Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. B. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 3 d. raštą Nr. A51-112227/23(3.3.2.26E-MTA) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. birželio 13 d. prašymą (reg. Nr. A319-414/23) (toliau – ir Prašymas).

Teigia, jog Sprendimas yra formalus, priimtas nenurodant teisinio pagrindo, neatsižvelgiant į Prašyme išdėstytus motyvus dėl teisės aktais nustatyto minimalaus natūralios apšvietos koeficiento gyvenamuosiuose kambariuose ir virtuvėje, taigi neteisėtas ir nepagrįstas.

Nurodo, jog Prašymu kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad dėl didelių medžių (klevų, beržų), kurie susodinti chaotiškai, arti vienas kito, nesilaikant įstatyme nustatyto atstumo, į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), nepatenka šviesa. Nurodo, jog pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros (toliau – ir NVSP) laboratorijos 2023-06-09 natūralaus apšvietimo tyrimo protokolą Nr. F-NA-15/2023 (toliau – ir Protokolas) Buto pietvakarinėje pusėje natūralios apšvietos koeficientas procentais yra 0,01±0,002, taigi ženkliai mažesnis už Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“, 212 punkte nustatytą patalpų natūralios apšvietos koeficientą (gyvenamuosiuose kambariuose ir virtuvėje), t. y. ne mažiau kaip 0,5 %.

Teigia, jog Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 5 dalies, 10 straipsnio 5 punkto nuostatų dėl administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, nes Sprendime nenurodytas Prašymo netenkinimo teisinis pagrindas, nepateikta teisinių motyvų ir administracinis sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintu administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų. Teigia, jog Sprendimas priimtas pažeidžiant VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą išsamumo principą, nes Sprendimas teisiškai nemotyvuotas, neišsamus, nepasisakyta argumentuotai dėl Prašyme išdėstytų motyvų, dėl ko pareiškėjai yra visiškai neaiškus administracinis sprendimas.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, parengtas tinkamai įvertinus aktualias ir reikšmingas aplinkybes, nėra teisinio bei faktinio pagrindo Sprendimą naikinti.

Nurodo, kad pareiškėja ne pirmą kartą kreipėsi į Administraciją dėl medžių šalinimo adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos prašymai gauti 2021 m. kovo 12 d., 2021 m. balandžio 19 d., 2021 m. gegužės 17 d., 2021 m. birželio 23 d., 2021 m. rugsėjo 27 d., 2021 m. gruodžio 6 d, tačiau dėl atsakovės pateiktų atsakymų pareiškėja nesikreipė į teismą dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo pagrindu teigia, jog pareiškėja iš esmės sutiko su Administracijos pateikta pozicija, kad natūralios šviesos trūkumas gali būti lemtas pastato ar patalpos trūkumų. Pažymi, kad medžiai auga 6–8 metrų atstumu nuo pastato (leistinu atstumu). Nurodo, kad šį klausimą svarstė Komisija, t. y. buvo atliktas išsamus aplinkybių įvertinimas.

Teigia, jog skundžiamu Sprendimu atsakovė nurodė, kad, remiantis Protokolu, koeficientas nesiekia nustatytos normos, kadangi patalpų langai yra nukreipti ne į rytinę ar pietinę pusę, kuriose saulėtą dieną patektų daugiau šviesos. Tad apšvietimo trūkumai yra susiję su patalpų trūkumais, o ne su medžiais. Teigia, jog toks atsakymas pareiškėjai buvo pateiktas įvertinus visą aplinkybių kontekstą, t. y. tai, kad pareiškėja jau ne pirmą kartą kreipėsi į Administraciją su tapačiu prašymu šalinti medžius adresu (duomenys neskelbtini), taip pat tai, kad Komisija nustatė, jog nėra pagrindo šalinti medžius ir apšvietimo problemos susijusios su pastato išdėstymu. Nurodo, kad pareiškėjai ne kartą paaiškinta, jog Komisija įvertino esamą situaciją ir padarė išvadą, jog natūralaus apšvietimo trūkumai yra susiję su pastato ar patalpų trūkumais. Teigia, kad Sprendime pasisakyta dėl Prašyme minimų atstumų tarp medžių ir žalumos naudos žmonėms. Nurodyta, kad klausimai sprendžiami remiantis ne vienu kriterijumi, o Prašyme nurodyti atstumai taikomi naujai sodinamiems medžiams, šie faktai nesudaro prielaidų medžių kirtimui, be to, šie medžiai yra saugotini.

Pažymi, kad Administracija atliko beržų, klevų, šermukšnių, trešnės genėjimą, kaštonų atžalų šalinimą, ką patvirtina į bylą teikiama užsakymo Nr. 40 ištrauka dėl numatytų tvarkymo darbų adresu (duomenys neskelbtini) (buvo numatyta nupjauti kaštonų atžalas; trumpinti šakas, palinkusias link fasado, langų, retinti lajas beržo 33 cm, klevų 47, 28, 38, 36 cm, šermukšnių 25, 28 cm, trešnės 36 cm; atlikti sanitarinį genėjimą klevo 44 cm, beržo 44 cm). Nurodo, kad darbai buvo atlikti 2023 m. gegužės 31 d.

Nesutinka su skundo teiginiu, jog Sprendimas neišsamus ir pažeidžia VAĮ nuostatas. Nurodo, kad teiginys, jog administracinis sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, turi būti taikomas kartu su atitinkamą sritį, kurioje veikia viešojo administravimo subjektas, reguliuojančiomis teisės normomis. Teigia, jog teisės norma, įpareigojanti viešojo administravimo subjektus veikti pagal teisės aktų reikalavimus ir priimti motyvuotus sprendimus, turi būti taikoma atsižvelgiant į tai, kokia administracinė paslauga teikiama ar kokio pobūdžio administracinis sprendimas yra priimamas.

Pažymi, kad pareiškėja jau ne pirmą kartą kreipėsi į Administraciją dėl leidimo medžių kirtimui išdavimo, tačiau Administracija laikosi pozicijos, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo išduoti leidimą šalinti medžius, kurie yra saugotini ir nėra tiesioginė natūralaus apšvietimo trūkumų priežastis. Teigia, jog ši pozicija buvo dėstoma pareiškėjai nuosekliai, galima teigti, jog pareiškėja su Administracijos pozicija sutiko, kadangi dėl Administracijos atsakymų į teismą nesikreipė.

Šios bylos kontekste būtina atsižvelgti į tai, kad medžiai, kuriems pareiškėja siekia gauti leidimą kirsti, įvertinti ekologiniu požiūriu. Adresu (duomenys neskelbtini), esančių beržų, klevų kamieno storis yra atitinkamai 33, 44, 47, 28, 38, 36, 44 cm. Teigia, jog, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės saugotinų medžių kriterijais, jeigu kamieno storis yra daugiau nei 12 cm (privačiame sklype daugiau nei 20 cm), medis pripažįstamas saugotinu. Vertina, jog nėra teisinio bei faktinio pagrindo šalinti ginčo medžius (beržus, klevus). Nurodo, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnį, įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją, o Konstitucinio Teismo pateiktu šių nuostatų aiškinimu, užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Mano, kad šiuo atveju turi būti atsižvelgta ir į tai, kad medžiai, kuriems pareiškėja siekia gauti leidimą kirsti, vertingi ekologiniu požiūriu, jie užtikrina gyvenančių asmenų interesą gyventi tinkamoje aplinkoje ir jų išsaugojimas toliau tenkintų visuomenės poreikius.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. liepos 3 d. rašto Nr. A51-112227/23(3.3.2.26E-MTA) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo nuspręsta pareiškėjos 2023 m. birželio 13 d. prašymo netenkinti, atsisakyti išduoti leidimą medžiams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. birželio 13 d. prašymą.

2020 m. lapkričio 17 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – ir NVSPL) natūralaus apšvietimo tyrimo protokole Nr. F-NA-40/2020 (toliau – ir Protokolas 1) 2020 m. lapkričio 4 d. 13:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad gyvenamajame kambaryje, kuriame fiksuojamas šoninis natūralus apšvietimas (šviesos angų išdėstymas pagal pasaulio šalis - pietvakariai), natūralios apšvietos koeficientas – 0,217 +/- 0,0726.

2020 m. lapkričio 18 d. Administracijoje gautas pareiškėjos prašymas išduoti leidimą kirsti saugotinus medžius ir krūmus (2 klevus, 1 beržą) adresu (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad dėl didelių medžių už lango (klevų, beržų) į butą blogai patenka šviesa, praktiškai visą parą reikalingas elektros apšvietimas, tokios gyvenimo sąlygos kenkia sveikatai. Nurodoma, kad pagal įsakymo Nr. D1–717 5.2 punktą medžiai turi augti ne arčiau kaip 5 m atstumu nuo pastatų sienų su langais. Nurodoma, kad buvo atliktas natūralaus apšvietimo tyrimas, jo protokolas pridedamas prie prašymo. Protokole nurodoma, kad natūralios apšvietos koeficientas gyvenamajame kambaryje (langai pietvakarių krypties) yra 0,217±0,0726 (tyrimas atliktas 2020 m. lapkričio 5 d., 13:00 val.).

2021 m. kovo 12 d. Administracijoje gautas pareiškėjos prašymas (reg. Nr. A60-71/21(70325)-(3.2.1E-AD24)) pateikti informaciją apie ankstesnio prašymo Nr. A319-1239/20 nagrinėjimo eigą.

2021 m. kovo 31 d. Visuomenės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos posėdžio protokolu fiksuota, jog komisija apsvarstė klausimą dėl medžių, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Nurodoma, jog apžiūros metu nustatyta, kad medžiai auga dideliu atstumu nuo namo (6-8 m), be to, susipažinus su Komisijai pateiktu natūralaus apšvietimo tyrimo protokolu Nr. F-NA-40/2020 (2021 m. lapkričio 17 d.), paaiškėjo, jog patalpų apšvietimas matuotas minimiems medžiams esant be lapų. Dėl to daryta išvada, kad nustatyti apšvietimo trūkumai susiję veikiau su patalpų ypatybėmis, o ne su medžiais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į santykinai gerą medžių būklę, įrodytą želdinių naudą gyventojų sveikatai, esamą atsilikimą nuo apželdinimo normų Vilniaus miegamuosiuose rajonuose ir tiesioginį šių medžių poveikį dideliam gyventojų skaičiui, spręsta, kad objektyvaus pagrindo kirsti medžius nėra, jie yra saugotini. Taip pat Komisija rekomendavo spręsti patalpų apšvietimo vidines problemas.

2021 m. balandžio 15 d. raštu Nr. A51-33363/21(3.3.2.26E-MTA) Administracija pateikė atsakymą į 2021 m. kovo 12 d. prašymą, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 521 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ pakeitimo“ patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems (toliau – ir Saugotinų želdinių kriterijai) 3.1 punktu, minimi medžiai, augantys šalia (duomenys neskelbtini) namo, priskirti prie saugotinų želdinių, vertingi ekologiniu požiūriu, neturintys džiūvimo, puvimo požymių, todėl leidimą medžių genėjimui ar pjovimui atsisakoma išduoti. Nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad medžiai atitinka saugotinų želdinių kriterijus, buvo kreiptasi į 2018 m. liepos 26 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30- 2503/18(2.1.1E-TD2) patvirtintą Visuomeninę želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją (toliau – Komisija), kuri pateikė išvadą, jog medžiai auga dideliu atstumu nuo namo (6–8 m), jų būklė yra gera ir jokie tvarkymo darbai šiems medžiams šiuo metu nerekomenduojami, rekomenduojama spręsti patalpų apšvietimo vidines problemas.

2021 m. balandžio 19 d. Administracijoje gautas pakartotinis pareiškėjos prašymas (reg. Nr. A60-124/21(70325)-(3.2.1E-AD24)).

2021 m. gegužės 17 d. raštu Nr. A51-42991/21(3.3.2.26E-MTA) Administracija pateikė atsakymą į pareiškėjos 2021 m. balandžio 19 d. prašymą, kuriame nurodyta, jog atsakovė pateikė 2021 m. balandžio 15 d. atsakymą Nr. A51-33363/21(3.3.2.26E-MTA) į pareiškėjos 2020 m. lapkričio 19 d. prašymą. Pažymėta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintu Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 11 punktu, dėl išvados pateikimo dėl kirtimo būtinybės buvo kreiptasi į Komisiją, kuri pateikė išvadą, jog medžiai auga dideliu atstumu nuo namo (6–8 m) jų būklė yra gera, todėl jokie tvarkymo darbai šiems medžiams šiuo metu nerekomenduojami.

2021 m. gegužės 17 d. Administracijoje gautas pakartotinis pareiškėjos prašymas (reg. Nr. A97-20481/21(3.3.2.13K-AD24)). Teigiama, jog atsakovė nenurodė svarbios priežasties, dėl kurios atsisakyta išduoti leidimą genėjimui bei kirtimui. Nurodoma, jog pagal pateiktą NVSPL natūralios apšvietos koeficientas yra 0,217±0,0726. Nurodoma, jog pagal 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1–717 5.1 punktą, medžiai turi augti 10 m atstumu nuo pastatų sienų su langais. Nepagrįstu laiko atsakovės teiginį, jog želdiniai duoda naudą žmonių sveikatai, nes nagrinėjamu atveju dėl natūralaus apšvietimo trūkumo pareiškėja negali skaityti knygos be elektros apšvietimo, taip pat nurodo, jog problema yra su natūralios šviesos patekimu į butą, o ne su vidiniu apšvietimu.

2021 m. birželio 17 d. raštu Nr. A51-52326/21(3.3.2.26E-MTA) Administracija pateikė atsakymą į 2021 m. gegužės 17 d. pareiškėjos prašymą, kuriame nurodyta, kad į pareiškėjos pateiktus klausimus buvo atsakyta 2021 m. balandžio 15 d. raštu Nr. A51-33363/21(3.3.2.26E-MTA) ir 2021 m. gegužės 17 d. raštu Nr. A51-42991/21(3.3.2.26E-MTA).

2021 m. birželio 22 d. pareiškėja pateikė Administracijai pakartotinį prašymą (reg. Nr. A60-197/21(70325)-(3.2.1E-AD24), 2021 m. birželio 23 d.).

2021 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. A51-89288/21(3.3.2.26E-MTA) Administracija pateikė atsakymą į pareiškėjos 2021 m. birželio 23 d. raštą, kuriame nurodyta, kad į pareiškėjos pateiktus klausimus buvo atsakyta 2021 m. balandžio 15 d. raštu Nr. A51- 33363/21(3.3.2.26E-MTA), 2021 m. gegužės 17 d. raštu Nr. A51-42991/21(3.3.2.26E-MTA) ir 2021 m. birželio 17 d. raštu Nr. A51-52326/21(3.3.2.26E-MTA).

2021 m. rugsėjo 27 d. Administracijoje gautas pakartotinis pareiškėjos prašymas (reg. Nr. A97-38859/21(3.3.2.13K-AD24)), kuriame nurodoma, jog atsakovė nepasisakė dėl NVSPL nustatyto natūralios apšvietos koeficiento, kuris neatitinka STR 2.02.01:2004 212 p. nustatyto minimalaus koeficiento dydžio. Nurodo, kad Komisija paminėjo, jog koeficiento matavimas atliktas, kai medžiai buvo be lapų. Pabrėžia, jog medžiams sužaliavus situacija pablogėja, nes medžių vainikai nepraleidžia šviesos dar labiau. Taip pat nurodoma, jog atsakovė nepasisakė dėl faktinės situacijos atitikties įsakymu Nr. D1-717 5.1 p. nustatytam minimalaus atstumo (10 m) tarp medžių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais reikalavimui (faktiškai 6-8 m).

2021 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. A51-122834/21(3.3.2.26E-MTA) Administracija pateikė atsakymą į pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 27 d. prašymą. Nurodoma, kad į pateiktus klausimus buvo atsakyta 2021 m. balandžio 15 d. raštu Nr. A51-33363/21(3.3.2.26E-MTA), 2021 m. gegužės 17 d. raštu Nr. A51-42991/21(3.3.2.26E-MTA), 2021 m. birželio 17 d. raštu Nr. A51-52326/21(3.3.2.26E-MTA) ir 2021 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. A51-89288/21(3.3.2.26E-MTA).

2021 m. gruodžio 6 d. Administracijoje gautas pakartotinis pareiškėjos prašymas (reg. Nr. A60-353/21(70325)-(3.2.1E-AD24)) dėl leidimo medžių kirtimui išdavimo.

2022 m. sausio 13 d. raštu Nr. A51-5772/22(3.3.2.26E-MTA) atsakovė pateikė atsakymą pareiškėjai. Nurodoma, kad, atsižvelgiant į pateiktą 2020 m. lapkričio 17 d. NSVPL protokolą Nr. F-NA-40/2020 ir tai, kad nustatant šviesos koeficientą esant lapkričio mėnesiui, kai medžiai yra numetę lapus, koeficientas nesiekia nustatytos normos, taip pat į tai, kad, kaip teigia pareiškėja, patalpų langai yra nukreipti ne į rytinę ar pietinę pusę, kuriose saulėtą dieną patektų daugiau šviesos, Komisija įvertino, kad, apšvietimo trūkumai yra veikiau susiję su patalpų trūkumais (tai galimai lemia, pavyzdžiui, langų išdėstymas pastate, patalpų langų kryptis ar kt.). Dėl minimų atstumų tarp medžių ir naudos žmonėms nurodoma, jog komisija klausimus sprendžia remdamasi ne vienu kriterijumi, pavyzdžiui, esamu atsilikimu nuo apželdinimo normų Vilniaus miegamuosiuose rajonuose, tačiau šiuo atveju vertintos visos esamos aplinkybės. Atsižvelgusi į tai, kad natūralios šviesos trūkumas gali būti lemtas pastato ar patalpos trūkumų, taip pat į tai kad medžiai auga 6–8 metrų atstumu nuo pastato bei tai, kad šie medžiai turi teigiamą poveikį daugumai gyventojų, Komisija nusprendė, kad šie faktai objektyviai nesudaro prielaidų medžių kirtimui, medžiai yra saugotini. Pažymėta, kad pagal pateiktą nacionalinio visuomenės sveikatos centro informaciją, visuomenės sveikatos priežiūros norminiai teisės aktai gyvenamųjų patalpų apšvietimo parametrų nereguliuoja, higienos norma taikoma tik įrengiant ir įvertinant darbo vietų natūralų, dirbtinį ir mišrų apšvietimą patalpų viduje ir statinių išorėje. Nurodoma, kad, pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004, medžiai gali būti sodinami ne arčiau kaip 6–8 m nuo fasado, medžių lapija (tankios spygliuočių šakos) turi būti ne žemiau kaip 2,2 m nuo žemės paviršiaus. Pažymėta, kad Vilniaus miesto savivaldybė didelį dėmesį skiria želdinių saugojimui, administracijos prioritetas ir siekis yra ne želdinių naikinimas, o esamų išsaugojimas ir naujų sodinimas.

2023 m. birželio 9 d. NVSPL natūralaus apšvietimo tyrimo protokole Nr. F-NA-15/2023 (toliau – ir Protokolas), kuris parengtas 2023 m. birželio 2 d. prašymo Nr. PER-A-484 ir 2023 m. birželio 6 d. natūralaus apšvietimo tyrimo akto pagrindu, nurodoma, jog gyvenamojoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 9 d. 9:40 val. atliktas tyrimas, vadovaujantis FT-SVP-14:2023 (2 leidimas) (N). Nurodoma, kad kambaryje (patalpos Nr. 50-5), kuriame fiksuojamas šoninis natūralus apšvietimas (šviesos angų išdėstymas pagal pasaulio šalis - pietvakariai), natūralios apšvietos koeficientas – 0,1 +/- 0,002.

2023 m. birželio 13 d. prašymu (reg. Nr. A319-414/23, gauta 2023 m. birželio 14 d.) (toliau – ir Prašymas) pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Administraciją, prašydama išduoti leidimą medžiams pašalinti (1 beržą, 2 klevus), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad dėl didelių medžių už lango į butą nepatenka šviesa, medžiai yra susodinti chaotiškai, arti vienas kito, nesilaikant įstatyme nustatyto atstumo, dėl ko suvešėję želdiniai bei susipynę jų vainikai sudaro tamsą bute. Nurodoma, jog, pagal 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-717 5.2 punktą, medžiai turi augti 10 m atstumu nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais. Nurodoma, jog, vadovaujantis STR 2.02.01:2004 212 punktu, natūralios apšvietos koeficientas gyvenamuosiuose kambariuose ir virtuvėje turi būti ne mažesnis kaip 0,5 %, o NVSPL pateiktame protokole Nr. F-NA-15/2023 nustatytas šviesos koeficientas 0,01±0,002 %, jis yra ženkliai mažesnis už minimaliai nustatytą normą - 0,5%. Su prašymu pareiškėja pateikė NVSPL 2023 m. birželio 9 d. natūralaus apšvietimo tyrimo protokolą.

2023 m. liepos 4 d. Administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius raštu Nr. A51-112227/23(3.3.2.26E-MTA) „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktas atsakymas į pareiškėjos 2023 m. birželio 13 d. prašymą. Sprendimu atsisakyta išduoti leidimą kirsti medžius. Sprendime nurodoma, kad, atsižvelgiant į Protokolą (koeficientas nesiekia nustatytos normos), aplinkybę, kad patalpų langai yra nukreipti ne į rytinę ar pietinę pusę, kuriose saulėtą dieną patektų daugiau šviesos, vertinama, kad apšvietimo trūkumai yra susiję su patalpų trūkumais, o ne su medžiais. Dėl atstumų tarp medžių ir naudos žmonėms nurodoma, jog atsakovė klausimus sprendžia remdamasi ne vienu kriterijumi, pareiškėjos nurodyti atstumai taikomi naujai sodinamiems medžiams, šie faktai nesudaro prielaidų medžių kirtimui, šie medžiai yra saugotini. Nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybė didelį dėmesį skiria želdinių saugojimui, administracijos prioritetas ir siekis yra ne želdinių naikinimas, o esamų išsaugojimas ir naujų sodinimas. Taip pat pažymima, kad beržų, klevų, šermukšnių, trešnės genėjimas, kaštonų atžalų šalinimas atliktas.

Į bylą pateikti duomenys, jog Administracija 2022 m. atliko užsakymą dėl saugotinų ir nesaugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje priežiūros 2022 m. liepą – rugpjūtį , numatant tvarkymo darbus adresu (duomenys neskelbtini) (nupjauti kaštonų atžalas; trumpinti šakas, palinkusias link fasado, langų, retinti lajas beržo 33 cm, klevų 47, 28, 38, 36 cm, šermukšnių 25, 28 cm, trešnės 36 cm; atlikti sanitarinį genėjimą klevo 44 cm, beržo 44 cm).

Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 1 d. teismui apskundė atsakovės Sprendimą.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas), Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (toliau – ir Želdynų įstatymas) ir jų įgyvendinamieji teisės aktai.

Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, organizuoja ir (ar) vykdo savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, būklės stebėseną, naujų želdynų kūrimą ir želdinių veisimą, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimą ir apskaitą, dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus skelbia saugotinais želdiniais.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, jog saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (toliau – leidimas) ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo (toliau – sprendimas) ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šalinami Vyriausybės nustatytus kriterijus dėl augimo vietos, rūšies, matmenų ir būklės atitinkantys saugotini želdiniai, arba pagal savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šios institucijos sprendimu yra nustatyti didesni šių želdinių atkuriamosios vertės įkainiai ir kai šalinami jos sprendimu saugotinais paskelbti želdiniai, apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją.

Remiantis Želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo galima, kai:

1) jie auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu informavę žemės, kurioje auga saugotini želdiniai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys;

2) šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys.

Remiantis Želdynų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neskaičiuojama ir apie tai pažymima leidime arba sprendime, kai saugotini želdiniai: 1) nebus kertami – leidimas ar sprendimas išduotas intensyviam želdinių genėjimui; 2) kertami, kitaip pašalinami iš augimo vietos ar intensyviai genimi šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais; 3) yra pažeisti stiebo ir šaknų puvinio arba vabzdžių kenkėjų ar grybinių ligų (išskyrus biologinei įvairovei svarbius želdinius, kurie nekelia pavojaus gyventojams, jų turtui, statiniams ir eismo saugumui); 4) yra pasvirę didesniu kaip 45 laipsnių kampu; 5) kertami vykdant teritorijų planavimo dokumentuose, viešųjų atskirųjų želdynų projektuose numatytus kraštovaizdžio formavimo kirtimus; 6) auga ant piliakalnių, pilkapių; 7) auga kapinėse ir ardo paminklus, antkapius, kitus kapinių statinius ar įrenginius; 8) gadina pastato pamatus ar kitas jo dalis; 9) auga apsaugos zonose, kai tai nesuderinama su šioms apsaugos zonoms Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytais apribojimais; 10) auga geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonoje; 11) auga teritorijoje, kuri naudojama valstybinės reikšmės keliams eksploatuoti; 12) auga valstybinės ar vietinės reikšmės kelio juostoje ir dėl blogos būklės kelia grėsmę užvirsti ant kelio; 13) nurodyti saugomų teritorijų planavimo, saugomų rūšių ar buveinių apsaugos priemonių įgyvendinimo dokumentuose kaip kertami ar kitaip pašalinami iš augimo vietos; 14) auga žemėje, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama veisti mišką; 15) kertami ar kitaip pašalinami iš augimo vietos įgyvendinant krašto apsaugos ar valstybės sienos apsaugos tikslus.

Želdynų įstatymo 13 straipsnio 9 dalis nustato, kad saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo ir prašymų dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydžio perskaičiavimo nagrinėjimo ir sumokėtos želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos grąžinimo tvarką nustato savivaldybių atstovaujamosios institucijos.

Želdynų įstatymo 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo metu turi būti išsaugoti augantys sveiki, gyvybingi, estetiniu ir ekologiniu požiūriu vertingi, perspektyvūs augalai – dar nepasiekę gamtinės brandos ar ją pasiekę, tačiau nekeliantys nei fizinio, nei ligų ar kenkėjų židinių susidarymo pavojaus aplinkai.

Želdynų įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija (savivaldybės atstovaujamosios institucijos sudarytas kolegialus organas) šio įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje numatytais atvejais ir tvarka savivaldybės vykdomajai institucijai teikia išvadas dėl būtinybės kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos saugotinus želdinius. Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu ir komisijos nuostatais, kuriuos tvirtina savivaldybės atstovaujamoji institucija.

Želdynų įstatymo 3 straipsnis nustato želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo principus, be kita ko: 1) darnaus vystymosi, kuris reiškia, kad želdynų sistema kuriama derinant aplinkos apsaugos, socialinio ir ekonominio vystymosi tikslus: saugoma ir turtinama biologinė įvairovė, kraštovaizdžio savitumas, palaikomos ekosistemų funkcijos; išlaikomi užstatytų teritorijų, želdynų ir gyventojų poilsiui bei sveikatingumui skirtų teritorijų pagal galiojančias normas nustatyti optimalūs ploto santykiai, ekologiniai ir estetiniai ryšiai aplinkoje; siekiama vientiso ir tolygaus želdynų išdėstymo ir bendros želdynų sistemos sukūrimo, prioritetą teikiant regiono gamtines ir klimatines sąlygas atitinkančioms rūšims; kuriant želdynus, sodinant naujus ar prižiūrint ir tvarkant esamus želdinius, numatomos prevencinės priemonės, užtikrinančios asmenų ir eismo saugumą automobilių ir geležinkelio keliuose, mažinančios neigiamą poveikį statiniams; planuojamos želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo priemonės turi būti ekonomiškai pagrįstos; 2) viešojo intereso prioriteto, kuris reiškia, kad į sprendimų dėl želdynų ir želdinių priėmimą įtraukiama suinteresuota visuomenė; priimant sprendimus dėl želdynų ir želdinių, derinami valstybės, savivaldybių, suinteresuotos visuomenės interesai, atsižvelgiama į estetinių, psichologinių, rekreacinių ir edukacinių visuomenės poreikių tenkinimo galimybes, suinteresuotos visuomenės motyvuotą nuomonę; 3) tęstinumo, kuris reiškia, kad užtikrinant praeityje susiformavusių ir suformuotų želdynų ir pavienių želdinių, istorinių želdynų ir juose arba greta jų esančių pastatų ansamblių ar kompleksų vientisumą, atsižvelgiant į želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo tradicijas, kuo ilgiau palaikyti brandžių medžių gyvybingumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ pakeitimo“ patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems (toliau – ir Saugotinų želdinių kriterijai; aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. gruodžio 24 d.) 3.1 punktas nustato, jog kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose valstybinėje ir savivaldybių žemėje mieste saugotiniems priskiriami 12 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės.

Želdynų įstatymo 13 straipsnio 9 dalį įgyvendinanti saugotinių želdinių kirtimo leidimų išdavimo tvarka nustatyta Saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo ir prašymų dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydžio perskaičiavimo nagrinėjimo ir sumokėtos želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos grąžinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-1212 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. lapkričio 4 d.).

Aprašo 13 punktas nustato, kad Aprašo nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėjus prašymus ir nustačius, kad numatomas saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas prieštarauja Savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams, Savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, asmenys apie atsisakymą išduoti leidimą informuojami Savivaldybės administracijos direktoriaus ir (ar) jo įgalioto Administracijos direktoriaus pavaduotojo raštu, nurodant motyvus.

Rašytiniais bylos duomenimis, 2021 m. kovo 31 d. Visuomenės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos posėdžio protokole Komisija nurodė, jog ginčo medžiai yra saugotini. Atsakydama į pareiškėjos 2021 m. kovo 12 d. prašymą 2021 m. gegužės 17 d. rašte Nr. A51-42991/21(3.3.2.26E-MTA) atsakovė nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 521 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ pakeitimo“ patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems 3.1 punktu, pareiškėjos minimi medžiai, augantys šalia (duomenys neskelbtini) namo, priskirti prie saugotinų želdinių. 2022 m. sausio 13 d. raštu Nr. A51-5772/22(3.3.2.26E-MTA) ir 2023 m. liepos 4 d. raštu Nr. A51-112227/23(3.3.2.26E-MTA) atsakovė pakartotinai nurodė, jog ginčo medžiai yra priskiriami saugotiniems. Kaip matyti iš Saugotinų želdinių kriterijų 3.1 punkto, 12 cm ir didesnio skersmens beržai ir klevai yra priskiriami saugotiniems, todėl pareiškėjos prašomi nukirsti medžiai (1 beržas, 2 klevai), kurių lajos sukuriamu šešėliu ir atitinkamai buto patalpų natūralaus apšviestumo trūkumu pareiškėja motyvuoja prašymą nukirsti minėtus medžius, pagrįstai atsakovės vertinti kaip saugotini. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėja neginčija aplinkybės, jog jos prašomi nukirsti medžiai (1 beržas, 2 klevai) yra saugotini. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjos prašymo išduoti leidimą kirsti medžius nagrinėjimui taikytini reikalavimai, nustatyti saugotinų želdinių kirtimui.

Pareiškėja Prašymą išduoti leidimą kirsti ginčo medžius iš esmės grindė tuo, kad dėl didelių medžių už lango į butą nepatenka šviesa, medžiai yra susodinti nesilaikant įstatyme nustatyto atstumo (pagal 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-717 5.2 punktą medžiai turi augti 10 m atstumu nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais), dėl ginčo medžių pas pareiškėją natūralios apšvietos koeficientas ženkliai mažesnis (Protokole Nr. F-NA-15/2023 nustatytas šviesos koeficientas 0,01±0,002 %) už minimaliai nustatytą normą (pagal STR 2.02.01:2004 212 punktą natūralios apšvietos koeficientas gyvenamuosiuose kambariuose ir virtuvėje turi būti ne mažesnis kaip 0,5 %), jis yra ženkliai mažesnis už minimaliai nustatytą normą - 0,5%.

Rašytiniais bylos duomenimis, atsakovė 2021 m. kovo 31 d. raštu pateiktą atsisakymą išduoti leidimą kirsti ginčo medžius motyvavo tuo, jog apžiūros metu nustatyta, kad medžiai auga dideliu atstumu nuo namo (6-8 m), Protokolas dėl natūralios apšvietos koeficiento parengtas lapkričio mėnesį (medžiams esant be lapų), taigi apšvietimo trūkumai susiję su patalpų ypatybėmis, o ne su medžiais, ginčo medžių būklė santykinai gera, medžiai saugotini, turi būti atsižvelgiama į įrodytą želdinių naudą gyventojų sveikatai, esamą atsilikimą nuo apželdinimo normų Vilniaus miegamuosiuose rajonuose ir tiesioginį šių medžių poveikį dideliam gyventojų skaičiui. 2021 m. gegužės 17 d. raštu Nr. A51-42991/21(3.3.2.26E-MTA) atsakovė atsisakymo išduoti leidimą kirsti ginčo medžius motyvavo tuo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintu Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 11 punktu, dėl išvados pateikimo dėl kirtimo būtinybės buvo kreiptasi į Komisiją, kuri pateikė išvadą, jog medžiai auga dideliu atstumu nuo namo (6–8 m) jų būklė yra gera, todėl jokie tvarkymo darbai šiems medžiams šiuo metu nerekomenduojami. 2022 m. sausio 13 d. raštu Nr. A51-5772/22(3.3.2.26E-MTA) atsakovė papildė motyvus tuo, kad patalpų apšvietimo trūkumai galimai susiję su langų išdėstymu pastate, patalpų langų kryptimi; pagal pateiktą nacionalinio visuomenės sveikatos centro informaciją, visuomenės sveikatos priežiūros norminiai teisės aktai gyvenamųjų patalpų apšvietimo parametrų nereguliuoja, higienos norma taikoma tik įrengiant ir įvertinant darbo vietų natūralų, dirbtinį ir mišrų apšvietimą patalpų viduje ir statinių išorėje; pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004, medžiai gali būti sodinami ne arčiau kaip 6–8 m nuo fasado, medžių lapija (tankios spygliuočių šakos) turi būti ne žemiau kaip 2,2 m nuo žemės paviršiaus; Vilniaus miesto savivaldybė didelį dėmesį skiria želdinių saugojimui, administracijos prioritetas ir siekis yra ne želdinių naikinimas, o esamų išsaugojimas ir naujų sodinimas. 2023 m. liepos 4 d. atsakovės raštu Nr. A51-112227/23(3.3.2.26E-MTA) motyvai atsisakyti išduoti leidimą kirsti ginčo medžius papildyti tuo, jog pareiškėjos nurodyti atstumai taikomi naujai sodinamiems medžiams, pažymėta, jog atliktas beržų ir klevų genėjimas adresu (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjos Prašymo motyvai nesudaro pagrindo ginčo medžių kirtimui be leidimo (Želdinių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis), taip pat nesudaro pagrindo medžių kirtimui pagal leidimą, kai neskaičiuojama želdinių atkuriamosios vertės kompensacija (Želdinių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė, spręsdama dėl leidimo kirsti saugotinus medžius išdavimo, yra saistoma įstatymu nustatytų želdinių apsaugos principų, be kita ko, darnaus vystymosi, viešojo intereso prioriteto, tęstinumo. Atsakovei teisės aktais nustatyta pareiga, išnagrinėjus prašymus ir nustačius, kad numatomas saugotinų želdinių kirtimas prieštarauja Savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams, Savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, atsisakyti išduoti leidimą kirsti saugotinus želdinius.

Kaip matyti, iš skundžiamo Sprendimo, atsakovė nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybė didelį dėmesį skiria želdinių saugojimui, administracijos prioritetas ir siekis želdinių išsaugojimas ir naujų sodinimas, be to, ankstesniuose atsakymuose pareiškėjai buvo nurodyta, jog atsižvelgiama į atsilikimą nuo apželdinimo normų Vilniaus miegamuosiuose rajonuose ir tiesioginį šių medžių poveikį dideliam gyventojų skaičiui.

Nors pareiškėja iš esmės teigia, kad ginčo medžių augimo vieta pažeidžia teisės aktų reikalavimus dėl leistino atstumo tarp medžių ir daugiabučio pastato bei dėl visuomenės sveikatos reikalavimų patalpų apšviestumui, šis teiginys nepagrįstas. Kaip nurodoma Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintų Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių 5.2 punkte, medžiai veisiami nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais ne arčiau kaip 10 m atstumu (išskyrus teritorijas tarp pastatų ir gatvių ar kelių). Sutiktina, su atsakovės teiginiu, jog pareiškėjos nurodyti atstumai taikomi naujai sodinamiems medžiams, kadangi minėtų taisyklių 1 punkte nurodomas reguliavimo dalykas - želdynų įrengimas ir želdinių veisimas, taip pat atsižvelgtina į Želdynų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodytą tęstinumo principą, pagal kurį turi būti siekiama užtikrinti praeityje susiformavusių ir suformuotų želdynų ir pavienių želdinių vientisumą, kuo ilgiau palaikyti brandžių medžių gyvybingumą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju netaikytinos Statybos techninio reglamento „Gyvenamieji pastatai“ STR 2.02.01:2004 nuostatos, t. y. 212 punkte nustatytas minimalus koeficiento dydis („ Natūralios apšvietos koeficientas gyvenamuosiuose kambariuose ir virtuvėje turi būti ne mažesnis kaip 0,5 %“), kadangi šis reglamentas nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį, taigi nėra pagrindo konstatuoti minėtos nuostatos pažeidimą. Be to, teismo vertinimu, aplinkybė, jog Protokolo 1 duomenimis natūralios apšvietos koeficientas Buto gyvenamajame kambaryje (0,217) yra mažesnis nei Statybos techniniame reglamente „Gyvenamieji pastatai“ STR 2.02.01:2004 nurodytas minimalus koeficientas (0,5) atlikus matavimą lapkritį, kai ant medžių nėra lapų, iš esmės pagrindžia, jog žemesnį natūralios apšvietos lygį pareiškėjos Bute iš esmės įtakota ne vien ginčo medžiai.

Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrindė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja tinkamas teisės aktais nustatytas pagrindas ginčo medžių kirtimui Prašyme nurodytais motyvais. Teismo įsitikinimu, atsakovės atsisakymas tenkinti Prašymą atitinka Želdynų įstatyme nustatytus darnaus vystymosi, viešojo intereso prioriteto ir tęstinumo principus, yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad pareiškėjos individualus interesas šiuo atveju neįrodyta, jog būtų viršesnis ar reikšmingesnis už visuomenės interesą išsaugoti miesto urbanizuotose teritorijose želdinius bei kokybišką ir sveiką gyvenamąją aplinką.

Pareiškėja teigia, jog Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 4 ir 5 dalių, 10 straipsnio 5 punkto nuostatų.

Reikalavimus administraciniam sprendimui nustato VAĮ, kurio 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Aiškindamas VAĮ, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Be to, viešojo administravimo subjekto priimamas administracinis sprendimas turi būti priimtas laikantis viešojo administravimo principų, įskaitant išsamumo (viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį) ir objektyvumo (administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs) reikalavimų (VAĮ 3 str.).

LVAT ne kartą sprendė, jog individualiame administraciniame akte nurodžius, kokiais teisės aktais bei tarnybiniais pranešimais bei pažymomis vadovaujantis priimtas atitinkamas sprendimas, motyvuotumo reikalavimas buvo išpildytas, sprendime pateikiant pakankamą informaciją, nors ir nenurodant argumentų pačiame sprendime (pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1551/2014)

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja nuo 2020 metų teikia pakartotinius prašymus dėl ginčo medžių kirtimo iš esmės tais pačiais motyvais. Tad atsakovės Sprendimas vertintinas kartu su ankstesniais atsakymais į pareiškėjos raštus. Kaip matyti iš atsakovės raštų turinio, pareiškėjai buvo išaiškinti teisiniai pagrindai, kodėl ginčo medžiai laikytini saugotinais, kodėl nagrinėjamu atveju netaikytini pareiškėjos nurodyti minimalūs atstumai iki pastato bei minimalus natūralios apšvietos koeficientas, pateikti argumentai, pagrindžiantys, jog nėra teisinio pagrindo išduoti leidimą ginčo medžių kirtimui, Sprendime nurodyti atsisakymo tenkinti Prašymą argumentai ir reikšmingos faktinės aplinkybės, todėl nėra pagrindo teigti, jog Sprendimas nepagrįstas ar neteisėtas.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą bei atitinkamai įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos A. B. skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.