- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- N1-178-800/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31608-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- V. R., G. R.
- Advokatai
- Vytautas Aliuškevičius, Gintautas Malaveckas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
kaltinamiesiems E. K. jo gynėjui advokatui Gintautui Malaveckui, S. S. jo gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui, įstatyminei atstovei R. S.,
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei G. J.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) – 1 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinus su (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu – galutine laisvės apribojimo bausme 1 metams;
3) (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinus bausmes pagal Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžius, paskirta galutinė 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
4) (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, subendrinus su (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, paskirta gautinė bausmė – 1 metai ir 7 mėnesiai laisvės apribojimo, 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi 1 metų ir 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto;
5) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 d. – galutine 34 parų arešto bausme ((duomenys neskelbtini) paleistas atlikęs arešto bausmę);
6) Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 14 (keturiolikos) parų arešto bausme;
7) Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 4 (keturių) mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;
8) Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2019 m. birželio 28 d. 11.57 val. iki 2019 m. birželio 29 d. 10.30 val., t. y. 1 para, ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai;
9) Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 75 parų arešto bausme, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto bausme. Subendrinus bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalis, galutinė bausmė paskirta 60 parų (2021-03-15 paleistas atlikęs arešto bausmę).
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pradinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi, (duomenys neskelbtini) mokinys, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. ir nepilnametis S. S. bendrininkų grupėje 2020 m. rugpjūčio 6 d. laikotarpiu nuo 22 val. iki 24 val. iš V. R. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė V. R. priklausančius daiktus: kolekcinį peilį „Muela“ su odiniu dėklu 120 eurų vertės, kolekcinį peiliuką „Draper“ 50 eurų vertės, degtinės butelį „Genisex“ 0,7 l talpos 30 eurų vertės, degtinės butelį 0,5 l talpos 20 eurų vertės, tuo V. R. padarė 290 eurų turtinę žalą, taip pat pagrobė G. R. priklausančius daiktus: litų banknotų ir monetų kolekciją, 300,00 eurų vertės; 500 eurų kupiūrą, 500,00 eurų vertės; Anglijos svarų popierinius ir plastikinius banknotus, 50 eurų vertės; metalines eurų monetas, 70 eurų vertės; atlenkiamą peilį „Wenger“, 30 eurų vertės; fotoaparatą „Sony“ su 16 GB atminties kortele, 50 eurų vertės, tuo G. R. padarė 1000 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prisimena, kaip susitiko su S., bet kur nepamena. Tai buvo rugpjūčio mėnesį. Turėjo truputį išgerti, išgėrė, tada susitiko M. ir visi nuėjo prie Vytauto kalno gerti. Sutemus nuėjo į miestą, o po to nuėjo pas M. į namus. Nuėję pas jį į namus gėrė. M. gyveno netoli jo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Buvo namuose trise: jis, S. ir M.. S. pirmas nustojo gerti, o jis su M. gėrė toliau. Tada M. užmigo. S. buvo kažkur išėjęs iš kambario. Jis nuėjo į virtuvę ir ten rado S.. Abu žiūrinėjo ko yra toje virtuvėje. Su S. vaikščiojo po namus. Virtuvėje S. pasiėmė peilį, o jis atsidarė spintelę, ir joje rado litų, kurios paėmė, taip pat paėmė fotoaparatą. Buvo beveik 1000 litų, kiek monetų, eurų buvo nežino, gal buvo 50 Eur. S. ką pasiėmė nežino, peilį, butelį. Nesitardami ėmė bet ką. Pasiėmė daiktus ir išėjo iš namų. Kolekcinio peilio su dėklu nematė. Kažkokius peilius matė S.. Suprato, kad ima svetimus daiktus. Telefono neėmė. Degtinės butelio irgi neėmė. Paėmė tik fotoaparatą ir litus. Fotoaparatą vėliau atidavė nukentėjusiajam. Litų, monetų kolekciją paėmė, pripažįsta, 500,00 Eur kupiūros nebuvo. Jis paėmė litus ir euro monetas. Kiek monetų buvo nežino, gal apie 30-40 Eur. Buvo 5 ir 10 svarų, kuriuos paėmė. Atlenkiamo peilio neėmė. Ką ėmė S. nematė, nes buvo labai girtas ir beveik nieko neprisimena iš tos nakties. Neprisimena kokį butelį S. paėmė. Vieną butelį tikrai ėmė. 500,00 Eur kupiūros nepripažįsta, jos ten nebuvo. Ar draugas paėmė nežino. Gal ir galėjo paimti, neprisimena, bet atsikėlęs namuose tų daiktų nerado. Ką rado, tą atidavė. Su savimi turėjo kuprinę, kurią paliko tuose namuose. Kišenėje buvo visi banknotai, negalėjo pamesti 500 Eur kupiūros. Jos negalėjo ten būti, bent jis jos neėmė. Kai jie išėjo M. miegojo lovoje. Civilinius ieškinius pripažįsta pilnai. Neėmė 500 Eur. Neatsimena ar paėmė kupiūrą. Vogtus daiktus dėjo į kišenes. Fotoaparatas mažiukas jį buvo įsidėjęs į kišenę. Neprisimena ar prisipažino kaltu ikiteisminiame tyrime. Daiktus grąžino, nukentėjusiųjų atsiprašė, gailisi dėl savo poelgio. Šiuo metu yra pilnai atlikęs bausmę.
Ikiteisminio tyrimo metu E. K. paaiškino, kad 2020-08-06 apie 19 val. kartu su S. S. grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir nuėjo prie prekybos centro Norfa. Ten sutiko M. R.. Iš Prienų jie buvo parsivežę ir su savimi turėjo tris butelius viskio. M. pasiūlė išgert kartu su jais. M. nuėjo į Norfą ir nupirko Pepsi užsigerti. Jie trise nuėjo prie Vytauto kalno ir ten išgėrė beveik du butelius viskio. Begeriant sugalvojo eiti pas M. į butą ir ten pabaigti alkoholį. Buvo apie 22 val., jie visi trys nuėjo pas jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute buvo tik trise, kitų žmonių nebuvo. Alkoholį gėrė miegamajame. Jiems begeriant, M. užmigo. Kiek atsimena, butą apžiūrinėti pradėjo pirmas S., prie jo prisijungė ir jis. Kiek pamena, jie abu atėjo į virtuvę. Virtuvėje jis atidarė spintelę ir joje pamatė krūvelę banknotų, net nežiūrėjo kas ten per pinigai buvo. Paėmęs juos, iš karto įsidėjo į kišenę. Iš spintelės paėmė dar euro monetų. Jų buvo labai daug, jis neskaičiavo, kiek. Jas taip pat susidėjo į kišenę. Visa tai S. matė. Iš tos pačios spintelės jis paėmė dar ir fotoaparatą, jo markės nepamena, galėjo būti Sony. Kiek atsimena, S. pavogė peilių, tačiau kiek ir kokių, bei konkrečiai iš kurių vietų jis juos paėmė, nepamena. Tik matė jog S. juos nešėsi iš buto. Kiek atsimena, telefono nepaėmė, ar jį paėmė S., nežino. Apie pavogtą degtinę nieko nežino, kiek atsimena, jos lyg nevogė. Susirinkęs daiktus, su S. pro nerakintas buto duris išėjo iš buto. S. jį palydėjo iki namų ir pats išėjo. Jis, grįžęs namo užmigo, nes buvo stipriai neblaivus. Ryte apžiūrėjo pavogtus daiktus: fotoaparatą, monetas ir banknotus. Banknotai, kuriuos jis pavogė, buvo litai - apie 1000 litų ir Anglijos svarai. Tarp tų pinigų 500 eurų banknoto nebuvo. Jis jų nerado. Ryte jis per skelbimus susirado, kas superka litus, pasiskambino, susitiko Kaune ir visus apie 1000 litų pardavė už 200 eurų. Kam pardavė, jis nepažįsta. Anglijos svarus Kaune kažkam atidavė. Gautus eurus ir metalinius eurus išleido pats. Po vagystės iš buto, jis buvo susitikęs su G. R. ir jam prisipažino jog apvogė butą ir atidavė fotoaparatą. Einant į R. butą jo apvogti neplanavo (2 t. b. l. 27-30).
Kaltinamasis S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuėjo į virtuvę ir atsidarė spintelę, kurioje rado peilį, po to antrą, juos pasiėmė. Užrašų ant peilio nematė, neprisimena. Pasiėmė lietuviškus centus, po to atsidarė apatinę spintelę, paėmė alkoholį – vieną butelį degtinės, atsimena, kad jį įsidėjo. Buvo pavadinimas, bet jo neprisimena. Stiprus alkoholis 40 laipsnių, 0,7 litro talpos butelis. Pasiėmė peilius, centus ir vieną butelį alkoholio. Tada nuėjęs į R. kambarį pasiėmė plėšiko kaukę, bet nežino kur ją padėjo. Eidamas namo visus daiktus turėjo su savimi, niekas neišsibarstė, nes atsikėlęs rado juos savo lovoje. Kai ėmė daiktus su E. buvo kartu. Ką E. ėmė nematė, dėl nieko nesitarė. 500,00 Eur kupiūros nematė. Kitos valstybės pinigų nematė, matė tik savo centus, litus, krūvelę, kurią pasiėmė. Buvo 1, 2 centų monetos. Fotoaparato nematė. Telefono neėmė. Nematė, kad K. imtų telefoną. Tikslios įvykio valandos neatsimena, buvo rugpjūčio mėnuo. Susitiko miške su M., E., o tada nuėjo link miesto. Atėjus vakarui pasidarė šalta, uodai kando, pasiūlė R. nueiti į jo butą, jis sutiko ir jie nuėjo. Prieš nueinant vartojo visi trys alkoholį. Nuėjo visi į R. butą, jis nuėjo į virtuvę, tada atėjo E. Jis paėmė tris peilius: sulankstomą, mažą ir peilį su įdėklu. Viršutinėje spintelėje buvo monetos, kurias taip pat pasiėmė, o apatinėje spintelėje peiliai. M. tuo metu miegojo kambaryje. Su K. vagystę darė tuo pačiu metu. Kai nuėjo į virtuvę ir apsižiūrėjo, tuomet jam kilo idėja dėl vagystės. Nesitarę pradėjo vogti abu. Jis daiktus išsinešė susidėjęs į „kapišoną“. Pirmadienį atvyko policija ir jis atidavė visus pavogtus daiktus. Alkoholį padėjo į rūsį, neprisimena kur jį padėjo, bet jo neatidavė. Neėmė 500,00 Eur kupiūros ir vieno butelio. Nepripažįsta civilinio ieškinio dalyje dėl 500,00 Eur kupiūros, fotoaparato ir butelio degtinės.
Ikiteisminio tyrimo metu S. S. paaiškino, kad 2020-08-06 apie 19 val. jis kartu su E. K. grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir nuėjo prie prekybos centro Norfa. Ten sutiko M. R.. Tuo metu tiek jis, tiek E. buvo blaivūs, bet iš Prienų buvo parsivežę tris butelius viskio. M. pasiūlė išgert kartu su jais. M. nuėjo į Norfą ir nupirko užsigėrimo „Kolos“. Jie trise nuėjo prie Vytauto kalno ir ten išgėrė beveik du butelius viskio. Begeriant jis M. pasakė, gal einam iki jo namų ir ten išgersim likusį alkoholį. M. sutiko ir jie visi trys nuėjo pas jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai buvo beveik 22 val. Jie į butą atsinešė likusį 1 l talpos viskio butelį. Jiems begeriant, M. užmigo. E., tai pamatęs pasakė „einam pažiūrėti, kas gero bute“, nes daugiau be jų bute nieko nebuvo. Jie abu su E. nuėjo į virtuvę, nes alkoholį visi trise gėrė miegamajame. Virtuvėje, kiek pamena, jis atidarė spintelę, kurioje buvo dar stalčiai, rado lietuviškų litų monetų, t. y. centų. Jis juos susibėrė į saują ir susidėjo į kišenę, tada stalčiuje pamatė dar du peiliukus, juos taip pat paėmė. E. tuo metu buvo virtuvėje, ką jis veikė, kai jis rinko daiktus iš stalčiaus, nematė, pasakė kad jis nueitų pažiūrėti, ar nepabudo M.. Jis nuėjo, pažiūrėjo, pasakė, kad dar miega ir grįžo į virtuvę. Grįžęs pamatė, kaip E. rankose laikė popierinių banknotų krūvelę ir juos pavartęs įsidėjo į kišenę. Iš kur jis juos ištraukė, nematė. Matė, jog M. miega ir pastebėjo spintelėje prie televizoriaus dėžutę, kurią atidaręs, pamatė didelį juodos spalvos peilį odiniame dėkle. Jis jį iš dėžės išsiėmė ir užsikišo priekyje už savo kelnių, kad M. nepamatytų. Jis daugiau pats nieko nevogė. Visus šiuos daiktus grąžino policijai. Ką konkrečiai pagrobė E., negali pasakyti, nes nematė, bet matė, jog jis pavogė banknotų krūvelę. Taip pat mano, jog E. pavogė ir likusius daiktus, išvardintus įtarime. Jis pats degtinės butelių nevogė ir jų nematė, gal kur E. buvo užsikišęs, bet to tikrai patvirtinti negali. Jie, susirinkę iš buto daiktus, dar M. miegant išėjo iš buto. Jis E. palydėjo iki jo namų (duomenys neskelbtini) ir jis jo paprašė jo palaukti, bet išėjo namo E. taip ir nesulaukęs. Jis pats nežino, kodėl daiktus vogė, nežino, ką su jais būtų daręs. Grįžęs jis juos pasidėjo namuose. Vogti buto neplanavo. Kad daro nusikalstamą veiką suprato, tačiau vis tiek vogė, nes jam tuo metu taip atrodė (t. 1. b. l. 165-168).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų kaltės pripažinimo, jų kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais.
Nukentėjusysis V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo sūnus M. R. yra neįgalus. Jis parsivedė į namus kaltinamuosius, nors sūnus pažinojo tik S.. Kaltinamieji nugirdė sūnų ir apvogė butą. M. jam papasakojo, kad trise gėrė. M. 39 metai. Namuose visi girtavo, prieš tai sūnus nupirko visiems butelį. S. žiūrėjo kad sūnus neatsikeltų, o K. vogė. Dingo pinigų kolekcija: 500 litų kupiūra, metalinių pinigų, peiliai, tikslios pavogtų pinigų sumos nežino, taip pat pavogė fotoaparatą. Dalį daiktų kaltinamieji grąžino. Kitas sūnus G. grįžo iš užsienio, tuomet sekė kaltinamuosius ir sužinojo kur jie iššvaistė pavogtus pinigus. Asmeniškai jo buvo pavogti peiliai: šveicariškas brangiausias peilis, pavadinimų tiksliai neprisimena. „Moela“ peilį, „Draper“ kolekcinius peilius pavogė. Pavogė sūnaus mobilųjį telefoną. Pavogtus peilius kaltinamieji grąžino. Sunku prisiminti kas buvo virtuvės spintelėje. Mobilusis telefonas, alkoholiniai gėrimai, pinigai buvo pavogti. Besinešdami kaltinamieji vieną butelį alkoholio sudaužė laiptinėje. Nuostolis padarytas maždaug apie 1500 Eur. Jam asmeniškai padarytas apie 200 Eur nuostolis. Savo pareikštą 120 Eur civilinį ieškinį palaiko. Kaltinamieji jo neatsiprašė. Po praeito posėdžio atsiprašė K.
Nukentėjusysis V. R. ikiteisminio tyrimo metu tikslindamas savo parodymus, paaiškino, kad iš jo buto pavogtas peilis su odiniu dėklu 120 eurų vertės pavadinimu „Muela“. Taip pat supainiojo ir dėl kito pavogto jo peilio pavadinimo, tai yra pirminėje apklausoje nurodė jog pavogė „Vicerox“ bordo spalvos atlenkiamą peiliuką, tačiau jo pavadinimas yra „Draper“. „Draper“ atlenkiamas raudonos (bordo) spalvos peiliukas 50 eurų vertės, jam grąžintas. Šio įvykio metu pavogtas jo Nokia telefonas 70 eurų vertės (IMEI neturi), degtinės butelis „Genisex“ 0,7 l talpos 30 eurų vertės ir dar vienas degtinės butelis, kurio pavadinimo nepamena 0,5 l talpos 20 eurų vertės, jam nėra grąžinti, už juos jam nėra atlyginta. Todėl jis patyrė 120 eurų turtinę žalą. Dėl to jis reiškia 120 eurų civilinį ieškinį. Neturtinė žala jam nepadaryta, dėl jos jis civilinio ieškinio byloje nereiškia (1 t. b. l. 28-31).
Nukentėjusysis G. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad praėjusių metų rugpjūčio 9 dieną kaltinamieji atėjo pas jo brolį į butą ir pavogė kelis daiktus, kurie ten buvo padėti. Vėliau išaiškėjo, kiek kaltinamieji patys prisipažino, ką paėmė iš buto. Kiekvieną įvykio smulkmeną žino iš savo brolio ir iš pačių kaltinamųjų. Į butą, adresu (duomenys neskelbtini), brolis atsivedė kaltinamuosius, jie ten gėrė. Po to kaltinamieji pavogė įvairių pinigų kolekciją. Ne viskas, ką pavogė, buvo įtraukta į civilinį ieškinį. Iš jo pavogė kelis peilius, įvairių šalių surinktus pinigus. Kaltinamieji kelis centus iš kolekcijos yra grąžinę. Nematęs kas iš pavogtos pinigų kolekcijos surasta, kadangi viskas yra pas tyrėją. Pavogta yra 500 Eur kupiūra, po 1-2 Eur monetos – naujos, svarai, Izraelio valiutos pinigai. Tuo metu ką prisiminė, tą ir surašė, kas buvo kolekcijoje. Buvo viena 500 Eur kupiūra, ji buvo kartu visais pinigais krūvelėje, spintelėje. Taip pat buvo Anglijos svarų. Plastikiniai banknotai, monetos. Atlenkiamas peilis „Venger“. Fotoaparatą kaltinamieji atidavė asmeniškai. Šiai dienai reiškia 1000 Eur civilinį ieškinį, kadangi paskaičiavęs tokią žalos sumą pagal valiutos kursą. Suapvalino sumą nuo 920 Eur iki 1000 Eur. Vienas butelis alkoholio buvo paimtas, jis buvo sudaužytas kaltinamųjų laiptinėje, nes patys kaltinamieji apie tai jam pasakojo.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. R. paaiškino, kad apie vagystę iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), sužinojo iš mamos. Jis tuo metu buvo ir dirbo Olandijoje. Iš buto buvo pavogti jam priklausantys daiktai: - lietuviški litų banknotai ir monetos, t. y. banknotai 10 (3 vnt.), 20 (3 vnt.), 50 (2 vnt.), 100 (1 vnt.), 200 (1 vnt.) ir 500 (1 vnt.) litų. Jis nežino nei vienos kupiūros serijos numerio, kadangi niekur nesirašė, fotonuotraukų taip pat neturi. Litų monetos taip pat buvo pavogtos, tačiau, kiek konkrečiai nepamena, bet buvo ir 1 ct, 2 ct., 5 ct ir kt. monetų, kiek konkrečiai ir kokių jis taip pat nepamena. Šios kolekcijos, t. y. lietuviškų litų, tiek popierinių banknotų, tiek monetų vertė yra 300 eurų, dėl šios kolekcijos vagystės jis patyrė 300 eurų turtinę žalą. Taip pat, buvo pavogta 500 eurų kupiūra, kuri šiuo metu yra išimta iš apyvartos, bet ja atsiskaityti dar galima. Dėl šios kupiūros vagystės jam padaryta 500 eurų turtinė žala. Taip pat buvo pavogti Anglijos svarai - popieriniai banknotai po 5 (2 vnt.), 10 (1 vnt.), 20 (1 vnt.) ir plastikiniai banknotai po 5 (1 vnt.) ir 10 (1 vnt.). Dėl šios kolekcijos jam padaryta bendrai 50 eurų žala. Taip pat, buvo pavogtos metalinės eurų monetos: po 1 eurą (10 vnt.), po 2 eurus (30 vnt.). Dėl to jam padaryta 70 eurų turtinė žala. Taip pat, buvo pavogtas vienas juodos spalvos atlenkiamas peilis, jo vertė 30 eurų. Jo pavadinimo nepamena. Taip pat, pavogtas nedidelis fotoaparatas „Sony“ be dėkliuko, metalinis korpusas, sidabrinės spalvos su 16 GB atminties kortele su fotonuotraukomis. Dėl jo vagystės jam padaryta 50 eurų turtinė žala. Aukščiau minėti banknotai ir monetos buvo sudėti vienoje vietoje, virtuvės spintelėje. Toje pačioje spintelėje tik kitoje lentynoje buvo ir peiliukai, fotoaparatas. Jam dėl vagystės bendrai padaryta 1000 eurų turtinė žala (1 t. b. l. 39-42). Papildomos apklausos metu G. R. paaiškino, kad 30,00 eurų vertės peilis ir 50,00 Eurų vertės fotoaparatas „Sony“ jam gražinti, todėl dėl jų pretenzijų neturi ir nereškia. Jis reiškia dėl likusio negrąžinto turto 920 eurų civilinį ieškinį (b. l. 1 t. 51, 53-58).
Liudytojas M. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jį apvogė ir viskas. Pavogė ne jo daiktus. Pavogė vieną mobilųjį telefoną. Kada viskas buvo neatsimena. Viskas vyko gal prieš pusę metų ar daugiau. Susitiko su kaltinamaisiais. Kai susitiko, tada išgėrė, jie apvogė ir viskas. Žinojo kokie daiktai yra bute. Daiktai priklausė broliui ir tėvui. Atsikėlęs iš karto nieko nepastebėjo. Pastebėjo kad apvogė tik po 2-3 parų, kai pasakė mama, kad trūksta daiktų bute. Tą dieną prie savęs jokių daiktų neturėjo. Telefonas, kurį pavogė, buvo bute, jis priklauso jam, juo naudojosi. Kai atsikėlė ryte pasigedo telefono, bet nekreipė dėmesio. Tuo telefonu kasdieną nesinaudojo, kad jo nėra pastebėjo tik po 2 parų. Tai buvo Nokia telefonas, modelio nežino. Po įvykio jam pasakė ką pavogė, bet ką tiksliai nežinojo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. paaiškino, kad 2020m. rugpjūčio 5 d. jis apie 21 val. vaikščiojo po Birštono m. ir nuėjo vienas prie Birštono ežerėlių. Ten sutiko pažįstamus E. K. ir S. S.. Jie su savimi maišelyje turėjo 0,7 l talpos viskio butelį. Jie jam pasiūlė išgerti, o jis juos pasikvietė pas save į butą. Prieš tai užėjo į Norfą nusipirkti užsigėrimo. Jis jį nupirko, alkoholio nepirko, nes jau buvo po 21 val. Jie pas jį trise į butą atėjo kažkur prieš 22 val. Jis buvo blaivus, bet E. ir S. lyg buvo šiek tiek išgėrę. Jie visi išgėrė tą viskį ir S. su E. išėjo. Jis juos iš buto išleido prieš 24 val. Kol gėrė viskį, jie visą laiką buvo kartu su juo, bet jis du kartus ėjo į laiptinės balkoną parūkyti, o E. ir S. liko dviese bute. Jis jais pasitikėjo ir nieko blogo negalvojo. Kai grįždavo į butą, jie sėdėdavo taip, kaip ir palikdavo, todėl neįtarė, kad jie ką pavogė. Jis pats nematė, kad jie būtų vaikščioję po kambarius, prie jo jie to nedarė. Jis mano, kad jie daiktus pavogė tada, kai jis rūkė laiptinėje, o jie buvo bute. Jie tą viskį gėrė miegamajame. Kai juos jis išleido, pamena, kad lyg S. rankose nešėsi maišelį, tą patį kuriame atsinešė viską. Jis neatkreipė dėmesio, kas tame maišelyje buvo, nes nesitikėjo, kad jie gali jį apvogti. S. ir E. išėjus iš buto, jis užrakino duris ir nuėjo miegoti, į virtuvę užėjęs nebuvo. Ryte apie 9 val. jis išėjo iš buto, kad kas nors bute buvo pavogta, jis nepastebėjo. Jis užrakino duris ir vaikščiojo po Birštoną, grįžęs apie pietus į butą, pastebėjo, kad pakeista durų spyna. Tada sėdo ant dviračio ir nuvažiavo į Prienus pas tėvą. Tėvas ant jo pyko, kad jis neatsiliepė telefonu, bet savo telefoną jis buvo sudaužęs. Tėvas pasakė, jog daugiau bute jis negyvens ir gyvens dabar pas jį. Daugiau į butą Birštone nebuvo grįžęs. Šeštadienį 2020-08-08 vakare jis iš motinos sužinojo, jog buvo apvogtas butas, kuriame jis gyveno. Jis mano, jog jį apvogti galėjo tik tą vakarą pas jį bute buvę E. K. ir S. S., kadangi bute daugiau kitų žmonių nebuvo ir nėra buvę. Po to vakaro, kai gėrė viskį, jis su E. ir S. susitikęs nebuvo ir nebendravo. Jie su jais nėra draugai, tik pažįstami (t. 1. b. l. 62-65).
Įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1. b. l. 5-17) užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).
Savanoriško daiktų pateikimo protokolu (t. 1. b. l. 75-78) užfiksuota, kad S. S. kartu su mama R. S. pateikė daiktus, kuriuos S. S. pagrobė iš buto, esančio Birštono m., (duomenys neskelbtini) t. y. peilį odiniame dėkle, peiliuką „Draper“, peiliuką „Wenger“ ir monetas.
Daiktų apžiūros protokolu (t. 1. b. l. 79-89) kuriuo apžiūrėti daiktai, savanoriškai pateikti įtariamojo S. S..
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį atsako, tas, kas pagrobė svetimą turtą. Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamieji veikdami bendrai liudytojui M. R. atsivedus į butą adresu (duomenys neskelbtini) iš ten pagrobė: kolekcinį peilį „Muela“ su odiniu dėklu 120 eurų vertės, kolekcinį peiliuką „Draper“ 50 eurų vertės, degtinės butelį „Genisex“ 0,7 l talpos 30 eurų vertės, degtinės butelį 0,5 l talpos 20 eurų vertės, tuo V. R. padarė 220 eurų turtinę žalą, taip pat pagrobė G. R. priklausančius daiktus: litų banknotų ir monetų kolekciją, 300 eurų vertės, 500 eurų kupiūrą, 500 eurų vertės, Anglijos svarų popierinius ir plastikinius banknotus, 50 eurų vertės, metalines eurų monetas, 70 eurų vertės, atlenkiamą peilį „Wenger“, 30 eurų vertės; fotoaparatą „Sony“ su 16 GB atminties kortele, 50 eurų vertės, tuo G. R. padarė 1000 eurų turtinę žalą.
Kaltinamieji teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Abu kaltinamieji nepripažino vogę 500,00 Eurų vertės kupiūrą, o taip pat telefono „NOKIA“. Abu kaltinamieji, o taip pat liudytojas M. R. nurodė visą vakarą vartoję alkoholį. Kaltinamasis E. K. duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad dėl vartoto alkoholio, to vakaro aplinkybių gerai nepamena. Nors kaltinamieji neigia pavogę 500,00 Eurų kupiūrą ir pripažįsta kitų daiktų vagystę, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kad ši kupiūra buvo kartu su kitais pavogtais pinigais.
Teismas išnagrinėjęs bylą iš kaltinimo pašalina mobilaus ryšio telefono „NOKIA“ vagystę, nes išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą, byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Abu kaltinamieji nuo pirmos jų apklausos neigė pavogę telefoną. 2020 m. rugpjūčio 12 d. liudytojo apklausos protokole M. R. nurodė, kad jis neatsiliepė tėvui telefonu, nes savo telefoną buvo sudaužęs. Duodamas paaiškinimus teisme konkrečiai negalėjo paaiškinti dėl telefono. Nurodė, kad turėjo du, vienas buvo namuose, kitu naudojosi. Telefono pradėjo ieškoti tik po kelių dienų. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjamas telefonas, nes nei liudytojas, nei nukentėjusysis negalėjo pateikti jokių telefoną galinčių identifikuoti duomenų t. y. IMEI kodo ar kt. duomenų. Paties liudytojo, kuris naudojosi dingusiu telefonu parodymai nenuoseklūs, todėl visos abejonės yra vertinamos kaltinamųjų naudai. Be to, teismas analizuodamas nukentėjusiųjų parodymus, turi pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu, kadangi pirminių apklausų metu nukentėjusieji klaidingai nurodė pavogto turto pavadinimus, bei apimtis, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog mobilaus ryšio telefono „NOKIA“ vagystė nėra įrodyta byloje esančiais duomenimis.
Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamieji, E. K. ir S. S. su liudytojo M. R. leidimu patekę į butą, jam nematant iš jo pavogė nukentėjusiesiems V. ir G. R. priklausančius pinigus ir daiktus. Kaltinamieji suprato savo veikos pavojingumą, jie veikė tyčia, siekdami pagrobti turtą. Padarytas nusikaltimas buvo abiejų kaltinamųjų bendrų veiksmų rezultatas. Tokie kaltinamųjų E. K. ir S. S. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, laisvės atėmimu iki trejų metų.
Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Skirdamas bausmę S. S. taip pat vadovaujasi Baudžiamojo kodekso 80 – 81 straipsniuose, 90 – 91 straipsniuose numatytais bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, taip pat atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Kaltinamasis E. K. padarė vieną tyčinį, nesunkų nusikaltimą, nagrinėjamos veikos padarymo metu buvo teistas 9 kartus. Nors kaltinamasis E. K. teisiamas 10 kartą, didesnę dalį savo nusikaltimų buvo padaręs būdamas nepilnametis. Kaltinamasis yra nevedęs, tačiau nurodė, jog turi vaiką, juo rūpinasi, nors šiuo metu niekur nedirba. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę E. K. teismas daro išvadą, kad prokuroro pasiūlyta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Nukentėjusieji kaltinamiesiems prašė skirti švelnesnes bausmes, nurodė, kad tokiu būdu jie dirbdami atlygins nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Teismas vertindamas E. K. veiksmus ir jo asmenybę daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant jam arešto bausmę.
Kaltinamasis S. S. padarė vieną tyčinį, nesunkų nusikaltimą būdamas nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) mokinys. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje nepilnamečio individualaus vertinimo pažymoje nurodoma, kad S. S. atžvilgiu nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis, kuris nustatytas, dėl besikartojančio motinos piktnaudžiavimo alkoholiu. S. S. charakterizuojamas teigiamai (t.1 b. l. 126-131). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo gynėjas prašė atleisti S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 93 straipsniu. Teismas skirdamas bausmę daro išvadą, kad nėra pagrindo jo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu neatsiprašė nukentėjusiųjų ir nei iš dalies neatlygino nusikaltimu padarytos žalos. Todėl įvertinus visą bylos medžiagą teismas sutinka su valstybinio kaltinimo pasiūlyta bausmės rūšimi – laisvės apribojimo bausme.
Dėl civilinio ieškinio
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246,6.247,6.248, 6.249 straipsniai).
Nukentėjusysis G. R. pareiškė ieškinį 920,00 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1 b. l. 53-58). Nukentėjusysis V. R. pareiškė ieškinį 120,00 Eurų turtinei žalai atlyginti (t. 1 b. l. 32-35). Iš kaltinimo pašalinus telefono „NOKIA“ vagystę, nukentėjusiajam V. R. padarytos žalos dydis už kitų jam priklausiusių daiktų vagystę sudaro 50,00 Eur. Nagrinėjamoje byloje abejonių dėl to, kad nukentėjusieji dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė turtinę žalą nekyla. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji bendrais veiksmais pavogė nukentėjusiųjų turtą. Atsižvelgiant, į tai solidariai iš E. K. ir S. S. nukentėjusiajam V. R. priteistina 50,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam G. R. priteistina 920,00 Eur turtinės žalos atlyginimo. S. S. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, žalos atlyginimas subsidiariai priteistinas iš civilinės atsakovės R. S.. Nustatytina, kad ši pareiga pasibaigia S. S. sulaukus pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi kaltinamajam E. K., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu buvo paskirtas advokatas. Advokato išlaidos – 207,00 Eur nagrinėjant bylą tenka valstybei, jos nepriteistinos iš kaltinamojo E. K., nes tarp kaltinamųjų buvo gynybos prieštaravimų, be to kitas kaltinamasis buvo nepilnametis, kuriam advokatas privalomas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies, 1 punktą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto.
Bausmės pradžią E. K. skaičiuoti nuo faktinio E. K. atvykimo atlikti bausmės ar sulaikymo momento.
E. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant, visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. S. palikti kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti.
Priteisti solidariai iš E. K. ir S. S. nukentėjusiajam V. R. 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam G. R. 920,00 Eur (devynis šimtus dvidešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo. S. S. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, žalos atlyginimą subsidiariai priteisti iš civilinės atsakovės R. S.. Nustatyti, kad ši pareiga pasibaigia S. S. sulaukus pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Išaiškinti E. K., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3, 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.