Kauno apylinkės teismo sprendimas

Pagal esamas galimybes atsakovas galėtų sumokėti ieškovei iki 50 Eur mėnesiui. Priešingu atveju jo padėtis žymiai pablogėtų ir jis net negalėtų nusipirkti vaistų, sumokėti už medicininius tyrimus ar gydymą.

Teismo posėdžio metu L. A. paaiškino, kad dukrai mokantis baigiamojoje klasėje, ji neturėjo galimybės dirbti. 2015 m. vasarą dirbo, ne iš gero gyvenimo. Dirbo šeštadienį ir sekmadienį, darbe turėdavo pavalgyti, už pietus susimokėti. Už likusį vasaros uždarbį su drauge nuvažiavo į Palangą ir nusipirko rankinę. Dukros išlaidos dvyliktoje klasėje išaugo: ji papildomai mokėsi matematikos ir anglų kalbos, už matematikos pamoką mokėjo 15 eurų, o už anglų kalbos - 10 eurų. Buvo šimtadienis, išleistuvės, reikėjo ir aprangai, ir kitoms papildomoms išlaidoms. Nemažai išeidavo maistui. Jokių vardinių rūbų nepirko, ieškovė turėjo pakankamai mažai rūbų. Dukros išleistuvėms iš jos draudimo pinigų rūbus dukrai pirko. Ieškovė mokėsi neblogai, norėjo stoti į Rygos universitetą. Turėjo išlaidų ten nuvykti, viešbučiui pusei savaitės, bet tos išlaidos buvo jau po mokyklos baigimo. Besimokydama ieškovė laikė vairavimo teises, gal tai ir nebūtinos išlaidos, bet visi klasiokai laikė, apie 500 eurų kainavo. Vairuotojo teises ji viena apmokėjo, samdė instruktorius ir vairavimo mokykla 250 Eur kainavo. Dukra perka lęšius, turi virškinimo sutrikimų. Dėl to kreipėsi į gydytojus, gulėjo klinikose du kartus, į sanatoriją buvo išsiuntę. Gydytojai sakė, kad tai dėl nervų, buvo pas specialistus, turėjo dėl to išlaidų. Ieškovė priklauso jauniesiems liberalams, kavinėse vykdavo susitikimai, dėl to dukra eidavo į kavines ten kavą veltui duodavo. Be to, daug kas iš draugų kavinėse šventė aštuonioliktus gimtadienius, dukra eidavo į tuos gimtadienius. Tapusi pilnamete, dukra norėjo būti savarankiška, maistą gamindavosi atskirai, norėjo nusipirkti atskirai gaminimo priemones, tačiau ne visi jos poreikiai buvo patenkinti, nes neleido turtinė padėtis. Trečiasis asmuo taip pat paaiškino, kad tuo laikotarpiu ji gaudavo 440 Eur į rankas. Dar nuomoja butą, už nuomą gauna apie 125 Eur. Tačiau pasitaupyti neišeina, išlaidos komunaliniams mokesčiams sudaro virš 100 žiemą, vasarą apie 60 eurų, maistas, mašinos išlaikymas, gyvybės draudimas po 100 eurų. Indėlių neturi.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė J. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo V. S. ir trečiojo asmens L. A. dukra (b. l. 6). Pilnametystės ieškovė sulaukė (duomenys neskelbtini). Ieškovė, 2016 m. gegužės 24 d. pateikdama ieškinį, mokėsi Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje IV–D klasėje (b.l. 7). Vidurinę mokyklą ieškovė baigė 2016 m. liepos 18 d., jai buvo išduotas brandos atestatas (b.l. 96). Kaip matyti iš Gimnazijos pateiktos pažymos bei brandos atestato priedo, vidurinėje mokykloje ieškovė mokėsi ir ją baigė aukštais rezultatais, ieškovės išlaikyti valstybiniai egzaminai įvertini: lietuvių kalbos ir literatūros 29, užsienio kalbos (anglų) 94, matematikos 86, istorijos 57 procentais (b.l. 97). Ieškovė šiuo metu nestudijuoja, išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo prašo priteisti už laikotarpį nuo 2015-11-14 iki 2016-07-18, kuris, skaičiuojant po 159,29 Eur per mėnesį, ieškovės paskaičiavimu, sudaro 1297,78 Eur sumą. Po vidurinės mokyklos baigimo priteisti išlaikymą iš atsakovo ieškovė neprašo. Ieškovė jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, VSDFV duomenų apie ieškovės įdarbinimus neturi (b.l. 47-48, 75, 69).

Dėl paramos būtinumo ir jos dydžio.

Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Civilinio kodekso 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.1921 straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies, tuo metu reguliavusios išlaikymo priteisimą pilnamečiam vaikui, konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip ir nepilnamečiams vaikams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal Civilinio kodekso 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiui vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Kai sprendžiama dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, priteisimo ir taikant Civilinio kodekso 3.4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus teisės principus, itin reikšminga jau pirmiau nurodyta konstituciškai pagrįsta nuostata, Konstitucinio Teismo apibrėžta formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-204/2009). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.

Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išlaikymas iš tėvų pilnamečiam vidurinėje mokykloje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad bylos iškėlimo metu ieškovė buvo pilnametė, tačiau ne vyresnė nei 24 metų, mokėsi Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje, gimnazijos IV-D (dvyliktoje) klasėje. Todėl ieškovė pirmąją sąlygą, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui, yra įvykdžiusi.

Antroji sąlyga su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui – vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje (Civilinio kodekso 3.1921 straipsnio 1 dalis) laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės pažymių vidurkis IV (12) kl. gimnazijos klasėje I semestrą buvo 8,6 balo (b.l. 10), ieškovė IV (12) klasę baigė 2016 m. liepos 18 d., t.y. bylos nagrinėjimo metu, gerais rezultatais - ieškovės išlaikyti valstybiniai egzaminai įvertini: lietuvių kalbos ir literatūros 29, užsienio kalbos (anglų) 94, matematikos 86, istorijos 57 procentais (b.l. 97). Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė J. S., besimokydama vidurinėje mokykloje, atitiko sąžiningai ir pažangiai besimokančio moksleivio kriterijus.

Tai, kad ieškovė po mokyklos baigimo niekur nestojo, jos atstovo ir trečiojo asmens teigimu, ji yra išvykusi į Škotiją ir nori ten mokytis bei dirbti, nereiškia, kad besimokant vidurinėje mokykloje jai nebuvo reikalinga tėvų parama.

Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė, būdama 12 klasės mokinė, nieku nedirbo ir savarankiškų pajamų negavo. Ji taip pat neturėjo jokių santaupų ar registruotino turto. Suprantama, kad būdama abiturientė, ieškovė savo jėgas ir laiką privalėjo skirti geriems mokslo rezultatams pasiekti, kurie turėjo esminę įtaką jos tolimesniam savarankiškam gyvenimui. Todėl akivaizdu, kad ieškovė neturėjo galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui.

Ieškovė pradiniame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo po 150 Eurų kas mėnesį, iki ji baigs vidurinę mokyklą. Nurodė, kad besimokant baigiamojoje klasėje, jos būtiniesiems poreikiams tenkinti buvo reikalinga apytiksliai 300 Eur per mėnesį suma, kurią sudaro išlaidos maistui, rūbams, avalynei, higienos priemonėms, vitaminams, vaistams, mokymosi priemonėms, knygoms, kanceliariniams reikmenims, transporto ir būsto išlaidoms. Patikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo V. S. išlaikymą po 159,29 Eur, t.y. sumą, kuri atitinka iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį jai būnant nepilnamete. Nurodė, kad tapus pilnamete, besimokant baigiamojoje klasėje, jos poreikiai ir išlaidos nesumažėjo, o tik išaugo. Be to, reikia įvertinti tai, kad įvedus eurą, prekių ir paslaugų kainos išaugo.

Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė ir posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė besimokydama paskutinėje gimnazijos klasėje turėjo ir papildomų išlaidų, nes papildomai mokėsi matematikos ir anglų kalbos. Sutiktina, kad papildomas mokymas ieškovei buvo reikalingas, nes ji ruošėsi valstybiniams egzaminams, ketino studijuoti aukštojoje mokykloje. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad ieškovė turėjo išlaidų vairavimo kursams, šimtadieniui, išleistuvėms. Nors šių išlaidų ieškovė į būtinuosius poreikius neįtraukė ir iš atsakovo jų priteisti neprašė, akivaizdu, kad ieškovei mokantis baigiamojoje vidurinės mokyklos klasėje, jos poreikiai buvo išaugę ir trečiasis asmuo geranoriškai prisėmė didesniąją ieškovės išlaikymo dalį. Nors šios išlaidos nepriskirtinos būtinosioms išlaidoms, tačiau sudarė sąlygas visapusiškesniam ieškovės lavinimui (ji įgijo teisę vairuoti, papildomai lavinosi).

Esant nurodytiems duomenims teismas vertina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Trečiasis asmuo ir atsakovas turi savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, nors atsakovas negauna darbinių pajamų, tačiau turi daugiau nekilnojamojo turto, taip pat turi kilnojamojo turto, piniginių indėlių. Atsakovo paskolos gautos iš fizinio asmens, kokiu tikslu jos buvo imtos – atsakovas nenurodė, be to, nėra aišku, ar antroji paskola nėra ta pati pirmoji, tik pratęstas jos grąžinimo laikotarpis. Nors atsakovas turi sveikatos sutrikimų, tačiau neįgalumas jam nenustatytas, jis yra darbingas. Atsakovas darbo biržoje registruotas nuo 2014-12-30, darbo iki šiol nesusirado, motyvuoja artėjančia pensija ir diskriminacija dėl amžiaus. Tačiau jokių įrodymų, kad neturi darbo dėl objektyvių priežasčių atsakovas nepateikė.