- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- A15.-1481-783/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00172-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Pažeidėjas
- A. D.
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. D., g. (duomenys neskelbtini), baltarusis, be pilietybės, nurodo, jog turi leidimą gyventi Lietuvoje, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį, kaltinamas administracinio nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D. 2018 m. lapkričio 8 d. apie 18 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį vairuodamas nevykdė reikalavimo važiuoti kuo arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą juostą bei susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu CITROEN BERLINGO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Po eismo įvykio A. D. iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos pasitraukė pažeisdamas kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Be to, A. D. vairavo automobilį, kuris nėra įregistruotas nustatyta tvarka, nedraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais A. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 99, 100, 219, 222, 226 punktuose nurodytus reikalavimus.
Teismo posėdyje A. D. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies. Parodė, jog tą 2018 m. lapkričio 8 d. darbe (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, su draugais pažymėjo jo, A. D. gimtadienį, šiek tiek išgėrė alaus, išgėręs automobiliu VW PASSAT išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). Automobilį, kurį vairavo, buvo įsigijęs prieš kažkur pusantrų metų iš A. S., už jį buvo sumokėjęs apie 150 Eur. Vairuojamas automobilis nebuvo draustas, galėjo būti ir išregistruotas. Jis taip pat neturi ir vairuotojo pažymėjimo, nors teises kažkada, dar sovietiniais laikais, buvo išsilaikęs. O tą vakarą grįždamas iš darbo ir vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties sankryža, prasilenkinėjo su priešpriešiais važiavusiu automobiliu ir kliudė vienas kitą veidrodėliais. Sustojęs jis išlipo iš automobilio, pabendravo su kito automobilio vairuotoja (R. P.), ši sakė, kad nieko žymaus neįvyko. Tačiau pamačiusi, jog jis yra išgėręs, pasakė, kad skambina į policiją. Jis iškart iš vietos nuvažiavo. Nelaukė policijos, nes R. P. sakė, kad dėl eismo įvykio žala nebuvo padaryta, todėl nematė prasmės pasilikti. Teismo posėdyje neneigia, jog po kurio laiko atvykus policijos pareigūnams jis slėpė aplinkybes dėl automobilio vairavimo, jo važiavimo, nes buvo išgėręs. Parodė, jog alkoholį su draugu vartojo po to, kai grįžo į namus.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusioji R. P. parodė, jog 2018 m. lapkričio 8 d. po 18 val. (duomenys neskelbtini) miestelyje iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir savo krypties eismui skirta juosta važiavo tiesiai, kaip staiga priešais ją išniro automobilis prasilenkdamas kliudė veidrodėlį, automobilio kairės pusės šoną, galinę dalį ir sustojo už jos automobilio jos važiavimo krypties juostoje. Ji išlipusi iš savo automobilio priėjo prie sustojusio automobilio, matė, jog iš automobilio išlipęs asmuo (A. D.) yra neblaivus. Ji paklausė A. D., kaip šis vairuoja, pasakė, kad kvies policiją, po ko A. D. numojo ranka, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Atvykusiems pareigūnams ji paaiškino aplinkybes, parodė automobilio apgadinimus kairės pusės veidrodėlyje, ant automobilio kėbulo, nurodė, jog automobilį vairavo ir iš įvykio vietos pasišalino A. D.. Savo vairuoto automobilio ji iki pareigūnų atvykimo nejudino. Jai dėl automobilio apgadinimų buvo padaryta apie 150 Eur žala, ji į draudimo bendrovę ar kitas instancijas nesikreipė.
Iš pažymų (11, 17, 18 b. l.) matyti, jog A. D. nėra išduotas vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę transporto priemones, automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės draudimu buvo draustas iki 2017 m. gegužės 30 d., 2016 m. balandžio 10 d. automobilis VW PASSAT yra išregistruotas. Iš schemos (19 b. l.), transporto priemonės apžiūros akto (20 b. l.), fotonuotraukų (22-24) nustatyta, jog automobilis CITROEN BERLINGO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 8 d. rastas stovintis (duomenys neskelbtini) g., ties dešiniuoju važiuojamosios dalies kraštu automobilio judėjimo kryptimi, automobiliui apgadintas kairė pusės galinio vaizdo matymo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, kairės pusės galinis sparnas; automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje nebuvo rastas. Iš transporto priemonės apžiūros akto (21 b. l.), fotonuotraukų 24-27 b. l.) nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 16 d. apžiūrėjus VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jam rasti apgadinti galinis bamperis, bagažinės dangtis, nubrauktas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, skilęs priekinis stiklas, skilęs dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpusas. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (31-32, 33-34 b. l.) nustatyta, jog policijos pareigūnai pagal R. P. pranešimą apie sukeltą eismo įvykį atvykę į įvykio vietą rado automobilį CITROEN BERLINGO, šio automobilio vairuotoja R. P. paaiškino jiems įvykio aplinkybes, nurodė, jog automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo asmuo, pravarde „D“, paaiškino, kur jis gyvena; pareigūnai nubraižė eismo įvykio schemą, surašė transporto priemonės apžiūros aktą, nuvykę R. P. nurodytu adresu rado ten gyvenantį A. D., šis buvo neblaivus ir aiškino, jog jokio automobilio jis neturi ir nevairavo, tas aplinkybes, jog automobilis buvo laikomas kitoje vietoje, išsiaiškino tą vakarą tirdami eismo įvykį.
Išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiosios, susipažinęs su bylos medžiaga teismas pripažįsta, jog byloje yra įrodyta, jog A. D., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nurodytą reikalavimą, kas atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, vairuodamas šį automobilį važiavo toliau važiuojamosios dalies dešinio krašto, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tuo pažeidė KET 99, 100 ir 119 punktuose nurodytus reikalavimus, kas atitinka ANK 417 straipsnio 1 dalies ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus, dėl šių punktų reikalavimų nesilaikymo kliudė priešpriešiais važiavusį automobilį CITROEN BERLINGO jį apgadino, padarydamas apie 150 Eur žalą, bei iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles, tuo pažeidė KET 219 punkto reikalavimus, kas atsitinka ANK 426 straipsnio 1 dalį. Be to, A. D. vairavo automobilį, kuris nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, automobilis neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu, tuo pažeidė KET 226 punkte nurodytus reikalavimus, todėl A. D. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį (neapdraustos transporto priemonės vairavimas) ir 2 dalį (neįregistruotos transporto priemonės vairavimas). Teismas atmeta A. D. paaiškinimus, jog jis nebuvo nuvažiavęs toliau nuo važiuojamosios dalies krašto ir išvažiavęs į priešpriešiniam eismui skirtą juostą, šie jo parodymai yra paneigti nukentėjusiosios R. P. parodymais, kad ji važiavo savo puse, prieš pat kontaktą su A. D. vairuojamu automobiliu, ji sustabdė vairuojamą automobilį, šis automobilis iki policijos atvykimo nebuvo judinamas, be to, A. D. automobilis po kontakto sustojo skersas jos važiavimo pusėje), taip pat įvykio vietoje užfiksuoto automobilio CITROEN BERLINGO padėtimi (prie pat savo važiuojamosios dalies krašto). A. D., priešingai nei R. P., nepasiliko įvykio vietoje, sąmoningai išvažiavo iš jos, todėl patvirtinti savo teiginių jis negali. Taip pat teismas kritiškai vertina ir A. D. parodymus, jog jis išvažiavo dėl to, jog jam nukentėjusioji R. P. pasakė, kad nieko blogo neįvyko, tuo labiau, jog ir pats A. D. pripažino, kad buvo kontaktas, automobilis galėjo būti apgadintas. Todėl netikėti nukentėjusiosios R. P. parodymais, jog ji nesakė A. D., kad apgadinimai yra nežymūs ir kad jis gali važiuoti, nėra pagrindo. Tuo labiau, jog, sprendžiant iš R. P. parodymų, A. D. privalėjo suvokti, jog policija kviečiama dėl eismo įvykio, o ne dėl to, kad jis įtartinai atrodo (dėl girtumo). Tikėtina, jog A. D. buvo neblaivus ir negalėjo vairuoti transporto priemonės (kitu atveju sunkiai būtų paaiškinamas savavališkas pasišalinimas, nelaukiant policijos, iš įvykio vietos), tačiau byloje nesurinkta pakankamai įrodymų dėl jo girtumo (A. D. 2018-11-08 20.45 val. nustatytas 1,81 ‰ (promilės girtumas), tačiau jis teigė, jog gėrė po to, kai automobilį pastatė). Taip pat teismas nesiremia ir A. D. paaiškinimais, jog jis buvo įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, nes, kaip matyti iš byloje esančios pažymos (11 b. l.), Lietuvos Respublikos duomenų bazėje nėra fiksuotas vairuotojo pažymėjimo išdavimas. Kita vertus, byloje yra išrašas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (13-16 b. l.), jog A. D. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 4 dalį (transporto priemonę vairuojančio asmens pažeidimas eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, jeigu tai sukėlė vieno ar daugiau asmenų mirtį) A. D. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tikėtina, turėjo būti taikomas ir teisių atėmimas, jeigu jas A. D. turėjo. Kita vertus, teismas pažymi, jog formaliai A. D. veika papildomai turėjo būti kvalifikuojama ir pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį (neturinčio teisės vairuoti transporto priemonės asmens padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, lėmęs kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės apgadinimą), tačiau Institucija šio nusižengimo A. D. neinkriminavo. Kadangi A. D. surašytas protokolas ir dėl ANK 426 straipsnio 1 dalį, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonės, sankcijoje numatyta bauda nuo 850 Eur iki 1150 Eur, tai yra griežtesnė nuobauda nei ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda (bauda nuo 350 iki 560 Eur), teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, neatnaujina įrodymų tyrimo ir neinicijuoja proceso dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį. Taip pat teismas, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę (pats pripažino, jog vairuoja transporto priemones ir neturėdamas teisės), nusižengimo pobūdį (suvokdamas, jog turi pasilikti eismo įvykio vietoje, matydamas, jog nukentėjusioji kviečia policiją, sąmoningai iš įvykio vietos pasitraukė), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-697/2018), A. D. taiko ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, poveikio priemonės terminą nustato artimam maksimaliam laikotarpiui (numatytas nuo 1 m. iki 3 m.) (ANK 426 straipsnio 7 dalis).
Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į A. D. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumo laipsnį (vairuota tamsiu paros metu, gyvenvietėje, padaryta žala nėra didelė), asmenybę (nedirbantis, teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų), nėra jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A. D. skiriamos baudos, baudų dydžiai parenkami sankcijos vidurkio ribose (ANK 34 straipsnio 2 dalis, 42 – 44 straipsniai). Nuobaudos bendrinamos ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Taip pat teismas atsižvelgęs į tai, jog A. D. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, duomenų, jog šią teisę būtų turėjęs apskritai, nėra, nors sprendžiant ir iš paties paaiškinimų, automobilį vairuodavo jis dažnai, automobilis nebuvo draustas, įregistruotas nustatyta tvarka, teismas A. D. taiko ir administracinio poveikio priemonę – vairuotos transporto priemonės konfiskavimą (ANK 426 straipsnio 8 dalis). Nors formaliai šis automobilis yra išregistruotas, pagal VĮ „Regitra“ duomenis, naujas savininkas nuo 2016 m. kovo 31 d. buvo A. S., šiam patvirtinus, jog automobilį jis kažkur prieš pusantrų metų pardavė A. D. (29 b. l.), tai, kad automobilį įsigijo, parodė ir pats A. D., tik nustatyta tvarka jo nėra įregistravęs, teismas pripažįsta, jog nėra kliūčių, numatytų ANK 29 straipsnyje.
Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji R. P. nurodė, jog dėl šio eismo įvykio metu padarytų apgadinimų automobiliui CITROEN BERLINGO jai buvo padaryta apie 150 Eur žala. Teismas nustatęs, jog automobilį CITROEN BERLINGO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino eismo įvykį A. D. vairuojamas automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šis automobilis eismo įvykio dieną (2018 m. lapkričio 8 d.) nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nukentėjusioji R. P. turi teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, priimto 2001 m. birželio 14 d., 13 straipsnyje nustatytu pagrindu arba pareikšti ieškinį teisme kaltininkui civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Administracinių nusižengimo kodekso 635 – 637 straipsniais, teismas
nutaria:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 415 straipsnio 1 dalį bei paskirti 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 415 straipsnio 2 dalį bei paskirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 417 straipsnio 1 dalį bei paskirti 60 Eur (šešiasdešimties eurų) baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 417 straipsnio 3 dalį bei paskirti 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 424 straipsnio 2 dalį bei paskirti 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkių eurų) baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 426 straipsnio 1 dalį bei paskirti 1175 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) baudą.
Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir A. D. paskirti galutinę 1175 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) baudą.
Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 28 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 7 dalimi, A. D. pritaikyti administracinio poveikio priemonę - asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimą bei A. D. atimti teisę 2 m. 6 mėn. (dvejiems metams šešiems mėnesiams) vairuoti transporto priemones.
Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 426 straipsnio 8 dalimi, A. D. taikyti administracinio poveikio priemonę turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš A. D. valstybės naudai automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti A. D., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą kopijos išsiuntimo ar jos išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Išaiškinti, jog mokėdamas baudą mokėjimo paskirtyje turi nurodyti ROIK numerį (ROIK: 18094624584).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.