Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Rusnės tvenkiniai“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-05-13 pareiškėjas pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą, kuriame nurodė, kad 2014-02-04 per antstolį įteikė R. P. raginimą perduoti pareiškėjo antspaudą, dokumentus ir turtą naujai paskirtai likvidatorei G. Š., tačiau pastarasis šio raginimo neįvykdė. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad R. P. privalo perduoti įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus likvidatorei G. Š.. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-09-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2­-1606/2014, nusprendė Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-10 nutartį palikti nepakeistą bei paskyrė R. P. 10000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis - aiškiai nepagrįsto atskirojo skundo pateikimą bei sąmoningą ir nepagrįstą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Buvęs pareiškėjo vadovas ir likvidatorius net ir po Lietuvos apeliacinis teismo nutarties priėmimo iki šiol neperduoda viso turto ir dokumentų likvidatorei G. Š..

Dėl piktybiškų buvusio likvidatoriaus R. P. veiksmų neperduodant likvidatorei G. Š. dokumentų (įskaitant ir buhalterinės apskaitos dokumentus), likvidatorės G. Š. galimybės teikti mokestines deklaracijas ir apskaityti mokesčius, neturint savo žinioje visų buhalterinės apskaitos dokumentų, yra objektyviai apribotos.

Pareiškėjo atsiskaitymo su mokesčių administratoriumi galimybės priklauso nuo galimybės parduoti pareiškėjo turimą turtą, tačiau turto pardavimo procesui piktybiškai kenkia R. P.. Dėl vykstančių teisminių ginčų, turto pardavimo procesas yra užsitęsęs.

Centrinis mokesčių administratorius neatsižvelgė ir į aplinkybę, kad 49,49 procentus pareiškėjo akcijų valdo valstybė, atstovaujama Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Nors centrinis mokesčių administratorius ir sumažino baudos dydį iki 10 proc. (nuo 30 proc.), tačiau pareiškėjas mano, kad faktinės ir teisinės aplinkybės leidžia apskritai neskirti baudos pareiškėjui. Todėl pareiškėjas prašo atleisti jį nuo baudos mokėjimo.

Mokesčių administratorius neatsižvelgė į pareiškėjo faktinę padėtį ir aplinkybes, nulėmusias pažeidimą, t.y. aplinkybę, kad pareiškėjo likvidatorė negali disponuoti pareiškėjo buhalterinės apskaitos dokumentais (iš ankstesnių laikotarpių, kai dar nebuvo paskirta likvidatore). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašo sumažinti apskaičiuotų delspinigių dydį arba iš viso atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo.

Centrinis mokesčių administratorius 2016-05-27 sprendimu Nr. 69-64 nusprendė pakeisti Klaipėdos AVMI 2016-03-25 sprendimo Nr. (7.8)FR0682-179 dalį dėl nurodymo sumokėti 33279,97 Eur NTM delspinigių ir 17548 Eur NTM baudą ir nurodė pareiškėjui sumokėti 33279,97 Eur NTM delspinigių ir 5849,38 Eur NTM baudą.

MGK 2016-08-22 sprendimu Nr. S-172(7-128/2016) VMI 2016-05-27 sprendimą Nr. 69-64 patvirtino.

Teisės normos numato, jog mokesčių mokėtojui laiku neįvykdžiusiam savo pagrindinės prievolės, atsiranda nauja prievolė – sumokėti už pradelstą laikotarpį atitinkamą sumą. Dėl kokių priežasčių ši prievolė nebuvo įvykdyta, nėra svarbu. Už tinkamą mokestinių prievolių vykdymą atsakingas tik mokesčių mokėtojas, delspinigių skaičiavimas siejamas tik su mokesčių mokėtojo neteisėtu elgesiu mokant mokesčius.

Mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Aptariamas atleidimo nuo delspinigių pagrindas iš esmės sietinas tik su tokiomis nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurios lemia, kad jis neturėjo galimybės deklaruoti, apskaičiuoti bei sumokėti mokesčių. Mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas. Šis atleidimo nuo delspinigių pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir negalėjo numatyti bei su jų įtaka mokesčių mokėtojo galimybėms vykdyti savo mokestines prievoles.

Nagrinėjamu atveju, VMI vertinimu, nenustatyta pagrindų, kurie sąlygotų pareiškėjo atleidimą nuo apskaičiuotų delspinigių. Panaikinus pareiškėjui apskaičiuotus delspinigius, delspinigiai, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, prarastų savo prasmę.

Nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodymų nepateikė, o VMI nenustatė, jog pareiškėjas būtų įgyvendinęs paminėtas sąlygas, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo baudos mokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

2016-03-25 sprendimu Nr. (7.8)FR0682-179 Klaipėdos AVMI patvirtino 2016-02-05 patikrinimo aktą Nr. FR0680-394 ir nurodė pareiškėjui sumokėti 58493,85 Eur NTM (įmokos kodas 1001), 33279,97 Eur NTM delspinigių (įmokos kodas 1001) ir 17548 Eur NTM baudą (įmokos kodas 1001).

2016-05-27 sprendimu Nr. 69-64 VMI pakeitė Klaipėdos AVMI 2016-03-25 sprendimo Nr. (7.8)FR0682-179 dalį dėl nurodymo sumokėti 33279,97 Eur NTM delspinigių ir 17548 Eur NTM baudą ir nurodė pareiškėjui sumokėti 33279,97 Eur NTM delspinigių ir 5849,38 Eur NTM baudą.

MGK 2016-08-22 sprendimu Nr. S-172(7-128/2016) patvirtino VMI 2016-05-27 sprendimą Nr. 69-64.

Pažymėtina, kad byloje tarp proceso šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių ir NTM priskaičiavimo. Byloje nagrinėtinas tarp šalių kilęs teisinis ginčas dėl MAĮ 100 straipsnio ir 141 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo, sprendžiant ar yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo delspinigių ir baudos.

Baudos už mokėtino mokesčio sumažinimą skyrimą nustato MAĮ 139 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalyje nustatytos baudos netaikomos, kai mokesčių mokėtojas per mokesčio įstatyme nustatytą terminą nepateikė mokesčio deklaracijos arba kai po mokesčio deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui pastebėjo, kad deklaravo per mažai mokesčio, tačiau iki mokesčių administratoriaus pavedimo patikrinti asmenį išrašymo dienos pateikė mokesčio deklaraciją, o klaidų taisymo atveju – ją patikslino ir pateikė mokesčių administratoriui. Šios dalies nuostatos taip pat taikomos muitinės deklaracijose apskaičiuojamiems mokesčiams.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju taikyti MAĮ 139 straipsnio 2 dalį ir pareiškėjui neskirti baudos, nėra faktinio pagrindo.

Atleidimo nuo pagal MAĮ 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra įtvirtinti MAĮ 141 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo paskirtų baudų mokėjimo mokesčių mokėtojas atleidžiamas: 1) jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti (tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas); 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. To paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi sąlyga atleidimui nuo paskirtos baudos mokėjimo - nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas MAĮ nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.

Sprendžiant pareiškėjo reikalavimą atleisti jį nuo paskirtos baudos mokėjimo, visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė, kurios skunde nurodytos faktinės aplinkybės ir kokiu būdu galėtų nulemti kurio nors iš MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytų atleidimo nuo paskirtų baudų mokėjimo pagrindų taikymą. Be to, pareiškėjas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog atitinka atleidimo nuo paskirtos baudos būtinąją sąlygą – kad NTM, susijusį su paskirta bauda, yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas MAĮ nustatyta tvarka jam yra atidėtas arba išdėstytas.

Pagal MAĮ 138 ir 139 straipsnių nuostatas už mokesčių įstatymų pažeidimus yra skiriama nuo 10 iki 50 procentų nuo nesumokėtos į biudžetą mokesčio sumos dydžio bauda, kurios individualus dydis priklauso nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui yra paskirta 10 procentų, t.y. minimalaus dydžio bauda. Teismas sprendžia, kad VMI paskirta bauda yra proporcinga ir paskirta laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl mokesčių administratorius, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atleisti nuo baudos.

Pareiškėjas skundu teismui prašo sumažinti ginčijamais mokesčių administratoriaus sprendimais apskaičiuotų delspinigių dydį arba atleisti nuo delspinigių mokėjimo.

MAĮ 99 straipsnis įtvirtina, kad delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų. Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad pareiškėjas neginčija delspinigių apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Tuo tarpu, MAĮ 100 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas (1 d. 2 p.) arba kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims (1 d. 3 p.). Nuo delspinigių mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, atleidimo nuo delspinigių tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius (MAĮ 100 str. 2 d.).

Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas nėra fizinis asmuo, todėl jis negali būti atleistas nuo delspinigių mokėjimo ir delspinigių dydis negali būti sumažintas MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Nagrinėjamu atveju spręstina, ar egzistuoja MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kurie leistų teismui spręsti dėl pareiškėjui apskaičiuotų delspinigių sumažinimo arba atleidimo nuo delspinigių mokėjimo (MAĮ 100 str. 1 d. 2 p.). Pastebėtina, kad ir šiuo atveju pareiškėjas skunde nenurodo, kurios faktinės aplinkybės turėtų (galėtų) nulemti kurio nors iš MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų taikymą.

Kaip galima spręsti iš pareiškėjo skundo teismui turinio, pareiškėjo vertinimu, reikšminga MAĮ 141 straipsnio 1 dalies taikymui aplinkybe laikytinas faktas, kad pareiškėjo likvidatorei nebuvo perduoti visi įmonės (pareiškėjo) buhalterinės apskaitos dokumentai. Be to, pareiškėjas nurodo, jog nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad pareiškėjo 49,49 proc. akcijų valdo valstybė, atstovaujama Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Šias, pareiškėjo įvardintas, aplinkybes mokesčių administratorius nelaikė nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, kliudžiusiomis pareiškėjui deklaruoti, apskaičiuoti bei sumokėti NTM.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio objektas yra juridinio asmens nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje. Pagal to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, kurią galima rasti VĮ Registrų centras duomenų bazėje, todėl pareiškėjo argumentai, kad tinkamai deklaruoti NTM negalėjo dėl buvusio likvidatoriaus R. P. neteisėtų veiksmų neperduodant įmonės dokumentų, vertinti kaip nepagrįsti ir nepakankami MAĮ 100 straipsnio 1 dalies ir 141 straipsnio 1 dalies taikymui, t.y. pareiškėjo atleidimui nuo priskaičiuotų delspinigių ar jų sumažinimo.

Kaip teisingai nurodė tiek mokesčių administratorius, tiek MGK, MAĮ 40 straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo pareiga laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais, laiku pateikti deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. Už tinkamą mokestinių prievolių vykdymą atsakingas tik mokesčių mokėtojas, o delspinigių skaičiavimas siejamas tik su mokesčių mokėtojo neteisėtu elgesiu mokant mokesčius. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas neteisingai užpildė 2012-04-05 NTM deklaracijas už 2008-2011 m. laikotarpį ir 2013-11-11 už 2012 m. NTM deklaraciją, o už 2012-2014 m. visai jų neteikė (MGK byla). Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra, todėl mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai nustatė pareiškėjui pareigą sumokėti NTM delspinigius.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, remdamasis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis MAĮ 100 straipsnio 1 dalimi ir 141 straipsnio 1 dalimi teismas daro išvadą, kad pareiškėjas viso mokestinio ginčo metu nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų egzistavimo, todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimą atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo arba sumažinti delspinigių dydį atmestinas kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas tiek centriniam mokesčių administratoriui, tiek MGK, tiek teismui teikė visiškai tokio paties turinio skundus. Skunde teismui pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kodėl nesutinka su tų pačių faktinių aplinkybių VMI ir MGK vertinimais MAĮ 100 ir 141 straipsnių aiškinimo ir taikymo prasme. Teismas pažymi, kad tiek centrinis mokesčių administratorius, tiek mokestinį ginčą nagrinėjusi MGK tinkamai aiškino ir taikė aktualias teisės aktų nuostatas, tinkamai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių naikinti nėra pagrindo (ABTĮ 91 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p., 132-133 str.

nusprendžia:

Pareiškėjo Likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Rusnės tvenkiniai“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.