- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-1132-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19318-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Loreta Lipnickienė (pran.), Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- V. K., A. K.
- Atsakovas
- M. S.
- Trečiasis asmuo
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K., A. K., ieškinį atsakovei M. S., dėl pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, skolos priteisimo bei iškeldinimo, tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai V. K. ir A. K. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. S. (toliau – atsakovė), reikalaudami pripažinti negaliojančia 2004 m. sausio 27 d. šalių sudarytos buto pirkimo - pardavimo sutarties (toliau – Sutartis) 9 punkto 1 papunktyje nurodytą sąlygą; iškeldinti atsakovę iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas); priteisti iš atsakovės ieškovų naudai 1 096, 79 Lt skolos. Nurodė, kad sutartimi ieškovai iš atsakovės įsigijo butą. Dėl savo patiklumo ieškovai sutiko sutarties 9 punkto 1 papunkčiu įtraukti sąlygą, kad atsakovė galės butu naudotis iki gyvos galvos, nors faktiškai šalys susitarė, kad atsakovė atlaisvins patalpas iš karto, kai tik ras kitą gyvenamąją vietą. Ieškovų nuomone, ginčijama sutarties sąlyga yra netikėta, todėl pripažintina negaliojančia pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.186 straipsnio 1 dalį. Teismui konstatavus tokios sutarties sąlygos neteisėtumą, atsakovė turėtų būti iškeldinta iš buto. Sutarties 9 punkto 2 papunkčiu atsakovė įsipareigojo išlaikyti patalpas iki kol jas atlaisvins. Ieškovai už atsakovę sumokėjo 1 096, 79 Lt komunalinių paslaugų mokesčių, kurių sumą privalo kompensuoti atsakovė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad šalys konkrečiai susitarė, kad Sutarties sudarymo viena esminių sąlygų yra leidimas jai gyventi bute iki gyvos galvos, todėl ieškovai turėjo suprasti, kad atsakovė neketina išsikelti iš patalpų. Atsakovė neturi pareigos apmokėti ieškovų patirtas komunalinių mokesčių išlaidas.
Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad notarė, patvirtinusi sutartį, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl trečiajam asmeniui kaip notarės civilinės atsakomybės draudikui negali kilti jokios pareigos, susijusios su galimos žalos atlyginimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovų naudai 1 096,79 Lt šildymo išlaidų ir 470,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė 2004 m. sausio 27 d. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Šią sutartį patvirtino Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarė G. O. Š., kurios civilinę atsakomybę yra apdraudęs tretysis asmuo. Ieškovai 2011 m. liepos 11 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo UAB „Vilniaus energija“ 1 096, 79 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant, už butui, (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją. Šalių sudarytos Sutarties 9 punkto 1 papunkčio sąlygoje nurodyta, kad „šalys susitarė, kad pardavėjai paliekama teisė naudotis parduodamu butu iki gyvos galvos, taip pat, teisė deklaruoti savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini)“. Ieškovų nuomone, minėta ginčijama sąlyga yra netikėta, todėl negalioja CK 6.186 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas konstatavo, kad CK 6.186 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos. Nagrinėjamu atveju jau ieškinyje patys ieškovai patvirtino, kad ginčijama sutarties sąlyga jiems buvo žinoma prieš pasirašant sutartį, todėl ji negali būti laikoma netikėta. Teismas padarė išvadą, kad šalys Sutarties 9 punkto 1 papunkčiu susitarė būtent dėl atsakovės teisės naudotis patalpomis ir deklaruoti jose savo gyvenamąją vietą iki jos mirties. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato draudimo pirkimo – pardavimo sutarties šalims susitarti dėl parduodamo daikto naudojimosi sąlygų. Sutarties 9 punkto 1 papunkčio sąlyga nelaikytina prieštaraujanti įstatymams, todėl teisėtai galėjo būti įtraukta į sutartį. Teismui atsisakius pripažinti sutarties 9 punkto 1 papunkčio sąlygą negaliojančia, laikytina, kad ji yra teisėta ir šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl negali būti tenkinamas ieškovų reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo iš buto. Sutarties 9 punkto 2 papunkčiu atsakovė įsipareigojo savo lėšomis vykdyti turto pasaugą savo lėšomis, iki pasibaigs teisė naudotis butu. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino, kad atsakovė įsipareigojo turtą išlaikyti savo lėšomis ir mokėti kitus komunalinius mokesčius, šią pareigą vykdė iki prasidėjo teisminiai ginčai dėl pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau šios pareigos šiuo metu nevykdo dėl nepakankamų pajamų. Teismas sprendžia, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, t. y. senyvas amžius, ar nepakankamos lėšos negali būti pagrindu atleidžiančiu ją nuo prisiimtos prievolės vykdymo, todėl iš atsakovės ieškovų naudai priteisė jų patirtas 1 096, 79 Lt patalpų šildymo išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovai prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti toje dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė sutarčių aiškinimo taisykles. Apeliantų tikroji valia buvo įsigyti butą nuosavybėn sumokėjus sutartyje numatytą kainą, jie nebūtų sudarę ginčo Sutarties, jeigu būtų žinoję, kad butu negalės naudotis. Teismas neįvertino pirkimo – pardavimo sutarties esmės, šia Sutartimi siekiamų tikslų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovai, sudarydami Sutartį, elgėsi nesąžiningai, atsakovę apgavo, už butą pinigų nesumokėjo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad iš byloje pateiktų dokumentų matyti, teismo posėdyje šalių aptarta ir teismo tinkamai nustatyta, kad ieškovams prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį buvo žinomas ir suprantamas šios Sutarties turinys, šalys turėjo laiko aptarti Sutarties sąlygas ir ginčijamą Sutarties 9 punktą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje sprendimo dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ieškovai ieškinį grindė CK 6.186 straipsniu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.186 straipsnio 1 dalė, netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos. Ieškovai nurodė, kad nors Sutarties 9 punktas yra aiškiai išreikštas, tačiau notarė netinkamai atskleidė jo prasmę ieškovams, dėl to pastarieji tikėjosi, jog atsakovė gyvens nuosavybės teise ieškovų įsigyjamame bute laikinai, kol susiras kitą gyvenamąją vietą, bet ne iki gyvos galvos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais.
Pareiga įrodyti, kad ieškovams nebuvo atskleista Sutarties sąlyga, nebuvo užtikrinta, kad ji būtų aiški ir nedviprasmiška tenka apeliantams t.y. šaliai, kuri šias aplinkybes ginčija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-911/2000). Apeliantai teismui jokių argumentų ir įrodymų šiuo aspektu ne tik faktiškai nepateikė, bet ir apeliacinį skundą grindė iš esmės vien samprotavimais apie pirkimo – pardavimo sutarties esmę, taip pat teismų praktika sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo aspektais.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos medžiaga vienareikšmiškai įrodo, jog atsakovė išreiškė valią ginčo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti su galimybe jame gyventi iki gyvos galvos, ieškovai su šia sąlyga sutiko, šalys dėl to aptarė buto ir jame esančių daiktų pasaugos pareigą. Kolegijos nuomone, ginčijamos Sutarties 9 punkto sąlygos turinys ir formuluotė išdėstytas aiškiai ir suprantamai normalių gebėjimų asmeniui. Bylos duomenimis, šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, ginčai tarp jų spręsti teismuose, kurie yra analizavę Sutarties sudarymo aplinkybes, bylų nagrinėjimo laikotarpiu atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ieškovai su ginčo sąlyga sutiko, ieškovai tvirtino, jog ginčo tarp šalių dėl pirkimo – pardavimo Sutarties nuostatų nebuvo.
Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinio skundo argumentus, jog Sutarties 9 punkto sąlyga prieštarauja sutarties esmei ir tikslams konstatuoja, kad pagal vieną iš pagrindinių civilinėje teisėje galiojančių principų – sutarties laisvės principą, civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti konkrečios sutarties sąlygas, tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos ar jos turinys nustatyti imperatyviųjų įstatymo normų. Kai nėra imperatyviųjų teisės normų, kurios draustų ar nustatytų privalomai tam tikras sutarties sąlygas, sutartis reglamentuojama dispozityviųjų teisės normų ir šalių susitarimu nustatytų sąlygų. Sutarties 9 punkto sąlyga neprieštarauja įstatymams, gerai moralei ir papročiams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl šalys galėjo ją įtraukti į sudaromą Sutartį ir privalo jos laikytis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovė nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl nelogiškas yra argumentas, jog sudarydami Sutartį jie tikėjosi leisią atsakovei gyventi bute laikinai, iki kol susiras kitą gyvenamąją vietą. Ieškovų siekimą sudaryti buto pirkimo - pardavimo sutartį, įtvirtinant Sutarties 9 punkto sąlygą, tvirtina ir ieškovų už įgytą turtą sumokėta pakankamai nedidelė kaina.
Apibendrinant konstatuotina, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktinės bylos aplinkybės, padarė materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų, kurie sąlygų kitokio sprendimo priėmimą ar priimto sprendimo pakeitimą. Todėl teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.