Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-06-02 · Administracinė byla Nr. I3-3431-583/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-02
Bylos Nr.
I3-3431-583/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00900-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Remigijus Arminas (pirm.), Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Pareiškėjas
"Kustata"
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-3431-583/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00900-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.5; 12.19; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 2 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2020 m. gegužės 5 d. uždarame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kustata“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, dėl patikrinimo akto ir sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Kustata“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių departamentas) 2018 m. vasario 2 d. patikrinimo aktą Nr. KOS – 2(NP) (toliau – ir patikrinimo aktas) ir Šiaulių departamento 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. KOS-4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalyje dėl nepagrįsto statybinio grunto deklaravimo ir įpareigojimo sumokėti valstybei 198 922,00 Eur mokesčių (toliau – ir skundžiamas sprendimas).

Pareiškėja skunde nurodo, kad Šiaulių Departamento specialistai 2017 m. lapkričio – 2018 m. sausio mėnesiais atliko neplaninį bendrovės (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą. Patikrinimo akte konstatuojama, jog patikrinimo metu pareiškėja pateikė dviejų naudojamų sklypų panaudos sutartį Nr. 15/01/02-01, kuri galiojo tik iki 2015 m. gruodžio 31 d., ir neturėjo jokių kitų šių sklypų naudojimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. Dl-444 patvirtinto „Naudingųjų iškasenų išteklių naudo­jimo kontrolės tvarkos aprašo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 8.1. punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus; UAB „Kustata“ parduoda dirvožemį nesilaikydama karjero kasybos rekultivavimo projekto sąlygų, Tvarkos aprašo 8.5. punkto, Lietuvos Respublikos Vyriau­sybės 1995-08-14 nutarimo Nr. 1116 „Dėl pažeistos žemės rekultivavimo ir derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo“ reikalavimų; pagal Projektą pietinėje telkinio dalyje 11 gavybos pakopos kasybos darbai turėjo būti vykdomi 4-5 karjero eksploatavimo metais, atitinkamai 2014 – 2015 metais, tačiau II pakopos gavyba pietinėje telkinio dalyje nepradėta vykdyti, dėl ko bendrovė nesilaiko Projekte numatyto gavybos eiliškumo ir pažeidžia Tvarkos aprašo 8.7. ir 9.1.2. punktų reika­lavimus; patikrinimo metu rastas tik vienas kasybos sklypo ribą žymintis riboženklis, nesilaikoma Tvarkos aprašo 8.2. punkto reikalavimų; pažeidimas patikrinimo metu ištaisytas, atitinka ma­žos reikšmės pažeidimo kriterijų, todėl įstatymuose numatytos poveikio priemonės už šį pažeidimą nebus skiriamos; UAB „Kustata“ per 2017 m. I ir II ketvirčius iš (duomenys neskelbtini) telkinio išgavo 10 000 m³ kietųjų naudingų iškasenų, buvo surašytas privalomas nurodymas Nr. KOS-15 parengti 2017 m. laikotarpio markšeiderinį planą, markšeiderinis planas buvo pateiktas 2018 m. spalio 10 d. nesilaikant nustatyto termino, pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsau­gos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimai; pagal turimą Leidimą ir Projektą UAB „Kustata“ iš (duomenys neskelbtini) telkinio iš­gauna smėlį, todėl deklaruoti VMI ir mokėti mokesčius turi už smėlį, tačiau teikdama deklaracijas dalį smėlio UAB „Kustata“ įvardijo kaip statybinį gruntą ir už šį kiekį taikė mažesnį mokesčio tarifą; už per mažą deklaruoto smėlio kiekį taikomas mokestis dides­niu tarifu; už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių smėlio kiekį apskaičiuotas mo­kestis didesniu tarifu yra 198 922 Eur.

Pareiškėjui patikrinimo aktas įteiktas 2018 m. vasario 5 d. Šiaulių departamentas patikrinimo aktą patvirtino skundžiamu sprendimu, kuriuo pareiškėja dėl nepagrįsto statybinio grunto deklaravimo, įpareigojo į valstybės biudžetą sumokėti 198 922,00 Eur nedeklaruotų mokesčių. Atsakovas skundžiamame sprendime ir patikrinimo akte konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) karjero naudingąjį sluoksnį sudaro įvairių sanklodų smėlis ir žvyras, o statybinio grunto gavyba nenumatyta. Apibendrinus 2014-2017 metų gavybą, nustatytą markšeideriniais apmatavimais, yra matyti, jog iš (duomenys neskelbtini) telkinio buvo išgautas tik smėlis. Tačiau, anot jo, UAB „Kustata“ minėtais 2014 – 2017 metais, apart smėlio deklaravo išgavusi ir atitinkamus kiekius statybinio grunto, viso 51 494 m³, nors deklaruoti galėjo tik smėlį. Todėl vietoj dalies išgaunamo smėlio deklaruodama statybinį gruntą mokesčių teisės prasme UAB „Kustata“ neva elgiasi nesąžiningai, nes statybinio grunto tarifai, nurodyti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme yra mažesni už nurodytus smėlio tarifus, ir Atsakovas sprendė, kad visas 2014 – 2017 metų laikotar­piu deklaruotas statybinis gruntas yra vertintinas kaip nedeklaruotas smėlio kiekis, dėl ko ir priskaičiavo sumokėti 198 922 Eur mokesčių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) karjero projekte yra numatytas ne tik smėlio bei žvyro, bet ir statybinio grunto išgavimas. Vykdant karjero atodangos darbus buvo gaunamos sumaišytos priemolio ir priesmėlio grunto atliekos. Tokio grunto negalima įvardinti smėliu, nes jis neatitinka teisės aktų reikalavimų bei netinka daugumai statybinių darbų, todėl projekte buvo numatytas 135 492 kub. m. statybinio grunto pardavimas, sumokant valstybei 25 1114,37 Eur mokesčių. Priešingu atveju statybinis gruntas būtu atsidūręs karjero sąvartoje ir valstybė nebūtu gavusi jokių mokesčių. Atkreipia dėmesį, kad apie statybinio grunto pardavimą ir deklaravimą buvo žinoma kitiems Šiaulių departamento darbuotojai, tačiau anksčiau jie jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Pareiškėjo nuomone ji, skundžiamame sprendime nurodytais atvejais deklaravusi statybinio grunto, o ne smėlio pardavimą nei projekto nuostatų, nei teisės aktų reikalavimų pažeidimų neįvykdė. Šiaulių departamento sprendimas įpareigoti pareiškėją sumokėti 198 922,00 Eur dydžio mokesčių sumą yra nepagrįstas ir neteisėtas. UAB „Kustata“ yra maža įmonė, dėl ko Šiaulių departamento apskaičiuota mokesčio suma viršija net 2017 metų bendrovės apyvartą. Dėl minė­tos priežasties priskaičiuoto mokesčio pareiškėja sumokėti net neturėtų galimybės, tad būtų priversta skelbti bankrotą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

(duomenys neskelbtini) kasybos plotas yra 8,1 ha. Kasybos plotas patenka į 5 žemės sklypus, kurių bendras plotas 13,46 ha. Trys sklypai nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, o likę du sklypai nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui A. Asauskui. Patikrinimo metu pareiškėja pateikė šių sklypų 2015 m. sausio 2 d. panaudos sutartį, tačiau ji galiojo tik iki 2015 m. gruodžio 31 d. Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja 2016 ir 2017 metais žemės sklypus, priklausančius fiziniam asmeniui, naudojo neturėdama jokių šių sklypų naudojimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų.

Karjero eksploatacijai yra parengtas Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) telkinio dalies, skirtos UAB „Kustata“, naudojimo (kasybos-rekultivavimo) projektas. Pagal projekto duomenis, (duomenys neskelbtini) karjero naudingąjį sluoksnį sudaro įvairių sanklodų smėlis ir žvyras. Statybinio grunto gavyba projektu nenumatyta. Pagal projekto sprendinius nuimtas priemolio ir priesmėlio sluoksnis turi būti sandėliuojamas šiaurės vakariniame teritorijos pakraštyje. Pabrėžia, kad UAB „Kustata“ tą ką deklaravo kaip statybinį gruntą turėjo deklaruoti kaip smėlį.

UAB „Kustata“ pateikta markšeiderinių apmatavimų ištraukos kopija ne tik, kad nepatvirtina teiginių apie išgautą ir realizuotą statybinį gruntą ir teisę tai daryti, tačiau akivaizdžiai juos paneigia. Pažymėjo, kad markšeiderinių apmatavimų 5 lentelėje yra nurodyta, kad realizacijai netinkamas gruntas, kuris nuimamas formuojant atodangas yra sandėliuojamas sąvartose, o matavimų atlikimo metu jo buvo 55 000 m³. Mano, kad 8 ir 9 skundo punktuose pateiktus pareiškėjos teiginius visiškai paneigia išsamiai Patikrinimo akte ir sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo pateikta informacija apie karjere esančius gamtos išteklius ir markšeiderinių apmatavimų metu apskaitytus faktiškai išgautus naudingųjų iškasenų kiekius. UAB „Kustata“ (duomenys neskelbtini) karjero patikrinimas atliktas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. lapkričio 6 d. pavedimą Nr. DP-112. Patikrinimas pradėtas 2017 m. lapkričio 7 d. ir baigtas 2018 m. vasario 2 d. Patikrinimo aktas Nr. KOS-2 (NP) ūkio subjektui įteiktas 2018 m. vasario 5 d.

Įvertinus visą pareiškėjos pateiktą dokumentaciją nustatyta, jog jos apskaitos dokumentuose yra daug neatitikimų ir duomenų neatitikimų. Esminiu trūkumu laikytina tai, kad pareiškėja nepateikė tokios gamtos išteklių gavybos apskaitos, kuria remiantis yra nurodyti ir deklaruoti kiekiai Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) mokesčių sumokėjimui. Sulyginus VMI pateiktus išteklių kiekius ir markšeideriniuose apmatavimuose nustatytus išgautų išteklių kiekius, jie apytikriai sutampa, todėl jais ir buvo vadovautasi apskaičiuojant deklaruotą mažesnį negu išgautą valstybinių gamtos išteklių – smėlio kiekį karjere. Šiaulių departamento nuomone šios ir kitos atsiliepime į skundą pateiktos aplinkybes patvirtina, kad patikrinimo aktas bei skundžiamas sprendimas yra teisėti bei pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių kilo ginčas dėl Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apaugos departamento 2018 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. KOS-4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalies (1 t., b. l. 21-30), kuria buvo patvirtintas Šiaulių departamento 2018 m. vasario 2 d. patikrinimo aktas Nr. KOS-2(NP) (1 t., b. l. 9-18) ir pareiškėja buvo įpareigota į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėti 198 922,00 Eur mokesčių, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Šiaulių departamento specialistai, pagal 2017 m. lapkričio 6 d. pavedimą, atliko neplaninį patikrinimą. Patikrinimo tikslas – atlikti 2017 m. spalio mėn. skunduose nurodytų faktinių duomenų patikrinimą. Pareiškėjos vykdoma veikla – kasyba ir karjero eksploatavimas. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2009 m. rugsėjo 17 d. išdavė UAB „Kustata“ leidimą Nr. 36-09 (toliau – ir Leidimas), kuriuo suteikiama teisė naudoti Telšių apskrities Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio išteklių dalį pagal pridedamos sutarties sąlygas. . Karjero eksploatacijai 2011 metais parengtas Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) telkinio dalies, skirtos UAB „Kustata“, naudojimo (kasybos – rekultivavimo) projektas (toliau – ir Projektas). Šiaulių departamentas Projektui pritarė 2011 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. M-24, su sąlyga: perteklinį 17691 m³ derlingąjį dirvožemį galima bus išvežti tik kai, prieš pradedant rekultivavimo darbus, bus atlikti markšeideriniai matavimai, suderinti su Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Norint išvežti perteklinį derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitų teritorijų už karjerų ribų tvarkymui, būtina kreiptis į Mažeikių rajono agentūrą, kaskart derinant kiekvieną išvežimą.

Patikrinimo akte pabrėžiama, jog apibendrinus nuo 2014 m. iki 2017 m. III ketvirčio pareiškėjos deklaruotus išteklius matyti, kad ji VMI iš viso deklaravo (duomenys neskelbtini) smėlio ir 51,494 kub. m. statybinio grunto. Palyginus su 2KN ataskaitose pateiktais duomenimis (nevertinant 2017 m. IV ketvirčio, 2KN ataskaitoje nurodytų duomenų, kadangi VMI ataskaita už šį laikotarpį nėra pateikta), matyti, jog pareiškėja 2KN ataskaitose nurodė, kad šiuo laikotarpiu išgavo 23,000 kub. m., bet VMI deklaravo 51,494 kub. m. statybinio grunto. Pareiškėja teikdama informaciją apie tuos pačius karjere išgaunamus išteklius Lietuvos geologijos tarnybai ir VMI pateikė nevienodą informaciją.

Patikrinimo akto išvadose konstatuojama, kad:

1) pareiškėja pateikė dviejų naudojamų sklypų panaudos sutartį Nr. 15/01/02-01, kuri galioja tik iki 2015 m. gruodžio 31 d. Patikrinimo metu pareiškėja neturėjo jokių kitų, šių sklypų teisėtumą patvirtinančių dokumentų;

2) pareiškėja parduoda dirvožemį nesilaikydama Projekto sąlygų;

3) pagal Projektą pietinėje telkinio dalyje II gavybos pakopos kasybos darbai turėjo būti vykdomi 4-5 karjero eksploatavimo metais, tačiau II pakopos gavyba pietinėje telkinio dalyje nepradėta vykdyti;

4) patikrinimo metu rastas tik vienas kasybos sklypo ribą žymintis riboženklis;

5) pareiškėja per 2017 m. I ir II ketvirčius, (duomenys neskelbtini) karjere išgavo 10 tūkst. kub. m. kietųjų naudingųjų iškasenų. Buvo surašytas privalomasis nurodymas parengti 2017 m. laikotarpio markšeiderinį planą. Minėtas planas Šiaulių departamentui pateiktas nesilaikant privalomajame nurodyme nustatyto termino;

6) pagal turimą Leidimą ir Projektą pareiškėja iš (duomenys neskelbtini) telkinio išgauna smėlį, todėl deklaruoti mokesčius turi už smėlį. Teikdama deklaracijas, dalį smėlio pareiškėja įvardijo kaip statybinį gruntą ir už šį kiekį taikė mažesnį mokesčio tarifą. Už per mažą deklaruoto smėlio kiekį, kurį pareiškėja nurodė kaip statybinį gruntą, taikomas mokestis didesniu tarifu;

7) už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių – smėlio, kiekį apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu yra 198 922,00 Eur.

Skundžiamu sprendimo buvo patvirtintas Patikrinimo aktas ir pareiškėja įpareigota ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos į VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėti 198 922 Eur mokesčių sumą. Skundžiamame sprendime konstatuojama, kad įvertinus visą UAB „Kustata“ pateiktą dokumentaciją (2KN, deklaracijas, markšeiderinių apmatavimų ataskaitas, buhalterinę apskaitą) nustatyta, jog pareiškėjos apskaitos dokumentuose yra daug neatitikimų ir duomenų nesutapymo. Esminiu trūkumu laikytina tai, kad pareiškėja nepateikė patikrinimo metu tokios gamtos išteklių gavybos apskaitos, kuria remiantis yra nurodyti ir deklaruoti kiekiai VMI mokesčių sumokėjimui.

Vadovaujantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis konstatuotina, jog Patikrinimo akte ir skundžiamame sprendime teigiama, jog pareiškėjos turimuose dokumentuose bei VMI pateiktose deklaracijose nurodyti išgautų gamtos išteklių kiekai nesutampa. Taip pat akcentuojama, jog Projekte statybinio grunto gavyba nenumatyta, todėl pareiškėja iš (duomenys neskelbtini) telkinio išgauna įvairios kokybės smėlį, todėl privalo deklaruoti tik smėlį. Pareiškėja vietoje dalies išgaunamo smėlio deklaruodama statybinį gruntą, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai, kadangi statybinio grunto tarifas yra mažesnis negu smėlio tarifas. Šiaulių departamentas įvertinęs minėtus pažeidimus priėmė sprendimą, už pareiškėjos nedeklaruotą smėlio kiekį apskaičiuoti mokesčius didesniu tarifu ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 198 922 Eur. mokesčių.

Skundžiamas sprendimas priimtas atlikus pareiškėjo veiklos patikrinimą pagal Viešojo administravimo įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017-11-01 iki 2018-04-02) 36¹ straipsnį. Minėtas straipsnis teigia, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra – šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus viešojo administravimo subjektų (toliau – priežiūrą atliekantys subjektai) veikla, skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių.).

Nagrinėjamu atveju buvo atliktas ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą (VAĮ 36⁴ straipsnio 11 dalis, 12 dalies 1 punktas).

Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnyje yra nustatyti ūkio subjektų veiklos priežiūros principai. Šiame straipsnyje įtvirtintas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas. Šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą. Šiame straipsnyje įtvirtintas metodinės pagalbos teikimo principas. Šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekantys subjektai bendradarbiauja su ūkio subjektais, konsultuoja ūkio subjektus priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų, o poveikio priemones taiko kaip ultima ratio priemonę. Šis principas netaikomas ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu, jeigu jo taikymas trukdo siekti ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų, susijusių su teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra, laikytis specialiuosiuose priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintų atitinkamai priežiūrai keliamų reikalavimų.

Kaip ir anksčiau minėta Patikrinimo akte bei skundžiamame sprendime akcentuojama, jog pareiškėja pagal turimą Leidimą ir Projektą iš (duomenys neskelbtini) telkinio išgauna smėlį, todėl deklaruoti ir mokėti mokesčius turi už smėlį, o statybinio grunto gavyba Projekte nenumatyta.

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Lietuvos geologijos tarnyba 2009 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjai išdavė leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 36-09 (1 t., b. l. 124). Taip pat Lietuvos geologijos tarnyba 2009 m. rugsėjo 17 d. su pareiškėja sudarė Telšių apskrities Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio išteklių naudojimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjai leista eksploatuoti (duomenys neskelbtini) karjerą iki 2034 m. rugsėjo 23 d. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad pareiškėja įsipareigojo kasmet iki sausio 20 d. Lietuvos geologijos tarnybai pateikti kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių metinę kasybos ataskaitą 2KN. Taip pat pareiškėja įpareigota, kai smėlio metinė gavyba viršija 10 tūkst. kub. m. markšeiderinius apmatavimus atlikti ne rečiau kaip vieną kartą per metus, o jeigu gavyba mažesnė už nurodytą kiekį, markšeideriniai matavimai privalo būti atliekami, kai bendra gavyba pasiekia 10 tūkst. kub. m., bet ne rečiau kaip kas trejus metus.

Liudytojas Leonid Slauto Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos. Dalyvavo UAB „Kustata“ (duomenys neskelbtini) karjero patikrinime. Karjere kaip naudinga iškasena yra kasamas smėlis, o viršutinis sluoksnis – statybinis gruntas, kurį pareiškėja turi nuimti, susandėliuoti ir esant pertekliui galima parduoti. Perteklius yra skaičiuojamas rengiant naudojamą projektą. Sandėliuojamas tam, kad vėliau gruntą būtų galima panaudoti rekultivavimui, t. y. šlaitų lėkštinimui iki saugaus kampo. Statybinis gruntas neprivalomas deklaruoti 2KN deklaracijoje, nes tai nėra naudinga iškasena. Pirminiame projekte pardavimas nebuvo numatytas. Patikrinimo metu pradiniu projektu nesivadovavo.

Taip pat liudytojas Ginutis Juozapavičius Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011 metais ruošė projektą UAB „Kustata“. Byloje atsakovo pateiktas projektas nėra galutinis. Paaiškino, jog Projektas teikiamas derinti įvairioms institucijoms. Projektas teikiamas Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos derinti, gaunamos pastabos. Pagal praktiką galutinis Projekto variantas lieka pas užsakovą, Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ir pas rengėjus. Projektas Regiono aplinkos apsaugos departamentui yra teikiamas derinimui ir jie jį pasilieka. Jeigu gaunamos pastabos Lietuvos geologijos tarnyba priima sprendimą ir iš naujo nederina su Regiono aplinkos apsaugos departamentu. Pagal patvirtintą Projektą įmonė turi teisę, jeigu randa pirkėją statybinį gruntą parduoti ir susimokėti mokesčius. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos neišduoda leidimų statybiniam gruntui, nes gruntas nėra naudinga iškasena.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 25 d. rašte Nr. (7)-1.7-5394 „Dėl duomenų apie (duomenys neskelbtini) telkinį pateikimo“ (3 t., b. l. 38) nurodė, jog „Naudingųjų iškasenų telkiniuose gruntą sudaro dangos nuogulos, kurias reikalinga pašalinti, ruošiant eksploatacijai naudingąjį sluoksnį. Telkinio išteklių naudojimo sutartyje prie Tarnybos išduoto leidimo naudoti konkretaus telkinio išteklius, gruntas neįrašomas, atskiras leidimas jo panaudojimui neišduodamas, dangos gruntas jokia forma neapskaitomas Tarnybos tvarkomame Žemės gelmių registre. Dangos grunto panaudojimo klausimai išsprendžiami prieš telkinio eksploataciją parengtame telkinio išteklių naudojimo projekte. Paprastai dangos gruntą numatoma panaudoti išeksploatuoto ploto rekultivacijai – karjero šlaitų lėkštinimui, karjero dugno pažemėjimų užpylimui ir pan. Esant pertekliniam dangos grunto kiekiui, dalis jo gali būti realizuota kaip statybinis gruntas, panaudojant įvairiems užpylimams. Ši galimybė turi būti numatyta telkinio išteklių naudojimo projekte, o realizuotas gruntas turi būti apskaitytas įmonės veikloje. 2011 metais parengtame Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) telkinio dalies, skirtos naudoti UAB „Kustata“, naudojimo projekte numatyta galimybė realizuoti už karjero ribų apie 135 tūkst. m³ dangos grunto“.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė (CD laikmenoje) 2011 metų Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) telkinio dalies, skirtos UAB „Kustata“ naudojimo projektą, (III t., b. l. 39). Nustatyta, jog UAB „Kustata“ kartu su skundu teismui taip pat pateikė Projekto ištrauką (I t., b. l. 53–55), kuri atitinka Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktą projektą. Analizuojant Projekto „3.2. Rekultivavimo darbų technologija“, matyti, kad Karjero baseino dalies užpylimui – projektuojamame (duomenys neskelbtini) telkinyje bus nuimta apie 248 860 m3 priemolio ir priemolio dangos. Dalis nuimamos priemolio ir priemolio dangos (apie 113 tūkt. m³) bus panaudota 0,7 ha ploto pietinės baseino dalies užpylimui. Tam bus naudojama vėlesniaisiais metais nuimama priemolio ir priemolio danga. Kita dalis dangos gruntų (apie 135 tūkst. m³) galės būti realizuota už karjero ribų ir už realizuotą jų kiekį valstybei sumokėti mokesčiai. Jeigu poreikio realizuoti dangos gruntų nebus, tada danga bus sandėliuojama vakarinėje telkinio dalyje formuojamoje sąvartoje ir esant būtinybei, šioje sąvartoje sukauptas dangos gruntų kiekis (135492 m³) bus panaudotas užpilant pietvakarinę (apie 1.1 ha ploto) baseino dalį (Projekto 41 lapas).

2020 m. vasario 26 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1265-662/2020 nagrinėdamas šioje byloje pateiktą apeliaciją 44 punktu taipogi konstatavo, kad atsakovo išvadas, jog statybinio grunto gavyba nėra aptarta anksčiau minėtame projekte, paneigia Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 25 d. raštas Nr. (7)-1.7-5394 "Dėl duomenų apie (duomenys neskelbtini) telkinį pateikimo", kuris adresuotas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams. Minėtame rašte nurodyta, kad 2011 metais parengtame Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) telkinio dalies, skirtos naudoti UAB "Kustata", naudojimo projekte numatyta galimybė realizuoti už karjero ribų apie 135 tūkst. kub. m dangos grunto. Pagal šio projekto 3.2 dalį "Rekultivavimo darbų technologija", projektuojamame (duomenys neskelbtini) telkinyje bus nuimta apie 248 860 m³ priemolio ir priesmėlio dangos. Dalis nuimamos priemolio ir priesmėlio dangos (apie 113 tūkst. m³) bus panaudota apie 0,7 ha ploto pietinės baseino dalies užpilymui. Tam bus naudojama vėlesniais metais nuimama priemolio ir priesmėlio danga. Kita dalis dangos gruntų (apie 135 tūkst. m³) galės būti realizuota už karjero ribų ir už realizuotą jų kiekį valstybei bus sumokėti mokesčiai. Jeigu poreikio realizuoti dangos gruntų nebus, tada danga bus sandėliuojama vakarinėje telkinio dalyje formuojamoje sąvartoje ir esant būtinybei, šioje sąvartoje sukauptas dangos gruntų kiekis (135 492 m³) bus panaudotas užpilant pietvakarinę (apie 1.1 ha ploto) baseino dalį (26 grafinis priedas).

Apeliacinės instancijos teismo nutarties 47 punkte taipogi konstatuojama, kad galutiniame Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) telkinio dalies, skirtos naudoti UAB "Kustata", naudojimo (kasybos-rekultivavimo) projekte nurodyta naudingųjų iškasenų telkinio dangos gruntų realizavimo galimybė. Tuo tarpu atsakovas ginčijamuose 2018 m. vasario 2 d. patikrinimo akte Nr. KOS-2(NP) ir 2018 m. kovo 12 d. sprendime Nr. KOS-4 šios aplinkybės nepripažįsta. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad skundžiamais aktais nepagrįstai pripažinta, kad pagal Projektą UAB "Kustata" iš anksčiau minėto telkinio išgauna tik smėlį, todėl deklaruoti VMI ir mokėti mokesčius turi už smėlį, ir jog statybinio grunto gavyba Projekte nenumatyta.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-451 patvirtinto Grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos aprašo 7.1 punkte nustatyta, kad gruntas (statybinis gruntas) – statybos reikmėms iš žemės gelmių (pradedant podirvio nuogulų paviršiumi) išgaunamos birios ar rišlios uolienos. Gruntui priskiriamos tokios uolienos, kaip priemolis, priesmėlis, aleuritas ir neatitinkantis standartų smėlis ir molis. To paties aprašo 21 punkte įtvirtinta, jog grunto ištekliai turi būti naudojami tik pagal patvirtintą Naudojimo projektą. Pagal aprašo 36 punktą, mokestis už išgautą grunto išteklių kiekį apskaičiuojamas ir mokamas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nustatyta tvarka.

Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog Patikrinimo akte bei skundžiamame sprendime nepagrįstai teigiama, kad jog statybinio grunto gavyba nėra aptarta Projekte. Akivaizdu, jog Projekte nėra numatytas imperatyvas (duomenys neskelbtini) karjere išgauti tik smėlį ir VMI deklaruoti bei mokėti mokesčius tik už smėlio gavybą.

Mokesčio, už valstybinius gamtos išteklius, apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau – ir MVGIĮ) (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2019-01-01). MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalis teigia, jog mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.

Vadovaujantis MVGIĮ 7 straipsnio 1 dalimi mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį (MVGIĮ 7 straipsnio 2 dalis). Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (MVGIĮ 7 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog pareiškėja turėjo prievolę pasibaigus mokestiniam laikotarpiui VMI pateikti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaraciją ir sumokėti mokesčius, apskaičiuotus pagal MVGIĮ 1 bei 2 prieduose nustatytus tarifus. Tarifas už smėlio gavyba yra 0,38 Eur už kub. m. (MVGIĮ 1 priedo 13 punktas), o už statybinį gruntą tarifas siekia 0,26 Eur už kub. m. (MVGIĮ 2 priedo 10 punktas). Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojas nedeklaruoją arba deklaruoją mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį, jam taikomas didesnis tarifas – MVGIĮ 1 ir 2 prieduose nustatytą tarifą padauginant iš 10. Pažymėtina, kad Šiaulių departamentas Patikrinimo akte bei skundžiamame sprendime, skaičiuodamas pareiškėjos nesumokėto mokesčio dydį rėmėsi MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi.

Kaip ir anksčiau minėta Šiaulių departamentas Patikrinimo akte bei skundžiamame sprendime akcentavo, kad pareiškėja VMI ir Lietuvos geologijos tarnybai pateiktuose dokumentuose nurodė skirtingus išgauto smėlio bei statybinio grunto kiekius. Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėja VMI:

2017 m. III ketvirtį deklaravo 6759,00 kub. m. statybinio grunto ir 3757,00 kub. m. smėlio (2 t., b. l. 163);

2017 m. II ketvirtį deklaravo 2810,00 kub. m. statybinio grunto ir 3087.00 kub. m. smėlio (2 t., b. l. 164);

2017 m. I ketvirtį deklaravo 1985,00 kub. m. statybinio grunto ir 2151,00 kub. m. smėlio (2 t., b. l. 165);

2016 m. IV ketvirtį deklaravo 7985,00 kub. m. statybinio grunto ir 8725,00 kub. m. smėlio (2 t., b. l. 166);

2016 m. III ketvirtį deklaravo 4305,00 kub. m. statybinio grunto ir 6710,00 kub. m. smėlio (2 t., b. l. 167);

2016 m. II ketvirtį deklaravo 2450,00 kub. m. statybinio grunto ir 5020,00 kub. m. smėlio (2 t., b. l. 168);

2016 m. I ketvirtį deklaravo 405,00 kub. m. statybinio grunto ir 646,00 kub. m. smėlio (2 t., b. l. 169);

2015 m. IV ketvirtį deklaravo 3110,00 kub. m. statybinio grunto ir 9050,00 kub. m. smėlio (2 t., b. l. 170);

2015 m. III ketvirtį deklaravo 1975,00 kub. m. statybinio grunto ir 5641,00 kub. m. smėlio (2 t., b. l. 171);

2015 m. II ketvirtį deklaravo 2705,00 kub. m. statybinio grunto ir 6345,00 kub. m. smėlio (2 t., b. l. 172);

2015 m. I ketvirtį deklaravo 2450,00 kub. m. statybinio grunto ir 5250,00 kub. m. smėlio (2 t., b. l. 173);

2014 m. IV ketvirtį deklaravo 11420,00 kub. m. statybinio grunto ir 39360,00 kub. m. smėlio (2 t., b. l. 174);

2014 m. III ketvirtį deklaravo 1690,00 kub. m. statybinio grunto ir 4450,00 kub. m. smėlio (2 t., b. l. 175);

2014 m. II ketvirtį deklaravo 1350,00 kub. m. statybinio grunto ir 3320,00 kub. m. smėlio (2 t., b. l. 176);

2014 m. I ketvirtį deklaravo 95,00 kub. m. statybinio grunto ir 628,00 kub. m. smėlio (2 t., b. l. 177).

Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja VMI 2014 m. iš viso deklaravo 14 555,00 kub. m. statybinio grunto bei 47 758,00 kub. m. smėlio. 2015 m. – 10 230,00 kub. m. statybinio grunto ir 26 286,00 kub. m. smėlio. 2016 m, - 15 145,00 kub. m. statybinio grunto ir 21 101 kub. m. smėlio. 2017 m. (neskaičiuojant IV ketvirčio) – 11 554 kub. m. statybinio grunto ir 8995 kub. m. smėlio.

Analizuojant pareiškėjos Lietuvos geologijos tarnybai teiktas Kietųjų naudingųjų išteklių kasybos ataskaitas 2-KN (2 t., b. l. 178-193) matyti, kad pareiškėja 2014 m. ataskaitose nurodė, kad I ketvirtį išgauta 1 tūkst kub. m. smėlio, II ketvirtį – 5 tūkst. kub. m. smėlio, III ketvirtį – 6 tūkst. kub. m. smėlio, IV ketvirtį – 51 tūkst kub. m. smėlio. Iš viso 2014 m. pareiškėja išgavo 63 tūkst. kub. m. smėlio. 2015 m. I ketvirtį pareiškėja 2-KN ataskaitoje teigė, jog išgavo 8 tūkst. kub. m. smėlio, 2015 m. II ketvirtį – 6.3 tūkst. kub. m. smėlio ir 2.7 tūkst. kub. m. statybinio grunto, 2015 m. III ketvirtį – 6 tūkst. kub. m. smėlio ir 2 tūkst. kub. m. statybinio grunto, 2015 IV ketvirtį – 9 tūkst. kub. m. smėlio ir 1 tūkst. kub. m. statybinio grunto. Iš viso pareiškėja 2015 m. iš gavo 29.3 tūkst. kub. m. smėlio ir 4.7 kub. m statybinio grunto. 2016 m. I ketvirtį pareiškėja nurodė išgavusi 1 tūkst. kub. m. smėlio, 2016 m. II ketvirtį – 5 tūkst. kub. m. smėlio ir 2 tūkst. kub. m. statybinio grunto, 2016 m. III ketvirtį – 7 tūkst. kub. m. smėlio ir 4 tūkst. kub. m. statybinio grunto, 2016 m. IV ketvirtį – 17 tūkst. kub. m. smėlio. Iš viso pareiškėja 2016 m. 2-KN ataskaitose nurodė, kad išgavo 30 tūkst. kub. m. smėlio ir 6 tūkst. kub. m. statybinio grunto. 2017 m. I ketvirtį pareiškėja išgavo 2 tūkst. kub. m. smėlio bei 2 tūkst. kub. m. statybinio grunto, 2017 m. II ketvirtį – 3 tūkst. kub. m. smėlio ir 3 tūkst. kub. m. statybinio grunto, o 2017 m. III ketvirtį – 4 tūkst. kub. m. smėlio ir 7 tūkst. kub. m. statybinio grunto. Iš viso pareiškėja 2017 m. (neskaičiuojant 2017 m. IV ketvirčio) pareiškėja iškasė 9 tūkst. kub. m. smėlio ir 12 tūkst. kub. m. statybinio grunto.

Lietuvos geologijos tarnybos 2018 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. (7)-1.7-6052 „Dėl UAB „Kustata“ markšeiderinių planų“ (3 t., b. l. 45) teigiama, jog: 1) 2014 m. sausio 15 d. – 2015 m. sausio 19 d. laikotarpio markšeideriniame plane nurodoma, kad telkinyje buvo išgauta 63 449 kub. m. smėlio, inertinio mineralinio grunto nuimta 31 272 kub. m., iškasos už kasybos sklypo užpylimui panaudota apie 11 tūkst. kub. m., sąvartose sukaupta 18 009 kub. m.; 2) 2015 m. sausio 19 d. – 2016 m. sausio 14 d. laikotarpio markšeideriniame plane nurodoma, kad telkinyje buvo išgauta 34 234 kub. m. smėlio, inertinio mineralinio grunto nuimta 17 123 kub. m., sąvartose sukaupta 41 023 kub. m.; 3) 2016 m. sausio 14 d. – 2016 m. gruodžio 14 d. laikotarpio markšeideriniame plane nurodoma, kad telkinyje buvo išgauta 35 794 kub. m. smėlio, inertinio mineralinio grunto nuimta 9824 kub. m., sąvartose sukaupta 45 906 kub. m.; 4) 2016 m. gruodžio 14 d. – 2017 m. gruodžio 12 d. laikotarpio markšeideriniame plane nurodoma, kad telkinyje buvo išgauta 29 397 kub. m. smėlio, inertinio mineralinio grunto nuimta 9015 kub. m., sąvartose sukaupta 49 083 kub. m.

Vadovaujantis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad yra smulkių neatitikimų tarp pareiškėjos VMI pateiktose deklaracijose, Lietuvos geologijos tarnybai pateiktuose 2-KN ataskaitose ir markšeideriniuose apmatavimuose esančių duomenų, tačiau jie gali būti paaiškinami bei pasiteisinami pvz. 2-KN ataskaitose išgautų naudingųjų išteklių ataskaitose iškastas kiekis pateikiamas jį apvalinant 1 tūkstančio kub. m. tikslumu. Primintina, jog liudytojas Leonid Slauto akcentavo, kad statybinis gruntas teisės aktų prasme nėra laikytina naudingąja iškasena, todėl pareiškėja neturėjo prievolės 2-KN ataskaitose nurodyti išgauto statybinio grunto kiekio. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atliktų markšeiderinių apmatavimų laikotarpiai nesutapo su mokestiniais metais.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 „Dėl Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ buvo patvirtintos Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinosios taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 23.1 punktas numato, jog bloko tūrio apskaičiavimo metodą parenka markšeiderinio plano rengėjas, atsižvelgdamas į lauko matavimams panaudotas priemones bei skaičiuojamo bloko erdvinę konfigūraciją taip, kad apskaičiuota tūrio reikšmė neviršytų maksimalios leistinos santykinės paklaidos (galimo tarp dviejų matavimų apskaičiuotų reikšmių nesutapimo), kuri sudaro, kai bloko tūris yra iki 20 tūkst. kub. m, maksimali leistina santykinė paklaida neturi viršyti 10 procentų. Atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą matyti, jog atliekant markšeiderinius apmatavimus, kai bloko tūris yra mažesnis nei 20 tūkst. kub. m., yra leidžiama 10 proc. paklaida.

Įvertinus anksčiau minėtas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjos VMI, Lietuvos geologijos tarnybai pateikti duomenys bei markšeiderinių apmatavimų duomenys iš esmės sutampa, nustatytos paklaidos neviršija Taisyklių 23.1 punkte reglamentuotos paklaidos dydžio, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su Patikrinimo akto bei skundžiamo sprendimo teiginiais, jog pareiškėja pateikė skirtingą informaciją VMI ir Lietuvos geologijos tarnybai, elgėsi nesąžiningai ir nepagrįstai sumažino jai tenkančią mokestinę prievolę.

Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus išdėstytų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi šioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuojama, jog 2018 m. vasario 2 d. patikrinimo akte Nr. KOS-2(NP) ir 2018 m. kovo 12 d. sprendime Nr KOS-4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nepagrįstai nuspręsta, kad pareiškėja VMI deklaravo mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį. Pareiškėjos skundas tenkintinas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 2 d. patikrinimo aktas Nr. KOS-2(NP) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. kovo 12 d. sprendimas N. KOS-4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, toje dalyje, kuria konstatuotas nepagrįstas statybinio grunto deklaravimas nurodant prievolę jį deklaruoti kaip smėlį ir uždaroji akcinė bendrovė „Kustata“ įpareigota valstybei sumokėti 198 922,00 Eur mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, naikintini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kustata“ skundą tenkinti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 2 d. patikrinimo aktą Nr. KOS-2(NP) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. kovo 12 d. sprendimą N. KOS-4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, toje dalyje, kuria konstatuotas nepagrįstas statybinio grunto deklaravimas nurodant prievolę jį deklaruoti kaip smėlį ir uždaroji akcinė bendrovė „Kustata“ įpareigota valstybei sumokėti 198 922,00 Eur mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėVida Stonkuvienė