Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2000 m. balandžio 6 d. nutarimu A. J. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnyje, padarymą skyrė 4 000 Lt (keturių tūkstančių litų) baudą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – ir Institucija) kreipėsi į teismą su prašymu A. J. skirtą 4 000 Lt (keturių tūkstančių litų) baudą pakeisti nemokamais viešaisiais darbais arba administraciniu areštu.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 19 d. nutarimu Institucijos prašymo netenkino ir pasiūlė Institucijai taikyti senaties terminus ir A. J. 2000 m. balandžio 6 d. nutarimu skirtos baudos vykdymo procesą nutraukti.

Teismas nurodė, kad teismo šaukimas A. J. nebuvo įteiktas, kviečiamas į prašymo nagrinėjimą asmuo neatvyko, todėl, nepranešus apie tai pažeidėjui, Institucijos prašymas negali būti išnagrinėtas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalis numato, jog apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai buvo paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą ir jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo nevengė atlikti bausmės, todėl analogiškų nuostatų turi būti laikomasi ir vykdant nutarimus dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Atkreipė dėmesį, kad ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 606 – 607 straipsnių nuostatos numato bendrąjį dešimties metų vykdymo procesą, skaičiuojamą nuo vykdomojo dokumento pateikimo momento. Nurodė, kad byloje priimtas nutarimas 2000 m. birželio 29 d. buvo perduotas vykdyti teismo antstoliui, o 2010 m. birželio 18 d. vykdomasis dokumentas grąžintas policijai dėl baudos išieškojimo negalimumo. Pažymėjo, kad su prašymu nėra pateikta duomenų, kad pažeidėjas vengė mokėti baudą, žinodamas apie priverstinį išieškojimo procesą. Teismas konstatavo, kad yra suėję visi 2000 m. balandžio 6 d. nutarimo vykdymo senaties terminai.

II.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, kad teismas nenustatė, ar dokumento perdavimo laikotarpyje nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko, kad nuobauda būtų įvykdyta. Pažymi, kad teismo nutarime nėra nurodyta, ar teismas įvertino, kad per šį laikotarpį yra dokumentais užfiksuotų antstolio veiksmų ir laikotarpis tarp jų nėra didesnis nei dveji metai.

Motyvuojamoji dalis

k o nstatuoja:

III.

ATPK 314 straipsnio, reglamentuojančio nesumokėtos baudos priverstinio išieškojimo procesą, 1 dalyje nustatyta, kad pirmiausiai išieškojimas vykdomas iš pažeidėjo darbo užmokesčio arba kito uždarbio. Jei tokių pajamų nėra, antstolis nukreipia išieškojimą į asmeninį turtą (ATPK 314 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, apylinkės teismo nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais. Pažeidėjui nesutikus, bauda gali būti pakeista ne ilgesniu kaip trisdešimties parų administraciniu areštu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad bauda pažeidėjui negali būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais arba administraciniu areštu, jeigu yra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, skaičiuojamas pagal teisminės praktikos pripažįstamas taisykles. Todėl institucija, prašanti pakeisti baudą į nemokamus viešuosius darbus arba areštą, privalo pateikti teismui duomenis, kad toks terminas nėra praleistas, tai yra kad nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei kad vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (administracinė byla Nr. N3-1012-07).

Iš byloje esančio nutarimo nuorašo (b. l. 2) matyti, kad šioje byloje nėra praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.).

Byloje yra duomenų, kad vykdomasis dokumentas antstolio žinioje buvo nuo 2000 m. birželio 30 d. (b. l. 2) iki 2010 m. birželio 18 d. Tačiau byloje nėra duomenų, ar dokumento perdavimo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko, kad nuobauda būtų įvykdyta. Norint tai nustatyti, būtina išreikalauti vykdomąją bylą ir įvertinti, ar per šį laikotarpį yra dokumentais užfiksuotų antstolio veiksmų, ir ar tarpas tarp jų nėra didesnis nei 2 metai. Tam būtina rinkti naujus įrodymus, todėl skundžiamas nutarimas panaikinamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro skundą tenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui klausimui dėl baudos A. J. pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.