Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 12 d. socialiniame tinkle „Facebook“ parašė tokio pobūdžio komentarus: „Vienam bomžų mužikui iš centrinės dūmų faktas taip šiknaskylę sudraskė, kad anas visu balsu teisėjui pradėjo klykti apie rungtynių nutraukimą“ <...> „Jei, neduokdie, bomžų šiknaskylių sproginėjimai įgaus grandininės reakcijos pobūdį, pirmadienį Trakų rajono proktologai turės nemenkų rūpesčių“. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 3-117 „Dėl komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (toliau – Komisija). 2017 m. rugsėjo 15 d. Komisija pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. 2-3116 (toliau – Pranešimas) informavo pareiškėją apie galimą tarnybinį nusižengimą, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas, rašydamas tokio pobūdžio komentarus, galimai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. 2017 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas Komisijai pateikė paaiškinimus ir pridėjo juos patvirtinančius dokumentus bei duomenis dėl nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo.

Atlikusi tarnybinį patikrinimą, Komisija 2017 m. spalio 9 d. surašė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui pateikė išvadą Nr. 08-6-150 „Dėl R. Č. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Išvada). Išvadoje konstatuota, kad R. Č., rašydamas tokio pobūdžio komentarus ir būdamas Komiteto vadovu, kuris turi būti pavyzdžiu kitiems darbuotojams, tokiu savo elgesiu, kuris neatitinka valstybės tarnautojui nustatytų privalomų elgesio principų ir taisyklių ir kurių jis turi laikytis ne tik tarnybos metu, diskreditavo Komiteto darbuotojo vardą, taip pat savo vadovaujamą įstaigą. Tokiais veiksmais pareiškėjas mažina žmonių pasitikėjimą ir blogina valstybės tarnybos įvaizdį visuomenėje. Išvadoje pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 4 punkto ir 8 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 5 punkto ir Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2.1, 2.2, 5.1, 9.2, 9.4 ir 9.5 papunkčių, Etikos kodekso 6.1, 6.4 ir 6.8 papunkčių nuostatas. Įvertinus tai, Išvadoje pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl atsakovės Įsakymo, kuriuo valstybės tarnautojas, paskelbęs netinkamo turinio komentarą socialiniame tinkle „Facebook“, buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas, ginčydamas jam paskirtą tarnybinę nuobaudą, tvirtina, kad jo socialinio tinklo svetainėje „Facebook“ parašyti komentarai negali būti traktuojami kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojui turėtų būti paskirta tarnybinė nuobauda.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Etikos taisyklės) nuostatos, taip pat Etikos kodeksas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012).

Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis nustato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

Valstybės tarnybos 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, yra ir valstybės tarnautojo pareiga bei prievolė, tuo pačiu ir blanketinė nuoroda nukreipiantį į kitus teisės aktus. Todėl valstybės tarnautojo veiklos etikos principai gali būti nustatyti ne tik Valstybės tarnybos įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose, kaip šiuo atveju – Etikos taisyklėse bei Etikos kodekse.

Iš Išvados turinio matyti, kad pareiškėjo veiksmai, rašant ir skelbiant komentarą internete, įvertinti kaip Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų, Etikos taisyklių 2.1, 2.2 ,5.1, 9.2, 9.4 ir 9.5 papunkčių bei Etikos kodekso 6.1, 6.4 ir 6.8 papunkčių pažeidimai.

Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 8 punktai numato, jog valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai yra pagarba žmogui ir valstybei (valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus) (1 punktas); padorumas (valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas) (4 punktas); pavyzdingumas (valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas) (8 punktas).

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba.

Etikos taisyklėse numatyta, kad valstybės tarnautojas privalo: 2.1. gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; 2.2. elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais; 5.1. elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą; 9.2. būti mandagus, malonus, paslaugus ir tvarkingas; 9.4. būti tolerantiškas, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais, kitais žmonėmis; 9.5. visose situacijose veikti profesionaliai ir humaniškai, teikti tą informaciją, pagalbą ar paslaugą, kuri yra būtina, bet kartu gebėti teisingai ir taktiškai atmesti neteisėtus prašymus. Analogiškų etikos reikalavimų laikymąsi numato ir Etikos kodekso 6.1 papunktis („privalo gerbti <..> įstatymus“), 6.4 papunktis („privalo elgtis nepriekaištingai“) bei 6.8 papunktis („būti <...> tolerantiškas, pagarbus“).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas Komiteto vadovu, parašė socialinio tinklo svetainėje „Facebook“ tokį komentarą: „Vienam bomžų mužikui iš centrinės dūmų faktas taip šiknaskylę sudraskė, kad anas visu balsu teisėjui pradėjo klykti apie rungtynių nutraukimą. <...> Jei, neduokdie, bomžų šiknaskylių sproginėjimai įgaus grandininės reakcijos pobūdį, pirmadienį Trakų rajono proktologai turės nemenkų rūpesčių“. Iš šio komentaro turinio akivaizdu, kad pareiškėjas vartojo netinkamas frazes bei išsireiškimus. Tai patvirtino ir Lietuvos kalbos institutas, atlikęs minėto komentaro teksto kalbinę ekspertizę, kad vulgarioji leksika vartojama uždarose privačiose situacijose, o ne viešai, nes tokiu atveju tai etikos normų pažeidimas. Pabrėžtina, kad toks minėtos leksikos vartojimas skamba nemaloniai, sudaro nekultūringo, nevalyvo kalbėjimo įspūdį, nors ir nėra keiksmažodžiai. Nors, pareiškėjo teigimu, šis komentaras buvo tik jo kaip Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo aistruolio asmeninė nuomonė ir jis konkretaus asmens neįžeidė, tačiau, teismo vertinimu, toks pasiteisinimas niekaip nekeičia nagrinėjamos situacijos ir nėra teisiškai reikšmingas. Net ir nuomonę reiškiantys asmenys kito adresato atžvilgiu be jokios abejonės turi stengtis nuomonę pateikti laikantis etikos normų.

Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad komentarai buvo parašyti nedarbo metu, nes pareiškėjas tuo metu buvo kasmetinėse atostogose, be to, komentaruose nebuvo išreikšta jokia pareiškėjo vadovaujamos įstaigos pozicija. Pažymėtina, kad anksčiau paminėtos teisės normos įtvirtina svarbiausius valstybės tarnautojų veiklos etikos principus (tarp jų pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo) bei įpareigoja valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtų etikos principų valstybės tarnautojas turi laikytis ne tik tiesiogiai atlikdamas savo pareigas, bet ir kitu tarnybos laiku, viešojoje erdvėje vengti tokio elgesio, kuris galėtų suformuoti neigiamą visuomenės ar atskirų jos narių nuomonę apie valstybės tarnybą ir jos elementus.

Vertindamas pareiškėjo teiginį, kad komentarai buvo parašyti privataus susirašinėjimo / diskusijos metu privačiame asmens „Facebook“ profilyje po rungtynių, teismas atmeta jį kaip nepagrįstą ir tuo pačiu pažymi, kad bet kokiu atveju asmens parašomas internetinio pranešimo komentaras patenka į viešąją interneto erdvę (netgi tuo atveju, kai jis parašomas vienam asmeniui), su juo gali susipažinti kiti asmenys, jo turinys gali būti kopijuojamas, platinamas kituose interneto portaluose ar įprastinėje žiniasklaidoje. Šie internetinio komentaro aspektai leidžia jį traktuoti vienodai su asmens viešais pasisakymais masinės informacijos priemonėse, žmonių susibūrimuose ir viešuose renginiuose, neatsižvelgiant į internetinio komentaro santykinį anonimiškumą. Iš to darytina išvada, kad internetinio komentaro, kurį pateikia valstybės tarnautojas, turiniui gali būti keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir valstybės tarnautojų viešiems pasisakymams. Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, rašydamas komentarą socialinio tinklo „Facebook“ profilyje, buvo pasivadinęs savo vardu ir pavarde, kas leidžia tiksliai identifikuoti rašiusį asmenį, o tai reiškia, kad asmuo, kuriam buvo nusiųstas minėtas komentaras, galėjo atkleisti pareiškėjo tapatybę (taip pat ir jo užimamas pareigas). Todėl šiuo atveju visiškai nereikšminga, kad, kaip teigia pareiškėjas, komentarai neatspindi jo profesinės kompetencijos ar vadybinių savybių ir niekaip nesusiję su jo vykdomomis valstybės tarnautojo pareigomis. Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad pareiškėjas, rašydamas komentarą vartojo netinkamas (neetiškas, vulgarias) frazes, nemalonius išsireiškimus, kurios nėra vartotinos valstybės tarnautojo kalboje, elgėsi nemandagiai ir tuo peržengė teisėtos saviraiškos laisvės ribas. Pareiškėjas užima aukštas pareigas valstybės tarnyboje ir jam taikytini aukščiausi pavyzdingumo ir padorumo standartai. Toks netinkamas nuomonės išreiškimas galėjo turėti įtakos neigiamam kitų asmenų požiūriui į valstybės tarnybą apskritai ir į atskirus valstybės tarnautojus. Kaip jau minėta, valstybės tarnautojas privalo laikytis Valstybės tarnybos įstatyme ir Etikos taisyklėse nurodytų bendrųjų etikos principų tiek vykdydamas tiesiogines tarnybines pareigas, tiek ir kitu laiku. Teismo vertinimu, reikalavimas iš valstybės tarnautojų laikytis bendrųjų etikos principų tik tiesiogiai atliekant jų pareigybės aprašyme numatytas funkcijas būtų neprotingas ir nesuderinamas su valstybės tarnybos tikslais.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės normos turinio aiškinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr. sprendimus bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26 ir kt.).

Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, jog komisija, įvertinusi pareiškėjo paskelbtą komentarą internete ir išreikštą negatyvią nuomonę apie kitą asmenį (rungtynių sirgalių), bei jam (pareiškėjui) sąmoningai suvokiant (veikiant tyčia), kad veikia priešingai valstybės tarnautojo nustatytoms principinėms nuostatoms, dėl ko vėliau kilo tam tikrų padarinių, tinkamai ir išsamiai (išaiškinant tam tikrų žodžių sąvokas) išnagrinėjo ginčo situaciją bei pagrįstai nustatė, kad buvo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 8 punktai, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai bei atitinkamai Etikos taisyklių 2.1, 2.2 ,5.1, 9.2, 9.4 ir 9.5 papunkčių bei Etikos kodekso 6.1, 6.4 ir 6.8 papunkčių nuostatos.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (29 straipsnio 3 dalis).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, t. y. pareiškėjas, būdamas valstybės tarnautojas (įstaigos vadovas), tyčia nusižengė valstybės tarnybos tvarkai, nesilaikydamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 8 punktai, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai ir atitinkamai Etikos taisyklių 2.1, 2.2 ,5.1, 9.2, 9.4 ir 9.5 papunkčių bei Etikos kodekso 6.1, 6.4 ir 6.8 papunkčių nuostatų. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo atliktas veiksmas, t. y. valstybės tarnautojo parašytas negatyvaus turinio komentaras, nagrinėjamu atveju atitinka valstybės tarnautojo veiklos etikos principų ir taisyklių nesilaikymą, kas sąlygojo tarnybinio nusižengimo pareiškėjo atžvilgiu pripažinimą, o pareiškėjas kaip valstybės tarnautojas teisinėje sistemoje akivaizdžiai diskreditavo Komiteto instituciją, sumenkino jos prestižą.

Pažymėtina, kad tarnybinė nuobauda – pastaba pareiškėjui skirta, įvertinus jo kaltę bei atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, tarnybinio nusižengimo pobūdį, taip pat į aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę, į tai, kad lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad pareiškėjo tarnybinė veikla už 2016 metus buvo vertinta gerai, tarnybinių nuobaudų nenustatyta. Teismo vertinimu, paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo Įsakymo panaikinti nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra, jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.