Panevėžio apygardos teismo nutartis

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – J. G. atstovui advokatui Eugenijui Baršiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. G. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria J. G. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2001-02-09 nutartimi J. G., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 232¹ straipsnio 1 dalyje esant nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas ir gydymas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kuris pakeistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2003-07-04 nutartimi į sustiprinto stebėjimo sąlygas, to paties teismo 2004-06-30 nutartimi - į bendro stebėjimo sąlygas. 2012-09-05 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 2014-07-24 Švenčionių rajono apylinkės teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kuris Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-11-17 nutartimi pakeistas į bendro stebėjimo sąlygas, o 2017-05-19 nutartimi pakeistas į ambulatorinį stebėjimą. 2018-03-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pakeistas stacionariu stebėjimu sustiprinto stebėjimo specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuris Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-03-27 nutartimi pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

2. 2020 m. rugsėjo 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose buvo gautas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas, kuriuo prašoma J. G. taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 rugsėjo 24 d. nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas tenkintas iš dalies: atmestas prašymas J. G. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pratęsiant stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Tokį sprendimą teismas priėmė padaręs išvadą, kad J. G. psichinės būklės pagerėjimas yra siejamas tik su gydymu griežtai struktūruotoje aplinkoje, jo smurto rizika vidutinė, todėl priverstinis stacionarinis gydymas šiuo metu yra būtinas ir švelninti taikomo režimo nėra pagrindo.

5. Teismo posėdyje J. G. atstovas advokatas E. Baršys skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas tenkinamas.

7. Apylinkės teismas, atmesdamas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą dėl J. G. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje keitimo į stebėjimą ir gydymą ambulatorinėmis sąlygomis, byloje esančius duomenis vertino formaliai, atsižvelgdamas į ankstesnius jo gydymo laikotarpius, vidutinę pakartotinio smurto riziką ir ribotas jo galimybes užtikrinti gydymo tęstinumą globos namuose. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas nenustatė svarių priežasčių, dėl kurių J. G. negalėtų būti taikomas gydymas ambulatorinėmis sąlygomis.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

9. Būtina paminėti ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą yra pažymėjęs, kad iš asmens negali būti atimta laisvė vien dėl to, jog jis „psichiškai nesveikas“. Tam turi būti išpildytos trys sąlygos: turi būti aišku, jog asmuo turi psichikos negalią, t. y. kad asmuo aiškiai serga psichikos liga, kuri nustatyta objektyvia medicinos išvada; psichikos negalia turi būti tokio pobūdžio ar laipsnio, kad pateisintų priverstinį izoliavimą; priverstinio izoliavimo pratęsimo teisėtumas priklauso nuo to, ar psichikos sutrikimas išlieka (W. prieš Nyderlandus, Series A. no 33, § 37, 1979 m. spalio 24 d.; S. prieš Bulgariją, Nr. 36760/06, § 145 ECHR 2012). EŽTT pabrėžė ir tai, jog asmens laisvės apribojimas yra ypatinga priemonė, todėl jos taikymą galima pateisinti tik tada, kai jokios kitos priemonės yra nepakankamos asmenims ar viešajam interesui apsaugoti (O. G. prieš Latviją, Nr. 66095/09, § 81, 2014 m. rugsėjo 23 d.; L. prieš Rumuniją, Nr. 31973/03, § 125, 2014 m. lapkričio 13 d.).

10. Pabrėžtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Iš 2020 m. rugsėjo 3 d. komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad gydytojų psichiatrų komisija, atlikusi J. G. medicininę apžiūrą konstatavo, jog stebimuoju laikotarpiu J. G. psichinė būsena buvo stabili, ligos paūmėjimų nebuvo, agresijos, destruktyvaus elgesio epizodų nestebėta, laikėsi skyriaus vidaus tvarkos taisyklių. Gydymo dinamikoje nublanko distrofinės reakcijos, elgesys ramus. Dalyvavo užimtumo veikloje, su personalu mandagaus elgesio, bendrauja su kitais pacientais. Interesų ratas siauras, buitiniame lygmenyje. Klinikiniame vaizde dominuoja negatyvi psichosimptomatika asmenybės, emocijų, valios, mąstymo sferose bei somatinė patologija. Mąstymas padrikas, paralogiškas, emocijos blėsios. Laikosi gydymo rėžimo, med. personalo nurodymų. Komisija rekomendavo priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis keisti į priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis.

11. Apygardos teismas pažymi, kad vertinant asmens pavojingumą, būtina atsižvelgti į gydymo trukmę, jo veiksmingumą, sveikatos pokyčius, paties paciento savo ligos vertinimą ir motyvaciją tęsti gydymą. Vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apylinkės teismas priėmė bylos duomenimis nepagrįstą sprendimą. Sprendimą priėmusiam teismui viena iš esminę reikšmę turėjusių aplinkybių sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimą, visų pirma turėjo būti J. G. psichinės būklės bei jo pavojingumo įvertinimas šiuo metu, o ne ankstesni gydymo laikotarpiai, kuriems ir skyrė didžiausią dėmesį skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Visuma byloje esančių duomenų patvirtina, jog J. G. psichinė būsena yra pagerėjusi ir stabili, agresijos, konfliktų, režimo pažeidimų nestebima, pacientas iki infarkto lankė užimtumo veiklas. Matyti, kad J. G. suvokia ir atsakingai žiūri į gydymo tęstinumą, todėl ir toliau laikyti Pareiškėją izoliuotą nuo visuomenės nėra teisinio pagrindo. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės įgaliota atstovė L. F. patvirtino šias Komisijos išvadoje nurodytas aplinkybes ir joms pritarė, ji tai pat nurodė, kad J. G. šiuo metu taikomi ilgo veikimo medikamentai vieną kartą per mėnesį, stebimas jo bendras somatinės būklės pablogėjimas lėtinių susirgimų sekoje, fizinio krūvio tolerancijos pablogėjimas, nes turėjo infarktą. Pažymėtina, vadovaujantis BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teigiamas asmens sveikatos būklės pokytis yra pagrindas pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad BPK nekeliama sąlyga kokiu nors būdu užtikrinti taikomą ambulatorinį stebėjimą, nustatytu laiku kreiptis į pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, nes tai yra paties besigydančio asmens pareiga. Nagrinėjamu atveju pritaikius priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą, Pareiškėjas gyvens iš esmės tomis pačiomis sąlygomis ir jo nurodomuose (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, t. y., turės struktūruotą dienotvarkę, bus stebimas personalo, o pablogėjus jo būklei ar pradėjus piktnaudžiauti svaigalais, visada bus galima kreiptis į teismą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo.

12. Atsižvelgdamas į išdėstytų duomenų visumą, J. G. psichikos būklę bei jo socialinį pavojingumą, skundą nagrinėjantis apygardos teismas daro išvadą, kad neegzistuoja reali grėsmė, jog Pareiškėjas savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Todėl, apygardos teismo vertinimu, J. G. gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis šiuo metu bus kur kas efektyvesnis nei jo stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šiuo atveju tai bus pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti, padidins J. G. vidines pastangas grįžti į visuomeninį gyvenimą, stiprinti ir plėtoti socialinius ryšius. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir priimti dėl J. G. skundo naują sprendimą: J. G. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis neskundžiama.