Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1575-1058/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
e1-1575-1058/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07264-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
J. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1575-1058/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07264-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „S“ (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Ž. smurtaudamas prieš savo šeimos narį, sukėlė fizinį skausmą. Jis, 2021 m. kovo 8 d., apie 18.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), tyčia tris kartus dešinės rankos delnu sudavė motinai B. Ž. į veidą, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su savo motina B. Ž. ir žmona D. Ž., adresu (duomenys neskelbtini). Jo motina (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl jis ja rūpinasi, perka jai maistą, prižiūri. Rūpintis motina jam padeda ir jo žmona D. Taip gyvena jau maždaug 3 metus. Jo motina pati viena negali gyventi, jai reikalinga priežiūra, kadangi ji senyvo amžiaus ir savimi pasirūpinti negali. Jo motina papildomai dar rūpinasi giminaitė R. B., kuri kartais užsuka pas juos į namus. 2021 m. kovo 8 d., apie 18.30 val., jis pradėjo ruoštis eiti į vonią, motina tai pamačiusi, jam pradėjo priekaištauti, kad jis eina praustis, o ja nesirūpina. Kiek vėliau tarp jo ir motinos dėl to prasidėjo žodinis konfliktas, ji pradėjo garsiai rėkti, kad ją pasodintų ant vežimėlio, o jis sakė, kad dabar to padaryti negali, nes eina į vonią. Tada jis susinervino, prarado savitvardą, ir norėdamas, kad motina baigtų šaukti, priėjo prie jos ir tris kartus dešinės rankos delnu sudavė jai į kairės pusės žandą. Tačiau sudavė nesmarkiai, matė, kad suduodamas motinai delnu, galimai nuo pirštų paliko keletą įbrėžimų ant jos žando bei nosies. Motiną apvertė ant šono ir paliko gulėti. Motina nusiramino ir liko gulėti ant lovos. Įvykio metu buvo blaivus, jokio alkoholio nevartojo. Kitą dieną t. y. 2021 m. kovo 9 d. jo motinos atėjo aplankyti giminaitė R. B.. Tuo metu jo namuose nebuvo, o jo žmona D. atėjus R. B. išėjo į parduotuvę. R. B., būdama su jo motina, galimai pamatė ant jos veido įbrėžimus ir pradėjo klausinėti, kas nutiko, o jo motina pasakė, kad tai jis jai sudavė į veidą. R. B. iškvietė policiją. Sužinojęs apie tai, kad jo ieško policijos pareigūnai, jis sugrįžo į namus ir buvo sulaikytas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, ateityje daugiau jokio smurto prieš motiną nenaudos. Anksčiau taip pat prieš motiną jokių smūgių nėra sudavęs, tai buvo pirmas kartas. Jis ketina vykti į kaimą, (duomenys neskelbtini). Ten bus tol, kol bus atliekamas ikiteisminis tyrimas, supranta, kad savo motiną galėjo išgąsdinti, todėl prie jos nesiartins. Anksčiau su mama palaikė gerus santykius, nekonfliktuodavo, ir kaip minėjo, jokio smurto anksčiau nebuvo (b. l. 50-52, 57).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. Ž. parodė, kad 2021 m. kovo 8 d., apie 18.30 val., jos sūnus J. Ž. naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, maždaug 3 kartus sudavė jai į veidą, todėl ji patyrė stiprų fizinį skausmą. Ji yra ligotas žmogus, bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Policiją dėl sūnaus elgesio kviečia pirmą kartą. Prašo jos sūnui J. Ž. pradėti ikiteisminį tyrimą, įpareigoti jį nesiartinti prie jos, todėl, kad bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės (b. l. 8).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. M. B. parodė, kad J. Ž. yra jos giminaitis. B. Ž. yra jos teta, pastaroji gyvena su J. Ž. ir jo žmona D. Ž., adresu (duomenys neskelbtini). J. Ž. ir D. Ž. rūpinasi B. Ž., kadangi pastaroji yra senyvo amžiaus, ligota ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra. J. Ž. yra darbštus, rūpestingas, atsakingas, nėra linkęs į smurtą, rūpinasi B. Ž.. Apie jį gali atsiliepti tik teigiamai. Ji kartais užeina į svečius aplankyti savo tetos B. Ž.. Kiek buvo, visada matė, kad B. Ž. yra rūpinamasi ir ji prižiūrima tinkamai. 2021 m. kovo 9 d., apie 11 val., ji atvyko į svečius aplankyti B. Ž.. Namuose dar buvo D. Ž., todėl pirmiausia kurį laiką pabendravo su ja. J. Ž. tuo metu namuose nebuvo. Kiek vėliau ji pamatė, kad B. Ž. nosis ir žandas buvo su paraudimais, ji tada B. Ž. paklausė, kas tai padarė, o B. Ž. jai atsakė, kad J., tačiau daugiau nieko nepasakė, nei kaip tai padarė, nei kodėl. Ji (R. M. B.) tada labai impulsyviai į tai sureagavo, išsigando ir apie tai pranešė policijos pareigūnams bendruoju pagalbos numeriu. Po skambučio ji išėjo į namus ir kiek žino, vėliau atvykus policijos pareigūnams, šie surado J. Ž. ir jį sulaikė. Nori patikslinti, kad sužalojimai nebuvo labai rimti, buvo tik raudonumas, tačiau ji vis tiek suprato, kad apie tai reikia pranešti ir pranešė. Kodėl J. Ž. taip pasielgė, nežino, turbūt tuo metu taip pasielgė apimtas emocijų, kadangi B. Ž. rūpintis nėra lengva, ji serga (duomenys neskelbtini). Žino, kad J. Ž. dėl šio įvykio labai gailisi ir pergyvena, supranta kad toks jo poelgis sukėlė pasekmių. Kiek žino, B. Ž. jam yra atleidusi ir norėtų susitaikyti (b. l. 35-36).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. kovo 9 d., 12.12 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjos R. B. teta B. Ž. ((duomenys neskelbtini) metų) vakar, t. y. kovo 8 d., buvo sumušta, įtaria, kad tai padarė pusbrolis J. Ž., rašys pareiškimą. Laukia, GMP atsisakė, vaikų nėra (b. l. 4).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja B. Ž. pareiškė, jog 2021 m. kovo 8 d., apie 18.30 val. jos sūnus J. Ž. naudojo fizinį smurtą, apie 3 kartus sudavė jai į veidą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Ji yra ligotas žmogus, bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės (b. l. 7-10).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje vaizdo kamerų nėra, reikšmingų objektų nepaimta (b. l. 18-24).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tyrėjos S. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefonu susisiekus su nukentėjusiąja B. Ž., ji nurodė, kad į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, adresu Dildaukio g. 86E, Vilnius, pagal jai paskirtą užduotį atlikti objektų tyrimą, jį nesikreipė ir nesikreips (b. l. 28).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kameros Nr. B0F1E C5F875A vaizdo ir garso įrašai. Įraše, pavadinimu „2021_0309_125041_007“, įrašo laikas 2021 m. kovo 9 d., 12:50:48 val., užfiksuota, kaip į gyvenamąsias patalpas užeina policijos pareigūnai. Pareigūnus patalpose pasitinka dvi moterys. Viena iš moterų, pareigūnams pasiteiravus kas kvietė policiją, nurodo, kad ji (toliau – pranešėja) ir paaiškina: „Čia yra to žmogaus žmona, o aš esu to žmogaus giminaitė“. Patalpose kita moteris, galimai įtariamojo žmona (toliau – įtariamojo žmona), nurodo: „Aš tiktais grįžau va dabar, slaugė atėjo pasižiūrėti jos, nes aš paprašiau“. Pranešėja toliau aiškina situacija: „Gerai, prašau, yra tokia problemėlė, yra teta pirmos grupės invalidė, gulinti ir suprantat vakar aš išėjau, sulaukiau to pusbrolio, jisai išėjo ir aš išėjau, o dabar žinokit aš čia radau ją labai sumuštą“. Pareigūnas pasiteirauja, ar ji įtaria, kad būtent jis ją sumušė, o pranešėja atsako: „Jisai, jinai irgi tą patį patvirtino, kad jisai prieš ją taikė smurtą“. Policijos pareigūnas pasiteirauja ar galima su pačia moterimi, kuri nukentėjo, pasikalbėti ir pranešėjai sutikus, policijos pareigūnai nueina paskui pranešėją į kitas patalpas, kuriose lovoje guli moteris, galimai nukentėjusi nuo smurto (toliau – nukentėjusioji). Pranešėja nurodo, kad tai jos teta. Policijos pareigūnai, pasisveikina, paklausia, kas vakar buvo. Pranešėja nukentėjusiajai patikslina: „Teta, aš iškviečiau policiją, teta papasakokite“. Nukentėjusioji: „Jau buvo tai buvo, daugiau aš nežinau“ ir dar neaiškiai kažką pasako. Policijos pareigūnai paklausia, tai kas buvo, o nukentėjusioji neaiškiai vėl kažką pasako. Policijos pareigūnai pranešėjos pasiteirauja, ką sako nukentėjusioji, pranešėja nurodo: „Sunku suprasti, bet jinai sako, kad ją sumušė“ ir kreipiasi į nukentėjusiąją: „Teta, klausyk, J. Jus vakar mušė? Ar mušė vakar Jus J. vakar?“. Nukentėjusioji nerišliai nurodo: „Mušė paduškom. Ir paduškom ir buteliukas vaza, kur aš vandenį geriu, tai sako negi dabar tave išpraust“. Girdima, kad pranešėja sako: „Va, šitas vandenukas“. Policijos pareigūnas paklausia kaip jis galėjo mušti su „vandenuku“, pranešėja pasako: „Jūs pasižiūrėkit koks veidas“. Policijos pareigūnas paklausia, ar ji tokia nebuvo, pranešėja nurodo: „Ne, aš vakar išėjau, aš ją prižiūriu, kai D. to vyro žmona, jie dirba“. Įtariamojo žmona nurodo: „Aš esu to vyro žmona, slaugė man paskambino, kad jisai yra prisigėręs, kas jau man va čia žinokit, man paskambino vaikai aš žinokit nuvažiavau pas vaikus vakare ir aš parvažiavau, jinai miegojo“. Policijos pareigūnas paklausia, ar jis gyvena čia, įtariamojo žmona atsako: „Taip, mes gyvenam kartu, bet čia pastovus girtuokliavimas yra, teroras aš jam jau du kartus kviečiau policiją, rašiau pareiškimus, bet aš jam vis dovanodavau, o dabar mes pasiėmėm tą motiną invalidę, ji yra mano anyta, jo mama“. Pareigūnas paklausia,ar įtariamasis yra nukentėjusiosios sūnus, o moterys tai patvirtina. Moterys nurodo, kad vyrui (duomenys neskelbtini) metai, nurodo, kad vyras yra darbe, įtariamojo žmona nurodo, kad ji daugiausiai prižiūri tą mamą. Įtariamojo žmona: „Bet jisai geria, ne kiekvieną dieną, bet į savaitę tris, keturis kartus tai tikrai žinokit ir jisai yra piktybinis“. Į pareigūnų klausimus atsako, kad vyras dirba privačioje firmoje, išvažiavo su mašina, ar girtas išvažiavo nežino, išvažiavo apie pusė 8 ryte, ir vakar vartojo alkoholį. Įraše, pavadinimu „2021_0309_125541_008“ užfiksuota, kad pranešėja nurodo: „Aš kai jų nėra, nei D., nei J., aš prižiūriu tetą, giminė. Aš prižiūriu tetą, kai jų nėra ir vakar D. dirbo, J. irgi negrįžo iš darbo ir aš prie tetos buvau ir tada, kai jisai grįžo, jis jau buvo išgėręs, labai stipriai“. Į pareigūnų klausimą atsakė, kad jis turėjo grįžti namo apie pusę šešių, šeštą, o grįžo be penkiolikos, be dvidešimt šešios. Policijos pareigūnams pasiteiravus, ar nukentėjusiosios veidas vakar nebuvo apdraskytas, pranešėja nurodė, kad ne. Pranešėja taip pat nurodė: „Ir šiandien, kai man D. pasakė, kad mama sumušta, aš atėjau pamačiau ir aš nufotografavau, nufilmavau ir pasakiau aš tokio dalyko nedovanosiu, kaip D. pasakys, taip ir bus“. Toliau policijos pareigūnai renka visų moterų duomenis, kontaktus, dokumentus ir jas identifikuoja. Įraše, pavadinimu „2021_0309_130040_009“, užfiksuota, kaip policijos pareigūnai pildo informaciją apie asmenis. Fone girdisi pranešėja: „Suprantat jinai negali pabėgti, negali pasikelti, suprantat, pasižiūrėkit visas veidukas...“ Policijos pareigūnas nurodo, jo, aš mačiau. Toliau moterys informuojamos, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir vyras bus sulaikytas (b. l. 30-31).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. kovo 9 d., 18.36 val. J. Ž. buvo nustatytas 0,42 promilių neblaivumas (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi J. Ž. smurtą naudojo savo motinos, su kuria kartu gyvena, atžvilgiu.

Kaltinamasis J. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti pareigūnų kūno kamera daryti garso ir vaizdo įrašai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2021 m. kovo 8 d., apie 18.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš savo motiną B. Ž., tyčia tris kartus dešinės rankos delnu sudavė jai į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl jo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamasis J. Ž. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 72-74, 75).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad J. Ž. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – J. Ž. neteistas, tačiau praeityje (2019 m. sausio 8 d.) už analogiško nusikaltimo padarymą jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 64), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 67-68), dirba (b. l. 70), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 6 mėnesiai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, J. Ž. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, kaltinamajam tikslinga nustatyti įpareigojimą visą bausmės laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Taip pat J. Ž. nustatytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Šių įpareigojimo ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas darys teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys galimybę jam iš naujo įvertinti savo neteisėtą elgesį bei tokio elgesio pasekmes.

Ikiteisminio tyrimo metu J. Ž. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. kovo 9 d., 18 val. iki 2021 m. kovo 10 d., 15.26 val., t. y. vieną dieną (b. l. 44, 61), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas prie baudžiamosios bylos viršelio – paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Ž. paskirti galutinę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinę paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 9 d., 18 val. iki 2021 m. kovo 10 d., 15.26 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti J. Ž. visą bausmės laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, J. Ž. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą prie baudžiamosios bylos viršelio – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti J. Ž., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros (jeigu tokia paskirta) metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė