Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z. skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarties A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Kelmės rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi netenkino A. Z. skundo pripažinti neteisėtu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2008 m. gruodžio 25 d. administracinio sulaikymo protokolu priimtą sprendimą dėl jo sulaikymo (toliau – ir Sulaikymo protokolas), kuriame užfiksuota, jog 2008 m. gruodžio 25 d., 23 val. 14 min., jis buvo sulaikytas, įtariamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, apklausai, asmenybės nustatymui, protokolo surašymui. Nurodė, jog iš bylos duomenų matyti, kad A. Z. 2008 m. gruodžio 30 dieną buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai, kuriais jis pripažintas kaltu 2008 m. gruodžio 25 d., 22 val. 6 min., būnant neblaiviu necenzūriniais žodžiais įžeidęs policijos pareigūnų garbę ir orumą, nevykdęs teisėto pareigūnų nurodymo nutraukti savo neteisėtus veiksmus, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, bei tuo pačiu metu būnant neblaiviu pažeidus viešąją tvarką ir žmonių rimtį, necenzūriniais žodžiais iškeikus ir apstumdžius D. Č., tuo padarant ATPK 174 straipsnyje numatytą teisės pažeidimą. Nustatė, jog protokolai buvo surašyti tuomet, kai minėtą dieną, vakare, Kelmės rajone, Lupikų kaime policijos darbuotojai sustabdė neblaivaus A. Z. žento J. L. vairuojamą automobilį ir surašė šiam asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą, o A. Z. savo ruožtu siekė nuvežti J. L. vairuotą automobilį į saugojimo aikštelę, trukdė pareigūnams rašyti protokolą, grasino, tampė už rankos, dėl šios priežasties buvo iškviestas antras policijos pareigūnų ekipažas, o automobilį buvo galima išvežti iš įvykio vietos tik po to, kai A. Z. buvo išvežtas į policijos komisariatą. Pažymėjo, jog ATPK 266 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali sulaikyti policijos pareigūnai už administracinius teisės pažeidimus, kai šis kodeksas už juos numato administracinį areštą. Nurodė, kad iš apklaustų policijos pareigūnų ir kitų liudytojų paaiškinimų matyti, kad 2008 m. gruodžio 25 dienos vakarą pareigūnai baigė savo veiksmus įvykio vietoje Lupikų kaime, išvežė neblaivaus asmens vairuotą automobilį tik po to, kai A. Z. buvo išvežtas iš įvykio vietos, t. y. buvo duomenų, kad A. Z. yra padaręs administracinės teisės pažeidimus, už kuriuos yra numatyta administracinio arešto nuobauda, o tai įrodo, kad policijos pareigūnai turėjo pagrindo taikyti administracinį sulaikymą A. Z.. Pažymėjo, jog netikėti policijos pareigūnų paaiškinimais nėra jokio pagrindo, o liudytojų S. Z. ir J. L. paaiškinimais nesiremiama, nes jie yra labai artimi asmenys skundą padavusiam asmeniui ir jo elgesyje neįžvelgė pažeidimo padarymo. Taip pat nurodė, jog skundą A. Z. pateikė praėjus beveik mėnesiui laiko po administracinio sulaikymo pritaikymo, jam administracinis sulaikymas truko ne ilgiau, nei numato ATPK 267 straipsnis, jis buvo sulaikytas mažiau nei tris valandas, per tą laiką jam buvo nustatinėjamas neblaivumas, jis buvo apklaustas, o šiuo metu nėra pažeidžiamos A. Z. teisės, todėl tenkinti jo skundą ATPK 271 straipsnio nustatyta tvarka nėra pagrindo. Kitus skundo argumentus – dėl administracinio sulaikymo protokole nenurodytų straipsnių, kuriuos galimai buvo pažeidęs A. Z., dėl nepranešimo jo artimiesiems apie sulaikymą, dėl liudytojų parodymų neatitikimo detalėse – teismas laikė neturinčiais įtakos priimamam sprendimui, nes aplinkybės, kad pareigūnai ne visai tiksliai surašė dokumentus, nepaneigia pagrindo administraciniam sulaikymui.

II.

A. Z., nesutikdamas su Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 182 – 191), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir Institucijos 2008 m. gruodžio 25 d. Sulaikymo protokolą pripažinti neteisėtu. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. nurodo, jog teismas netinkamai įvertino jo skunde suformuluoto prašymo esmės ir ATPK 271 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog ATPK 271 straipsnyje numatytas priemonės apskundimas nebetenka prasmės, nes nebegali pašalinti galimo asmens teisių pažeidimo, kuris jau yra nutrauktas. Pažymi, jog būdamas sulaikytas niekaip neturėtų galimybės apskųsti administracinio sulaikymo, kol nebūtų paleistas. Nurodo, jog prašė teismo Sulaikymo protokolą ne panaikinti, o pripažinti neteisėtu. Teigia, jog teismas siedamas ATPK 271 straipsnyje numatytą apskundimą tik su galimo asmens teisių pažeidimo pašalinimu, siaurina minėtos teisės normos taikymo galimybes, jos užtikrinimo tikslus ir paskirtį. Mano, kad Sulaikymo protokolo pripažinimas turėtų prejudicinį ryšį su kitomis galimomis bylomis, pavyzdžiui, dėl žalos atlyginimo. Priduria, kad vien tik pripažįstant Sulaikymo protokolą neteisėtu būtų atlyginta viena iš žalos rūšių, t. y. moralinė. Taip pat nurodo, jog žalos atlyginimo byla dėl neteisėto sulaikymo, jei ji būtų iškelta, apylinkės teismui neišnagrinėjus skundo dėl administracinio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo, turėtų būti stabdoma;

2. pažymi, kad administracinis sulaikymas tiek Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalies, tiek ATPK 267 straipsnio prasme gali tęstis tiek, kol apylinkės teismo teisėjas ar policijos komisariatas išnagrinės bylą, bet ne ilgiau nei 48 val. Taip pat nurodo, jog ATPK 267 straipsnio 4 dalis administracinio sulaikymo terminą sieja su administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu, o ATPK 264 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinį sulaikymą galima taikyti tik siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose. Teigia, jog jam protokolas buvo surašytas po penkių parų, taigi ne per 48 val., o į teismą jis per 48 val. pristatytas taip pat nebuvo, todėl tokių veiksmų negalima laikyti bylos išnagrinėjimu;

3. nurodo, jog Sulaikymo protokolas neatitinka ATPK 265 straipsnio keliamų reikalavimų: nėra nurodyti sulaikymo motyvai ar kokie nors paaiškinimai, protokolas užpildytas nepilnai, jam neleista teikti pastabų bei nenurodyta už kokį teisės pažeidimą yra sulaikomas, juo labiau, kad ne už visus administracinius teisės pažeidimus galima taikyti administracinį sulaikymą. Mano, jog Sulaikymo protokole nurodytos priežastys yra neteisėtos ir nepagrįstos bei prieštaraujančios ATPK 264 straipsnyje numatytoms sąlygoms. Teigia, kad jo veiksmuose apskritai nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl ir administracinis sulaikymas jam negalėjo būti taikomas. Nesupranta, kodėl pareigūnai nesivadovavo ATPK 263 straipsnio nuostatomis ir, jei būtų manę, kad jis padarė pažeidimą, netaikė asmens pristatymo. Taip pat mano, kad būtų buvę galima įteikti šaukimą atvykti į policijos komisariatą ir nepagrįstai netaikyti administracinio sulaikymo, kai policijos pareigūnai patys nežinojo, kuo jis yra kaltinamas. Tikina, kad pareigūnai jo atžvilgiu nesilaikė nekaltumo prezumpcijos nuostatų, taip pat – jis neteisėtai patyrė diskriminaciją, buvo pažeista jo teisė į laisvę ir į teisingą ir nešališką teismą;

4. teigia, jog pagal 2008 gruodžio 30 d. protokolus Nr. P472430 ir Nr. P472431 bei 2009 m. balandžio 9 d. protokolus Nr. P472599 ir Nr. P472598, jis yra kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą dėl įvykio, kurio nebuvo ir kuris negalėjo egzistuoti protokoluose užfiksuotais duomenimis. Pastebi, kad protokolai buvo surašyti tomis pat dienomis ir tą pačią valandą, vieno ir to pačio pareigūno, iš ko seka, kad tas pats pareigūnas vienu metu surašė du protokolus iš karto. Taip pat pažymi, kad protokoluose yra aiškiai pasakyta, kad jis yra kaltinamas dėl to, kad 2008 m. gruodžio 25 d. 22 val. 6 min. atliko tam tikrus veiksmus, dėl kurių padarė teisės pažeidimą. Teigia, kad minėtą valandą įvykio vietoje nebuvo nei D. Č., nei pareigūnų A. V. ar V. B., todėl jų atžvilgiu jis neturėjo jokios galimybės įvykdyti teisės pažeidimą, o pagal pareigūnų J. B. ir V. A. parodymus, jis fiziškai negalėjo jų įžeisti, nes minėtą valandą tik buvo sustabdyta transporto priemonė ir iš pradžių viskas vyko korektiškai, tačiau po neva priimto sprendimo dėl transporto priemonės nuvežimo 22 val. 31 min., jis pradėjo elgtis netinkamai. Nurodo, kad pagal ATPK 250 straipsnį administracinė teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Mano, kad jam inkriminuotas pažeidimas yra pareigūnų sukurtas ir išgalvotas, ką įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai;

5. pažymi, kad pareigūnų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, nuolat buvo keičiami. Teigia, jog Sulaikymo protokole jie įvardijo klaidingą aplinkybę, jog jis buvo sulaikytas „asmenybės nustatymui“, nes jo asmenybę policininkai žinojo jau įvykio vietoje, kadangi jis buvo prisistatęs, o pareigūnai klaidingai nurodė, kad jo asmenybę sužinojo tik atlikę asmens kratą, nes dar prieš buvo surašę jam siuntimą į ligoninę. Taip pat vardija medicininio akto, kurį neteisėtu pripažino ir Valstybinė medicininio audito inspekcija, trūkumus, nurodo, kad prašoma gydytoja atsisakė apžiūrėti jo rankas, kurios pareigūnų buvo sužalotos, padarė kitų netikslumų. Pažymi, jog Sulaikymo protokole nurodoma, jog jis nenurodė, kam pranešti apie sulaikymą, tačiau jo niekas to neklausė. Taip pat jame nurodoma, kad jis šį protokolą pasirašyti atsisakė, nors protokole aiškiai matyti, kad jis jį pasirašyti bandė (žodžiai pirmame lape „priedas pa“), tačiau protokolas iš jo rankų buvo išplėštas, tuo tarpu minėtas priedas prie protokolo buvo sunaikintas, ką savo parodymais patvirtino pareigūnas R. S.. Pažymi, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai buvo surašyti identiškai, net darant tas pačias gramatines klaidas, vardija kitus jų trūkumus, kurie įrodo, kad šie pranešimai buvo klastojami. Toliau vardija neatitikimus pareigūnų ir liudytojo D. Č. parodymuose: D. Č. savo prašyme nurodęs, kad buvo jo stumdytas, o teismo posėdžio metu parodė, kad stumdomas nebuvo, vėliau jis vėl nurodė, kad buvęs stumdytas, be to, negalėjo įvardyti, kokie necenzūriniai žodžiai buvo vartojami jo atžvilgiu. Pažymi, jog to fakto, kad jis stumdė D. Č. neprisimena ir keli pareigūnai. Taip pat pažymi, jog pareigūnė V. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pareigūnus vadino „vaikais“ ir „mentais“, tačiau, nors jis tokių žodžių ir nevartojo, jie negali būti laikomi necenzūriniais. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pareigūnas V. R. pripažino, jog įvykio metu net nedirbo ir kaip jis buvo sulaikomas net nematė, tačiau vis tiek patvirtino jo Sulaikymo protokolą. Prideda, jog pareigūnas R. K. parodė, kad jis elgėsi korektiškai, girtas nebuvo, todėl nebuvo ir jokio pagrindo taikyti administracinį sulaikymą. Tuo tarpu jo liudytojų S. Z. ir J. L. parodymai yra nuoseklūs, sutampa su rašytiniuose pranešimuose fiksuotomis aplinkybėmis. Priduria, kad iš bylos duomenų matyti, jog jis niekaip negalėjo įžeisti antro atvykusio policijos ekipažo. Mano, kad jo prašymų reiškimas buvo nepagrįstai įvertintas kaip „trukdymas evakuatoriui nuvežti automobilį“. Be to, tikina, kad iš byloje esančio rašytinio įrodymo pažymos „bendra informacija“ matyti, kad pareigūnai (antrasis ekipažas) į įvykio vietą atvyko 23 val., o jo pristatymo į komisariatą laikas – 23 val. 14 min., todėl per tokį trumpą laiką jis neturėjo jokios galimybės priešintis pareigūnams, juos įžeidinėti, o jie atvykę ir nieko nenustatę tiesiog užlaužė jam rankas, uždėjo antrankius ir nusivedė į automobilį. Nurodo, jog iš tarnybinės užduoties patruliui J. B. matyti, kad jis įvykio dieną jokio teisės pažeidimo nefiksavo, kas dar kartą įrodo, jog jis šio pažeidimo nepadarė, o visa situacija buvo sukurta vėliau, siekiant nuslėpti pačių pareigūnų padarytą pažeidimą. Pažymi, jog nuo pat pradžių reiškė prašymus, kad teismas išreikalautų iš policijos komisariato vaizdo ir garso įrašus, tačiau pareigūnai pateikė pažymas, kad minėti įrašai nėra išsaugoti. Tikina, jog jei būtų elgęsis netinkamai, tikrai tokių įrašų neprašytų, o pareigūnai savo ruožtu turėtų būti suinteresuoti tokius įrašus pateikti, tačiau jie buvo sunaikinti.

Atsiliepimu į A. Z. apeliacinį skundą Institucija prašo šio skundo netenkinti. Nurodo, jog A. Z. įvykdė ATPK 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos yra numatyta galimybė skirti administracinį areštą. Pažymi, kad ATPK 266 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali sulaikyti policijos pareigūnai už administracinius teisės pažeidimus, kai šis kodeksas už juos numato administracinį areštą, todėl A. Z. administracinis sulaikymas nėra neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

k onstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo motyvų, A. Z. ginčija Sulaikymo protokolo teisėtumą, teigdamas, jog jame nebuvo nurodytas joks tokio sulaikymo pagrindas, jo veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties, o pareigūnai sulaikymo metu patys padarė pažeidimų bei neteisingai jį apkaltindami norėjo šiuos pažeidimus nuslėpti, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas jo išsakytų aplinkybių netyrė ir neįvertino, inter alia neteisingai pritaikydamas ATPK 271 straipsnį, numatantį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su tokiais A. Z. argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog ATPK 271 straipsnyje numatytos teisenos paskirtis – patikrinti, ar nepažeidžiamos asmens teisės ir laisvės, taikant ATPK normas dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių (žr. pvz., 2006 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N4-026/2006). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje tarpinių priemonių, kuriomis byla neišsprendžiama iš esmės, apskundimas numatytas kaip išimtis iš bendros taisyklės, pagal kurią galimi proceso teisės normų pažeidimai įvertinami nagrinėjant skundą dėl nutarimo, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu dėl pažeidimo padarymo ar administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl šios priežasties tarpinių procesinių priemonių apskundimas negali būti aiškinamas plečiamai, ką klaidingai apeliaciniame skunde įvardija A. Z.. Taigi ATPK 271 straipsnyje numatyto administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimo paskirtis yra pašalinti teisės pažeidimus, padarytus tokias priemones taikant, ir realiai apginti asmens teises, įpareigojant užtikrinimo priemones pritaikiusią instituciją pašalinti teisės pažeidimą (pvz., grąžinti paimtus daiktus, įpareigoti paleisti sulaikytą asmenį, pašalinti transporto priemonės važiuoklės užblokavimą ir pan.). Jeigu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymas baigtas, ATPK 271 straipsnyje numatytas priemonės apskundimas nebetenka prasmės, nes nebegali pašalinti asmens teisių pažeidimo, kuris jau yra nutrauktas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog A. Z. skundą pateikė praėjus beveik mėnesiui po tokio administracinio sulaikymo, administracinis sulaikymas jam buvo taikytas mažiau nei tris valandas, kas neviršijo bendrųjų ATPK 267 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinio sulaikymo terminų, jo teisės šiuo metu nėra pažeidžiamos, todėl ir taikyti išimtinį ATPK 271 straipsnio institutą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta tuos apelianto argumentus, jog jo atžvilgiu buvo pažeista Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalis, nes jam protokolas buvo surašytas po penkių parų, o ne per 48 val., tuo iš esmės per Konstitucijoje numatytą laiko tarpą nebaigiant bylos nagrinėjimo, nes šio Konstitucijos straipsnio 3 dalis sietina su asmenų, įtariamų nusikaltimų (o ne pažeidimų) procesiniu statusu. Nagrinėjamu atveju administracinis sulaikymas A. Z. buvo paskirtas tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas (Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalis). Pridurtina, jog administracinis sulaikymas buvo paskirtas asmenis sulaikyti įgaliotos institucijos (ATPK 266 straipsnio 1 dalis), už A. Z. įvykdytus administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 174 straipsnį ir 187 straipsnio 2 dalį, už kuriuos ATPK numato administracinį areštą. Apeliantas taip pat klaidingai pažymėjo, jog administracinio sulaikymo terminas sietinas su administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu, nes toks terminas skaičiuojamas nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymo protokolui surašyti momento (ATPK 267 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Sulaikymo protokolas nenusižengė ir ATPK 265 straipsnyje jam keliamiems turinio ir formos reikalavimams. Akcentuotina, jog ATPK 265 straipsnis jame įsakmiai reikalauja įvardyti asmens sulaikymo motyvus, kas konkrečiu atveju buvo padaryta (A. Z. sulaikytas įtariant jį padarius teisės pažeidimą, apklausai, asmenybės nustatymui, protokolo surašymui), ir kuriuos teisėjų kolegija laiko tinkamais, o ne konkretų teisinį pagrindą.

Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo pateiktai nuomonei, jog kiti A. Z. išsakyti argumentai – pareigūnų padaryti formalūs pažeidimai ir neesminiai neatitikimai parodymuose – nepaneigia buvusio pagrindo administraciniam sulaikymui, skirto Sulaikymo protokolu, kurio teisėtumą apeliantas ir ginčija. Pridurtina, jog teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, nenustatė aplinkybių, kodėl policijos pareigūnai būtų suinteresuoti A. Z. pakenkti.

Todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė jų visuma pagrįstą išvadą. Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.