- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- I-7898-764/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01751-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. U. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant atsakovo atstovei Elinai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. K. (A. U. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. U. K. padavė teismui skundą (b. l. 1–8), kuriame prašoma panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2015-02-27 sprendimą ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad Departamento sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pareiškėjas siekia plėsti verslą Lietuvoje, todėl 2014-10-17 įsigijo 100 procentų UAB „Sirtus“ akcijų ir tapo įmonės direktoriumi. Per įgaliotą atstovą, pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuriame nurodė, kad leidimo išdavimo pagrindas teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nesutinka su Departamento argumentais, kad jis neketina vykdyti realios veiklos Lietuvoje. Prašyme nurodytu adresu įmonė buvo įregistruota tik laikinai, atvykęs į Lietuvą, pareiškėjas būtų susiradęs naujas patalpas buveinei ir parduotuvei įrengti. Įmonė veiklos nevykdo ir negali pradėti vykdyti, nes pareiškėjas neturi galimybės atvykti į Lietuvą. Pateiktame verslo plane yra aiškiai nurodyta, kokiomis verslo rūšimis planuojama užsiimti. Kartu su prašymu buvo pateiktas juridinio asmens sutikimas apgyvendinti pareiškėją. Atsisakymas išduoti leidimą gyventi Lietuvoje yra grindžiamas ne objektyviais duomenimis, o prielaidomis.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 23–26) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, Departamentas nustatė, kad egzistuoja Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP) 35 str. 1 d. 2 ir 6 p. nustatytas sąlygos, kurioms esant toks leidimas neišduodamas. Departamentas nustatė, kad pareiškėjo įsigytos įmonės adresas yra formalus, nes juo buvo registruotos dar 155 įmonės. Vadinasi, jokia reali ūkinė veikla negali būti vykdoma. Pareiškėjas pateikė neišsamų verslo planą, kuriame nebuvo nurodyta, kokiais etapais įmonė vykdys veiklą, veiklos vykdymo vieta, planuojamas pelnas, prekių sandėliavimo vieta, darbuotojų skaičius, ketinamų investuoti lėšų sumos, jų kilmė ir kt. Prašymas išduoti leidimą buvo pateiktas per atstovą, todėl pareiškėjas nepasinaudojo galimybe pateikti papildomus paaiškinimus. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad turi tinkamą gyvenamąją vietą Lietuvoje, nes patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2014-12-03 yra UAB „EM Invest“, o ne UAB „Kyoto LT“. Departamento nuomone, pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo sąlygas, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, t. y. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Visos nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės buvo vertinamos atsižvelgus į Departamento turimą informaciją apie padidėjusią nelegalios migracijos iš Pakistano Islamo Respublikos grėsmę ir apie bendrovę „Legal Line“, iš kurios pareiškėjas įsigijo įmonę.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas keliamas dėl Departamento 2015-02-27 sprendimo Nr. (15/4-3)3I-271(00079), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjo atstovas Lietuvos Respublikos ambasadai Gruzijoje 2014-10-27 pateikė prašymą išduoti Pakistano Islamo Respublikos piliečiui A. U. K. leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir prašymą pagrindžiančius dokumentus (b. l. 29–61).
Departamentas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą, konstatavo, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi gyvenamosios patalpos, todėl, vadovaudamasis ĮUTP 35 str. 1 d. 2 ir 6 p. nuostatomis, priėmė 2015-02-27 sprendimą Nr. (15/4-3)3I-271(00079) atsisakyti išduoti Pakistano Islamo Respublikos piliečiui A. U. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 74–77).
Su tokiu Departamento sprendimu pareiškėjas nesutinka ir prašo teismą jį panaikinti, nurodydamas, kad sprendimas yra grindžiamas prielaidomis, o ne objektyviais faktiniais duomenimis ir teisiniais motyvais (b. l. 2–8).
Bendrieji leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindai nustatyti ĮUTP 26 str. 1 d., nustatančioje, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (1 p.); turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą arba patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (2 p.); turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (3 p.), Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise ar naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (4 p.), prireikus pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (5 p.).
Ginčui aktualiu (2014-10-27 prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje padavimo) metu, galiojusio ĮUTP 40 str. 1 d. 5 p. buvo nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pagal to paties įstatymo 45 str. 1 d. nuostatas, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis: įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą (1 p.), yra įmonės, įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas ar įgaliotas atstovas, jeigu pagrindinis jo atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (2 p.), Lietuvos Respublikoje ketina užsiimti teisėta veikla, kuriai nereikia gauti leidimo dirbti ar leidimo vykdyti tam tikrą veiklą (3 p.).
Pagal vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), 17.5 p., užsienietis, norintis gauti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti leidimą turi pateikti 22 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti leidimą laikinai gyventi. Įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą, privalo nustatyti, ar nėra ĮUTP nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi (58 p.).
Pažymėtina, kad nei ĮUTP, nei Tvarkos apraše nėra išskirti konkretūs kriterijai, pagal kuriuos galėtų būti nustatyta, ar užsienietis iš tikrųjų ketina užsiimti teisėta veikla, t. y. ar yra pagrindas leidimui išduoti. Visų pirma, užsienietis turi atitikti formaliuosius kriterijus ir pateikti reikiamus dokumentus ir informaciją. Diskrecijos teisė vertinti pateiktų duomenų atitiktį tikrovei ir objektyvumą, suteikta įgaliotiems Departamento valstybės tarnautojams.
Pagal ĮUTP 35 str. 1 d., išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas (2 p.), jis neturi gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise ar nesinaudoja gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais arba nepateikia įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimo suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu (6 p.).
Iš pareiškėjo pateikto prašymo matyti, kad leidimą laikinai gyventi Lietuvoje jis siekė gauti ĮUTP 45 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu, nes yra įmonės, įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas ar įgaliotas atstovas ir pagrindinis atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Šiam tikslui pagrįsti kartu su prašymu pareiškėjas pateikė UAB „Sirtus“ išrašą iš Juridinių asmenų registro (b. l. 38–40), šios bendrovės steigimo aktą (b. l. 41–42), įstatus (b. l. 43–45), 2014-10-17 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 46–49), akcininkų sąrašą (b. l. 50), vienintelio akcininko sprendimą (b. l. 51), darbo sutartį (b. l. 52–54), sutikimą leisti deklaruoti gyvenamąją vietą (b. l. 55) verslo planą (b. l. 56).
Ginčijamame sprendime Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neketina vykdyti realios ūkinės–komercinės veiklos Lietuvoje, nes tam neturi patalpų, kadangi įmonė yra įregistruota 11,98 kv. m ploto patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), kur dar yra įregistruoti 155 juridiniai asmenys. Be to, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neturi gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikoje, nes patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2014-12-03 yra UAB ,,EM Invest“, o sutikimą leisti pareiškėjui gyventi ir deklaruoti gyvenamąją vietą išdavė UAB „Kyoto LT“.
Įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Departamentas pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad vien tik įmonės įsigijimas nepatvirtina to fakto, kad pareiškėjas ketina užsiimti realia ūkine–komercine veikla Lietuvos Respublikoje. Siekdamas, gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje pagal ĮUTP 40 str. 1 d. 5 p. ir 45 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, pareiškėjas Departamentui turėjo pateikti duomenis, patvirtinančius ketinamos vykdyti veiklos realumą, t. y. verslo planus, nurodyti potencialius verslo partnerius, duomenis apie turimas lėšas verslui vystyti. Departamentui pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslų, nes įsigyta įmonė jokios realios veiklos nevykdė ir negalėjo vykdyti, nes tam neturėjo patalpų. Tuo pačiu adresu buvo registruoti 155 juridiniai asmenys. Be to, nurodytos patalpos Departamento turimais duomenimis nuolatos naudojamos įmonėms, kurios vėliau parduodamos trečiųjų šalių piliečiams prašantiems leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, steigti.
Pareiškėjas pateikė UAB „Kyoto LT“ 2014-10-16 sutikimą, kuriame nurodyta, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpiu jam leidžiama gyventi ir deklaruoti gyvenamąją vietą bendrovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 55). Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas (b. l. 67–68) tvirtina, kad gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2014-11-26 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. SN43-3975 buvo perleista UAB „EM Invest“ nuosavybėn. UAB „EM Invest“ išduotas sutikimas leisti pareiškėjui gyventi ir deklaruoti gyvenamąją vietą nurodytose patalpose Departamentui ir teismui nebuvo pateiktas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neatitinka ĮUTP 26 str. 1 d. nustatytų sąlygų, todėl Departamentas pagrįstai atsisakė išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaudamasis ĮUTP 35 str. 1 d. 6 p. nuostatomis.
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad Departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodyti duomenys neatitinka tikrovės ir jis neturi gyvenamųjų patalpų Lietuvos Respublikoje. Departamento 2015-02-27 sprendimas Nr. (15/4-3)3I-271(00079) yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo A. U. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. U. K.skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.