- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- e2-8144-925/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03804-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- M. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Rimantė Tamulytė, Ingrida Varanavičė, Jonas Butkus
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. B. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pareikštu ieškiniu prašo teismo priteisti iš M. B. 1720,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, 44,55 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2022-09-27 vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino, kad ieškiniu prašomą priteisti iš atsakovo žalą kildina iš transporto priemonei „Lexus RX 450H Executive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė, automobilis), padarytos žalos 2021-02-19 ir 2021-02-24 (ieškinyje klaidingai nurodyta, kad 2020-02-24 įvykio metai yra 2020, nors iš tikrųjų turimas omeny 2021 m. įvykis) įvykių metu. Ieškovės teigimu, nurodyto dydžio žala transporto priemonei padaryta atsakovo neteisėto transporto priemonės užvaldymo metu, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti padarytus nuostolius.
2. Ieškinyje ir dublike ieškovė nurodė, kad ieškovės apdraustas turtas - transporto priemonė „Lexus RX 450H Executive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta tuo metu, kai atsakovas buvo neteisėtai užvaldęs ieškovės draudėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę, kurią trečiasis asmuo iš atsakovo neteisėto valdymo atgavo 2021-02-18, ką patvirtina antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Atsakovas turi pareigą atlyginti dėl neteisėto valdymo atsiradusius nuostolius. Ieškovė nurodė, kad tiek 2021-02-19, tiek 2021-02-24 įvykiai pripažinti draudžiamaisiais ir trečiajam asmeniui išmokėta bendra 1720,80 Eur draudimo išmokos suma (860,40 Eur + 860,40 Eur). Ieškovė pažymėjo, kad apskaičiuojant nuostolį ir išmokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021. Transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio, kurias sudaro: remonto darbų vertė, darbų dažymo vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė. Ieškovė apdraustos transporto priemonės remonto kainą apskaičiavo pagal sąmatas. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas trečiajam asmeniui, perėmė reikalavimo teisę į už žalą atsakingą asmenį. Dublike ieškovė papildomai pažymėjo, kad 2019-02-19 kaip eismo įvykio datą ieškovė fiksavo atsižvelgdama į tai, kad draudėjas (trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“), susigrąžinęs transporto priemonę iš neteisėto valdymo, pastebėjo jos apgadinimus ir apie tai pranešė ieškovei kaip draudikei.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, kuriuose nurodė su ieškiniu nesutinkantis. Atsiliepime atsakovas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas, susijęs su ieškinyje nurodomu 2020-02-24 eismo įvykiu, yra absoliučiai nepagrįstas, nes tuo metu atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir automobiliu naudojosi teisėtai. 2021-02-19 eismo įvykio metu M. B. jau buvo atleistas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2020-12-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. Z. įsakymu, kuris yra ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-705-1125/2022). Atsakovas pažymėjo, kad jei jo atleidimą iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismas pripažins neteisėtu, turėsime teisinę padėtį, kad po atleidimo atsakovas automobiliu naudojosi teisėtai. 2021-02-22 antstolės N. Lipeikienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad atsakovas transporto priemonę perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-02-18, tuo tarpu ieškinyje ieškovė kalba apie 2021-02-19 eismo įvykį, už kurį atsakovas negali būti atsakingas. Pateikiamas eismo įvykių deklaracijose yra fiksuota, kad automobilis Lexus RX450H dalyvavo eismo įvykiuose 2021-01-27 (kaltę pripažino M. B.) ir 2021-02-15 (kaltę pripažino E. Ž.). Triplike atsakovas papildomai pažymėjo, kad draudikas žinojo apie įvykius, kuriuose dalyvavo automobilis Lexus. Kelti reikalavimo pagal neegzistuojančio įvykio datą draudikas negali. Byloje pateikta 2021-02-15 eismo įvykio deklaracija, kurioje fiksuota, kad eismo įvykio metu buvo pažeistas priekinis automobilio Lexus bamperis ir dėl šio įvykio kalta E. Ž. 2021-03-16 prašyme Nr. LT-81/21 ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. Z. nurodė, kad 2021-03-12 UAB „Mototoja“ išrašė sąskaitą faktūrą MOT2016978 1061,35 Eur sumai dėl priekinio bamperio ir apdailų keitimo. Šių darbų atlikimą turėjo apmokėti AB „Lietuvos draudimas“, nes 2021-02-15 eismo įvykio kaltininkė E. Ž. savo civilinę atsakomybę yra apdraudusi bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Antstolė 2021-02-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksavo, kad ant automobilio galinio bamperio kairiojo kampo matėsi dažų nubrozdinimai ir įlenkimo žymės. Atsakovo teigimu, galinis bamperis nebuvo pažeistas tiek, kad jį reikėtų keisti. Iš A. Z. 2021-03-16 rašto seka, kad ji sutiko (arba prašė), kad UAB „Mototoja“ galinį bamperį pakeistų ir tokiu būdu sukūrė sąlygas tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už remontą sumokėtų brangiau, negu buvo būtina, jei būtų atlikti galinio bamperio dažymo darbai. Antstolis nenurodė, kokie dar pažeidimai buvo ant automobilio Lexus. Pagal turimus dokumentus M. B. automobiliu Lexus naudojosi nuo 2019-12-20 iki 2021-02-18. Atsakovo teigimu, nėra duomenų ar šiame laikotarpyje buvo pažeistos: galinės dešinės pusės durys, kad reikėtų jų keitimo ir viso dešiniojo šono dažymo; variklio gaubtas, bagažinės dangtis ir visas kairės pusės šonas, kad reikėjo jų remonto/dažymo. Byloje taip pat nėra duomenų, kada būtent į draudiką kreipėsi bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. UAB „Mototoja“ sąskaitas išrašė 2021-03-12. Atsakovo manymu, nuo 2021-02-18 iki to momento, kai automobilis Lexus buvo pristatytas remontui, bet kas galėjo padaryti automobilio pažeidimus, nurodytus sąskaitose MOT2016979 ir MOT2016980. Ieškovė lengvabūdiškai aiškina, kad jai pakako, jog draudėjas nurodytų, jog automobilio Lexus pažeidimai buvo padaryti 2021-02-19, nors pagal eismo įvykių deklaracijas yra aišku, kad dalis automobilio pažeidimų buvo padaryti kitu metu. Atsakovas laiko, jog ieškovė neįvykdė savo pareigos įrodyti, kad visus pažeidimus, apie kuriuos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė pranešė draudikui po 2021-02-19, padarė atsakovas.
4. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad palaiko ieškovės pareikštą ieškinį ir patvirtina, kad ieškovės byloje išdėstytos faktinės aplinkybės yra teisingos.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, kad reikalavimai kildinami iš 2 įvykių: 2021-02-19 ir 2021-02-24. Nurodė, kad 2021-02-24 įvykio data įforminta ne pagal tai, kada tas įvykis įvyko, bet pagal tai, kada transporto priemonės savininkas sužinojo, kad ta transporto priemonė apgadinta. Ieškovės atstovė paaiškino, kad transporto priemonės remonto kaštai skaidomi į keletą dalių, atsižvelgiant į tai, kad buvo užvestos kelios skirtingos žalos administravimo bylos. Paaiškino, kad vertinant transporto priemonės apgadinimo pobūdį, stengiamasi nustatyti, ar visi apgadinimai padaryti vieno įvykio metu. Laiko, jog nagrinėjamu atveju transporto priemonės apgadinimai, už kurių remontą prašoma priteisti draudėjai išmokėtas sumas, padaryti tuomet, kai atsakovas naudojosi transporto priemone neturėdamas tam teisinio pagrindo, t. y. būdamas neteisėtu valdytoju, ir neužtikrino, kad transporto priemone būtų naudojamasi tokiu būdu, kad jai nebūtų padaryta žalos.
Atsiliepimas
6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį, triplike ir rašytiniuose paaiškinimuose (2022-07-26 prašymas) išdėstytus nesutikimo su ieškiniu argumentus, kuriais remiantis prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad žalos atlyginimo bylos Nr. 2585875 ir Nr. 2589678 suformuotos be faktinio pagrindo. Atsakovo atstovo įsitikinimu, ieškovė neįrodė, jog sugadinimai padaryti būtent atsakovo automobilio naudojimo metu po darbo santykių su juo nutraukimo. Ieškovės turima informacija rodo, kad įvykiai, kurių pagrindu reiškiamas regresinis reikalavimas atsakovui, fiksuoti tuo metu, kai atsakovas automobilio jau neturėjo ir negalima atmesti to, kad vykstant konfliktui tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. Z. automobilis galėjo būti apgadintas tyčia. Į bylą taip pat nepateikta informacija, kuris iš ieškovės darbuotojų priėmė sprendimą dėl regresinio reikalavimo nukreipimo į atsakovą. Atsakovo nuomone, tai galimai daroma dėl to, kad nuslėpti šio asmens nedarbinius ryšius su A. Z. Dėl nesąžiningo ieškovės elgesio procese ir nepagrįsto ieškinio pareiškimo prašo spręsti dėl baudos pagal CPK 95 straipsnį ieškovei skyrimo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė dėl ieškinio prašė spręsti teismo nuožiūra. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo trečiojo asmens, kuris dalyvauja byloje ieškovės pusėje, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
8. Byloje nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra dėl to, kad ieškovė buvo transporto priemonių draudimu (Kasko) apdraudusi trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę Lexus RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas byloje nurodė, kad ši transporto priemonė buvo jam priskirta naudotis nuo pat to momento, kai trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją įsigijo (2014 m.), transporto priemonė buvo perduota jam kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui ir jis transporto priemonę trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino 2021-02-18, kas yra užfiksuota antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.
9. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2020-12-04 įsakymu Nr. A3-20 nuo 2020-12-04 buvo nutraukta tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta darbo sutartis; paminėtu įsakymu taip pat nurodyta atsakovui grąžinti jam suteiktą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise turimą turtą, tame tarpe – ir transporto priemonę Lexus RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2020-12-04 įsakymu Nr. V-39/20 „Dėl automobilio Lexus 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė įsakė nuo 2020-12-04 pagal nustatytą naudojimo ir eksploatavimo tvarką Nr. V-17/19 Priedas Nr. 1 nutraukti naudojimą ir eksploatavimą M. B. automobiliu Lexus RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paminėtu įsakymu, prašoma grąžinti automobilį, automobilio raktus, pultelius ir visus dokumentus, susijusius su šiuo automobiliu, ne vėliau kaip iki 2020-12-07 imtinai atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę iš anksto suderintu laiku.
10. Nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. preliminariu sprendimu nuspręsta išreikalauti iš atsakovo M. B. neteisėtai valdomus automobilį Lexus RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reg. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dviejų raktų komplektą įpareigojant atsakovą perduoti šį turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad šis teismo preliminarus sprendimas atsakovo yra įvykdytas: 2021-02-18 automobilį Lexus RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas grąžino trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2021-02-22 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas).
11. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-705-1125/2022 (LITEKO duomenys) M. B. yra pareiškęs ieškinį, kuriuo prašo teismo: pripažinti M. B. atleidimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriaus pareigų neteisėtu ir grąžinti M. B. į jo pareigas, iš kurių jis buvo neteisėtai atleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2020-12-04 d. įsakymu; priteisti M. B. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (tai yra 2020-12-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Susipažinus su civilinės bylos Nr. e2-705-1125/2022 medžiaga, nustatyta, kad šioje civilinėje byloje M. B. neginčija 2020-12-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymo dalies (minėto Įsakymo 3 punkto), kuriuo M. B. nurodyta grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį Lexus RX 450H, reg. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su 2 komplektais raktų, automobilio registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę ir automobilio draudimo polisus su žalia korta. Minėtoje civilinėje byloje taip pat nėra ginčijamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2020-12-04 įsakymas Nr. V-39/20, kuriuo M. B. nutrauktas naudojimas ir eksploatavimas automobiliu LEXUS RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prašoma grąžinti automobilį, automobilio raktus, pultelius ir visus dokumentus, susijusius su šiuo automobiliu ne vėliau kaip iki 2020-12-07 imtinai atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę iš anksto suderintu laiku. Kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų, M. B. jam nustatytos pareigos perduoti automobilį Lexus RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismine tvarka neginčija ir šią pareigą yra įvykdęs. Teismas 2022-10-07 nutartimi, priimta šioje civilinėje byloje, vertindamas, ar nėra pagrindo bylos sustabdymui, padarė išvadą, kad net jeigu teismas civilinėje byloje Nr. e2-705-1125/2022 M. B. ginčijamą 2020-12-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymo dalį ir panaikintų bei įpareigotų M. B. grąžinti į darbą, tai savaime (neginčijant įpareigojimų, susijusių su automobilio naudojimo nutraukimu) negali atstatyti M. B. teisių naudotis automobiliu, kuriuo naudojimasis buvo nutrauktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2020-12-04 įsakymu Nr. V-39/20 ir kartu negali sudaryti pagrindo konstatuoti, jog laikotarpiu po 2020-12-04 įsakymo Nr. V-39/20 priėmimo M. B. automobiliu naudojosi teisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
12. 2021-02-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra nurodyta, kad ant atsakovo grąžinto automobilio galinio bamperio kairiojo (vairuotojo pusės) kampo matėsi dažų nubrozdinimai ir įlenkimo žymės; kadangi automobilis grąžintas nenuplautas, dėl ant automobilio esančio sniego, druskų ir purvo kitų kėbulo apgadinimo žymių (jeigu būtų) visapusiškai apžiūrėti nepavyko.
13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (eismo įvykių deklaracijų, žalos administravimo bylų) nustatyta, kad atsakovas, vairuodamas automobilį Lexus, dalyvavo iš viso trijuose eismo įvykiuose - 2020-10-04, 2021-01-27 ir 2021-02-15, kurių metu buvo padaryti automobilio apgadinimai. Šias aplinkybes (dėl dalyvavimo minėtuose įvykiuose) patvirtino ir atsakovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu (2022-09-27). Iš minėtų eismo įvykių deklaracijose nurodytų duomenų matyti, kad: 2020-10-04 įvykio, už kurį atsakingas atsakovas, metu, buvo apgadintos automobilio Lexus dešinės pusės durelės; 2021-01-27 įvykio, už kurį atsakingas atsakovas, metu buvo apgadintas automobilio Lexus galinis bamperis; 2021-02-15 įvykio, už kurį atsakinga automobilio Toyota vairuotoja E. Ž., metu buvo apgadintas automobilio Lexus priekinis bamperis. Iš bylos duomenų matyti, kad 2020-10-04 įvykis įvyko atsakovui kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui teisėtai naudojantis jam priskirtu automobiliu, tuo tarpu 2021-01-27 ir 2021-02-15 įvykiai įvyko atsakovui naudojantis automobiliu be teisinio pagrindo, po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2020-12-04 įsakymu atsakovui nutrauktas automobilio Lexus naudojimas ir eksploatavimas ir atsakovas buvo įpareigotas grąžinti automobilį. Atsakovas byloje nurodė ir bylos duomenys patvirtina, kad automobilis atsakovo naudojimosi juo metu iki tol, kol atsakovas automobilį grąžino trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2021-02-18) dėl minėtų trijų eismo įvykių metu padarytų apgadinimų nebuvo remontuojamas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį po to, kai jį grąžino atsakovas, pristatė remontui į UAB „Mototoja“. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dėl minėtų trijų eismo įvykių yra registravusi tris žalos administravimo bylas: Nr. 2584042 (2020-10-04 įvykis), Nr. 2585379 (2020-01-27 įvykis), Nr. 2582948 (eismo įvykio kaltininkės E. Ž.), 2580296-1156483 (2021-02-15 įvykis).
15. Nustatyta, kad žalos administravimo byla Nr. 2584042 sudaryta 2021-02-19, 2021-02-23 UAB „Mototoja“ yra parengusi remonto sąmatas dėl 2020-10-04 įvykio metu automobiliui Lexus padarytų apgadinimų remonto, pagal kurias bendra automobilio remonto kaina su PVM sudaro 1676,68 Eur; dėl šių darbų nurodytai sumai (1676,68 Eur) taip pat yra išrašyta PVM sąskaita-faktūra MOT Nr. 2016979 (ieškovė pagal nurodytą sąskaitą UAB „Mototoja“ išmokėjo 1284,87 Eur sumą, t. y. sąskaitai nurodytai sumai buvo pritaikyta 100 Eur išskaita ir išskaičiuotas PVM (290,82 Eur)). Pažymėtina, kad UAB „Mototoja“ sudarytose remonto sąmatose UAB „Mototoja“ kontaktiniu asmeniu yra nurodytas E. Š., iš kurio gauta informacija ieškovės sudarytoje žalos administravimo byloje Nr. 2584042 registruota dar 2021-02-22, remonto sąmatos sudarytos 2021-02-23, kas leidžia daryti išvadą, jog trečiasis asmuo automobilį remontui pristatė nedelsiant, iš karto po to, kai jį grąžino atsakovas. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino ir bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui nėra reiškiamas regresinis reikalavimas atlyginti 2020-10-04 eismo įvykio metu automobiliui padarytų apgadinimų remonto išlaidas.
16. Bylos duomenų pagrindu taip pat nustatyta, kad žalos administravimo byloje Nr. 2585379 (dėl 2020-01-27 įvykio) už automobilio remonto darbus - galinio bamperio keitimą – UAB „Mototoja“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą MOT Nr. 2016977 561,42 Eur sumai (ieškovė pagal nurodytą sąskaitą UAB „Mototoja“ išmokėjo 363,98 Eur sumą, t. y. sąskaitai nurodytai sumai buvo pritaikyta 100 Eur išskaita ir išskaičiuotas PVM (97,44 Eur)). Taip pat ieškovės žalos administravimo byloje Nr. 2580296-1156483 dėl 2021-02-15 eismo įvykio apskaičiuota automobilio apgadinimų remonto suma – 1061,35 Eur, iš kurios išminusavusi PVM (154,20 Eur) ir naujų detalių nusidėvėjimo sumą (119,88 Eur), ieškovė trečiajam asmeniui apskaičiavo 757,27 Eur dydžio mokėtiną draudimo išmoką, kurią trečiojo asmens prašymu išmokėjo automobilio remontą atlikusiai UAB „Mototoja“. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl paminėtų apgadinimų remonto ir su tuo susijusių ieškovės išmokėtų sumų pagal nurodytas sąskaitas-faktūras atsakovui regresiniai reikalavimai nėra reiškiami ir dėl paminėtų trijų eismo įvykių metu padarytų automobilio apgadinimų išmokėtos draudimo išmokos nėra įtrauktos į ieškovui šioje byloje pareikšto reikalavimo sumą.
17. Iš ieškovės atstovės duotų paaiškinimų ir pateiktų žalos administravimo bylų duomenų matyti, kad be aukščiau paminėtų trijų eismo įvykių metu padarytų automobilio apgadinimų, automobilį perdavus remontui po to, kai jį grąžino atsakovas, buvo nustatyti papildomi automobilio apgadinimai – subraižytas variklio gaubtas, priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės abi durys, galinis kairės pusės sparnas ir galinis dangtis, - kurie nėra siejami su paminėtais trimis eismo įvykiais. Ieškovės ir trečiojo asmens atstovių teigimu, trečiasis asmuo apie šiuos automobilio apgadinimus sužinojo ir jie buvo nustatyti tik po darbo santykių su atsakovu nutraukimo, po to, kai atsakovas grąžino transporto priemonę trečiajam asmeniui.
18. Nustatyta, kad ieškovė transporto priemonei padarytą žalą, dėl kurios išmokėjo draudimo išmoką ir kurią prašo priteisti, kildina iš dviejų eismo įvykių, kurių datos – 2021-02-19 ir 2021-02 – nurodytos iš draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo, kai apžiūrėjus automobilį servise buvo nustatyti du atskirų įvykių sugadinimai. Atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonę apžiūrėję ekspertai nustatė, jog skiriasi automobilio sugadinimų pobūdis, nėra tęstinumo tarp sugadinimų, sugadinimai skirtingose plokštumose bei skirtingos sugadinimų kryptys, dėl tokio skirtingo sugadinimų pobūdžio, padaryta išvada, jog buvo 2 eismo įvykiai, tačiau nei šių įvykių tikslus laikas, nei aplinkybės neaiškios, kadangi sugadinimai nustatyti jau po darbo santykių su atsakovu nutraukimo atsakovui grąžinus automobilį. Minėtų įvykių pagrindu buvo registruotos dvi žalos bylos Nr. 2585875 (dėl 2021-02-19 įvykio) ir Nr. 2589678 (dėl 2021-02-24 įvykio – kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktų duomenų apie šių įvykių administravimą, ieškovės darbuotojų susirašinėjimo, draudiko sistemoje buvo padaryta techninė klaida neteisingai nurodant šio įvykio metus: iš pradžių buvo nurodyta 2020-02-24, nors teisingai turėjo būti nurodyta 2021-02-24). Ieškovė nurodė, kad šioms dviem žaloms buvo sudaryta viena sąmata, nes ekonominiu požiūriu taip tikslingiau (nesidubliuoja darbai) ir sąmatoje nurodyta remonto darbų suma buvo padalinta lygiomis dalimis abiem žaloms. Ieškovės pateiktoje minėtų žalų administravimo medžiagoje yra nurodyta, kad automobilio kairės pusės sugadinimai pagal sugadinimo pobūdį galimai atsirado nuo šakų/ krūmų; galinės pusės dalies/ bagažinės pusės subraižymai padaryti aštriu daiktu. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodomi automobilio subraižymai yra užfiksuoti ieškovės pateiktose į servisą pristatyto automobilio fotonuotraukose. Nustatyta, kad automobilio remontą dėl Sprendimo 17 punkte paminėtų apgadinimų pašalinimo atliko UAB „Mototoja“, kuri 2021-03-12 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą MOT Nr. 2016980 iš viso bendrai 2324,17 Eur su PVM sumai už šiuos remonto darbus: variklio gaubto remontą/dažymą, priekinio kairiojo sparno remontą/dažymą, priekinės kairės pusės durų remontą/dažymą, galinės kairės pusės durų remontą dažymą, galinio kairioj sparno remontą/dažymą, galinio dangčio remontą/ dažymą, galinio dangčio spoilerio dažymą, galinio dangčio apdailų keitimą.
19. Atsakovas byloje neginčijo ir patvirtino, jog automobiliu Lexus naudojosi nuo pat automobilio įsigijimo 2014 metais iki jo grąžinimo trečiajam asmeniui 2021-02-18. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020-12-04 iki 2021-02-18 atsakovas automobiliu naudojosi neteisėtai, nes atsakovui priskirto automobilio naudojimą trečiasis asmuo nuo 2020-12-04 nutraukė. Atsakovas, tiek kaip trečiojo asmens darbuotojas (iki darbo santykių nutraukimo), tiek kaip rūpestingas ir atidus asmuo, privalėjo pranešti transporto priemonės savininkui, jeigu automobilis yra apgadinamas. Be to, atsižvelgiant į atsakovo buvusias pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – technikos direktorius, atsakovas turėjo ir galėjo kontroliuoti jam priskirto naudotis automobilio techninę būklę, kreiptis į autoservisą dėl automobilio remonto, taip pat pats atsakovas turėjo teisę ir galimybę tiesiogiai kreiptis į draudiką įvykus eismo įvykiui ar kitaip apgadinus automobilį, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki darbo santykių nutraukimo būtų informavęs trečiąjį asmenį ar draudiką apie šio teismo sprendimo 17 punkte pamintus automobilio apgadinimus, jų padarymo laiką ir kitas aplinkybes.
20. Atsakovas, teigdamas, kad autoservise po automobilio grąžinimo darytomis fotonuotraukomis fiksuoti automobilio (variklio gaubto, priekinio kairės pusės sparno, kairės pusės abiejų durų, galinio kairės pusės sparno ir galinio dangčio) nubraižymai yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė ir trečiajam asmeniui ar ieškovei buvo žinomi dar iki automobilio grąžinimo, šiuos savo teiginius turėjo įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Visgi pats atsakovas, duodamas teismui paaiškinimus 2022-09-27 vykusio teismo posėdžio metu, nurodė, kad grąžinant automobilį trečiajam asmeniui, šis turėjo pabraižymų: pvz., ant kairės pusės buvo daug šuns nagų pabraižymų (atsakovas nurodė, jog jo šuo palaidas bėgiojo kieme), taip pat akmenukų žymių (pvz., ant durelių). Teismas neturi pagrindo sutikti, kad atsakovo nurodyti pabraižymai, kurių buvus ant automobilio jo grąžinimo metu atsakovas iš esmės neginčijo, gal būti vertinami kaip natūralaus automobilio nusidėvėjimo pasekmė. Priešingai, atsakovas turėjo užtikrinti automobilio naudojimą tokiu būdu, kad jam nebūtų padaryta žalos, t. y. laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, saugoti ir tausoti jo naudojamą automobilį (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Pats atsakovas pripažino, kad ant automobilio matoma daug jo šuns, kuris buvo laikomas palaidas, nagų pabraižymų, todėl tai nėra ir negalima būti laikoma natūraliu automobilio nusidėvėjimu, o už naminio gyvūno padarytą žalą turtui yra atsakingas šio gyvūno savininkas (valdytojas) (CK 6.267 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu akmenukais transporto priemonei padaryti pabraižymai, transporto priemonei esant apdraustai Kasko draudimu, taip pat gali būti pripažinti draudžiamuoju įvykiu, jei apie tai tinkamai informuojamas draudikas.
21. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).
22. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovės sudarytose žalos bylose Nr. 2585875 ir Nr. 2589678 užfiksuoti automobilio nubraižymai užfiksuoti iš karto po to, kai automobilis buvo atsakovo grąžintas ir pristatytas į servisą – kaip paaiškino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. Z., grąžintame automobilyje nebuvo sveikos vietos (išskyrus nebent stogą), jis visas buvo apibraižytas, net ir stiklas; automobilis buvo grąžintas be degalų, su išsikrovusia rakto baterija, todėl iš karto po to, kai pripildė degalų ir sutvarkė raktų bateriją, automobilį pristatė į servisą, kuris fotonuotraukomis fiksavo automobilio būklę ir tiesiogiai apie tai informavo draudiką.
23. Teismas, įvertinęs ir išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, apie tai, kad automobilis būtų buvęs sugadintas ne atsakovo automobilio naudojimo metu. Pažymėtina, kad šioj byloje ieškovė pareiškė reikalavimą regreso tvarka dėl žalos, kurios dalį išmokėdama draudimo išmoką ieškovė atlygino trečiajam asmeniui, padarytos konkrečiai šiais automobilio apgadinimais: variklio gaubto, priekinio kairės pusės sparno, kairės pusės abiejų durų, galinis kairės pusės sparno ir galinio dangčio subraižymais. Kaip minėta, duomenų, kad atsakovas iki darbo santykių nutraukimo būtų informavęs trečiąjį asmenį ar draudiką apie šiuos paminėtus automobilio apgadinimus, jų padarymo laiką ir kitas aplinkybes, byloje nėra, todėl darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog minėti apgadinimai atsirado po 2020-12-04, atsakovui neteisėtai naudojantis automobiliu. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų akivaizdu, jog nurodyti automobilio apgadinimai buvo padaryti atsakovui naudojantis automobiliu, todėl pareiga įrodyti, kokiu laiku ir kokiomis aplinkybėmis apgadinimai padaryti, teko atsakovui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus su juo darbo santykius, būtų užfiksavęs esamą automobilio būklę. Teismo vertinimu, to nepadaręs ir toliau naudodamas automobilį, atsakovas kartu prisiėmė ir riziką, susiusią su tolesniu automobilio naudojimu be automobilio savininko (trečiojo asmens) sutikimo bei neinformavus jo apie esamą transporto priemonės būklę. Kaip matyti iš bylos duomenų ir ko neneigė ir pats atsakovas, po darbo santykių nutraukimo jis ir toliau intensyviai naudojosi automobiliu, tai patvirtina ir du eismo įvykiai (2021-01-27 ir 2021-02-15), kuriuose atsakovas naudodamasis automobiliu dalyvavo. Teismo vertinimu, bylos duomenys nepatvirtina ir atsakovas neįrodė, kad ieškovės sudarytose žalos bylose Nr. 2585875 ir Nr. 2589678 užfiksuoti transporto priemonės apgadinimai atsirado jo darbo santykių UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu ar kad jis už šiuos apgadinimus neatsakingas (kad apgadinimai yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė ar kt.).
24. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
25. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). UAB „Autotoja“ nustatė ir įvertino paminėtų automobilio pažeidimų pašalinimo remonto darbus bei jų kainą – 370,14 Eur. Atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė nurodytos žalos dydžio, nepateikė įrodymų apie kitokį žalos dydžio paskaičiavimą ar įvertinimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turi atlyginti ieškovei atsakovo automobilio neteisėto valdymo metu automobiliui padarytą žalą, sudarančią 1720,35 Eur, todėl ieškovės reikalavimas dėl 1720,35 Eur žalos (kurią atsakovė 2021-03-26 mokėjimo nurodymais ieškovės prašymu pervedė tiesiogiai UAB „Mototoja“) atlyginimo priteisimo iš atsakovo tenkintinas.
Dėl kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų
24. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė, taikydama 5 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiavo 44,55 Eur kompensacines palūkanas už prievolės nevykdymą už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2021-06-01) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (už 189 dienas). Šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas: iš atsakovo ieškovei priteistina 44,55 Eur kompensacinių palūkanų.
25. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo taip pat yra pagrindas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą (1765,35 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022-02-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
27. Pagal pateiktus dokumentus ieškovė byloje patyrė 110,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 40 Eur sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir 70,80 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis sprendimo punkte aukščiau paminėtomis teisės normomis, iš atsakovo ieškovei priteistina 110,80 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
28. Trečiasis asmuo ieškovės pusėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bylą pateikė duomenis apie patirtas 1236,62 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Nustatyta, kad trečiojo asmens patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra susidarę už atsiliepimo, prašymo dėl posėdžio atidėjimo rengimą, konsultacijas bylos klausimais, pasirengimą bei atstovavimą 2022-09-27 ir 2022-10-21 teismo posėdžiuose. Teismas, vertindamas prašomų priteisti išlaidų dydį, atsižvelgia į tai, kad trečiojo asmens atsiliepime pasisakant dėl ieškinio pagrįstumo yra nurodytas iš esmės tik vienas formalus bendro pobūdžio sakinys, informuojant, kad su ieškiniu ir jame nurodytomis aplinkybėmis sutinkama, tuo tarpu jokių konkrečių nei faktinių, nei teisinių argumentų dėl ieškinio pagrįstumo nėra nurodyta, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, byloje iš esmės ginčas buvo kilęs tik dėl faktinių aplinkybių, teismo posėdžių metu trečiojo asmens atstovė advokatė dėl ieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra, todėl teismas, daro išvadą, kad yra pagrindas trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 650 Eur sumos, kuri priteistina trečiajam asmeniui iš atsakovo laikant, kad tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, būtų adekvatus susiklosčiusioje faktinėje ir teisinėje situacijoje (CPK 47 straipsnio 2 dalis).
29. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 8,96 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1720,80 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt eurų 80 ct) turtinės žalos atlyginimo, 44,55 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 55 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1765,35) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022-02-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 110,80 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 80 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834.
Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.