- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-12-16
- Bylos Nr.
- 1-276-455/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Stasevičius
- Kaltinamasis
- Z. R.
- Kategorijos
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Aušros Gylytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 4 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. R. 2014 m. kovo mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, būdamas žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančiame D. K., pažeisdamas 1992-01-21 Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 19 str. 1 d., o būtent negavęs įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo vykdyti ūkinę veiklą, bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-07-14 įsakymu Nr. D1-386 patvirtinto „Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo“ 3 p. reikalavimus, draudžiančius atlikti privačiuose miškuose kirtimus negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, pasitelkęs R. B., S. B. ir D. B., kuriems perdavė šiame miške iškirsti medžius, S. B. ir D. B., benzininiu pjūklu „Shtil“, nupjovus 51 baltalksnį, iš viso 11,23 kietmetrio žalių medžių, juos pagrobė, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. K. 257,67 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis Z. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. kovo mėnesio pabaigoje, tikslios dienos nepasakysiantis, jis susitiko kaimyną R. B.. Jis žinojo, kad jis turi dalį miško ir žemės, todėl jis jo paprašė malkų žiemai. R. B. sakė, kad jam reikia apie 20-15 kūbinių metrų medienos-malkų. Jis sakė, kad už tai sumokės apie 300 litų. Jis sutiko, jam parduoti medienos, pasakydamas, kad pats išpjauti negalės, ir jam reikės pačiam. Pats stataus miško iškirsti ir paruošti medieną negalės. Jis jam pasakė, kad gali parodyti miško sklypą ir jis gal galės su sūnumis išsipjauti. Po pokalbio, jis su R. B. sūnumis S. B. ir D. B., jam nurodant kelią, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), miško sklypą. Jis vėliau susipažinęs su dokumentais ir kartografine duomenų bazės dokumentu, patvirtino, kad Stanislovui ir D. B. parodė, ne savo sklypą, o D. K. miško sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Jo nurodymu, kirtimo vieta, ribojosi su miško keliuku, ir jis Stanislovui ir D. B. žodžiu pasakęs,, kad šis miško sklypas yra jo nuosavybė ir jie gali atlikti baltalksnių kirtimą. Jis matė, kad miškas yra jaunas, buvo daug krūmynų, ir keletą medžių aplūžusių. Jis S. B. ir D. B. parodė mišką ir medžius, sklypo ribų tiksliai nenurodė, tik ranka parodęs, kaip galimai esamas netikslias ribas. Jokių dokumentų, planų minėtam sklypui neturėjo ir jiems nerodė. Jis galvojo, kad tai jo nuosavybė, nors kaip dabar supratęs, ji jam nepriklausė ir yra D. K.. Jis parodęs šį miško sklypą, jis Stanislovui, Rimantui ir D. B. jokių leidimų kirsti mišką neparodė, nes jų neturėjo ir jokio leidimo iš girininkijos nebuvo gavęs, nes pas juos nesikreipė. Supranta, kad negavus leidimo kirsti ar tvarkyti miško, laikomas, kaip neteisėtas miško kirtimas. Jis jiems pasakęs, kad kirsti galima statų mišką ir be leidimų. Jis juos paliko miško sklype, o pats išėjo namo. S. B. su D. B. benzininiu pjūklu „Shtil“ išpjovė baltalksnius, kurie kaip matė buvo žali. Pats neteisėto kirtimo nematė, ir į D. K. sklypą nuėjęs daugiau nebuvo. B. išpjovė baltalksnius per kelias dienas. Jis patvirtino, kad neteisėtai jo nurodymu buvo išpjauta apie 11-15 kietmetrių medienos, baltalksnių. Jis matė R. B. kieme, (duomenys neskelbtini) sudėtus 2 metrų rąstelius. Rąsteliai buvo žali, tai suprasdamas, kad medis buvo išpjautas status. R. B. jam už medieną sumokėjo 300 litų. Jis prisipažino, kad B. nurodė ne savo sklypo ribas, o D. K., taip juos suklaidindamas, kurie išpjovė jo leidimu, svetimą mišką. Jis prisipažino, kad kirtimas buvo neteisėtas, nes nebuvo gauti jokie dokumentai-leidimai, nei žodžiu nei raštu. Jei jis būtų kreipęsis pas girininką Užpaliuose, tai nebūtų kilusios tokios pasekmės, jis būtų sužinojęs, kad sklypas yra ne jo, o D. K.. Taip savo elgesiu, padarė žalos ir D. K. ir miškų tarnybai. Jis galvoja, kad girininkas būtų pasakęs, kad leidimo negaus, nes miško sklypas ne jo, bei augantis miškas yra antros grupės ir kirtimas draudžiamas. Dėl to, ką padarė, jis labai pergyvena ir gailisi. Jis sutinka su pareikštu ieškiniu, pažada ją atlyginti (b. l. 133, 144-146, 151-153).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
2014-11-19 įtariamojo Z. R. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad jis pasitelkdamas D. B., R. B., D. B., D. K. miško sklype, neteisėtai iškirto 51 baltalksnis, iš viso 11,23 kietmetrio žalių medžių (b. l. 156-164).
Nukentėjusysis D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-04-06 apie 12.00 val., atvykęs prie savo miško sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastebėjo kad iškirsta ir pagrobta 51 baltalksnis. Jis patvirtino, kad neteisėtą medžių kirtimą atliko Z. R.. Jis patvirtino, kad nusikaltimo metu, jam buvo padaryta 257,67 Lt žala. Z. R. jo atsiprašė ir jam įsipareigojo padarytą žalą atlyginti, mokant pagal jų sudarytą mokėjimo grafiką (b. l. 12-16).
Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. kovo mėnesio pabaigoje, jis susitiko Z. R.. Z. R. jam yra sakęs, kad turi savo miško, (duomenys neskelbtini). Jis paminėjo, kad iš jo nupirktų apie 20 kubinių metrų medienos, sumokėdamas už tai 300 Lt. Apie girininkijoje išduotus leidimus miškui pjauti, jis neklausinėjęs, nes šiuos kirtimo darbus atliko jo sūnūs S. B. ir D. B.. Jis į miško sklypą su Z. R. nuvykęs nebuvo, nes pats sunkiai vaikšto. Jis patvirtino, kad į miške Z. R. buvo su sūnumis S. ir D. B.. Pats nematė Z. R. dokumentų, patvirtinančių miško sklypo nuosavybę. Jis žino, kad jo sūnūs su benzininiu pjūklu „Shtil“ išpjovė Z. R. nurodytame miško sklype baltalksnius ir supjauti rąsteliai buvo suvežti į namų kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). Supjauti rąsteliai buvo žali, ir jis supratęs kad mediena buvo išpjauta stati. Viso buvo apie 20 kubinių metrų baltalksnių. Jis nežinojo prie kokių aplinkybių buvo vykdomas miško pjovimas, medžių kirtimas, nes jis neteisėtų kirtimų Z. R. nurodytame sklype neatlikęs. Supjaustytas kaladėles jis susikapojo, ir dalis malkų sukūrenęs, o likusias laikęs pagalbinėje patalpoje, daržinėje. Jis už malkas per du kartus Z. R. sumokėjo 300 litų. Apie tai, kad sūnūs iškirto svetimą mišką, jis sužinojo tik iš pareigūnų (b. l. 51-53).
Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. kovo mėnesio pabaigoje, tikslios dienos nepasakysiantis, jam tėtis R. B. pasakė, kad kaimynas Z. R. leidžia išsikirti baltalksnių, malkoms, iš savo priklausančio nuosavybėje miško sklypo. Tėtis buvo sutaręs, kad jie iškirs medžius, ir bus nupjauta apie 11 kietmetrių medienos. Tėtis buvo sutaręs, kad už malkas jis Z. R. sumokės 300 Lt. Jis su broliu S. B. ir Z. R. buvo nuvykę į miško sklypą, esantį Ičiukų k., Užpalių sen., Utenos raj. Z. R., jiems leidimų kirsti statų mišką nerodė, jokių nuosavybės dokumentų taip pat. Jis miško sklype, galimai Nr. (duomenys neskelbtini), parodė ranka į augančius baltalksnius pasakydamas, kad juos galima išpjauti. Kiek matė, medžiai augo sklypo pakraštyje. Jie nebuvo girininko nenukleimuoti. Jis pagalvojo, kad Z. R. yra gavęs visus iš miško tarnybos leidimus, kirtimui, ir jis tikrai yra miško savininkas. Miško sklypas buvo pažymėtas ribomis, jis buvo atžymėtas stulpais - kapčiais. Jis suprato, kad sklypas yra atžymėtas ir jo ribos su kitais savininkais taip pat. Jis su broliu nieko blogo nepagalvodami, žinodami, kad Z. R. yra susitvarkęs visus leidimus ir kirtimas yra leistinas, žinodami, kad būtent sklypas yra Z. R., su broliu benzininiu pjūklu „Shil“ išpjovė medžius baltalksnius. Viso galimai nupjovė 51 vnt. baltalksnių. Jie nupjautus medžius, su benzininiu pjūklu supjovė po 2 metrus ilgio rąsteliais ir taip pasigamino apie 11.23 kietmetrio medienos. Medžius pjovė apie dvi dienas. Vėliau, medieną, jie susivežė į namų kiemą, (duomenys neskelbtini). Miško tėtis R. B. nepjovė, nes pats sunkiai vaikšto yra ligonis, ir jis tik sumokėjo Z. R. už medieną 300 Lt. Dalis medienos yra jau sukūrenta, o kita dalis yra sudėta ūkiniame pastate, malkinėje. Pjaunant medžius, Z. R. nurodyti medžiai buvo žali, ir miškas status. Kai kurių medžių kamienai buvo apmirę, nuo senumo ir ligos, bet matėsi, jog augantys. Nė vieno medžio nebuvo suniokoto vėtrų, ir išvartytų, gulinčių ant žemės. Pjaunat medžius, šakas sudėjo šone, ant žemės. Visi medžiai buvo nupjauti Z. R. nurodymu. Jis jiems prieš pjaunant juos rodė ranka, pasakydamas, kad juos galima išpjauti, tad juos visus išpjovė kurie buvo Z. R. nurodyti. Kiek pamena visi medžiai nurodyti Z. R. augo arčiau pakraščio, netoli pievos. Jis pats nežinojo, kad su broliu S. B., neteisėtai išpjovė svetimą ne Z. R. mišką (b. l. 68-70).
2014-11-19 liudytojo D. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad liudytojas patvirtino savo parodymus apie tai, kad Z. R. perduodant miško sklypą, medžių pjovimui, benzininiu pjūklu „Shtil“, D. K. miško sklype, jie su S. B. nupjovė 51 baltalksnį, iš viso 11,23 kietmetrio žalių medžių (b. l. 71-81).
Liudytojas S. B. ikiteisminio tyrimo metu davė tokius pačius parodymus, kaip ir liudytojas D. B. (b. l. 54-56).
2014-11-19 liudytojo S. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad Z. R., pasitelkdamas jį, D. B., R. B. D. K. miško sklype, neteisėtai iškirto 51 baltalksnį, iš viso 11,23 kietmetrio žalių medžių (57-67).
Liudytojas V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Valstybinės miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio vyr. specialistu. 2014 m. balandžio mėnesį jų įstaiga gavo paklausimą iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus, kuriuo buvo prašoma įvertinti D. K. dėl jo miško sklypo iškirtimo (51 baltalksnio) padarytą materialinę žalą. Jis atsakydamas nurodė, kad 2014 m. aplinkiniuose miško sklypuose leidimai miško sklypuose nebuvo išduodami ir miško kirtimo darbai nebuvo vykdomi. Jis paaiškino, kad buvo nuvykęs į įvykio vietą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo suskaičiuoti nukirstų žalių medžių, būtent baltalksnių, kelmai, jų buvo 51 vnt., pagal metodiką paskaičiavo medienos kiekį ir išskirstos medienos kainą. Jis patvirtino, kur buvo atliktas neteisėtas D. K. miško sklype netesėtas kirtimas, Z. R. žemės sklypas nesiribojo, o šalia ribojosi A. R. žemės sklypas. Jis patvirtino, kad D. K. miško sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, taip nurodyta VĮ „Registrų centro“ duomenyse, o geodeziniai matavimai atliekami tik preliminarių matavimų patvirtinimui. Jis patvirtino, kad neteisėtas kirtimas buvo atliekamas miško sklypo pakraštyje, pagal šalia esantį lauką. D. K. sklype buvo kertami žali baltalksniai, o ne sausi ar nuvirtę medžiai, nes patys kelmai apžiūros metu buvo žali, ten buvo atliekamas plyninis kirtimas. D. K. priklausančiame miško sklype, kur buvo atliktas neteisėtas miško kirtimas, yra II grupės miškas ir plyninis kirtimas negalimas (b. l. 38-40).
2014-04-30 buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos duomenys, apie tai, kad Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos kv. 234 skl. 25 miško savininko D. K. valdoje neteisėtai iškirstų medžių kelmų apmatavimo ir skersmens 1,3 m. aukštyje apskaičiavimo akte 2014-04-23, biržės taksavimo lape Nr. 1, Nr. 2 buvo padaryta D. K. 259,67 litų žala (b. l. 27-32).
2014-04-06 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad D. K. miško sklype, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo atliktas neteisėtas baltalksnių kirtimas, ir buvo iškirsta 51 baltalksnis (b. l. 8-11).
2014-10-14 savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad LR MVK kartografinės duomenų bazės fragmente, pateiktame specialisto V. Ž., matyti, kad neteisėtas miško kirtimas buvo atliktas D. K. miško sklype, ir jis nesiriboja su Z. R. miško sklypu (b. l. 41-42).
2014-07-25 savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis D. K. pateikė dokumentus, patvirtindamas savo miško sklypo nuosavybę, kur jo miško sklype Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai iškirsta ir pavogta 51 baltalksnis (b. l. 43-46).
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis Z. R. pagrobė nedidelės vertės D. K. priklausantį turtą, t. y. nupjovė 51 vnt. baltalksnių, iš viso 11,23 kietmetrio žalių medžių, kurių bendra vertė – 257,67 Lt. Kaltinamojo Z. R. padaryta veika kvalifikuotina pagal LR BK 178 str. 4 d.
Kaltinamasis neprieštarauja dėl šios baudžiamosios bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kaltinamojo Z. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę kaltinamajam Z. R. atsižvelgtina į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, bei įvertinus, kad kaltinamasis neteistas, praeityje vieną kartą bausta administracine tvarka, į psichiatrijos ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje nėra įrašytas, nedirba, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi, jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas (LR BK 48 str.).
Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Z. R. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (LR BK 64¹ str.).
Kaltinamajam Z. R. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
Z. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 4 d. ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei atlyginti nukentėjusiajam D. K. 500 Lt žalą iki 2015-05-31.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Z. R. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir atlyginti nukentėjusiajam D. K. 500 Lt žalą iki 2015-05-31.
N. Z. R. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Išaiškinti nuteistajam Z. R., kad jis nesutikdama su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Utenos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam padavus prašymą, baudžiamasis įsakymas jo atžvilgiu neįgyja teisinės galios.
Kaltinamojo reikalavimu teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.