Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. B. ikiteisminio tyrimo metu, būdama liudytoja, davė melagingus parodymus, o būtent:

ji 2006-06-13 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-01075-03 dėl Darbo partijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo Generalinės prokuratūros patalpose, esančiose adresu A.Smetonos g. 4, Vilniuje, nuo 08.50 val. iki 09.35 val. apklausiama liudytoja ir būdama įspėta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2006-03-09 kasos išlaidų orderyje Nr. 152, eilutėje „gavėjo parašas“ parašas yra tik panašus į jos parašą, o rankraštinį tekstą „penki tūkstančiai Lt“ įrašė ne ji, 2006-03-01 kasos išlaidų orderyje Nr. 106, eilutėje „gavėjo parašas“ yra ne jos parašas, o įrašą „dvidešimt tūkstančių“ įrašė ne ji, kasos išlaidų orderyje be datos išrašytame „už vasarį“ 10000 litų sumai, eilutėje „gavėjo parašas“ pasirašė ne ji.

Kaltinamoji V. B. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino, teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti žodinius parodymus, atsakyti į teismo klausimus ir teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, jog apie tai, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-01075-03 dėl Darbo partijos juodosios buhalterijos, sužinojo 2006 m. gegužės mėn. iš televizijos laidų. Kadangi Darbo partijos buhalterijoje buvo jos pasirašyti įvairūs dokumentai - kasos pajamų orderiai, sutartys, suprato, kad jai irgi teks dalyvauti šiame procese ir ją apėmė nerimas, kad galėjo padaryti kažką neteisėto.

2006 m. birželio mėn. anksti ryte sulaukė skambučio iš prokuratūros, buvo kviečiama atvykti į apklausą. Paklausus, dėl ko ją norima apklausti, skambinęs vyras paaiškino, jog yra vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl Darbo partijos juodosios buhalterijos apskaitos tvarkymo, buhalterijoje yra dokumentai su jos parašais. Taip pat buvo paprašyta atvežti sutartį su Darbo partija. Pokalbio metu pašnekovas pasidomėjo, kokios sumos yra nurodytos minėtoje sutartyje. Atsakius, kad 500 Lt, jis patikslino, ar sutartyje nurodytos būtent tokios, o ne dešimt kartų didesnės sumos. Po tokio klausimo V. B. išsigando ir pasimetė. Iš esmės įvykęs pokalbis, dar labiau sustiprino jos įtarimą, kad kažkas yra negerai ir už tai jai gali grėsti atsakomybė.

2006-06-13 V. B. atvyko į apklausą pas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą A. M.. Padavė jam atsivežtą sutartį bei savo asmens dokumentą. Prokuroras surašė jos duomenis į protokolą ir padavė jį jai pasirašyti. Buvo įspėta apie atsakomybę, kylančią dėl melagingų parodymų davimo. Po to, kai pasirašė protokole, ją pradėjo klausinėti apie jos darbą su Darbo partija bei sutarties sudarymo aplinkybes.

Kai prokuroras paklausė: „Kodėl sutartyje numatytos sumos yra dešimt kartų mažesnės už realiai sumokėtas sumas? bei parodė kasos pajamų orderius, pasimetė, nežinojo, ką atsakyti į toliau užduodamus klausimus, kadangi jai buvo neaišku, kokia yra jos padėtis, ar turi kalbėti apie save ir savo veiksmus. Nors formaliai jai nebuvo pareikštas įtarimas, iš prokuroro klausimų turinio bei veiksmų buvo matyti, kad yra kažkuo įtariama. V. B. pati apklausos metu buvo įsitikinusi, kad yra klausiama apie, tikėtina, jos neteisėtus veiksmus.

Nurodo, kad ji nė karto nebuvo įspėta apie tai, kad gali atsisakyti duoti parodymus prieš save.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta liudytojo A. M. parodymais, rašytiniais bylos įrodymais.

Liudytojas A. M. parodė, kad jis, kaip LR Generalinės prokuratūros prokuroras, trumpą laiką buvo grupės, kuri atliko ikiteisminį tyrimą dėl galimai Darbo partijoje vykdytos „juodosios buhalterijos“, narys, dirbo, aiškinantis Darbo partijos išmokėtų honorarų aplinkybes, todėl, matydamas buhalteriniuose dokumentuose V. B. duomenis, telefonu iškvietė ją į apklausą. Telefonu jis trumpai informavo, kad ji yra kviečiama pasiaiškinti dėl Darbo partijos išmokėtų honorarų Ž. Ž., ir paprašė atsinešti sutartis. Kai V. B. atvyko į apklausą, ji prasidėjo įprastine tvarka, jis paaiškino, kad ji bus apklausiama liudytoja, įspėjo ją dėl atsakomybės už melagingus parodymus, informavo, kad yra atliekamas Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ tyrimas, kuriuose aiškinamasi Darbo partijos ture per Lietuvą dalyvavusiam Ž. Ž. išmokėti honorarai, jų dydis, susitarimas dėl honorarų, susitarimų suderinimas ir paprašė papasakoti, kas jai apie šias aplinkybes yra žinoma. Kadangi V. B. priekaištavo, kad yra be reikalo trukdoma, nuolat reiškė nepasitenkinimą, laisvai papasakoti atsisakė, jis uždavė konkrečius klausimus, į kuriuos V. B. atsakė, tiek klausimus, tiek atsakymus jis pažodžiui įrašė į protokolą. Apklausos metu jis rodė kaltinamajai kasos išlaidų orderius, kuriuose yra įrašyta jos pavardė, ir klausė, ar ji gavo šias sumas, ar šiuose orderiuose pasirašė. Kadangi į apklausą V. B. atsinešė sutartį ir jis pamatė, jog pagal orderius jos gauta suma skiriasi nuo sutartyje nurodytos sumos, apie tai jis paklausė V. B., tačiau nemano, kad tai galėjo duoti pagrindą jai manyti, kad ji pati yra įtariama kažkokių neteisėtų veiksmų padarymu.

Iš 2006-06-13 liudytojos V. B. apklausos protokolo matyti, kad jame yra atžymėta apie įspėjimą dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str., po kuriuo V. B. pasirašiusi. Apklausos protokole į prokuroro klausimą „Prašau susipažinti su 2006-03-09 kasos išlaidų orderiu Nr. 152, pagal kurį vien už koncertą Telšiuose Jums buvo sumokėti 5000 litų ir paaiškinti šį dokumentą?“ V. B. pateikė atsakymą: „Man nebuvo sumokėta ir aš paaiškinti nieko negaliu“. Į prokuroro klausimą: „Ar ant šio dokumento yra Jūsų parašas?“, V. B. pateikė atsakymą: „Panašus“. Į klausimą „Ar Jūsų ranka padarytas įrašas „penki tūkstančiai Lt“?“, pateikė atsakymą: „Ne“. Į prokuroro klausimą: „Prašau susipažinti su 2006-03-01 kasos išlaidų orderiu Nr. 106, pagal kurį už 4 koncertus kovo mėn. Jums buvo sumokėti 20000 litų ir paaiškinti šį dokumentą?“, V. B. pateikė atsakymą: „Neturiu ką aiškinti, nes aš 20000 negavau“. Į prokuroro klausimą: „Ar ant šio dokumento yra Jūsų parašas?“, V. B. pateikė atsakymą: „Ne“. Į klausimą: „Ar Jūsų ranka padarytas įrašas „dvidešimt tūkstančių Lt.“?“, V. B. pateikė atsakymą: „Ne“. Į klausimą: „Prašau susipažinti su kasos išlaidų orderiu be datos, pagal kurį už vasarį Jums buvo sumokėti 10000 litų ir paaiškinti šį dokumentą?“ V. B. pateikė atsakymą „Nieko“. Į prokuroro klausimą: “Ar ant šio dokumento yra Jūsų parašas?“, V. B. pateikė atsakymą: „Ne.“ Apklausos protokolo apačioje, po klausimais ir atsakymais V. B. savo ranka parašė: „Protokolą perskaičiau. Surašytas teisingai. Papildymų, pataisymų neturiu“ (b.l. 10-11).

Iš 2007-01-03 Lietuvos Teismo ekspertizės centro Rašysenos ekspertizių skyriaus specialistės V. N. specialisto išvados Nr. 11-3332 (06) matyti, kad ištyrus pateiktus tris kasos išlaidų orderius, konstatuota, kad ant visų trijų orderių eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė V. B., orderyje Nr. 152 eilutėje „Gavau“ rankraštinį įrašą „penkis tūkstančius Lt 00“ ir orderyje Nr. 106 eilutėje „Gavau“ rankraštinį įrašą „dvidešimt tūkstančių Lt 00“ bei datos eilutėje rankraštinį įrašą „6 kovo 1“ įrašė V. B. (b.1. 29-31).

Pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu, davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė.

Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išnagrinėjęs bylą, teismas vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, neatsiedamas jų vieną nuo kito.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamoji 2006 m. birželio 13d. liudytojo apklausos metu, būdama tinkamai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad jai parodytuose kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų ji nėra gavusi ir juose esantys parašai yra panašūs į jos arba ne jos. Ją liudytoja apklausęs pareigūnas A. M. teisme patvirtino, kad V. B. apklausoje jos nurodyti duomenys tinkamai protokole užfiksuoti, surašytą protokolą V. B. perskaitė ir pasirašė, pastabų neturėjo. 2007 m. sausio 03d. specialisto išvadoje Nr. 11-3332(06) konstatuota, kad kaltinime nurodytuose trijuose kasos išlaidų orderiuose sumų rankraštinius įrašus, datos įrašą parašė ir eilutėje „gavėjo parašas“ pasirašė kaltinamoji V. B.. Teismui nekelia abejonių specialisto išvados Nr. 11-3332 (06) patikimumas, kadangi tyrimą atliko ir išvadas, remdamasi šiuo tyrimu, pateikė kompetentinga ekspertė, turinti rašysenos teismo eksperto kvalifikaciją ir devynerių metų ekspertinio darbo stažą.

LR BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas ar nukentėjęs asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis, todėl minėtame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Darytina išvada, kad kaltininkas turi suprasti savo procesinę padėtį, žinoti teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, tai supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose (LR Aukščiausiojo teismo 2006 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-616/2006 ).

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu parodymų dėl jai pareikšto kaltinimo nedavė, atsisakė duoti parodymus ir teisminio įrodymų tyrimo metu, pateikdama teismui rašytinius paaiškinimus, todėl teismas, siekdamas nustatyti kaltinamosios kaltės turinį ir neturėdamas kitokio jos poziciją patvirtinančio duomens, analizuoja jos rašytinius paaiškinimus teismui.

Kaltinamoji V. B. rašytiniuose paaiškinimuose nepaneigė fakto, kad liudytojo apklausos protokole užfiksuotos jos per apklausą nurodytos aplinkybės. Kita vertus ji teigia, kad, prieš apklausą iš televizijos laidų sužinojusi apie pradėtą tyrimą dėl Darbo partijos juodosios buhalterijos, žinodama, kad Darbo partijos buhalterijoje yra jos pasirašytų dokumentų, apklausos metu pagal jos turinį bei suformuluotus klausimus juto, jog pati įtariama neteisėtų veiksmų padarymu ir pagal galiojančią teismų praktiką negalėjo būti verčiama duoti parodymus prieš save.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas principas, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save (lot. nemo tenetur se ipsum accusare), kuris įgyvendintas Lietuvos Respublikos BPK 80 str., nustatančiame atvejus, kada asmuo negali būti apklausiamas kaip liudytojas. Šio straipsnio pirmame punkte nurodyta, jog liudytoju negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta garantija kiekvienam asmeniui teisės į teisingą procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad, verčiant liudyti prieš save, teisingo proceso principas yra pažeidžiamas. Liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Kaip liudytojas apklausiamas asmuo, galintis pateikti informaciją apie reikšmingas bylai aplinkybes. Liudytojas paprastai apklausiamas apie jam žinomus kitų asmenų veiksmus, kitas nustatant tiesą byloje svarbias aplinkybes.

Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, vien tik ta aplinkybė, kad asmeniui, apklaustam liudytoju, vėliau nepareiškiami įtarimai, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma; ar liudytojui užduodami klausimai negali būti vertinami kaip vertimas duoti prieš save, sprendžiama pagal konkrečias bylos aplinkybes. Liudytojo parodymų dalyko nesudaro duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą, darant nusikalstamas veikas. Liudytojui negali būti užduodami klausimai, į kuriuos atsakius būtų gauti duomenys, galintys būti pagrindas reikšti įtarimus ar kaltinimus šiam proceso dalyviui (LR Aukščiausiojo teismo 2009 m. gegužės mėn. 19d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225/2009 ).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. B. kaip liudytoja buvo apklausiama baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-01075-03, pradėtoje dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo Darbo partijoje pagal požymius nusikaltimų, numatytų LR BK 216 str., 220 str, 222 str. V. B. apklausos protokole nurodyti teiginiai, kad 2006-03-01 kasos išlaidų orderyje Nr.106 nurodytos 20000 Lt sumos už keturis Ž. koncertus kovo mėn. ji negavusi, orderyje yra ne jos parašas, 2006-03-09 kasos išlaidų orderyje Nr.152 nurodytos 5000 Lt sumos už Ž. koncertą Telšiuose ji negavusi, orderyje esantis parašas yra panašus į jos, kasos išlaidų orderyje be datos nurodytos 10000 Lt sumos už vasarį (Zarasai, Šiauliai, Joniškis) ji negavusi, orderyje yra ne jos parašas, nors specialisto išvada konstatuota, kad minėtuose dokumentuose atskirus įrašus parašė ir pasirašė V. B., nelaikytini parodymais apie savo veiksmus, galinčius užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Kaip matyti iš V. B. apklausos protokolo, ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) administratore, Ž. Ž. koncertinėje veikloje dalyvauja kaip administratorė, kurios funkcijos yra sutarčių ruošimas; Ž. Ž. dalyvavo Darbo partijos organizuotame ture per Lietuvą, jo nurodymu, ji susisiekė su V. V., su kuria pasirašė sutartį; sumos už koncertus buvo suderintos su Ž. Ž.. Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad V. B. yra techninė darbuotoja, pati nenustatinėjusi Ž. Ž. sutarties su Darbo partija sąlygų, įkainių, taip pat nelėmusi, kokios sumos už Ž. Ž. koncertus turi būti išmokamos. Nors, kaip matyti iš apklausoje prokuroro užduoto klausimo -realiai išmokėtos sumos skyrėsi nuo nurodytų sutartyje, jos buvo suderintos su Ž. Ž. ir jai, kaip Ž. Ž. vadybininkei, išmokėtos pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl, teismo nuomone, negalėjo būti pagrindas V. B. įtarti, kad ji klausiama apie galimai jos nusikalstamus veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje dėl, kaip ji suprato, Darbo partijos juodosios buhalterijos, taip pat negali būti vertinama, kaip duomenys, galintys būti pagrindas reikšti įtarimus ar kaltinimus V. B.. Baudžiamojoje byloje nepateikta jokių kitų duomenų, kad pareigūnai V. B. galėjo tiriamoje byloje apklausti ne kaip neutralų asmenį, liudytoją. Šiuo atveju nebuvo ne tik formalaus įtarimų nepareiškimo, tačiau ir realiai jokie įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje dėl Darbo partijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, V. B. negalėjo būti pareikšti. Apibendrinant nurodytas aplinkybęs, nėra jokio pagrindo teigti, kad V. B. buvo verčiama duoti parodymus prieš save pačią, o V. B. teiginiai apie grėsmės būti patrauktai baudžiamojon atsakomybėn egzistavimą tėra prielaida, prieštaraujanti kitiems bylos duomenims (liudytojo A. M. parodymams).

Iš baudžiamojoje byloje esančio liudytojos V. B. apklausos protokolo matyti, kad V. B., kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje, buvo apklausta, nepažeidžiant LR BPK 183 straipsnyje nustatytų liudytojo apklausos taisyklių ir tvarkos; jai buvo išaiškintos LR BPK 81, 83 straipsniuose numatytos liudytojo teisės bei pareigos, kartu ir pareiga duoti teisingus parodymus apie tai, kas jai žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti; taip pat ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą; V. B. apklausos protokolas surašytas, laikantis LR BPK 179 straipsnio reikalavimų, užfiksuoti apklausą atlikusio prokuroro klausimai bei iš karto po jų sekę V. B. atsakymai, po kuriais yra jos rankraštinis įrašas, liudijantis, kad ji protokolą perskaitė, jis surašytas teisingai, papildymų, pataisymų nėra, protokolas kaltinamosios pasirašytas. Tai, kad V. B. buvo išaiškintos jos, kaip liudytojos, teisės bei pareigos ir ji įspėta dėl atsakomybės pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį, ji patvirtino savo parašu. Taigi V. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja, pati laisva valia nurodė, kad jai parodytuose kasos išlaidų orderiuose nepasirašė, juose esantis gavėjo parašas yra ne jos, o viename iš orderių - tik panašus į jos, kai tuo tarpu 2007-01-03 specialisto išvadoje nustatyta, jog nurodytuose kasos išlaidų orderiuose orderių eilutėje: „gavėjo parašas“ bei rankraštinius įrašus apie gautas sumas parašė V. B..

Tokiu būdu, aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamoji V. B. Generalinėje prokuratūroje, apklausiama liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-01075-03 dėl Darbo partijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir būdama įspėta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, t.y. suprasdama savo procesinę padėtį, žinodama teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą, tyčia davė melagingus parodymus, suvokė, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, tai suprato ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose, tuo todėl jos veika kvalifikuota teisingai ir atitinka LR BK 235 str. 1 d.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, aplinkybes. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.). V. B. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji anksčiau administracine tvarka nebausta, neteista, šiuo metu yra dirbanti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pagrįstai laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai skiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – baudą, jos dydį, vadovaujantis LR BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo LR BK 47 str. 3 d. nurodyto bausmės vidurkio. Parenkant baudos dydį, taikytinas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis, t.y. 125 Lt.

Daiktiniai įrodymai: kasos išlaidų orderiai Nr. 152, Nr. 106, ir orderis už vasario mėnesį, saugomi bylos medžiagoje (b.l. 25, 26, 27), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. B. pripažinti kalta pagal LR BK 235 str. 1 d. ir nubausti ją 40 MGL dydžio, t.y. 5000 (penkių tūkstančių litų) Lt bauda.

Nustatyti keturių mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį V. B. privalo sumokėti paskirtą baudą į teritorinę mokesčių inspekcijos sąskaitą. Išaiškinti, kad bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6800. Įmokos kvitą būtina nedelsiant pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, 415 kab.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus: kasos išlaidų orderius Nr. 152, Nr. 106, ir orderį už vasario mėnesį, saugomus bylos medžiagoje (b.l. 25, 26, 27), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.