Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant pareiškėjui J. R., suinteresuotiems asmenims J. R., R. R., E. Ž., V. S., institucijos išvadai pateikti atstovui Valdui Rimkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. R., R. R., E. Ž., V. S., institucija išvadai pateikti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjas augina nepilnametį sūnų R. R., gim. 1997-04-02, skyrius neturi jokių duomenų, kad pareiškėjas netinkamai vykdytų tėvo pareigas. Skyrius pažymėjo, kad jis nesutinka su pareiškimu, kadangi paveldėti mamos palikimo dalį turi teisę ir mirusios nepilnametis sūnus, kurio vardu palikimą turi priimti pareiškėjas (b.l. 40).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jis su sutuoktine susilaukė keturių vaikų, iš kurių R. R. yra nepilnametis, jam yra 16 metų; po sutuoktinės mirties liko gyvenamas namas ir ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės mirties pareiškėjas liko gyventi šiame name, jį prižiūri, moka mokesčius, jis sutinka priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu, nurodė, kad įsiskolinimų ir prievolių kreditoriams neturi (b.l. 49).

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. R. paaiškino, kad jis iki mamos mirties gyveno su tėvais (duomenys neskelbtini) kaime ir po mamos mirties ten liko gyventi, jis sutinka, kad tėvas jo vardu priimtų jam tenkančią mamos palikimo dalį.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. R. paaiškino, kad name (duomenys neskelbtini) kaime iki mamos mirties gyveno jo tėvai su nepilnamečiu broliu, po mamos mirties tėvas su nepilnamečiu broliu ir toliau liko gyventi tame pačiame name. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad jis sutinka, kad palikimą, atsiradusį po mamos mirties, priimtų tėvas savo ir nepilnamečio brolio vardu (b.l. 49).

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo E. Ž. paaiškino, kad su pareiškimu sutinka (b.l. 62).

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. S. paaiškino, kad jis sutinka, jog tėvas priimtų savo ir nepilnamečio brolio vardu mirusios mamos palikimą (b.l. 62).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Santuoka tarp pareiškėjo ir L. R. sudaryta 1985-01-26 (b.l.6). Sutuoktiniams 1997-04-02 gimė sūnus R. R. (b.l. 7). 2012-05-27 mirė pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnamečio R. R. mama L. R. (b.l. 5). Santuokos metu sutuoktiniai įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), pagal 1994-04-05 pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 12-13). Iš Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro liudijimo (b.l. 9), matyti, kad po pareiškėjo sutuoktinės L. R. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų įstatymo nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo nepateikė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų, byloje pateiktų mokėjimo kvitų nustatyta, kad pareiškėjas su sutuoktine L. R. ir jų nepilnamečiu sūnumi R. R. iki L. R. mirties gyveno sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame Tilvikų kaime, Klaipėdos rajone, po sutuoktinės mirties pareiškėjas su savo nepilnamečiu sūnumi ir toliau liko gyventi tame pačiame name, juo rūpinasi ir prižiūri, moka mokesčius.

Pažymėtina, kad pareiškėjo vaikai, kaip pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, turi teisę paveldėti jiems priklausančią mirusios mamos L. R. palikimo dalį (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėjo trys pilnamečiai vaikai (suinteresuoti asmenys J. R., E. Ž., V. S.) įstatymo nustatytu terminu neišreiškė valios dėl palikimo priėmimo po mamos mirties, jie sutinka, kad tėvas savo ir nepilnamečio brolio vardu faktiniu valdymu priėmė mamos palikimą. Atsižvelgiant į tai, kad mirusios sūnus R. R. yra nepilnametis, jo vardu palikimą turi priimti ar atsisakyti jį priimti nepilnamečio įstatyminis atstovas, t.y. šiuo atveju nepilnamečio tėvas (pareiškėjas). Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis sutinka savo nepilnamečio sūnaus Raimundo vardu priimti jam tenkančią mamos palikimo dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalimis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Tokiu būdu palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjas su savo nepilnamečiu sūnumi Raimundu po sutuoktinės L. R. mirties ir toliau liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nekilnojamuoju turtu rūpinosi ir jį prižiūrėjo. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties tęsė gyvenimą su savo nepilnamečiu sūnumi Raimundu, darytina išvada, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiškai valdyti likusį palikimą ne tik savo, bei ir savo nepilnamečio sūnaus Raimundo vardu, todėl pripažintina, kad pareiškėjas palikimą priėmė savo ir nepilnamečio sūnaus Raimundo vardu (Lietuvos Respublikos CK 5.13 straipsnis, 5.51 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad palikimas būtų apsunkintas kreditorių reikalavimais.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimus.

Iš pareiškėjo yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2012-05-27, jam tenkančią palikimo dalį ir savo nepilnamečio sūnaus R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu jam tenkančią mirusios mamos L. R. palikimo dalį.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu J. R. ir R. R. paveldėti po L. R. mirties atsiradusį palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimus.

Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

Priteisti iš J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 25,77 Lt (dvidešimt penkis Lt 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.