Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. A., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pil. R. R., kaip pareiškėjo, paduoto skundo dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pil. G. M. atžvilgiu pagal žymes nusikaltimų, numatytų LR BK 154 str. 1d., 154 str. 2d., priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016m. gegužės 10d. Ukmergės raj. apyl. teisme buvo gautas pil. R. R., kaip pareiškėjo, skundas, kuriame yra prašoma privataus kaltinimo tvarka pil. G. M. iškelti baudžiamąją bylą pagal žymes nusikaltimų, numatytų BK 154 str. 1d. ir 154 str. 2d., ir priteisti jam, kaip nukentėjusiam asmeniui, 3.000 eurų nusikalstamomis veikomis padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Pil. R. R. skunde nurodo, jog pil. G. M. yra jo pažįstama ir jų dukros-pil. S. R., gim. 2013m. gegužės 23d., motina, kuri visaip jį įžeidinėja, į mobilaus ryšio telefoną rašo įvairias jo asmenį įžeidžiančias žinutes, viešai tyčiojasi, kitiems asmenims skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, teigdama, kad mergaitė(dukra Smiltė) nėra jo biologinė dukra, nes juo buvo tik pasinaudota, ir iš jo juokiasi, todėl mano, kad yra pagrindas pil. G. M. iškelti baudžiamąją bylą pagal LR BK 154 str. 1d. Kartu skunde pažymima, kad pil. G. M. veiksmai atitinka ir LR BK 154 str. 2d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, kadangi pil. G. M. apkaltino jį vartojant narkotikus, apie tai jį šmeiždama kitiems asmenims, į jo mobilaus ryšio telefoną rašė žinutes, kas neatitinka tikrovės, o būtent: 2016m. sausio 04d., apie 14⁰⁰ val., pil. G. M., būdama namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), jį šmeižė padarius sunkų nusikaltimą, t.y. per savo buto langą iškišusi galvą, pil. R. A. kalbėjo ir skleidė apie jį žeminančią ir niekinančią informaciją, kad jis vartoja narkotikus, taip pat jį vadino „ pidaras, gaidys, asilas, debilas “. Šią informaciją 2016m. sausio 05d., apie 16³⁰ val., pil. G. M. paskleidė Šventupės kaime ir pil. A. O., o 2016m. sausio 11d., apie 10³⁰ val., (duomenys neskelbtini), kaime-ir pil. R. M.. Skunde taip pat nurodoma, kad pil. G. M. jį įvairiai užgaulioja ir šmeižia, į jo mobilaus ryšio telefoną siųsdama įvairias SMS žinutes.

Privataus kaltinimo procesą pradėti atsisakytina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau-BPK) 412¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t.y. arba nebuvo įvykio, apie kurį buvo pranešta kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika.

Pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai-asmens šmeižimas dėl neva padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo arba šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę, ar spaudinyje. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje aiškinama, kad garbė-tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, o orumas-tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Taigi šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Objektyviosios pusės požymis-paskleidimas, t.y. tikrovės neatitinkančios informacijos(žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, perdavimas bent vienam asmeniui, išskyrus patį nukentėjusįjį. Tuo tarpu kaip matyti iš pateikto pil. R. R. skundo turinio, prašoma iškelti baudžiamąją bylą pagal BK 154 str. 1d. pil. G. M. už tai, kad pastaroji jam pačiam rašo įžeidžiančio turinio SMS žinutes. Pažymėtina, kad BK 154 str. 1d. nurodytos informacijos pateikimas tam žmogui, apie kurį ši informacija ir yra, nelaikoma šmeižimu.

Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją(faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės.

Iš skunde aprašytų aplinkybių matyti, jog pil. G. M. apkaltino pareiškėją-pil. R. R. vartojant narkotikus ir šią informaciją paskleidė tretiesiems asmenims, t.y. 2016m. sausio 04d.-pil. R. A., 2016m. sausio 05d.-pil. A. O., o 2016m. sausio 11d.-pil. R. M., todėl pareiškėjas prašo pil. G. M. patraukti baudžiamojon atsakomybė pagal BK 154 str. 2d. už tai, kad ši jį šmeižė neva jam padarius sunkų nusikaltimą. Sunkaus nusikaltimo sąvoka pateikiama LR BK 11 str. 5d., kur nurodyta, kad sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu narkotinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo apskritai yra laikomas administracinės teisės pažeidimu. Baudžiamąją atsakomybę užtraukia ir sunkiu nusikaltimu laikoma neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu(LR BK 260 str.). Duomenų, kad būtent tokią informaciją pil. G. M. paskleidė apie pareiškėjo R. R. asmenį, nėra.

Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas R. R. skunde sinonimiškai vartoja įžeidimo ir šmeižto sąvokas, nurodo, kad pil. G. M. veiksmais jis įžeidinėjamas ir užgauliojamas, ką pastaroji daro ir viešoje vietoje. Šios sąvokos baudžiamojoje teisėje naudojamos skirtingoms veikoms apibrėžti. Pažymėtina, jog LR BK 155 straipsnyje buvo numatyta, kad įžeidimas yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu, tačiau 2015m. liepos 10d. įstatymų leidėjas įžeidimą dekriminalizavo ir ši veika baudžiamosios atsakomybės nebeužtraukia. Pagal teismų praktiką šmeižimas(LR BK 154 str.) nuo įžeidimo (LR BK 155 str.) yra atribojamas pagal objektyviuosius požymius. Šios veikos skiriasi tuo, kad įžeidimo atveju paprastai nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. (kasacinė 2011 m. spalio 04d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4/2011m.). Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Reikšmės neturi, ar toks įvertinimas atitinka tiesą(Vilniaus apygardos teismo 2012m. liepos 12d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-641-468-2012m.). Taigi įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Šiuo atveju pareiškėjo R. R. skunde pateikiamos aplinkybės galėtų būti vertinamos tik kaip įžeidimas(iki 2015m. liepos 10d. galiojusi LR BK 155 str. redakcija), o ne šmeižtas.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010m.). Baudžiamosios teisės ginamų vertybių apsauga yra numatyta ir kitų teisės šakų, tokių kaip civilinės, administracinės ir kt. Padaryta žala asmens garbei ir orumui gali būti atlyginta ir pagal civilinį ieškinį. Kitų teisės šakų nustatyta atsakomybė paprastai gali efektyviai užtikrinti nukentėjusio asmens interesų gynybą. Taigi pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad jo teisės pažeistos, ir siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka(LR CK 2.24 str.). Teismų praktika vadovaujasi principu, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai ginti ir apginti savo interesus, ir nebūtina naudotis baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė(ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.

Esant tokioms aplinkybėms ir paminėtiems pagrindams, teismas daro išvadą, kad turimi duomenys nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad pil. G. M. veiksmuose yra LR BK 154 str. 1d. ir LR BK 154 str. 2d. numatytų nusikalstamų veikų požymiai, todėl pradėti privataus kaltinimo bylos procesą yra atsisakytina(BPK 3 str. 1d. 1p., 412¹ str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pil. R. R. skundą dėl pil. G. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1d. ir 154 str. 2d.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas R. A.