Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13991-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-13991-2025 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, K. V. paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda, paskirtos administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas 20 mėnesių, transporto priemonės automobilio „Mazda 6“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. K. V. nubaustas už tai, kad 2025 m. spalio 20 d. 7.57 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta ir tai darė pakartotinai, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

2025 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto K. V. skundas, kuriame prašoma pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 14 d. nutarimą. Nurodo, kad nesutinka su nutarimo dalimi, kuria jam paskirta administracinio poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas, prašo panaikinti transporto priemonės konfiskaciją. Nurodo, kad transporto priemonė būtina šeimai ir nepilnamečiui vaikui. Kartu su sutuoktine augina nepilnametį sūnų (5 metų). Gyvena už Klaipėdos miesto ribų, o viešasis transportas jų maršrutu neužtikrina galimybės vaiką laiku nuvežti į darželį ir pasiekti darbą. Turi tik vieną šeimos automobilį, žmona turi galiojančias vairuotojo teises, vaikas lanko darželį Klaipėdoje, abu su sutuoktine dirba Klaipėdoje. Mano, kad šiuo atveju automobilio konfiskacija baudžia ne jį, pažeidėją, o vaiką ir sutuoktinę, todėl ji yra neproporcinga ir akivaizdžiai pažeidžianti šeimos interesus. Įvykio metu automobilį vairavo dėl būtinos šeimos situacijos (ne savanaudiškai), nusižengimo metu (apie 7.55 val.) vyko į darželį. Sutuoktinė dėl sveikatos būklės tą rytą negalėjo vairuoti, todėl automobilį vairavo jis, K. V., siekiant pasirūpinti vaiku, ne dėl savų interesų. Tai rodo, kad situacija buvo ypatingai svarbi šeimai. Šeimos finansinė padėtis yra sunki, šiuo metu uždaro vieną verslą dėl finansinių sunkumų. Neturi galimybių įsigyti kito automobilio.

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Pažymi, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir K. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. K. V. būtinumą vairuoti argumentuoja, tuo, kad jo žmona dėl sveikatos būklės negalėjo vairuoti. Akivaizdu, kad jokio būtinumo nedelsiant vairuoti, teisės neturinčiam K. V. šiuo atveju nebuvo. Informacijos apie šias aplinkybes sustabdžiusiems policijos pareigūnams K. V. neteikė, įvertinus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus akivaizdu, kad būtino reikalingumo skubiai vykti nebuvo, tokių duomenų byloje nėra. Minėti paaiškinimai pateikti tik kai buvo baigtas nusižengimo fiksavimas, surašyti procesiniai dokumentai ir paskirtas bylos nagrinėjimas, akivaizdu siekiant sušvelninti galimas teisines pasekmes, dėl padaryto nusižengimo. Vertinant K. V. kaip vairuojantį asmenį, nustatyta, kad jis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 17 kartų, iš jų du kartus yra baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. 2021 m. už vairavimą neblaiviam – ANK 422 str. 5 d. paskirta 800 eurų bauda ir 12 mėn. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas; 2014 m. baustas už vairavimą neblaiviam - ATPK 126 str. 1 d. paskirta 1000 litų bauda ir 12 mėnesių teisės atėmimo terminas, taip pat keturis kartus baustas už tai, kad vairavo transporto priemones neturėdamas teisės jas vairuoti. Akcentuotina, kad asmenys jiems galimai kilsiančias neigiamas pasekmes turi numatyti dar prieš darydami priešingą teisei veiką. Be to, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis), todėl tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, skirtą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Akivaizdu, kad anksčiau skirtos nuobaudos savo tikslų nepasiekia, K. V. ir toliau daro grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir kai jam ši teisė yra atimta ir šio draudimo nepaiso, būtent dėl šios priežasties, siekiant pasiekti nuobaudos tikslus, bei užtikrinti kitų eismo dalyvių, kurie laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, teisę į saugų eismą ir eliminuoti galimybę automobiliu, toliau daryti pavojingus eismo saugumui nusižengimus buvo skirtas transporto priemonės - automobilio konfiskavimas. Mano, kad tenkinus K. V. skundą nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai, taip pat nebūtų užtikrinamas kitų eismo dalyvių, kurie nepažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimų, interesas dalyvauti saugiame eisme. Prašo palikti nutarimą nepakeistą ir K. V. skundo netenkinti, skundą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Atsakydamas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus atsiliepimą, skundą pateikęs K. V. pateikė teismui rašytinis paaiškinimus, nurodęs, jog nei jo sustabdymo metu, nei vėliau jam nebuvo užduoti klausimai, susiję su važiavimo priežastimis ar šeimos situacija. Pareigūnams nebuvo sudaryta galimybė išgirsti išsamų paaiškinimą, o esant sustabdymo situacijai patirtas stresas, baimė ir emocinė įtampa objektyviai apsunkino galimybę nuosekliai ir detaliai išdėstyti visas aplinkybes. Institucijos atsiliepime daromos išvados, kad „akivaizdžiai“ nebuvo būtinybės vykti ir kad žmona „akivaizdžiai“ nesijuto blogai, nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, nes nebuvo apklausta žmona, nebuvo aiškinamasi šeimos buities aplinkybės, nebuvo vertinama reali gyvenamoji vieta ir susisiekimo galimybės. Faktiškai būtinybė vykti buvo reali ir neatidėliotina, šeimoje auga 5 metų vaikas, kurį reikėjo nuvežti į darželį, abu tėvai turėjo vykti į darbus, o jo žmona jautėsi blogai dėl sveikatos sutrikimų, ką nurodė tiek nagrinėjant bylą policijoje, tiek bandė paaiškinti sustabdymo metu. Papildomai pažymiu, jog sutuoktinė nedelsdama iškvietė „BOLT“ pavėžėją, kad vaikas būtų nugabentas į darželį. Jei nebūtų buvę būtinybės ir skubos, šeima būtų važiavusi kartu su juo vėliau vienu iškvietimu ir nebūtų reikėję ieškoti alternatyvaus sprendimo. Anksčiau baustas administracine tvarka, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta, kad praeityje turėjo problemų su alkoholiu. Tačiau po 2021 m. įvykio, kai buvo nustatytas lengvas girtumas ir atimta teisė vairuoti, ėmėsi realių, kryptingų ir ilgalaikių priemonių: pradėjo lankyti Anoniminių alkoholikų susirinkimus ir nuo to laiko nevartoja alkoholio, 30 kartų lankėsi pas psichologę. Todėl Institucijos teiginys, kad ankstesnės nuobaudos jam neturėjo poveikio, neatitinka tikrovės - jos turėjo esminį ir ilgalaikį poveikį jo elgesiui bei gyvenimo būdui. Gyvena už miesto, kur viešasis transportas praktiškai nevažiuoja. Be automobilio tampa itin sudėtinga užtikrinti vaiko lankymą darželyje, neįmanoma laiku pasiekti darboviečių, nebeturi galimybės lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimų (tokiu laiku važiuojančių autobusų nėra, o anksčiau jį parveždavo žmona). Šiuo metu šeima patiria sunkią finansinę padėtį - uždarytas restoranų verslas, likę finansiniai įsipareigojimai ir skolos. Veikia kita įmonė - valymo paslaugų veikla, kurioje dirba daugiau nei 15 darbuotojų, tačiau šeima gyvena tik iš būtiniausių pajamų. Norėjo išsamiai paaiškinti visas bylos aplinkybes policijos posėdyje, tačiau realiai tokia galimybė nebuvo suteikta. Iškart atvykus jam buvo užduoti du klausimai: kodėl atvyko ir ar nori kažko prašyti? Atsakius, kad prašau nekonfiskuoti automobilio, į tai iš karto buvo atsakyta, kad sprendimas jau aiškus ir automobilis bus konfiskuojamas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. V. palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Teigė, kad skiriant jam administracinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes. Įvykio metu su sutuoktine vežė vaiką į darželį, esantį Klaipėdos m. Sutuoktinė pasijuto blogai, jai pakilo spaudimas. Kelyje, prie degalinės, autostradoje jis, K. V., sėdo už automobilio vairą, norėjo nuvežti vaiką į darželį, o sutuoktinę – į darbą. Su jam paskirta administracine nuobauda sutinka, tik prašo nekonfiskuoti automobilio. Gyvena už Klaipėdos m. ribų, turi tik vieną transporto priemonę, negali nuvykti į darbus Klaipėdoje, nuvežti vaiką į darželį. Anksčiau yra baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Taip pat yra baustas už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės. Darbovietė ir vaiko darželis yra Klaipėdos m. Po įvykio sutuoktinė į medikus dėl jos sveikatos būklės nesikreipė. Šeimos finansinė padėtis sunki, uždaro verslą, turi skolų. Gauna minimalų darbo užmokestį, vadovauja savo įmonei. Sutuoktinė nuo sausio 1 d. nedirba.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

K. V. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

K. V. skundžiamu Institucijos nutarimu nubaustas už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą.

ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų.

ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. ANK 422 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki dviejų metų.

Be to, minėto straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, turto konfiskavimas šiuo atveju nėra privalomas, o taikomas teismo nuožiūra, įvertinus visas bylos aplinkybes.

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Institucijos 2025 m. lapkričio 14 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo nėra. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, ir dėl to jokių ginčų nekyla, kad 2025 m. spalio 20 d. 7.57 val., (duomenys neskelbtini), skundą pateikęs K. V. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta ir tai darė pakartotinai, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

Analizuojant galimybes pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, svarbus yra ir praeityje asmens padarytų administracinių nusižengimų bei už juos taikytų poveikio priemonių efektyvumo įvertinimas. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie K. V. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad K. V. už įvairius KET pažeidimus baustas viso 15 kartų, už transporto priemonės vairavimą neturint specialiosios teisės baustas net 4 kartus (nagrinėjamas nusižengimas penktasis), 2021 m. spalio 98 d. nutarimu baustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą - transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam.

Ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog K. V. iš ankstesnių baustumų jokių racionalių išvadų nepadarė, iš ankstesnio elgesio jis nepasimokė ir skirtos nuobaudos jo nuo naujo teisės pažeidimo padarymo neatgrasė. Taigi, galima teigti, kad K. V. sistemingai vairuoja automobilį neturėdamas tam teisės, nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir kelia itin didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui. Toks K. V. poelgis rodo, kad jo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus.

Skundą pateikęs K. V. nurodo, kad transporto priemonė reikalinga šeimos poreikiams tenkinti, vykstant į darbo vietą Klaipėdos m., vežant nepilnametį vaiką į ugdymo įstaigą. Automobiliu su sutuoktine važiavo į darbą, vežė sūnų į darželį. Sutrikus sutuoktinės sveikatai, nusprendė automobilį vairuoti pats, nes reikėjo vaiką nuvežti į darželį. Šeimos finansinė padėtis yra ypač sunki, dėl ko kito automobilio įsigyti negalės. Teismas šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus vertina kritiškai ir laiko gynybine versija.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. V. bando pateisinti padarytą nusižengimą, nurodydamas, jog vairuoti automobilį nagrinėjamu atveju buvo būtina. Teismo vertinimu, tokia K. V. pozicija rodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai nusižengimo pasekmių nesupranta. Tai, kad jo padarytas nusižengimas nesukėlė pasekmių (neįvyko eismo įvykis ir nebuvo sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalota asmenų sveikata, nebuvo padaryta kitų KET pažeidimų), nėra aktualu kvalifikuojant veiką pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, kadangi šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių, o eismo įvykio metu padarius žalą ar sužalojus kitus asmenis, atsakomybė kiltų pagal kitas teisės normas. Pažymėtina ir tai, jog nusižengimus padarytas Klaipėdos m., o skundą pateikęs asmuo, sutrikus sutuoktinės sveikatai ir jai negalint pačiai vairuoti transporto priemonės, galėjo pasinaudoti visuomeniniu transportu ar kitų asmenų teikiamomis pavėžėjimo paslaugomis. Nepateikė K. V. teismui ir jokių duomenų, patvirtinančių jo sutuoktinės sveikatos būklę įvykio metu ir (ar) šeimos finansinę padėtį.

Pažymėtina, kad transporto priemones reikalingumas darbui bei šeiminės aplinkybės K. V. buvo žinomos ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Todėl neigiamų pasekmių dėl jam paskirtos nuobaudos atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti turto konfiskavimo. Šį nusižengimą K. V.įvykdė aiškiai žinodamas, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones (nes ši teisė jam yra atimta), tačiau nepaisydamas tokių aplinkybių, ir vėl vairavo automobilį.

Šiuo atveju nenustačius nei išskirtinai teigiamo pažeidėjo asmenybės charakterizavimo bei kitų ypatingų aplinkybių, nėra jokio pagrindo K. V. neskirti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės automobilio konfiskavimo, nes tokiu atveju būtų pažeisti konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principai. Teismo vertinimu, pažeidėjui paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonės yra proporcingos jo padarytam nusižengimui, asmenybei ir atitinka visuomenės interesą, individualizuotos tinkamai, todėl nutarimo keisti šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-13991-2025 pareiškėjo K. V. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo K. V. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-13991-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.