Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Klemiškės būstas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl 2024 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_P-41-2024 GNSB „Klemiškės būstas“ paskirtos baudos dydžio.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė V. K.-P. 2024 m. vasario 14 d. GNSB „Klemiškės būstas“ surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-41-2024 už tai, kad GNSB „Klemiškės būstas“, pagal 2024 m. sausio 9 d. Aplinkos apsaugos agentūros specialistų paimtus buitinių nuotekų valymo įrenginio išleistuvo mėginius, iš bendrijos valymo įrenginio išleistuvo į dirbtinį vandens telkinį, išleidžiamų buitinių nuotekų užterštumas viršijo didžiausias leistinas koncentracijas: nustatyta BDS7 momentinė koncentracija 524 mg/lO2 ± 52 mg/lO2 paklaida, leidžiama koncentracija į aplinką BDS7 = 34mg/lO2, suspenduotos (skendinčios) medžiagos 174 mg/l ±15 mg/l, leidžiama koncentracija į aplinką 40 mg/l., ir tuo aplinkai padarė 547,88 Eur žalą. Be to, GNSB „Klemiškės būstas“ eksploatuodama buitinių nuotekų valymo įrenginius August ir Ko AT-150 neturėjo taršos leidimo specialiajai daliai nuotekų tvarkymui ir išleidimui. Taip pat, bendrija 2022 metais nevykdė išgaunamo požeminio vandens apskaitos, nevykdė išleidžiamų nuotekų kiekio, su nuotekomis išleidžiamų teršalų bei nuotekų tvarkymo įrenginių ir jų parametrų apskaitos, neteikė Aplinkos apsaugos agentūrai per informacinę sistemą Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema (IS AIVIKS) vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos metinių ataskaitų už 2022 metus. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. V. 2024 m. vasario 29 d. priimtu nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_P-41-2024“ GNSB ,,Klemiškės būstas“ už Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje, 63 straipsnio 2 dalyje, 124 straipsnio 5 dalyje, numatytų pažeidimų padarymą, buvo paskirta galutinė subendrinta 5000 Eur bauda.

Iš pareiškėjos pateikto skundo matyti, kad pareiškėja neginčija paties 2024 m. vasario 29 d. nutarimo bei jame konstatuoto teisės pažeidimo faktinių aplinkybių, pažeidimo kvalifikavimo pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 124 straipsnio 5 dalį, tačiau prašo sumažinti 2024 m. vasario 29 d. nutarimu paskirtą baudą.

Teismas, išanalizavęs Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio, reglamentuojančio teismo kompetenciją, turinį, sprendžia, kad įstatymų leidėjas šiame įstatyme aiškiai nustatė, jog teismas, nagrinėjantis skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją, turi teisę skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Įstatymų leidėjas suteikė teismui, skiriant mažesnę baudą, negu šio įstatymu nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, teisę atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei pareigą vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio prasmę, teismui nėra suteikta teisė apskritai netaikyti ekonominės sankcijos arba taikyti ne baudą, o kitokio pobūdžio sankciją.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies, 63 straipsnio 2 dalies, 124 straipsnio 5 dalies pažeidimų padarymą skirti pareiškėjai mažesnę baudą, negu įstatymo normose nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo teisminėje praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žiūrėti, pavyzdžiui 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). LVAT pateiktu aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Be to, LVAT aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudą, vertina pažeidimo padarymo pobūdį, ūkinės ir finansinė veiklos apimtis, nustatytų pažeidimų pašalinimo operatyvumą, bendradarbiavimą su aplinkos apsaugos pareigūnais, dėl padarytų teisės pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms kilimą ir kita (žiūrėti, pavyzdžiui 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai už Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 5000 Eur bauda, už Aplinkos apsaugos įstatymo 63 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 300 Eur bauda ir už Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 850 Eur bauda, kurias vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi subendrinus, paskiriant ekonominę sankciją už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų, paskirta galutinė 5000 Eur bauda.

Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies pažeidimo padarymas juridiniams asmenims užtraukia baudą nuo 5000 Eur iki 10000 Eur.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį ir priežastis, nustačius, kad pareiškėja bendradarbiavo su Aplinkos apsaugos departamentu, į tai, kad nenustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, atsižvelgiant į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai už Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimų padarymą paskirta galutinė 5000 Eur bauda nėra proporcinga pareiškėjos padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka mažesnės ekonominės sankcijos. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendžia, kad ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims, tačiau kartu vertintina, kad šiuo atveju pareiškėja už Aplinkos apsaugos įstatymo 63 straipsnio pažeidimą baudžiama ne pirmą kartą. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta bauda už Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies, 63 straipsnio 2 dalies, 124 straipsnio 5 dalies pažeidimo padarymą yra 3000 Eur.

Pareiškėja skundu prašo baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85 straipsnyje nurodyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. Sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą reglamentuoja CPK 284 straipsnis. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo ir pagrindinę bendrijos lėšų dalį sudaro tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, įvertinus pareiškėjos pateiktus duomenis, kad bendrija turi finansinių įsipareigojimų, bendrija laisvų lėšų neturi (b. l. 21-22, 32, 33-34), sprendžiama, kad bendrijai iš karto sumokėti paskirtą baudą būtų palyginti sunki finansinė našta, tai turėtų neigiamos įtakos tolimesniam bendrijos priimtų įsipareigojimų vykdymui, vis dėlto vertinama ir tai, kad nuo baudos paskyrimo bendrijai jau yra praėję daugiau kaip 8 mėnesiai ir bendrija per šį laikotarpį galėjo sukaupti dalį lėšų baudos sumokėjimui, todėl yra pagrindas 3000 Eur baudos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis 6 mėnesių laikotarpiui, pareiškėjai mokant po 500 Eur kas mėnesį iki visos baudos sumokėjimo. Pažymėtina, jog pareiškėja turi teisę baudą sumokėti ir anksčiau arba iš karto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 85, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Klemiškės būstas“ skundą patenkinti.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 29 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_P-41-2024“– gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Klemiškės būstas“, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje, 63 straipsnio 2 dalyje, 124 straipsnio 5 dalyje, paskirti galutinę ekonominę sankciją – 3000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Klemiškės būstas“ 3000,00 Eur baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant ne mažiau kaip po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų), pradedant mokėti po teismo sprendimo įsiteisėjimo ir mokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.