- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- I1-4019-621/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00549-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas (pirm.)
- Pareiškėjas
- Z. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Z. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu (1 t., 1-9 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas), 15 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) buvo laikomas nuo 2019-08-26 iki 2020-03-25, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kur ploto teko žymiai mažiau, nei tai numato teisės aktai. Atvykus į Šiaulių TI iš pareiškėjo buvo paimta rankinė ir perduota į sandėlį, tačiau tinkamai neįforminta. Gyvenamoji kamera buvo netvarkinga, sienos ir lubos nešvarios. Lova buvo per trumpa, čiužinys netilpo į lovą. Pro langą kameros vėdinti neįmanoma. Lango ertmė padengta pelėsiu ir voratinkliais. Lauke už lango stovi atliekų konteineriai. Stalas yra nelygiu mediniu paviršiumi, stalo apačia padengta pelėsiu. Taburetė prie stalo yra metalinė, todėl ant jos atsisėdus, nuo šalčio pradeda skaudėti nugarą, klubų sąnarius. Spintelės lentynėlės vos laikosi. Sanitariniame mazge nėra nei unitazo, nei klozeto, tik surūdijusi skylė grindyse. Įėjimo anga uždengta medžiagos gabalu, apspurusiais kraštais. Sanitarinis mazgas neatitinka higienos reikalavimų. Grindys nelygios, betoninės. Sanitarinio mazgo atitvėrimas yra su tarpais, todėl neužtikrina privatumo, sienelė ne aukštesnė, nei 1,5 m. Kameroje netvarkinga elektros instaliacija. Nuolat įjungtas dirbtinis apšvietimas, o jį išjungus natūralaus apšvietimo nepakanka. Pareiškėjas pateikė prašymą, bet pašalpos negavo, nors turėtų būti pilnai išlaikomas valstybės. Nebuvo sudaryta galimybė dirbti. Nevykdomos socialinės reabilitacijos bei užimtumo programos. Nėra galimybės iškviesti pareigūno, tam reikia daužyti duris. Maistas tiekiamas nekokybiškas, porcijos per mažos. Kreipėsi su prašymų dėl rūbų ir avalynės išdavimo, tačiau iš pareiškėjo nepriėmė net prašymo, tačiau pareiškėjui buvo išduoti nekokybiški rūbai ir avalynė. Batai suplyšo juos besimatuojant. Neturėjo galimybės skalbti viršutinių rūbų ir patalynės. Teikė prašymą išduoti priemones valymui, tačiau gavo tik šluotą. Higienos priemonių buvo išduotas nepilnas komplektas.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė papildomus psichologinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepilnavertiškumo jausmą, didžiulį diskomfortą. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (1 t., 24-37 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas kameroje, kurioje jam teko nuo 6,45 kv. m iki 15,8 kv. m.
Be to, pažymi, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas - durimis arba užuolaidėle, todėl tiek teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini.
Iš 2019-11-13 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-8516 matyti, kad kameroje Nr. 75 nuskilęs veidrodėlis, lempos be gaubtų.
Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad įstaiga susiduria su ypač aštria problema: suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo elektros instaliacija, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba išmontuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto. Šviestuvai ardomi siekiant prisiteisti neturtinę žalą dėl nesaugios aplinkos, tačiau pažymėtina tai, kad šviestuvus galima pasiekti tik pasilipus ant kėdės, todėl nėra galimybės netyčia prie jų prisiliesti ir t . t.
Taip pat nustatyta, kad nėra galimybės atidaryti langą, tačiau pažymi, kad šis trūkumas 2020 m. lapkričio mėn. pašalintas (Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019-12-20 rašto Nr. 14/01-16100 ir Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 duomenys).
Atsižvelgiant į suplanuotus remonto darbus bei pačių kalinamų asmenų prašymus, kameros nuolat remontuojamos, tačiau pareiškėjas pats nesiėmė jokių veiksmų ir nebendradarbiavo su ŠTI darbuotojais siekiant sukurti kuo palankesnę aplinką jo gyvenimui, o būtent, niekad nenurodė kliūčių atidaryti langą (per maži grotų tarpai). Nustačius pažeidimą, jis operatyviai pašalintas (kadangi šio pažeidimo pašalinimas nereikalauja piniginių išteklių, grotos pašalintos tuoj pat).
Taip pat pareiškėjas niekada neteikė prašymo pašalinti įskilusį veidrodėlį. Pažymi, kad kameroje yra antras veidrodis, todėl pareiškėjui nebuvo būtinybės liestis prie įskilusio veidrodžio.
Kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Pridedama 2020-0122 Turto valdymo skyriaus pažyma Nr. 62-33, iš kurios matyti, kad 2019 m. kovo - balandžio mėn. kameroje Nr. 75 sutvarkytos sienos, nuvalytos dulkės, sutvarkytas apšvietimas, perdažytos grotos, stalas, kėdės, o 2019 m. lapkričio - gruodžio mėn. atliktas pilnas kameros remontas: vėl nuvalytos sienos, lubos, jos nutinkuotos, nuglaistytos, nudažytos, sumontuoti nauji šviestuvai, įrengtas naujas WC (sutvarkytas trūkęs vamzdynas), padidinta grotų anga patogesniam lango atidarymui ir t. t.).
Kad kameros tvarkingos ir nekeliančios grėsmės pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, patvirtina ir pridedamos nuotraukos. Iš jų matyti, kad plytelės, priešingai nei nurodo pareiškėjas, tvarkingos, sienos švarios, stalas tvarkingas. Nors pareiškėjas teigia, kad stalas klebantis ir nuo vandens, patenkančio ant stalo naudojantis praustuvu, surūdijęs, tai neatitinka realybės. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad praustuvas yra pakankamu atstumu, kad vanduo stalo nepasiektų, be to, praustuvė pakankamai plati, todėl nėra pagrindo teigti, kad vanduo kokiu nors būdu patektų ant stalo, ar juolab, po juo) pareiškėjas teigia, kad nuo vandens supelijusi stalo apačia). Atsakovas pažymi, kad stalas negali klibėti, kadangi jis prisuktas prie žemės, kaip ir kiti kameroje esantys baldai. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo teiginys apie vos besilaikančią ir surūdijusią spintelę virš stalo, kadangi spintelė ne metalinė, o medinė, taigi, negali surūdyti. Duomenų, kad ji kabėtų nestabiliai - nėra, su tokiais skundais niekada nesikreipė ir pats pareiškėjas.
Taip pat pareiškėjas nepatenkintas sienų, lovos spalva. Nurodo, kad tai niekaip nesisiję su tariamai pareiškėjo patiriamais nepatogumais, o spalvų vertinimas subjektyvus. Atmestinas ir pareiškėjo nepasitenkinimas dviaukštėmis lovomis, kadangi jokie teisės aktai tokių lovų įrengimo nedraudžia. Be to, kamerose pareiškėjas beveik visą laika buvo vienas, todėl jis galėjo rinktis, kuriame lovos aukšte miegoti.
Be kita ko, pareiškėjo netenkina tai, kad kėdė metalinė. Paaiškina, kad jokie teisės aktai nenumato, iš ko turi būti pagamintas inventorius, o, pareiškėjui patiriant nepatogumų dėl kėdės medžiagos, ant jos galima pasitiesti rankšluostį ar pan.
Taip pat pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl po langais esančių konteinerių visiškai nepagrįsti, konteineriai laikomi prie įstaigoje esančios parduotuvės ir įvažiavimo vartų, tai yra, atskiroje teritorijoje nei rėžiminis korpusas. Šias teritorijas skiria didelis atstumas bei mūrinė tvora, o patys konteineriai yra hermetizuoti, sandarūs.
Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Šiaulių TI manė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Z. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 15 000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2019-08-26 iki 2020-03-25. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019-08-26 iki 2020-03-25 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 75 (plotas 8,8 kv. m.), Nr. 2 (plotas 6,45 kv. m.), Nr. 109 (plotas 15,81 kv. m.), Nr. 78 (plotas 6,45 kv. m.). Iš byloje esančios pažymos (1 t., 40-45 b. l.) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. Būtent šiame EŽTT sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas konstatuoja, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos (gyvenamosios kameros), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų, baldai (stalas, taburetė, spintelė, lova) nekokybiški, lova per trumpa.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-8516 (1 t., 101-102 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2019-10-30 gyvenamojoje kameroje Nr. 75 nustatyti Higienos normos 12, 17 ir 39 punktų pažeidimai (veidrodis suskilęs, turi aštrias briaunas, šviestuvo lempos pritvirtintos nesaugiai, šviestuvai neturi apsauginių gaubtų, kameroje nėra sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą, ant lango rėmo nustatytas vizualiai matomas pelėsis), kitų Higienos normos pažeidimų nenustatyta.
Iš pažymos apie 2019 metais atliktus remonto darbus (1 t., 58-66 b. l.) matyti, kad 2019 m. buvo suremontuotos gyvenamosios kameros Nr. 75, 78, 109 ir 2. Iš pažymos (1 t., 48 b. l.) matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI darbuotojus dėl gulto prailginimo ir šis pareiškėjo prašymas buvo patenkintas 2019-12-06. Iš pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą (1 t., 54-57 b. l.) matyti, kad 2017-09-06 gyvenamojoje kameroje Nr. 75, prieš patalpinant pareiškėją į šią kamerą, gulto ilgis buvo1,82 m. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai dėl gulto įrengimo.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020). Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 75 iki 2019-12-20 nebuvo užtikrintas vėdinimas pro langą, todėl pareiškėjo teiginiai dėl blogo kvapo kameroje nurodytu laikotarpiu pripažįstami pagrįstais. Kitu laikotarpiu ir kitose kamerose, kur buvo laikomas pareiškėjas, atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje, nenustatyti.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. 75, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.
Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, sanitarinis mazgas atitvertas ne aukštesne, nei 1,5 m. sienele.
Šiaulių TI nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių TI pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ (1 t., 52-53 b. l.) matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,83 m (kamera Nr. 2) iki 2,16 m (kamera Nr. 75). Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos (1 t., 116 b. l.), iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas užuolaida, todėl konstatuotina, kad atsakovas paneigė pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo 1,5 m. sienele. Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs, prieštaringi. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas didžiąją laiko dalį kameroje buvo laikomas vienas. Atsižvelgiant į visumą nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista.
Pareiškėjas nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo įrengtas klozetas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tupimo unitazo įrengimas sanitariniame mazge tinkamai neužtikrina asmenų fiziologinių poreikių ir nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-646-756/2018 ir kt.). Nors atsakovas ir neužtikrino pareiškėjui galimybės naudotis sėdimu unitazu, tačiau pareiškėjo teiginiai dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra abstraktūs, pareiškėjas nenurodo kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, kuo pasireiškė neturtinė žala. Pareiškėjas dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą dėl sanitariniame mazge įrengto tupimo klozeto.
Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo užtikrintas užimtumas, nebuvo sudaryta galimybė dirbti. Šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Atsakovas pažymoje (1 t., 119 b. l.) bei atsiliepime nurodė, jog suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojamas užimtumas. Iš Šiaulių TI direktoriaus 2011-03-31 įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programos (1 t., 78-82 b. l.) matyti, kad Šiaulių TI organizuojamas laisvalaikio užimtumas suimtiesiems ir nuteistiesiems. Šias aplinkybes patvirtina suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (1 t., 150-200 b. l.; 2 t., 1-8 b. l.). Pareiškėjas kreipėsi su prašymais į Šiaulių TI administraciją dėl galimybės dirbti. Pareiškėjo prašymai buvo išnagrinėti ir pareiškėjui atsakyta dėl galimybės dirbti Šiaulių TI ar Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje. Pareiškėjui buvo išaiškinta teisė apskųsti Šiaulių TI sprendimus teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas jų neskundė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo užimtumo organizavimo bei sudarymo galimybės dirbti.
Pareiškėjas nurodė, jog atvykus į Šiaulių TI iš pareiškėjo buvo paimta rankinė ir perduota į sandėlį, tačiau tinkamai neįforminta. Šie pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala. Iš pažymos (1 t., 46 b. l.) matyti, kad pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI jis turėjo daiktų, kurie svėrė daugiau, nei 50 kg, todėl šie daiktai surašius suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolą (1 t., 47 b. l.) (toliau – kratos protokolas) iš pareiškėjo buvo paimti ir padėti saugoti Šiaulių TI sandėlyje. Kratos protokole yra įrašas „Pretenzijų nebuvo“, kratos protokolą pasirašė pareiškėjas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl paimtų daiktų neįforminimo surašant atitinkamus dokumentus, atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo tiekiamas atšalęs maistas, neatitinkantis nustatytų normų. Pareiškėjas nesikreipė su skundais ar prašymais dėl per mažų maisto porcijų ar papildomo maitinimo, nenurodo aplinkybių, kad jam rekomenduotas papildomas maitinimas, tokių duomenų byloje nėra. Nesikreipė su skundais dėl tiekiamo atšalusio maisto ar neatitinkančio kitų reikalavimų. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada jis gavo nekokybišką maistą, ar jo buvo per mažai. Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento (buv. Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos) patikrinimo aktų matyti, kad ištyrus maisto pavyzdžius dėl maisto kiekio ir kokybės pažeidimų, susijusių su nagrinėjamas byla, nenustatyta. Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad neįrodyta, kad pareiškėjui buvo tiekiamas nekaloringas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis.
Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo iškvietimo mygtuko. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau taisyklių 2 punktas numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ar argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, konstatuotina, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2018, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 ir kt.). Tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, todėl konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl pavojaus mygtuko nebuvimo.
Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi dėl pašalpos suteikimo, tačiau jos negavo. Pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs ir neatitinkantys byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Iš pažymos (1 t., 119 b. l.) matyti, kad pareiškėjui buvo skiriamos socialinės išmokos. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo prašymai ir Šiaulių TI direktoriaus įsakymai „Dėl piniginių išmokų nuteistiesiems“ (1 t., 120-133 b. l.). Įvertinus paminėtas aplinkybes pareiškėjo argumentai dėl pašalpos nesuteikimo atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, jog neturėjo galimybės išsiplauti savo viršutinius asmeninius rūbus ir patalynę. Pagal HN 134:2015 40 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Šiaulių TI direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas“ (toliau – 2017 m. Aprašas), kuris reglamentuoja viršutinių rūbų skalbimo tvarką. 2017 m. aprašo 3 punkte numatyta, kad Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) viršutinių rūbų skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus. 2017 m. aprašo 13-17 punktai reglamentuoja viršutinių rūbų skalbimą nemokiems asmenims. Šiaulių TI direktoriaus 2019-09-04 įsakymu Nr. 1/01-209 patvirtintas „Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių asmeninių drabužių, asmeninės patalynės skalbimo ar cheminio valymo paslaugos už asmenines lėšas įsigijimo, organizavimo ir apskaitos tvarkos aprašas“ (toliau – 2019 m. Aprašas), kuris reglamentuoja Šiaulių TI suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių asmeninių drabužių, asmeninės patalynės (toliau – skalbiniai) skalbimo ar cheminio valymo paslaugos įsigijimo, organizavimo bei apmokėjimo už paslaugą tvarką.
Pareiškėjo teiginiai dėl nesudarytos galimybės skalbtis rūbus ir patalynę yra deklaratyvūs, abstraktūs. Pareiškėjas nenurodo konkrečių faktinių aplinkybių kada jis kreipėsi į Šiaulių TI darbuotojus dėl viršutinių rūbų ar patalynės skalbimo, kada ir dėl kokių priežasčių Šiaulių TI atsisakė priimti ar skalbti (organizuoti skalbimą) pareiškėjo viršutinius rūbus ar patalynę. Kaip minėta, pareiškėjui buvo skiriamos socialinės išmokos. Įvertinus paminėtas aplinkybes pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad nepakankamai buvo aprūpinamas higienos priemonėmis, rūbais ir avalyne. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas“, kurio 4 punkte numatyta, kad „Pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms.“ Aprašo 5 punkte numatyta, kad „Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui“. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs. Pareiškėjas nenurodo kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Pareiškėjas neteikė skundų Šiaulių TI administracijai dėl nepakankamo aprūpinimo higienos priemonėmis. Pareiškėjas teikė prašymus dėl rūbų bei higienos priemonių išdavimo (1 t., 142, 143, 146-149 b. l.). Iš pažymos (1 t., 48 b. l.) matyti, kad pareiškėjas buvo aprūpintas higienos priemonėmis, rūbais bei avalyne. Iš asmeninės sąskaitos Nr. 1955 (1 t., 49-51 b. l.) matyti, kad pareiškėjui buvo išduotos higienos priemonės, taip pat marškinėliai, kelnės, džemperis, batai. Pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl aprūpinimo higienos priemonėmis, rūbais ir avalyne atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad teikė prašymą išduoti priemones valymui, tačiau gavo tik šluotą. Pareiškėjo argumentai abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas neteikė skundų Šiaulių TI administracijai dėl valymo priemonių bei inventoriaus neišdavimo. Pareiškėjas teikė prašymus dėl valymo priemonių išdavimo. Šie prašymai buvo išnagrinėti ir patenkinti (1 t., 140-141 b. l.). Pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamo prašymų išnagrinėjimo, dėl valymo inventoriaus ar valymo priemonių neišdavimo. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl nesuteiktų valymo priemonių atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad lauke prie lango stovi atliekų konteineriai. Pareiškėjo teiginiai abstraktūs, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala. Pareiškėjas nurodė, kad kameros langas neatsidarė. Iš atsakovo atsiliepimo matyti, kad atliekų konteineriai laikomi atskiroje teritorijoje nei rėžiminis korpusas. Šias teritorijas skiria didelis atstumas bei mūrinė tvora, konteineriai yra hermetizuoti, sandarūs. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, jog pablogėjo jo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.
Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.
Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI, buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nenustatyti.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.)
Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-624/2020 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo Z. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo Z. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista.
Pareiškėjo Z. Š. reikalavimą dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.