- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-24
- Bylos Nr.
- e2-3366-845/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33559-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Le Huede
- Ieškovas
- R. D., V. D.
- Atsakovas
- E. M., R. M.
- Advokatai
- Jonas Bložė
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. D. ir V. D. ieškinį atsakovams E. M. ir R. M. dėl žemės sklypo savininko teisių pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai R. D. ir V. D. kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovus savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą ir terasą iš ieškovų žemės sklypo dalies, priskirtos pagal „Naudojimosi tvarką“; atsakovams neįvykdžius šio reikalavimo, - ieškovams leisti pašalinti šiuos neteisėtos statybos padarinius atsakovų sąskaita bei prašė priteisti iš atsakovų 581,04 Eur dydžio nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai ir atsakovai kartu su kitais asmenimis yra žemės sklypo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Žemės sklypo bendrasavininkai sudarė susitarimą dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kurios pagrindu buvo nustatytos kiekvieno bendraturčio naudojamo Žemės sklypo dalies ribos (toliau – ir Naudojimosi tvarka). Ieškovai naudojasi žemės sklypo dalimi plane pažymėta numeriu 8, o atsakovai žemės sklypo dalimi, pažymėta numeriu 9. Pažymėjo, kad ieškovai yra statinio, adresu (duomenys neskelbtini) savininkai, o atsakovai yra gretimo statinio, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. Abu statiniai yra sujungti. Ieškovai ir atsakovai naudojasi gretimomis žemės sklypo dalimis. Nurodė, kad ieškovams įsigijus žemės sklypo ir statinio nuosavybę paaiškėjo, kad atsakovams priklausanti tvora (ir su ja sujungta atsakovams priklausanti terasa) galimai patenka į ieškovams priklausančio sklypo ribas. Ieškovų užsakymu 2021 m. spalio 11 d. UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ atliko geodezinius matavimus, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu užfiksuoti faktinę tvoros vietą žemės sklypo Naudojimosi tvarkos atžvilgiu. Matavimai fiksuoti pasitelkiant antstolę Brigitą Palavinskienę, sudarant 2021 m. lapkričio 11 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Matavimų metu nustatyta, kad žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pietvakarinėje dalyje esama tvora įeina 0,30 m (ties koordinate x-6068197.86, y-580066.23) ir 0,28 m (ties koordinate x=6068194,97, y=580070.13) skaičiuojant atstumą nuo žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nurodytų sklypo naudojimosi tvarkos ribų. Nurodytas dokumentas patvirtino, kad atsakovų tvora ir kiti statiniai (terasa) patenka į ieškovų naudojamą žemės sklypo dalį. Pabrėžė, kad atsakovų tvora, skirianti ieškovų ir atsakovų sklypus, neatitinka Naudojimosi tvarkoje įtvirtintų ieškovų ir atsakovų valdomų žemės sklypų ribų taškų linijoje jungiančioje 41 ir 56 taškus. T.y. ties 41 tašku tvora yra įsiterpusi į ieškovų sklypą per 0,3 metro, o taške ties atsakovų ir ieškovų sublokuotų namų siena - įsiterpusi į ieškovų sklypą per 0,28 metro. Teigė, kad atsakovų buvo prašoma savo lėšomis ir jėgomis pašalinti savavališkai pastatytą tvorą ir kitus statinius, esančius ieškovų naudojamoje žemės sklypo dalyje ir tokiu būdu atlaisvinti neteisėtai valdomą žemės sklypo dalį, tačiau atsakovai pažeidimo nepašalino. Pasak ieškovų, atsakovai neigė savo atsakomybę ir vengė pašalinti teisių pažeidimą geruoju ikiteisminėje stadijoje, dėl ko ieškovams buvo padaryta turtinė žala (nuostoliai), kurią sudaro geodezinių matavimų išlaidos – 121,00 Eur, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo – 242,24 Eur, advokato paslaugos – 217, 80 Eur, iš viso - 581, 04 Eur. Šios išlaidos laikytinos ieškovų neišvengiamai patirtais nuostoliais, dėl kurių susidarymo atsakingi atsakovai.
Atsiliepimas
A. E. M. ir R. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovai 2012 m. vasario 2 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo nekilnojamąjį turtą – kotedžą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), dalį. Šiuo metu atsakovai ir ieškovai bei kiti asmenys yra žemės sklypo bendraturčiai. Atsižvelgiant į žemės sklypo naudojimosi tvarką, esamų ir buvusių bendraturčių pritarimą, atsakovai pasistatė tvorą su sujungta terasa. Vėliau paaiškėjo, kad tvora ir dalis terasos šiek tiek patenka į kaimyninį sklypą - (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu priklauso ieškovams. Pažymėjo, jog ankstesni savininkai dėl to neprieštaravo ir sutiko su tokia situacija. Nors atsakovai nėra gavę ankstesnių savininkų rašytine forma išreikšto sutikimo, tai nereiškia, kad toks sutikimas apskritai nebuvo duotas, kadangi ankstesni savininkai sutikimą išreiškė žodine forma, kai paaiškėjo, kad tvora ir dalis terasos patenka į kaimyninį sklypą (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovų, ieškovai, įsigydami nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei dalį žemės sklypo, žinojo, kad atsakovų pastatyta tvora su sujungta su terasa patenka į įsigyjamo žemės sklypo dalies ribas, jie buvo susipažinę su esama situacija, tame tarpe, kad ankstesni savininkai tam neprieštaravo. Pabrėžė, kad atsakovų tvora ir terasos dalis įrengta esant ankstesnio savininko sutikimui, todėl nagrinėjama situacija negali būti laikoma kaip aplinkybe, kuri patvirtina ieškovų teisių pažeidimą. Nepaisant to, atsakovai siekdami gyventi draugiškoje kaimynystėje, sutiko spręsti ieškovų keliamą problemą. Atsakovai su ieškovais žodžiu sutarė dėl įeinančios tvoros su sujungta terasa į ieškovų žemės sklypo dalį įvertinimo bei vėliau, esant poreikiui, perkėlimo į atsakovų žemės sklypo dalį. Atsakovai užsakė UAB „Vilniaus geodezijos linija“ atlikti geodezinius matavimus. Atsižvelgiant į paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 plitimo grėsmės bei prasidėjusį šaltąjį metų sezoną, tvoros ir terasos dalies perkėlimo darbai objektyviai negalėjo būti pradėti vykdyti. Atsakovai sutarė su rangovu dėl darbų atlikimo, t. y. gera valia pradėjo tvoros su sujungta terasa pašalinimo darbus, todėl laiko, kad ieškovai nepagrįstai kreipėsi į teismą ginti neva savo pažeistų teisių. Nesutiko su vieno mėnesio terminu tvorai pašalinti, kadangi objektyviai per tokį trumpą laiko tarpą ir esant nepalankioms oro sąlygoms, tvoros su sujungta terasa pašalinimo darbų neįmanoma atlikti. Atsakovų teigimu, jie neatliko neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu, todėl nesutiko su turtinės žalos atlyginimu.
Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas prieš teismo posėdį (2021-05-09) pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą atsakovams ir jų atstovui nedalyvaujant bei prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad tarp šalių nėra ginčo, jog pastatyta tvora su sujungta terasa nežymiai patenka į ieškovų žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį. Ši aplinkybė ieškovams buvo žinoma, nes: 1) pirkimo - pardavimo sutarties 6.2.1 p. nurodyta, kad pirkėjai (ieškovai) turėjo galimybę apžiūrėti ir apžiūrėjo turtą bei jį priėmė (sutarties 6.4.2 p.), 2) atsakovų tvoros ir terasos nežymi dalis minėtame sklype buvo ilgą laiką iki ieškovams tampant savininkams, o nežinant šio fakto - tvoros ir terasos dalies buvimo objektyviai neįmanoma įtarti (įsiterpimas tam tikrose vietose yra vos keliolikos centimetrų). Dėl šių aplinkybių atsakovai laiko, kad ieškovai buvusio savininko buvo informuoti apie šias aplinkybes ir jas žinodami sutiko įsigyti turtą, o jei šių aplinkybių nežinojo, tuomet sklypo matavimų priežastis yra ne tariamai pažeistų savininko teisių gynyba, o tiesiog smalsumas ar ribų pasitikslinimas, dėl ko šios išlaidos negali būti priteistos iš atsakovų, 3) ieškovai iš karto po to, kai tapo savininkai, atliko matavimus ir pradėjo reikšti pretenzijas atsakovams, nors atsakovai sutinka perkelti tvorą su sujungta terasa, tačiau ne iš karto, o per protingą terminą. Tai pat nurodė, kad nesutinka su reikalavimu priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Svarbu pažymėti, jog EŽTT savo praktikoje (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 46) nurodė, jog Konvencijos 6 str. (teisė į teisingą teismą) neužtikrina teisės asmeniškai dalyvauti civiliniame procese, tačiau garantuoja teisę pristatyti savo bylą (paaiškinimus) teismui. EŽTT šiame sprendime pabrėžė, jog asmens dalyvavimas procese turi būti analizuojamas platesniame teisės į teisingą procesą kontekste; todėl teismas privalo patikrinti ar asmeniui - proceso šaliai - buvo suteikta protinga galimybė susipažinti ir komentuoti dėl pareiškimų bei įrodymų, pateiktų kitos šalies ir pristatyti savo bylą tokiomis sąlygomis, kurios nesukeltų esminių nepatogumų šaliai prieš oponentą (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 47). Nagrinėjamojoje byloje šalys savo pozicijas yra išdėstę procesiniuose dokumentuose, pateikė rašytinius įrodymus, be to, jos buvo išklausytos parengiamajame teismo posėdyje; nauji įrodymai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nebuvo pateikti. Taigi adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai užtikrinti tinkamai, atsakovams tiek atsiliepime, tiek parengiamajame teismo posėdyje bei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose buvo suteikta teisė komentuoti dėl ieškovų išdėstytos pozicijos ir pateiktų įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovams neprieštaraujant, teismas išnagrinėjo civilinę bylą atsakovams ir jų atstovui nedalyvaujant. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, jog atsakovų teisė į teisingą teismą nebus pažeista (Europos Konvencijos 6 str. 1 d.).
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Bylos duomenimis, o būtent - Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 143/5126 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovams – 142/5126 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 7.21 punkto matyti, kad yra registruotas juridinis faktas - nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, daiktas: žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas 2.1 p., įregistravimo pagrindas: 2020-08-04 Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
Antstolės Brigitos Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo medžiaga liudija, kad 2021 m. spalio 11 d. buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, siekiant užfiksuoti faktines aplinkybes (duomenys neskelbtini), geodezininkų (matininkų) atliekamų darbų eigą; nurodyta, jog detali konstatavimo eiga užfiksuota vaizdo įraše, kuris pridėtas prie protokolo.
Taip pat byloje pateikti Žemės sklypo planas M1:1000, žemės sklypo plotas 5126 kv. m, (duomenys neskelbtini) kartu su koordinačių žiniaraščiu bei 2020-04-06 Žemės sklypo 5126 kv. m naudojimosi tvarkos planas M1:500. Iš UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ Aiškinamojo rašto matyti, kad 2021 m. spalio 11 d. atlikti geodeziniai matavimai, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu užfiksuoti faktinę tvoros vietą žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano, pasirašyto 2020 m. balandžio 6 d., atžvilgiu; matavimo metu naudota sertifikuota geodezinių matavimų įranga. Nurodyta, kad matavimų metu nustatyta, jog žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pietvakarinėje dalyje esama tvora įeina 0,30 m (ties koordinate x-6068197.86, y-580066.23) ir 0,28 m (ties koordinate x=6068194,97, y=580070.13) skaičiuojant atstumą nuo Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nurodytų sklypo naudojimosi tvarkos ribų. Ieškovai pateikė 2021 m. vasario 15 d. Žemės sklypo dalies ir vienbučio blokuoto gyvenamojo namo Pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo dalies ir vienbučio blokuoto gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo ieškovų nuosavybėn, su Žemės sklypo planu ir Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu.
Iš atsakovo pateikto UAB „Vilniaus geodezijos linija“ Tvoros padėties nustatymo plano M1:100, objekto adresas (duomenys neskelbtini), Aiškinamojo rašto matyti, kad matavimų metu nustatyta faktinė tvoros padėtis, atsižvelgiant į Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatytas ribas, geodeziniai matavimai vyko 2021 m. lapkričio 17 d. Iš Tvoros padėties nustatymo matyti, kad tvoros padėtis nesutampa su žemės sklypo riba. Taip pat byloje nustatyta, kad 2022 m. vasario 7 d. buvo sudaryta rangos darbų sutartis tarp atsakovo ir rangovo, kuria šalys sulygo dėl tvoros ir terasos dalies perkėlimo; Sutarties 2.2 punkte nurodė, kad darbų atlikimo terminas: 2022-05-05 – 2022-06-25. Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais (2021 m. spalio - lapkričio mėnesiais) liudija, jog ieškovai kreipėsi į atsakovus geruoju dėl tvoros perkėlimo, vėliau netgi nurodė terminą iki 2021-11-01 darbams atlikti, tačiau atsakovas nurodė, kad dar 2014-2015 metais ginčo tvora buvo pastatyta buvusių savininkų ir geruoju nesutiko spręsti galimo pažeidimo.
Pagal CK 4.98 str., savininkas savo teises gali ginti, reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Pažymėtina, kad negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises. Pagal CK 4.98 str., ieškovų teisės gali būti ginamos tik tuomet, jei jie yra ginčo sklypo (ar daikto) savininkai ir nustačius, kad atsakovai pažeidė jų teises.
Byloje konstatuota, jog 2021 m. spalio 11 d. atlikus geodezinius matavimus, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu užfiksuoti faktinę tvoros vietą žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano, pasirašyto 2020 m. balandžio 6 d., atžvilgiu, buvo nustatyta, jog žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pietvakarinėje dalyje esama tvora įeina 0,30 m (ties koordinate x-6068197.86, y-580066.23) ir 0,28 m (ties koordinate x=6068194,97, y=580070.13) skaičiuojant atstumą nuo Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nurodytų sklypo naudojimosi tvarkos ribų. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovų tvora ir kiti statiniai (terasa) patenka į ieškovams nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį; vadinasi atsakovų tvora, skirianti ieškovų ir atsakovų sklypus, neatitinka 2020-04-06 Naudojimosi tvarkoje įtvirtintų ieškovų ir atsakovų valdomų žemės sklypų ribų taškų linijoje jungiančioje 41 ir 56 taškus; būtent ties 41 tašku tvora yra įsiterpusi į ieškovų žemės sklypą per 0,3 metro, o taške ties atsakovų ir ieškovų sublokuotų namų siena - įsiterpusi į ieškovų sklypą per 0,28 metro. Taigi, atsakovų tvora yra ieškovų nuosavybės teise priklausančiame sklype ir tokio pobūdžio faktiniai duomenys patvirtina atsakovų veiksmų neteisėtumą. Pabrėžtina, kad atsakovų 2022-05-09 teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodyta, kad tarp šalių nėra ginčo, jog pastatyta tvora su sujungta terasa nežymiai patenka į ieškovų žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį. Taip pat byloje esanti 2022 m. vasario 7 d. rangos darbų sutartis tarp atsakovo ir rangovo patvirtina, kad šalys sulygo dėl tvoros ir terasos dalies perkėlimo, nustatydamos Sutarties 2.2 punkte darbų atlikimo terminą: 2022-05-05 – 2022-06-25. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti šias sąlygas: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008, 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020). CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą teismui pripažinti, kad atsakovai savo veiksmais pažeidė ieškovų kaip savininkų teises ir teisėtus interesus naudoti, valdyti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 4.37 str.).
Atsakovai savo atsikirtimus į ieškinį grindė tuo, kad aplinkybė, jog atsakovų tvora yra įsiterpusi į ieškovų žemės sklypą, ieškovams buvo žinoma, nes pirkimo pardavimo sutarties 6.2.1 punktu pirkėjai (ieškovai) patvirtino, kad turėjo galimybę apžiūrėti ir apžiūrėjo turtą bei jį priėmė (sutarties 6.4.2 p.); be to, atsakovai teigė, kad jų tvoros ir terasos nežymi dalis minėtame sklype buvo ilgą laiką iki ieškovams tampant savininkams ir buvę sklypo savininkai su tuo sutiko.
Svarbu pažymėti, kad Sutarties 6.2.1 p. nurodyta, jog pirkėjas pareiškė, kad susipažino su Turto nuosavybės dokumentais prieš pasirašant Sutartį, turėjo galimybę apžiūrėti Turtą ir neturi pardavėjui jokių pretenzijų dėl Turto techninės būklės ir nereikalauja jokių papildomų eksploatavimo garantijų. Iš šios Sutarties sąlygos turinio akivaizdu, jog ieškovai, kaip pirkėjai, nekilnojamojo turto įsigijimo metu patvirtino, kad susipažino su turto nuosavybės dokumentais, kurie apibrėžė turto techninę būklę, kurią jie galėjo objektyviai įvertinti sandorio sudarymo metu. Tuo tarpu pripažinti, kad Sutarties 6.2.1 ir 6.4.2 punktais buvo atskleista informacija apie tai, jog atsakovų pastatyta tvora su sujungta terasa nežymiai patenka į ieškovų žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, nėra faktinio pagrindo, nes sutarties sąlygose tai nedetalizuota. Juolab, kad atsakovai nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad yra gavę ankstesnių savininkų sutikimą (CPK 178 straipsnis).
Taip pat sprendžiant dėl atsakovų teiginių pagrįstumo, svarbu pažymėti, jog teisės doktrinoje galioja bendras principas – iš neteisės teisė neatsiranda. Ta aplinkybė, kad ankstesni savininkai neprieštaravo ir sutiko, jog atsakovų tvora ir dalis terasos šiek tiek pateko į kaimyninį sklypą - (duomenys neskelbtini), - savaime nesukūrė atsakovams nuosavybės teisių į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog nuosavybė gali būti jau egzistuojanti arba turtas, įskaitant ir reikalavimus tam tikrose gerai apibrėžtose situacijose. Tam, kad reikalavimas būtų laikomas „turtu“, patenkančiu į Europos Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio taikymo ir apsaugos ribas, atsakovai ieškovai privalo įrodyti, kad tai turi pakankamą pagrindą pagal nacionalinę teisę, pavyzdžiui, nacionalinių teismų priimtas sprendimas, patvirtinantis asmens nuosavybės teisę (Lay Lay Company Limited v. Malta, no. 30633/11, 23 October 2013, § 77). Be to, EŽTT savo praktikoje pažymėjo, jog Konvencijos Pirmo Protokolo 1 str. taikomas tik egzistuojančiai nuosavybei; tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad buvę savininkai žodžiu sutiko, jog atsakovų tvoros ir terasos dalis pateko į ieškovams priklausantį sklypą, - savaime nepaneigia byloje konstatuoto pažeidimo ir automatiškai nesukūria atsakovams nuosavybės teisės į ieškovams priklausančią žemės sklypo dalį. Taigi nesant nuosavybės teisės objekto, ieškovų teisės pagal pirmąjį Konvencijos protokolą negali būti ginamos (Anheuser-Busch Inc. v. Portugal, no. 73049/01, 11 January 2007, § 48). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančioje žemėje savavališkai pastatytas ir ilgą laiką naudojamas statinys negali sukurti asmenims teisėtų lūkesčių juo naudotis ir ginti nuosavybės teises kaip savo.
Esant nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovų, kaip žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų (bendraturčių) teisės, atsakovų tvorai esant jų sklypo dalyje, yra pažeidžiamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų ieškinys tenkintinas, atsakovai įpareigotini savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą ir terasą iš ieškovų žemės sklypo dalies, priskirtos pagal „Naudojimosi tvarką“, o neįvykdžius atsakovams teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovams pašalinti tvorą ir terasą iš ieškovų žemės sklypo dalies priskirtos pagal „Naudojimosi tvarką“, atsakovų sąskaita (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad vieno mėnesio terminas nurodytiems darbams atlikti yra protingas ir pakankamas, įvertinant aplinkybes, kad ieškovai dar elektroniniais laiškais buvo kreipęsi į atsakovus geruoju pašalinti pažeidimus, juo labiau, kad atsakovas dar 2022 m. vasario 7 d. sudarė rangos darbų sutartį ir sulygo dėl tvoros bei terasos dalies perkėlimo iki 2022-06-25 (Sutarties 2.2 p.). Be to, įvertintina ir tai, kad prasidėjęs pavasario ir vasaros sezonai objektyviai sudaro galimybę atsakovams pašalinti besitęsiantį teisės pažeidimą per vieną mėnesį.
Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovų 581,04 Eur dydžio nuostolius, nes dėl atsakovų veiksmų jiems buvo padaryta turtinė žala (nuostoliai), kurią sudaro geodezinių matavimų išlaidos – 121, 00 Eur, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos – 242,24 Eur, išlaidos už advokato paslaugas ikiteisminio proceso stadijoje – 217,80 Eur, iš viso - 581,04 Eur.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 3 dalis).
Ieškovai pateikė duomenis, kad UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ sumokėjo 121 ?ur (2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 7 d. lėšų pervedimo nurodymas), antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą sumokėjo 242,24 Eur (2021 m. spalio 11 d. PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 12 d. lėšų pervedimo nurodymas), už advokato paslaugas – 217,80 Eur (2021 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už raginimo atsakovams rengimą, 2021 m. lapkričio 11 d. lėšų pervedimo nurodymas).
Ieškovo patirtos išlaidos geodeziniams matavimams, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimui laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, siekiant nustatyti savininko teisių pažeidimą, o patirtos išlaidos advokato raginimo parengimui, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka ir siekiu išspręsti tvoros perkėlimo klausimą ikiteismine tvarka. Atsakovų argumentai, jog jie ėmėsi veiksmų, planavo tvoros ir terasos nukėlimą, nesudaro pagrindo nepriteisti šių išlaidų, nes jos patirtos siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimus ir laikytinos protingomis bei būtinomis, o atsakovų delsimas pašalinti tvorą ir terasą iš ieškovų sklypo negali būti pateisinamas nepalankiomis oro sąlygomis ar galimai ankstesnio savininko pretenzijų dėl tvoros nereiškimu. Įvertintina ir tai, kad ieškovas teismo posėdyje patvirtino, jog atsakovai iki šiol nėra pradėję atlikti jokių tvoros perkėlimo darbų. Ieškovų patirtų 581,04 Eur nuostolių atlyginimas, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priteistinas solidariai iš atsakovų ieškovų naudai.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje teismas ieškovų ieškinį patenkino visiškai, todėl, remiantis CPK 98 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis. Ieškovas už ieškinio reikalavimus iš viso sumokėjo 187 Eur žyminį mokestį. Taip pat ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 968 Eur už ieškinio parengimą bei 217,80 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. kovo 15 d. teismo posėdyje. Iš viso ieškovas patyrė 1372,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo R. D. naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 8,96 Eur pašto išlaidos į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270, 273 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovus E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą ir terasą iš ieškovų R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) dalies priskirtos pagal 2020-04-06 „Naudojimosi tvarką“.
Neįvykdžius atsakovams E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovams R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) pašalinti tvorą ir terasą iš ieškovų R. D. ir V. D. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) dalies, priskirtos pagal „Naudojimosi tvarką“, atsakovų E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaita.
Priteisti ieškovui R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 581,04 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 4 euro centus) nuostolių atlyginimo.
Priteisti ieškovui R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1372,80 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt du eurus ir 80 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą lygiomis dalimis 8,96 Eur (aštuonis eurus ir 96 euro centus) pašto išlaidų iš atsakovų E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.