sau už kažkurios rankos. Tuo metu matė, kad vienas iš jaunuolių rankoje laiko pagalį, veiksmo nematė, bet iš bendro vaizdo, ką matė, suprato, kad tas jaunuolis su pagaliu trenkė tam jaunuoliui, kuris užgriuvo ant jų. Tada viskas nurimo. Ant jų užgriuvęs jaunuolis šaukė, kad jam skaudėjo ranką. Merginos iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Paskui jis su S. J. nuėjo miegoti į automobilį ir nematė, kada buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba ir kas vyko toliau. Ryte apie 8 val. išvažiavo. Kartu su juo išvažiavo tos pačios merginos, kurias ir buvo atvežęs. Jiems išvažiuojant dar kažkas iš jaunimo liko sodyboje (2 t., b. l. 22).

Liudytojas M. J. pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. J. parodė, kad 2014 m. sausio 24 d., vakare jis su savo broliu R. J. ir pusbroliu G. V. nuvažiavo į pusbrolio N. S. gimtadienio šventę, kuri vyko (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje „(duomenys neskelbtini)“. Ten savo gimtadienį šventė ir R. J., bet iš jo pusės svečių buvo tik jis ir G. V., o visi kiti svečiai buvo N. S. draugai. Atvykę į sodybą, ten jau rado N. S., ir jo draugus A. Š. bei E., kurio pavardės nežino. Vėliau susirinko daugiau svečių, iš kurių pažinojo R., kurio pavardės nežino, jis atvyko su savo seserimi ir drauge, kurių vardų nežino. Kiek vėliau atvyko dar penkios merginos, iš kurių žino tik vienos vardą, L.. Šventėje dalyvavo daug jaunimo, buvo apie 20 asmenų, bet visus kitus jis matė pirmą kartą. Pradžioje visi draugiškai leido laiką, šoko, maudėsi pirtyje, kai kurie vartojo alkoholį. Po 22 val. atvažiavo dar 4 ar 5 jaunuoliai, kurių vardų ir pavardžių nežino, bet kažkas sakė, kad vienas jų yra „(duomenys neskelbtini)“, kitas „R.“, kitas „(duomenys neskelbtini)“, o dar vieno vardas buvo T.. Kiek girdėjo, į juos kiti taip kreipėsi. Buvo atvažiavę dar 2 jo grupiokai, V. P. ir D. T., kurie buvo su savo draugais. Dar su jais buvo 6 vaikinai ir mergina, kuriuos jis žino iš matymo, tai M., kitas jaunuolis V., o kitų nežino nei vardų, nei pavardžių. Visi jie pabuvo iki 2 val., o paskui išvažiavo. Tuo metu G. V. dar sumuštas nebuvo. Viso vakaro metu jokių konfliktų jis nematė. Miegoti jis nuėjo apie 3 val., prieš tai jis su N. S. nuvedė paguldyti R. J., kuris buvo truputį padauginęs alkoholio. Kai jis nuėjo miegoti, tame pačiame kambaryje jau miegojo G. V., R. J., N. S., R. su savo drauge, miegojo ir daugiau jaunimo. Kai jis ėjo miegoti, nežino ar dar liko kažkas švęsti. Tame pačiame kambaryje, kur miegojo, vieni gulėjo, kiti dar negulėjo, tiesiog degė šviesa, kalbėjosi, o kiti jau miegojo. Jis atėjo, atsigulė ir užmigo. Kiek jis matė, tie, kurie bendravo, tarpusavyje kalbėjosi normaliai, nesipyko. Tiksliai neatsimena, bet, kai jis ėjo gulti, G. V. sėdėjo ant lovos, tikrai niekas nesipyko. Paskui jis užmigo ir jokio triukšmo negirdėjo. Atsikėlė apie 07.30 val., rado savo brolį R. J., N. S. ir merginos L. ir jos pussesere ar drauge, kurios vardo nežino, miegojo. Dar buvo gal kokios 4 merginos, kurios buvo jam matytos iš vakaro, bet jų vardų nežino. Paskui atsikėlė ir N. S., visi trys lauke rūkė ir tada jie papasakojo, kad G. V. ligoninėje, kad jį išvežė greitoji, nes jį sumušė, kad jam buvo trenkta pagaliu. Jam pasakojo tie, kurie dar buvo likę sodyboje, kad G. V. su pagaliu trenkė „R.“, „(duomenys neskelbtini)“ arba T.. Apie „(duomenys neskelbtini)“ jie nekalbėjo. Kai atsikėlė, šių vaikinų jau nebuvo. Apie 8 - 9 val. jis su broliu R. J. išvažiavo namo. Sodyboje liko tik N. S. su merginomis L. ir jos drauge, o prieš jiems išvažiuojant kažkas atvažiavo ir išsivežė tas keturias jam nepažįstamas merginas. Mano, kad, jam atsikėlus kitų vaikinų jau nebuvo. Jokių muštynių pats nematė. Nežino, kas, kaip ir už ką sumušė G. V.. Paskui girdėjo, kad buvo sumuštas dar vienas vaikinas, bet kas toks, jis nežino. Kaip vyko tos muštynės jis nematė, tuo metu miegojo ir nieko negirdėjo (1 t., b.l. 120 - 121). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pareiškė, kad muštynių nematė, tačiau visus kaltinamuosius atpažįsta, nors įvardyti jų vardais ar pravardėmis negali.

Liudytojas A. Š. pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. Š. parodė, kad 2014 m. sausio 24 d. vakare jį draugo N. S. mama kartu su T. G. nuvežė į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur jie šventė N. S. gimtadienį. Į sodybą jie atvyko pirmi, apie 17 val., o paskui atvažiavo N. S. pusbroliai R. ir M. J. bei jų pusbrolis G., kurio pavardės nežino. Vėliau atvyko R. J. su savo seserimi ir drauge Vaiva. Dar iš jam pažįstamų buvo D. O., A. O., M. P., L. ir R., kurių pavardžių nežino. Buvo dar daugiau jaunimo, bet kitus jis matė pirmą kartą ir jų nepažįsta. Jis N. S. sakė, kad šis skambintų mamai, kuri galėtų visus nekviestus asmenis išvaryti. N. S. pats nesmagiai jautėsi, kad prisirinko tiek daug nekviestų asmenų, bet jis sakė, kad gal nieko blogo nebus. N. S. yra lėtesnio būdo, geros širdies žmogus ir jam yra sunku kažkam prieštarauti. Vakaro metu jis alkoholio beveik nevartojo. Pradžioje viskas vyko sklandžiai, gražiai, visi normaliai bendravo. Vieni maudėsi kubile, kiti šoko, gėrė alkoholį. Daugiau visi bendravo grupėmis, nes buvo daug tarpusavyje nepažįstamų žmonių. Nakties metu atvyko automobiliais nepažįstami jaunuoliai, vėliau kai kurie išvažiavo, o kiti buvo likę. Kažkuriuo metu, eidamas pro kubilą, kur maudėsi dalis švenčiančiųjų, paslydo vienas jaunuolis, kurio vardo ir pavardės nežino, tačiau žino, kad jį visi vadino „(duomenys neskelbtini)“. Toje šventėje šį jaunuolį jis matė pirmą kartą. Būdamas išgėręs, jis paslydęs griūdamas susižalojo kairės rankos plaštaką, todėl jis nuvedė „(duomenys neskelbtini)“ į dušą, kad jis nusipraustų ranką, kuri kraujavo, paskui jam tą ranką sutvarstė. Tvarsčių jam davė jaunuolis, kuris buvo atvažiavęs automobiliu. Tada jis ir N. S. „(duomenys neskelbtini)“ nuvedė miegoti. N. S. taip pat liko miegoti. Ar tuo metu daugiau kas miegojo tame kambaryje, nematė. Nakties metu, laiko tiksliai nurodyti negali, atėjęs į kambarį, kur buvo lovos, jis pamatė, kad kambario gale ant lovos sėdi G., kuris buvo užsiėmęs už kairės rankos, jam stipriai bėgo kraujas. Tada jis merginoms L. ir R. liepė kviesti greitąją med. pagalbą. G. jis pervedė ant kitos lovos, padavė jam rankšluostį, nes labai kraujavo. G. sakė, kad jis susimušė su kažkokiais jaunuoliais, kurių nepažįsta. Kai jis iš lauko ėjo į kambarį, matė, kad laiptais žemyn iš kambario bėgo du jam nepažįstami jaunuoliai, jų vardų ir pavardžių nežino. Nepastebėjo, ar šie jaunuoliai kažką turėjo rankose. Kambaryje lovose daug kas gulėjo ir miegojo, o tuo metu, kai jis bandė padėti sužalotam G., visi miegoję kėlėsi ir ėjo iš kambario, visi išsilakstė. Matė, kad tuo metu atsikėlė ir iš to kambario susirinkę savo daiktus išėjo D. O., A. O., R. J., matė, kad išėjo kelios panelės. Viskas greitai vyko, todėl jis visko tiksliai neatsimena, juolab, kad jis tuo metu bandė suteikti pagalbą G.. Kas ir kaip sumušė G., jis nematė. Visą vakarą vyko konfliktai, kivirčai ar nesusipratimai, o kadangi jis buvo blaivus, tai vis bandė visus raminti, drausminti, o kai atėjo išgirdęs triukšmą miegamoje patalpoje, jau rado sumuštą G.. Neužilgo atvyko medikai, kurie sutvarstė G. ranką, jis padėjo jam nulipti laiptais, palydėjo į greitosios med. pagalbos automobilį ir tada pamatė dar vieną sumuštą jaunuolį, kuriam buvo praskelta galva. Šiam jaunuoliui jis sakė, kad ir jam reikia medikų pagalbos, todėl jis turi vykti su greitąja medicinos pagalba. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba, tai iš jaunimo mažai kas buvo likę. Matė, kad kambaryje miegojo N. S., gulėjo ar miegojo R. J., bet vėliau jis su broliu taip pat dingo, dar matė jam nepažįstamas merginas, kurios kalbėjosi su R. ir L.. Jis nuėjo pas šeimininką į kiemą, abu nuėjo į pirtį ir kalbėjosi apie tai, kas čia vyksta, kad susimušė, pridarė nesąmonių. Sodybos šeimininkas paskambino N. S. mamai, kuri atvažiavo apie 6 val. ryto. N. S. ji neprikėlė. Atsikėlė T. G., kuris paskui išvažiavo su N. S. mama ir ji dar išvežė du ar tris vaikinus, kurių jis nepažįsta. Išvežė „(duomenys neskelbtini)“, kitus du jaunuolius, kuriuos jis matė primą kartą ir jie labai spyriojosi, nenorėjo išvažiuoti, bet paskui kažkaip jie išvažiavo su N. S. mama. Juos išvarė sodybos šeimininkas. Tada sodyboje liko jis, N. S. ir merginos, L., R. ir dar keturios, kurios miegojo. Jos atsikėlė vėliau ryte, gal apie 11 val., kažką išsikvietė ir atvažiavęs automobilis jas visas keturias išsivežė. Kas tos merginos, jis nežino, jų nepažįsta. Atvykusi N. S. mama išvežė jį, R. su L., bei patį N. S.. Jis jokių muštynių nematė. Taip pat nematė kaip buvo sumuštas T. G., kuris pats visą vakarą girtas visokias nesąmones darė ir prie visų kabinėjosi. Kažkuriuo metu T. G. buvo užsidaręs tualete ir ilgai ten sėdėjo, tikriausiai buvo išsigandęs. Iš tualeto išėjo, kai atvyko medikai ir jis liepė T. G. vykti su medikais. Jokio R. K. jis nepažįsta, gimtadienio šventėje R. K. nematė. Taip pat nežino ir nepažįsta, ką tokius iš sodybos ryte išvežė atvykusi N. S. mama. Su juo tikrai išvažiavo T. G. ir dar du ar trys jaunuoliai, kurių jis nepažįsta (2 t., b.l. 3 – 4, 5). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad posėdžių salėje esančius vaikinus pažįsta iš matymo, atpažino kaltinamąjį R. K., tačiau, ar jie buvo įvykių metu, neprisimena.

Liudytoja L. S. parodė, kad 2014 m. sausio 24 d. d. buvo jos sūnaus N. S., kuriam sukako 18 metų, ir jo pusbrolio R. J. gimtadieniai, kuriuos jie šventė sodyboje (duomenys neskelbtini). Apie 18 val. ji nuvežė sūnų su draugais į sodybą ir ten paliko, sodyboje tuo metu buvo apie 10 vaikinų, ji juos iš matymo pažinojo, buvo R. J., grupiokai, A. Š., vėliau susirinko apie dvidešimt žmonių. Ji juos palikusi išvažiavo. Apie 04.30 val. jai paskambino sodybos šeimininkas ir pasakė, kad ji turi atvykti pasiimti sūnų, kadangi įvyko muštynės, du išvežė į ligoninę. Jai nuvykus, rado jaunuolius miegančius, jos sūnus N. S. taip pat dar miegojo. Ji norėjo prikelti sūnų, tačiau gimtadienio šventėje buvusios merginos pasakė, kad reikia išvežti A. B. ir R. K., nes gali blogai baigtis, per juos įvyko konfliktas, gali būti dar blogiau. A. B. ir R. K. nemiegojo, gulėjo. Sodybos šeimininkas jai pasakė, kad du jaunuolius jau išvežė greitoji medicinos pagalba. Nurodyti jaunuoliai nesutiko važiuoti namo, sakė, kad nori jie dar pamiegoti. Tuomet ji pakvietė sodybos šeimininką, jie dviese įsodino minėtus jaunuolius į jos automobilį ir ji juos išvežė. Be tų jaunuolių, jos automobilio priekinėje sėdynėje su ja važiavo jaunuolis, vadinamas „(duomenys neskelbtini)“, kurio ranka buvo supjaustyta į kubilą. Automobilio gale sėdėjo A. B., R. K. ir T. G.. L. R. iš sodybos jos automobiliu nevažiavo, jį ikiteisminio tyrimo metu ji buvo sumaišiusi su vaikinu pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojant automobiliu, viskas buvo gerai, juos paleido Šančiuose. Jaunuoliai nepasirodė labai girti, negriuvinėjo. Vėliau grįžęs sūnus jai papasakojo, kad kažkas trenkė malka G. V. į alkūnę, kas trenkė ji nežino.

Liudytojas E. M. parodė, kad galimai 2014 m. sausio 24 d. jis L. S. išnuomojo jo žmonai priklausančią sodybą „Ilgas kiemas“, kur turėjo būti švenčiamas L. S. sūnaus gimtadienis. Į gimtadienio šventę susirinko apie 15 – 20 žmonių, vaikinų ir merginų. Kadangi ten yra ir pirtelė, kubilas, tvenkinys, jis ten nuolatos buvo, prižiūrėjo, kad kas nors nenutiktų. Jaunuoliai maudėsi kubile, šventė, nuėjo miegoti apie 3 – 4 val. Naktį, apie 4 valandą, jam miegant, paskambino jo uošvienė, gyvenanti sodyboje pirmajame aukšte, kuri nurodė, kad sodyboje įvyko muštynės. Jis apsirengė, nuėjo į sodybą, pamatė, kad kambaryje buvo netvarkinga, išmėtyta patalynė. Dalis vaikinų jau buvo nurimę, dalis miegojo. Jis liepė jaunuoliams skirstytis, paskambino vaikino, kurio gimtadienis buvo švenčiamas, mamai ir pasakė išsivežti vaikus, nes kilo didelis triukšmas, įvyko muštynės. Ji greitai atvyko ir jaunuolius išsivežė. Buvo atvykusi greitoji med. pagalba, policija. Liudytojas pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. M. parodė, kad 2014 m. sausio 24 d. vakare jam priklausanti sodyba (duomenys neskelbtini) buvo išnuomota gimtadienį švenčiančiam jaunuoliui, kurio vardo ir pavardės nežino. Sodybos nuomos sutartis buvo sudaryta su to jaunuolio mama L. S.. Vakare į sodybą susirinko apie 20 jaunuolių, buvo ir merginų. Jis laikas nuo laiko prižiūrėjo sodyboje buvusius jaunuolius, pradžioje viskas buvo gerai, jie maudėsi kubile, pirtyje, šventė, kaip ir visi. Nakties metu, apie 4 val., jis išgirdo, kad sodyboje kilo triukšmas ir atėjo pasižiūrėti. Atėjęs į sodybą, jis rado miegamas patalpas visas suveltas, ant grindų matėsi kraujas. Iš karto skambino sodybą nuomojusiai L. S., kuri labai greitai atvažiavo. Kai jis atėjo, jau jokių muštynių nevyko, tik buvo didelis judesys ir triukšmas. Jis pamatė, kad iš sodybos išvažinėjo greitoji medicinos pagalba, kurią sustabdęs paklausė, kas atsitiko. Jam pasakė, kad veža du sužalotus jaunuolius. Tada jis nuėjo į sodybą. Muštynių jis nematė ir kas su kuo mušėsi nematė, nežino, dėl ko jaunimas susimušė. Atėjęs rado keletą agresyvių išgėrusių jaunuolių. Jų elgesys buvo labai keistas, nes jie elgėsi impulsyviai ir „šustrai“. Vienas šviesus jaunuolis buvo ramesnis, jo ranka buvo subintuota, o kiti du buvo labai agresyvūs. Su atvažiavusia L. S. griežtai reikalavo, kad šie jaunuoliai išvažiuotų ir paliktų sodybą, jie tam intensyviai priešinosi. Jie tiesiog šaukė, kad nori čia likti, kad namo nevažiuos. Jis reikalavo išvažiuoti ir sakė, kad, jei neišveš jų L. S., tai išveš policija, kurią jis iškvies. Netgi merginos prašė, kad tuos jaunuolius išvežtų, nes jie savo elgesiu trukdė ir kitiems. Mano, kad merginos jų bijojo, nes jie atrodė neprognozuojami. Merginos jam sakė, kad šie jaunuoliai, kurie priešinosi ir nenorėjo išvažiuoti, sumušė tuos jaunuolius, kuriuos į ligoninę išvežė greitoji medicinos pagalba, tačiau jis pats to nematė. Galiausiai jis tuos jaunuolius jėga įgrūdo į L. S. automobilį ir ji juos išvežė. Ji išvežė apie keturis jaunuolius, kurių nei vardų, nei pavardžių jis nežino (1 t., b. l. 97). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad sodyboje po įvykio matė ant grindų kraują. Kuriuos jaunuolius pasodino į L. S. automobilį, jis neprisimena, tačiau merginos nurodė, kad tie vaikinai į sodybą atvyko nekviesti ir prašė juos greičiau išvežti, nes jų bijo, jie gali vėl triukšmauti.

Liudytojas E. R. parodė, kad 2014 m. sausio 24 d. jis buvo savo draugo N. S. gimtadienyje, vykusiame (duomenys neskelbtini) sodyboje. Apie 19 val. N. mama jį, A. Š., Fedotovą ir N. atvežė į sodybą, jiems atvykus buvo tik sodybos šeimininkas. Jie padėjo N. S. ruoštis gimtadieniui. Vėliau pradėjo rinktis svečiai, apie pusę svečių jis pažinojo, kitų – nepažinojo. Šventės metu visi šventė, išgėrinėjo. Kadangi jis alkoholio nevartojo, jis buvo pirtyje, salėje, o apie 22 – 23 val. jis nuėjo miegoti į kito pastato antrame aukšte buvusį kambarį. Apie 2 val. nakties jis prabudo, nes į kambarį pradėjo rinktis žmonės, jie pasišnekučiavo. Kadangi buvo triukšmas, jis su Gyčiu nuėjo miegoti į automobilį, tačiau ten buvo šalta, todėl jis vienas sugrįžo. Kambaryje degė šviesa, kažkas miegojo. Jis nuėjo miegoti į mažesnįjį kambarį Apie 3 val. jis išgirdo, kaip kažkas didesniajame kambaryje pradėjo šūkauti, rėkauti, pyktis, kas, jis nematė. Išėjęs iš kambario jis pamatė, kaip keli vaikinai, kurių jis nepažinojo, stovėjo apstoję vieną vaikiną. Jam susidarė įspūdis, kad tie vaikinai kabinasi prie to vieno vaikino. Tai pamatęs, jis grįžo į savo kambarėlį, nes nenorėjo kištis. Vėliau matė, kaip vienas vaikinas ėjo į tualetą, jis buvo kruvinas, buvo praskelta jo galva. Tuomet jis įėjo į didesnįjį kambarį pažiūrėti, kas vyko, ir ten pamatė vaikiną, užsidengusį kruviną ranką, jis buvo kažką ant žaizdos užsidėjęs. Vaikinas sakė, kad jam turbūt lūžo ranka. Merginos supanikavo, iškvietė greitąją med. pagalbą. Jam paklausus kambaryje buvusių žmonių, kas įvyko, merginos pasakė, kad kažkas vaikiną susimušė. Tada iš tualeto išėjo vaikinas, kuris laikė kažką prisidėjęs prie galvos, gal tai buvo tualetinis popierius. Neprisimena, ar šį vaikiną išvežė greitoji. Žino, kad su medikais tikrai išvažiavo vaikinas sužeista ranka, ar kitą sužeistą vaikiną išvežė jis neprisimena. Po kurio laiko atvyko N. S. mama, ji kuri klausinėjo, kas atsitiko, mano, kad apie muštynes jai pasakė galimai sodybos šeimininkas. Ji pasiaiškino, kas įvyko ir išvežė du aršiausius jaunuolius. Likę vaikinai elgėsi ramiai, sodyboje liko apie dešimt žmonių. Tada visi nuėjo miegoti. Parodė, kad jis į konfliktą nesikišo, nes galėjo pats nukentėti, nurodė, kad po tų kruvinų rankų, greitosios pagalbos išvažiavimo, jis jautėsi sunerimęs, jis nebuvo pripratęs prie tokių vaizdų, nuotaika buvo sugadinta.

Liudytoja L. A. parodė, kad 2014 m. sausio 25 d. ji buvo N. S. gimtadienio šventėje (duomenys neskelbtini). Ji atvažiavo apie 22 val. su savo pussesere R. Z., jas atvežė pusseserės kaimynė. Kai atvažiavo buvo apie 10 – 15 žmonių, tai buvo vaikinai ir merginos, ji juos visus iš matymo pažinojo. Kai jos atvyko, šventė jau buvo prasidėjusi. Kurį laiką įvykių nebuvo, tačiau tada atvažiavo nekviesti žmonės, juos gal bijojo išvaryti, visų ji neprisimena, tačiau visi keturi kaltinamieji ten tikrai buvo. Liudytoja pareiškė, kad ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. A. parodė, kad 2014 m. sausio 24 d., apie 21.30 val., ji su pussesere R. Z. atvyko į N. S. gimtadienio šventę, kuri vyko (duomenys neskelbtini) sodyboje. Joms atvykus sodyboje buvo N. S. ir apie 15 jo draugų, kelis iš matymo ji pažinojo. Apie vidurnaktį į sodybą atvažiavo nekviestų jaunuolių ir merginų. Vieni atvažiuodavo, kiti, kiek pabuvę, išvažiuodavo. Niekas nežinojo, kas juos kvietė. Tarp atvykusių buvo šešių asmenų grupė iš Šančių, 15-17 metų amžiaus. Ji juos buvo mačiusi anksčiau per Naujųjų Metų šventę, kuri vyko Zatyšiuose, jie tada taip pat buvo sukėlę muštynes. Tarp jų buvo jaunuolis vardu „R.“, A. B., kuris po Naujų Metų šventės ją buvo kvietęs „Facebook“ draugauti. Neprašyti svečiai kartu su visais vaišinosi maistu, alkoholiu, šoko ir linksminosi. Apie 3 val. nakties ji su pussesere R. Z. nuėjo miegoti sodyboje įrengtose miegamose vietose. Lovose jau buvo miegančių, bet kas tokie miegojo, pasakyti negali. Ji su R. Z. atsigulė į vieną lovą. Po kokio pusvalandžio atėjo „R.“, tai R. K., ir nuo jų paėmė antklodę. Jos su R. Z. prieštaravo, bet jis jų neklausė ir antklodę pasiėmė. Tada atsirado jaunuolis, vardu T., ir jis susiginčijo su „R.“, kuris puolė su juo muštis. Jiems besimušant, atbėgo dar du jaunuoliai ir kartu su „R.“ trise mušė T., spardė, mušė rankomis ir tuo, kas pakliuvo po ranka. Kas, kiek ir kokių smūgių sudavė, ji nematė, nes jai buvo baisu ir ji stovėjo nusisukusi prie laiptų. Laiptais į viršų lipo vis daugiau paauglių ir jie rankose nešėsi pagalius. Paaugliai, jų tarpe ir „R.“ su A. B., mušė T. ir, kai jam pasidarė blogai ar kai jį baigė mušti, jis su R. Z. užsidarė vonioje ir užsirakino. Kaip vėliau jai sakė R. Z., tie paaugliai beldė į vonios duris, grasino, kad, jei jie neišeis, pradurs padangas ir išdaužys T. automobiliui stiklus. Po to minėti asmenys be priežasties prisikabino prie G. V., rėkė ant jo, o vėliau pastūmė ir pradėjo mušti. Tarp jų buvo „R.“ ir A. B.. Mušė ant lovos. Smūgių buvo daug. Mušė rankomis, kojomis ir pagaliais. G. jiems aktyviai nesipriešino, bet buvo rankomis užsidengęs galvą. Paskui G. ėmė stipriai kraujuoti, todėl jo daugiau nemušė. R. Z. buvo paėmusi telefoną, bet kviesti policiją kažkas neleido. Kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tada visi kažkur dingo, gal galvojo, kad su greitąja medicinos pagalba atvažiuos ir policija, todėl pasislėpė. Atvykusi greitoji išvežė G. ir T.. Kai išvažiavo greitoji medicinos pagalba, iš kažkur pasirodė visi kiti. „R.“ su A. B. nuėjo miegoti į kambarį, kur vyko muštynės. Ji eiti miegoti bijojo. Atvažiavo N. S. mama ir jėga išvežė „R.“ su A. B.. Vėliau atvažiavusi išvežė ir juos likusius (1 t., b.l. 148 - 149, 2 t., b.l. 2). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir patvirtino, kad įvykių metu sodyboje matė visus keturis kaltinamuosius.

Liudytojas R. J., kuris išvykęs į užsienį ir todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju parodė, kad 2014 m. sausio 24 d., apie 18.30 val. jį mama nuvežė į draugo N. S. gimtadienį, kuris vyko sodyboje (duomenys neskelbtini). Kartu su juo ten nuvyko jo draugė V. V. ir T. G.. Kai nuvyko į sodybą, ten jau buvo N. S., R. J. su broliu M. J., G. V., A. Š.. Paskui atvažiavo dar daugiau jaunimo, iš kurių pažinojo D. O., M. P., M. P.. Paskui susirinko dar daugiau jaunimo, bet kitų asmenų vardų ir pavardžių jis nežino. Vakarėlyje taip pat buvo merginų, bet jų nepažinojo. Jis nežino, ką buvo kvietęs N. S., bet visus tuos, kuriuos jis pažinojo ir įvardijo, N. S. buvo kvietęs, o kitų niekas nekvietė. Kodėl jie nekviesti atvažiavo į vakarėlį pas N. S. ir kas juos kvietė, jis nežino. Niekas iš vakarėlio tų nekviestų asmenų nevarė, N. S. jiems nieko taip pat nesakė. Jie tiesiog atvyko į sodybą, prisijungė prie visų ir kartu šventė. Kiek buvo nekviestų jaunuolių, jis nežino. Iš pradžių viskas vyko draugiškai, tačiau buvo, kad vieni nepažįstami jaunuoliai konfliktavo su kitais, jis juos skyrė. Tuos kilusius „kipišus“ ramino jis, N. S. ir dar kažkoks aukštas vaikinukas. Tokių konfliktų kilo pora, dėl panelių, kurių vardų ir pavardžių nežino. Iš vakarėlyje buvusių panelių jis žinojo L. ir jos pusseserę, kurios vardo, kaip ir abiejų merginų pavardžių nežino. Galimai apie 4 val. jis su V. V. nuėjo miegoti į kitą pastatą, kur jau miegojo M. J. ir D. O.. Kur buvo N. S., jis nežino, gal dar šventė. Daug kas jau buvo išvažiavę, o kiti dar šventė. Galimai apie 04.30 val. jis pabudo ir išėjo į kiemą. Prie antro aukšto durų stovėjo A. Š. ir G. V., kuris buvo susiėmęs už kairės rankos. Jis neklausinėjo, kas jam yra, tiesiog išėjo į kiemą. Kieme A. K. telefonu skambino savo mamai, kad ši atvažiuotų jo paimti. Paskui atėjo į kiemą V. V., kuri iš jo telefono paskambino jo mamai ir paprašė, kad atvažiuotų pasiimti. Kiekvienas kvietėsi tėvus, kad atvažiuotų pasiimti, nes kažkas pasakė, kad atvažiuoja policija, dėl ko policija atvažiuoja neklausinėjo ir nežino. Į namą, kur šventė, nuėjo atsigerti. Būdamas vienas, ten dar valgė daržovių. Paskui pas jį atėjo G. S., kuris paprašė, kad jam padėtų aptvarkyti patalpas, kuriose šventė. Jie dviese surinko šiukšles ir tada jau atvažiavo jo mama. Jis iš miegamų patalpų pasiėmė savo daiktus. Kai nuėjo pasiimti savo daiktų, matė, kad ten dar buvo žmonių, bet kas tokie buvo ir ką veikė, jis nežino. Jo mama namo parvežė ir G. S. bei V. V.. Kada, kas ir ką sumušė bei išvežė į ligoninę, jis nematė ir nieko apie tai nežino (1 t., b. l. 116 - 117).

2014-01-25 protokolas – pareiškimas patvirtina, kad G. V. kreipėsi į policiją ir nurodė, kad 2014 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje švenčiant gimtadienį jį sumušė į gimtadienį nekviesti atvykę keturi jaunuoliai (1 t., b.l. 1).

2014-08-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis G. V. atpažino „R.“, apie kurį davė parodymus apklausos metu, kuris yra R. K. (1 t., b.l. 74 – 76).

2014-01-25 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini), pateikta įvykio vietos schema ir fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b. l. 10 - 19).

2014-08-05 daiktų ir objektų atpažinti protokolas patvirtina, kad T. Č. atpažino iš įvykio vietos 2014-01-25 (duomenys neskelbtini) sodyboje paimtus katino formos statulėlę ir medinę kočiotuvę lyginimui ir parodė, kad mušėsi su medine kočiotuve lyginimui, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b. l. 21 -23).

2014-08-14 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta ir aprašyta medinė kočiotuvė lyginimui, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b. l. 26 - 27).

2014-04-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G232/14(02) patvirtina, kad T. G. konstatuota muštinė žaizda galvoje, poodinės kraujosruvos dešinės ausies srityje, odos nubrozdinimas dešinės ausies srityje, nosies sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2014 01 25, ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nosies kaulų lūžimas nepatvirtintas objektyviais duomenimis ir vertinant sveikatos sutrikdymo mastą domėn neimamas (1 t., b. l. 40).

2014-03-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G421/14(02) patvirtina, kad G. V. konstatuota žaizda kairės alkūnės srityje, atviras skeveldrinis kairio alkūnkaulio lūžis, kairio stipinkaulio galvutės panirimas. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2014 01 25. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl atviro skeveldrinio kairio alkūnkaulio lūžio, kairio stipinkaulio galvutės panirimo G. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 47 - 48).

2014-08-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis G. V. atpažino R. K. kaip asmenį, 2014-01-25 (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, vadinamą R., kuris nakties metu pradėjo konfliktuoti kibdamas prie jo, jam gulinčiam spyrė į kairį šoną, siūlė atjungti iš vieno smūgio, sudavė smūgius T. G., kai šis pargriuvo, smogė jam ir pataikė vieną smūgį į ranką ir į kaktą, ir kuris mušėsi kartu su T. Č. ir jaunuoliu pravarde „(duomenys neskelbtini)“, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b.l. 74 – 76).

2014-09-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis G. V. atpažino „(duomenys neskelbtini)“, apie kurį davė parodymus apklausos metu, kuris yra L. R. ir kuris 2014-01-25 (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje kartu su T. Č. ir R. jį mušė, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b. l. 77 – 79).

2014-01-25 prašymas patvirtina, kad T. G. kreipėsi į policiją ir nurodė, kad šventė draugo gimtadienį (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, kurdu vaikinai jį mušė, o trečiasis smogė jam lazda iš už nugaros (1 t., b.l. 80).

2014-09-25 asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis T. G. atpažino asmenį savo apklausoje nurodytą pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris pasivadino L. R. kaip asmenį, 2014-01-25 sumušusį jį kartu su kitais, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b. l. 89 - 92).

2014-10-09 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis T. G. atpažino „R.“, apie kurį davė parodymus apklausos metu, kuris yra R. K. kuris 2014-01-25 (duomenys neskelbtini). esančioje sodyboje kibo prie G. V. ir jo, sukeldamas muštynes ir kuris smogė jam stiprų smūgį į dešinį žandikaulį, o tada jį puolė mušti jis ir jo draugai, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b. l. 93 - 95).

2014-10-09 asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad liudytoja L. S. atpažino savo apklausoje nurodytą asmenį sužalota ranka, kurį parvežė iš sodybos į Kauno miestą kartu su kitais, kuris pasivadino L. R., pateikta fotolentelė su nuotraukomis (1 t. b. l. 108 - 111).

2014-10-09 asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad liudytoja L. S. atpažino „R.“, apie kurį davė parodymus apklausos metu, kuris yra R. K. ir kurį ji parvežė iš sodybos į Kauno miestą kartu su kitais, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b. l. 112 - 115).

2014-09-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytoja R. Z. atpažino „R.“, kaip panašų į asmenį, apie kurį davė parodymus apklausos metu, kuris yra R. K., pateikta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b. l. 140 - 142).

2014-09-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytoja G. M. atpažino “(duomenys neskelbtini)“, apie kurį davė parodymus apklausos metu, kuris yra L. R., pateikta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b. l. 143 - 145).

2014-10-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytoja G. M. atpažino „R.“, apie kurį davė parodymus apklausos metu, kuris yra R. K., pateikta fotolentelė su nuotraukomis (2 t., b. l. 16 - 18).

2014-10-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytoja G. M. atpažino “(duomenys neskelbtini)“, apie kurį davė parodymus apklausos metu, kuris yra L. R., pateikta fotolentelė su nuotraukomis (2 t., b. l. 19 - 21).

2014-10-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytojas P. L. atpažino jaunuolį apie kurį davė parodymus apklausos metu, kad su juo kalbėjosi vartodamas alkoholį ir kurį matė tarp besimušančiųjų, kuris yra R. K., pateikta fotolentelė su nuotraukomis (2 t., b. l. 25 - 27).

2014-10-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytoja S. J. atpažino „(duomenys neskelbtini)“, apie kurį davė parodymus apklausos metu, kuris yra L. R., pateikta fotolentelė su nuotraukomis (2 t., b. l. 30 - 32).

2014-10-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytoja S. J. atpažino „R.“, apie kurį davė parodymus apklausos metu, kuris yra R. K., pateikta fotolentelė su nuotraukomis (2 t., b. l. 33 - 35).

2014-02-28 akistatos tarp liudytojo G. V. ir įtariamojo T. Č. protokole užfiksuota, kad akistatos metu G. V. parodė, jog jis susimušė su „R.“, tada atėjo T. Č. ir vieną kartą trenkė jam su malka į alkūnę. Daugiau niekas jo nemušė. Muštynės kilo dėl to, kad prie jo prikibo „R.“, nes jam nepatiko, kad jis juokėsi, ir spyrė jam į šoną. „R.“ siūlė jį sumušti, pradėjo gąsdinti. Tada jį užsistojo T. G., prie kurio pradėjo kibti „R.“, jam siūlė eiti su juo į lauką išsiaiškinti. T. G. niekur nėjo, „R.“ trumpam, gal porai minučių, išėjo ir vėl atėjęs trenkė T. G. į veidą. Prie jų prisijungė vaikinas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“ ir T. Č.. Tiesiog jie abu aplinkui strikinėjo bandydami suduoti. Paskui T. Č. išbėgo iš kambario ir grįžęs atgal rankoje laikomu pagaliu jam trenkė į kairę alkūnę, jis nuo smūgio dengėsi pakeldamas ranką. Įtariamasis T. Č. parodė, kad G. V. parodymus girdėjo, suprato, su jais sutiko iš dalies. Parodė, kad, kai jis atėjo į kambarį, vyko sambrūzdis, daug žmonių maišėsi vienas šalia kito. Jis tada išėjo iš kambario, nuėjo į pirmą aukštą ir nuo palangės pasiėmė tenai buvusį pagalį ir grįžo atgal į kambarį, kur dar vyko muštynės. Matė, kad G. V. trenkė į veidą „R.i“ ar kažkam kitam. Tada jis, pasiimtu pagaliu norėjo juos išskirti, bet G. V., gal susimaišęs nuo to sambrūzdžio, norėjo jam trenkti, nes iš rankos smūgiavo šalia veido, o jis pasitraukė. Tada jis trenkė G. V. vieną kartą per rankas atsineštu pagaliu. Trenkė pagaliu vieną kartą per ranką, nenorėdamas sužaloti. Tada muštynės baigėsi. Dėl ko jos kilo, nežino, tačiau, kai jis įėjo į kambarį, muštynės jau vyko, kas, su kuo ir kaip mušėsi nurodyti negali. Trenkus G. V., prie T. Č. prišoko T. G. ir jis išsigandęs jam vieną kartą trenkė pagaliu. Tuo muštynės ir baigėsi. Akistatos metu nukentėjusiojo G. V. atstovė advokatė L. K. klausė įtariamojo T. Č., ar G. V. jį sužalojo? T. Č. atsakė, kad sužalojęs nebuvo. Taip pat advokatė L. K. klausė T. Č., į kurią vietą jis trenkė G. V. atsinešta malka. T. Č. atsakė, kad trenkė į kairės rankos alkūnę (2 t., b.l. 113 – 115).

2014-05-23 Kauno Šančių vidurinės mokyklos charakteristikoje T. Č. apibūdinamas kaip nedaug bendraujantis su bendraamžiais, be pateisinamos priežasties praleidinėjantis pamokas, mokosi pagal savarankiško ugdymo programą (2 t., b.l. 121).

2014-05-27 Kauno Šančių vidurinės mokyklos charakteristikoje A. B. apibūdinamas kaip prastai lankantis mokyklą, retai atvykdavęs į pirmąsias pamokas, teisindavosi pramiegojęs, jam trūko pastangų ir motyvacijos užduotį atlikti nuosekliai įsigilinus,, o dažnai ir noro savarankiškai pasimokyti ir laiku atsiskaityti, jis išvyko mokytis į jaunimo mokyklą (2 t., b.l. 123).

2014-09-19 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės policijos nuovados pranešimas dėl informacijos patvirtina, kad L. R. nuo 2013-10-22 už įvairius administracinius teisės pažeidimus buvo įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą, sulaukus jo pilnametystės iš šios apskaitos išbrauktas (3 t., b.l. 95).

2014-10-23 Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis A. B. baustas administracine tvarka 2013-09-30 pagal (duomenys neskelbtini) str. 5 d. už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje ir 2014-03-31 pagal ATPK 44 str. 2 d. už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (4 t., b.l. 15 – 16).

2014-10-23 Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis R. K. baustas administracine tvarka 2014-04-22 pagal ATPK 44 str. 2 d. už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (4 t., b.l. 17).

2014-10-23 Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis T. Č. baustas administracine tvarka 2014-04-18 pagal ATPK 44 str. 2 d. už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ir 2014-05-25 pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje (4 t., b.l. 18 – 19).

2014-10-23 Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis L. R. baustas administracine tvarka 2013-04-08 pagal ATPK 50 str. už smulkią vagystę, 2013-06-20 pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 123 str. 1, 2 ir 5 d. bei 124(1) str. 7 d. už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę vairavo neįregistruotą be valstybinių numerių , draudimo ir techninės apžiūros motociklą; 2013-11-21 ir 214-02-10 pagal ATPK 44 str. 2 d. už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, 2014-03-19 pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. už gyvenimą su negaliojančiu pasu; 2014-09-07 pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje (4 t., b.l. 21 – 23).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, dėl chuliganiškų paskatų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.

Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį ar svetimą turtą buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir panašiai.

Šio nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, kuri šiuo atveju buvo pažeista tiesiogiai ir per poveikį papildomam objektui – asmens sveikatai. Viešosios tvarkos pažeidimui būdinga neteisėtų, pasižyminčių ypatingu įžūlumu, veiksmų padarymas viešoje vietoje.

Šio nusikaltimo padarymo vieta yra kaimo turizmo sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Tai yra vieša vieta, kurioje būnant, asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai – kaltinamųjų įžūliu elgesiu demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, smurto vartojimas prieš nukentėjusiuosius, girdint aplinkiniams, viešoje vietoje yra viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė kitų asmenų šventę ir poilsį, demonstruodami savo jėgą, agresiją, nesiskaitydami su elementariomis moralės ir elgesio normomis, kuo ir pasireiškė jų chuliganiškos paskatos. Nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai kaltinamieji demonstravo viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis L. R. keletą kartų be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdžius, jį teko vesdinti, jam buvo paskirta nuobauda – areštas, teisiamųjų posėdžių metu kaltinamuosius nuolat reikėjo sudrausminti, , todėl už padarytą nusikalstamą veiką jie privalo atsakyti.

Nors kaltinamieji T. Č., A. B. iš esmės savo kaltę pripažino, o kaltinamieji R. K. ir L. R. savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau jų kaltę visiškai įrodo nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, iš dalies ir pačių kaltinamųjų parodymai.

Sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), yra poilsio vieta, vieša vieta, kuri yra nuomojama asmenims švęsti įvairias sukaktis, kitokia šventes su svečiais. Kaltinamieji T. Č., A. B., R. K. ir L. R. nekviesti atvyko į šią sodybą, nors gimtadienį švenčiantis N. S. nesutiko, kad jie atvažiuotų, kada atvažiuoti pasisiūlė A. B.. Nežiūrint to, kad savo gimtadienį nuomotoje sodyboje švenčiantis N. S. į savo šventę pakvietė paties norimus svečius ir nesutiko, kad kaltinamieji atvažiuotų, kaltinamieji A. B. ir su T. Č. vistiek atvažiavo į sodybą, maža to, jie pakvietė atvažiuoti ir L. R. ir R. K.. Nors kaltinamieji nurodė, kad N. S. pats leido jiems pasilikti, tačiau, kaip nurodė liudytojas A. Š., N. S. yra lėtesnio būdo ir geros širdies žmogus ir jam yra sunku kažkam prieštarauti. Šventėje dalyvavę asmenis buvo matę ir žinojo kaltinamuosius T. Č., A. B., R. K. ir L. R. kaip „Šančių boksininkus“, N. S. kaip ir kiti jo pakviesti asmenys tikėjosi, kad gal viskas baigsis gerai, atvykėliai elgėsi iššaukiančiai, tiek kalbomis tiek veiksmais buvo labai „šustri“, kalbėjo „mandru“ žargonu, tai patvirtino liudytojai R. J., S. J., A. Š., P. L.. Be to, liudytoja L. A. parodė, kad ji matė, kaip anksčiau Zatyšiuose švenčiant Naujųjų Metų šventę, tie patys vaikinai buvo sukėlę muštynes. Nuėję miegoti į kitą namą, kur kambaryje buvo kiti šventės dalyviai, kaltinamieji elgėsi demonstratyviai. Kaltinamasis R. K. pripažino, kad atėjęs atsigulė į lovą ir nutempė nuo merginų antklodę ir pats ja užsiklojo, tai patvirtino liudytoja R. Z., nuo kurios kaltinamasis tempė antklodę, ir greta buvusi liudytoja L. A.. Po to R. K. pareikalavo išjungti šviesą, nors kai kurie kambaryje buvę jaunuoliai bendravo. Kaltinamasis R. K. pripažino, kad jis pareikalavo išjungti šviesą, nes jis norėjo miegoti, šviesos neišjungus jis pats ją išjungė ir pareiškė, kad jei T. G. įjungs šviesą, kils konfliktas. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusieji. Nukentėjusiesiems nusijuokus, R. K. pamanė, kad juokiasi iš jo, puolė T. G., smogė jam kumščiu į galvą, jie susikibo, apsistumdė. Tada T. Č. nubėgęs paėmė medinį katiną ir kočiotuvę, ir atbėgęs smogė G. V. iš nugaros per ranką ir du kartus smogė T. G. per galvą. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusieji, kurie nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus. Nukentėjusysis G. V. parodė, kad jis kabaryje įjungė šviesą, kadangi ten buvo pripilta alaus. Tada R. K. pareiškė, kad už tai, kad jis įjungė šviesą, jis „išjungs jį nuo vieno smūgio“, spyrė jam į šoną, kvietė jį į lauką pasiaiškinti, po to smogė kumščiu T. G. į veidą. Tuo metu įbėgo T. Č. ir smogė pagaliu jam į alkūnę, kadangi jis ranka dengė veidą, į kurį kaltinamasis taikėsi, nuo smūgio, ir T. G. į galvą, kuris nuo smūgių nukrito. Nukentėjusysis T. G. nurodė tokias pačias aplinkybes, parodė, kad R. K. smogė jam kumščiu į žandikaulį, o jam trenkus atgal, kad apsigintų, ant jo šoko L. R., kuris smogė jam kumščiu į galvą. Visi kaltinamieji šūkavo, supuolę sudavė po kelis smūgius nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas. Liudytoja R. Z. parodė, kad ji kalbėjosi su G. V., kai atsikėlė „R.“ ir priėjęs prie G. pradėjo prie jo kibti žodžiais, jis G. rėkė į veidą: „tu žertva“ šaukė ant jo visokius necenzūrinius žodžius. G. nekreipė į „R.“ dėmesio, tiesiog toliau kalbėjosi su ja, ji R. K. sakė, kad jis eitų miegoti ir nesikabinėtų prie žmonių, nes jis buvo labai girtas. R. K. pradėjo rankomis liesti G. V., jį stumdė, tokiu būdu jį provokavo, šaukė: „einam, išsiaiškinsime į lauką“. Tačiau G. V. į jį nekreipė dėmesio, o bendravo su ja toliau. Tada R. K. pradėjo G. V. stumdyti, o priėjus T. G. pradėjo kibti prie jo, šaukė „ereliai, einam išsiaiškinsim“, T. G. jam sakė, kad jis atstotų ir eitų miegoti. Netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais nėra pagrindo. Akivaizdu, kad visi keturi kaltinamieji, kurie ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltą, išskyrus T. Č.. Teisiamojo posėdžio metu pradžioje A. B. nepripažino padaręs nusikaltimą, R. K. ir L. R. pareiškė, kad jie nusikaltimo nepadarė, kad kitų kaltinamųjų nepažįsta ir įvykio vietoje nebuvo. A. B., R. K. ir L. R. nesutiko duoti parodymų teisiamojo posėdžio pradžioje, kalbant nukentėjusiesiems ir liudytojams laidė replikas „ar tu mane ten matei?“ ir tik apklausus visus asmenis, matydami, kad nukentėjusieji ir liudytojai neabejotinai patvirtino, kad jos ten matė, pripažino, kad ten buvo ir pareiškė, kad kaltę pripažįsta ir gailisi padarę nusikaltimus. Pažymėtina, kad nors L. R. kaltę pripažino, tačiau tik baigiant įrodymų tyrimą pripažino, kad jis dalyvavo muštynėse, mosikavo rankomis, tačiau smūgius sudavė netyčia, kas prieštarauja išanalizuotiems nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams. L. A. patvirtino, kad smūgių buvo daug, kaltinamieji mušė nukentėjusiuosius rankomis, kojomis ir pagaliais. Sodybos šeimininkas liudytojas E. M. ir liudytoja L. S. parodė, kad kaltinamieji raginami keltis ir išeiti, eiti nenorėjo, gulėjo sau ir sakė, kad nori pamiegoti, kol bendromis jėgomis ir grasinant iškviesti policiją buvo išvežti. Be to, sužaloję nukentėjusiuosius jie šaukė, kad pastarieji nuo laiptų nukrito, niekas jų nežalojo. Pamatę nukentėjusiuosius kruvinus, Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu nuolat keitė parodymus, tuo tarpu nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys, todėl netikėti jais nėra pagrindo.

Ištirtų įrodymų visetu, pačių kaltinamųjų T. Č. ir A. B. visišku kaltės prisipažinimu bei įrodymais, surinktais baudžiamojoje byloje bei ištirtais teisminio nagrinėjimo metu – nukentėjusiųjų G. V. ir T. G., liudytojų Vaivos vaiskutės, R. Z., L. K., G. M., S. J., P. L., M. J., A. Š. Savickienės, E. M., E. R., L. A. ir R. J. parodymais ir ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji T. Č., A. B., R. K. ir L. R., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2014 m. sausio 25 d., apie 4.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, gimtadienio šventės metu, matant kitiems gimtadienio dalyviams, veikdami bendrininkų grupe, R. K. provokuojant muštynes, tai yra kviečiant G. V. muštis ir siūlydamas jį atjungti iš vieno smūgio bei vieną kartą įspyrus nukentėjusiajam G. V. į kairį šoną bei vieną kartą ranka sudavus į kaktą, tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, po to R. K. sudavė ranka vieną smūgį į dešinį žandikaulį nukentėjusiajam T. G., po ko bendrais veiksmais su A. B. ir L. R. sudavė nukentėjusiajam T. G. nenustatytą skaičių smūgių ranka į galvą, o tuo metu įėjęs į kambarį T. Č. vieną kartą smūgiavo nukentėjusiajam G. V. atsineštu pagaliu į kairės rankos alkūnę, tokiais veiksmais padarydamas G. V. žaizdą kairės alkūnės srityje, atvirą skeveldrinį kairės alkūnkaulio alkūnės lūžimą, kairio stipinkaulio galvutės panirimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei tuo pačiu pagaliu T. Č. sudavė nukentėjusiajam T. G. per galvą du kartus pagaliu ir tokiais veiksmais padarydamas T. G. muštinę žaizdą galvoje, poodines kraujosruvas dešinės ausies srityje, odos nubrozdinimus dešinės ausies srityje, nosies sumušimą ir trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais bendrais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, T. Č., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tyčia mediniu pagaliu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam G. V. į kairę ranką, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam G. V. žaizdą kairės alkūnės srityje, atvirą skeveldrinį kairės alkūnkaulio alkūnės lūžimą, kairio stipinkaulio galvutės panirimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamieji, nesiskaitydami su visuomenės normomis, nekviesti atvyko į gimtadienio šventę, puotavo kartu su visais, reikalavo paklusti jų reikalavimams, sumušė nukentėjusiuosius, šūkavo, nesutiko išvykti, kai to reikalavo sodybos šeimininkas, tokiu būdu jie sutrikdė šventės dalyvių nuotaiką, jų poilsį, gimtadienio šventės nuotaika visiems buvo sugadinta, o nukentėjusieji be to patyrė smurtą ir fizinius sužalojimus.

Kaltinamųjų kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, kaltinamojo T. Č. veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje požymius, o kaltinamųjų A. B., R. K. ir L. R. veikos atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, dėl 734,73 Eur (2536,87 Lt) kaltinamųjų veiksmais padarytos turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo G. V. gydymo, priteisimo iš kaltinamųjų. Civilinis ieškovas kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, jų nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t., b.l. 54 - 58), todėl tenkintinas.

Nukentėjusysis G. V. pareiškė 2896,20 Eur (10 000 Lt) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 71).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis T. Č. trenkdamas mediniu pagaliu sužalojo nukentėjusiajam G. V. alkūnę, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, dvasines kančias, kurios tiesiogiai susijusios su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, neturtinės žalos padarymas priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamais kaltinamojo veiksmais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nusikaltimo padarymo pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Nukentėjusiajam G. V. jo nusikalstamais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, atviras skeveldrinis alkūnkaulio lūžis, jam buvo atliekama operacija, turėjo lankytis gydymosi įstaigose, jautė fizinį skausmą. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Byloje esantys anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad sveikatos sutrikdymo pasekmes nukentėjusysis jautė ilgiau nei vieną mėnesį, be to, dėl kaltinamojo T. Č. nusikalstamų veiksmų jis akivaizdžiai patyrė neigiamus išgyvenimus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra moksleivis, nedirba, yra nepilnametis. Taigi atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-215/2010, 2K-401/2009), darytina išvada, kad pareikštas 2896,20 Eur (10 000 Lt) civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiojo sveikatai, todėl, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamieji T. Č., A. B. ir R. K. yra nepilnamečiai, kaltinamasis L. R. neseniai tapo pilnametis, visi nedirba, mokosi, yra mažintinas ir nukentėjusiajam priteistina 1448,10 eurų (5 000 litų) neturtinės žalos atlyginimo dydis.

Proceso išlaidos.

Kaltinamojo R. K. gynėjas advokatas T. L. Petkauskas prašo teismo priteisti 113,88 eurų išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos valstybės naudai.

Kaltinamasis R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu yra nepilnametis, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, nagrinėjant bylą teisme, teismas turi pareigą užtikrinti kaltinamojo gynėjo dalyvavimą, nepaisant to, kad kaltinamasis pats nėra pasikvietęs gynėjo, todėl šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybės naudai nepriteistinos ir gynėjo prašymas atmestinas.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, 55, 61 bei 90 ir 91 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis T. Č. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį baigtus nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo T. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas kaltinamajam T. Č. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nepilnametis, jis nedirba, mokosi, į tai, kad jis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, Kauno Šančių vidurinės mokyklos charakterizuojamas patenkinamai, kaip nepažangų, be priežasties nelankantį mokyklos, šiuo metu besimokantį pagal savarankiško ugdymo programą mokinį, į tai, kad jis nukentėjusiojo atsiprašė, nors kitų kaltinamųjų dalyvavimą teisiamojo posėdžio pradžioje neigė, tačiau vėliau pripažino, paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio, nei jos vidurkis, įstatymo sankcijoje numatyto dydžio, laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimus, jis teisiamas pirmą kartą, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės atidėjimą. nepilnamečiams.

Kaltinamasis A. B. padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas kaltinamajam A. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nepilnametis, neteistas (2 t., b.l. 143-146, 3 t., b.l. 21 - 22), baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, Kauno Šančių vidurinės mokyklos. charakterizuojamas kaip praleidžiantis pamokas, sportuojantis mokinys, nuo 2014-04-30 besimokantis Kauno Jaunimo mokykloje, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam įstatymo sankcijoje nustatyto dydžio bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio nuostatomis.

Kaltinamasis A. B. nebuvo nuoširdus, atsiprašė nukentėjusiojo tik baigiant bylos nagrinėjimo procesą, žalos ar jos dalies neatlygino, charakterizuojamas patenkinamai, bylos nagrinėjimo metu teko nuolat sudrausminti, baustas administracine tvarka, todėl manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nusikalstamų veikų nėra pagrindo, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio nuostatos, leidžiančios atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, netaikytinos.

Kaltinamasis R. K. padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas kaltinamajam R. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nepilnametis, teisiamas trečią kartą, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba informavo, kad R. K. žinomas kaip vaikas, praleidinėjantis pamokas, linkęs smurtauti prieš bendraamžius (2 t., b.l. 117), Kauno m. Panemunės PK Šančių PN informavo, kad R. K. yra įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą (2 t., b.l. 119), Kauno Šančių vidurinės mokykla jį charakterizavo teigiamai (2 t., b.l. 122), todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio, nei jos vidurkis, įstatymo sankcijoje numatyto dydžio, laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis R. K. yra nepilnametis, savo kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, nors jis teisiamas pirmą kartą, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės atidėjimą. nepilnamečiams.

Kaltinamasis L. R. padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas kaltinamajam L. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, psichiatrijos įskaitoje neįrašytas (3 t., b.l. 88 - 98), todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam įstatymo sankcijoje nustatyto dydžio bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio nuostatomis.

Kaltinamasis L. R. nebuvo nuoširdus, atsiprašė nukentėjusiojo tik baigiant bylos nagrinėjimo procesą, žalos ar jos dalies neatlygino, charakterizuojamas patenkinamai, bylos nagrinėjimo metu teko nuolat sudrausminti, baustas administracine tvarka, todėl manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nusikalstamų veikų nėra pagrindo, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio nuostatos, leidžiančios atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, netaikytinos.

Kaltinamiesiems T. Č., A. B., R. K. ir L. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinė kočiotuvė lyginimui ir katino formos statulėlė, saugomi Kauno apskrities VPK Kauno r. PK daiktų saugykloje (t.1, b.1. 28 - 30), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaimo turizmo sodybos „Ilgas Kiemas“ savininkei A. M..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

T. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalyje – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bei 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto b) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio ir 92 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą elgesio apribojimo laiką būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų, per vieną mėnesį dirbant ne mažiau, kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų bei dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo programose ar reabilitacijos priemonėse.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio ir 92 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą elgesio apribojimo laiką būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų, per vieną mėnesį dirbant ne mažiau, kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų, bei dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo programose ar reabilitacijos priemonėse.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę -1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio ir 92 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą elgesio apribojimo laiką būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų, per vieną mėnesį dirbant ne mažiau, kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bei 65 straipsnio nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, subendrinti paskirtą bausmę su 2014 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atidėta 2 metams, bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio ir 92 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą elgesio apribojimo laiką būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų, per vieną mėnesį dirbant ne mažiau, kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų bei dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo programose ar reabilitacijos priemonėse..

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

L. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę -1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio ir 92 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą elgesio apribojimo laiką būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų, per vieną mėnesį dirbant ne mažiau, kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų, bei dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo programose ar reabilitacijos priemonėse.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

Nukentėjusiojo G. V. civilinį ieškinį dėl 2896,20 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 20 ct) (10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo T. Č., o jam neturint turto ar pajamų, subsidiariai su jo atstove pagal įstatymą E. K. 1448,10 eurų (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 10 ct) (5 000 litų) nukentėjusiojo naudai.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo T. Č., o jam neturint turto ar pajamų, subsidiariai su jo atstove pagal įstatymą E. K. 734,73 Eur (septynis šimtus trisdešimt keturis eurus 73 ct) (2536,87 Lt) civilinio ieškovo naudai.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 113,88 eurų (vieno šimto trylikos eurų ir 88 ct) priteisimo iš kaltinamojo R. K. už antrinės teisinės pagalbos teikimą atmesti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.