Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

kaltinamieji M. R., M. Z. ir P. R. itin žiauriai nužudė žmogų, taip pat kaltinamasis M. R. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, taip pat kaltinamieji V. S. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, taip pat L. S. smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų.

Kaltinamasis M. R. laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. V. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu, tyčia pastūmė A. Š., dėl ko ji nugara atsitrenkė į durų staktą, ir ranka po vieną kartą tyčia sudavė A. Š. į nugaros dešinę pusę, į kairę koją ir į veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas linijinius nubrozdinimus su aplinkinėmis kraujosruvomis nugaros dešinėje pusėje, kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamieji M. R., M. Z. ir P. R. 2012 m. gegužės 25 d., laikotarpiu nuo 21.00 iki 24.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, A. V. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto, kilusio su M. J. dėl neva pavogtų pinigų ir cigarečių metu, tyčia sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas, t. y. M. Z. M. J. kumščiu tyčia sudavė vieną kartą į veidą ir pastarasis M. Z. pastūmė. Tuomet M. Z., įpykęs dėl tokio M. J. elgesio, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą M. J. į veidą, nuo ko šis nugriuvo ant grindų, po to M. Z. tyčia kumščiais sudavė M. J. ne daugiau dvidešimties kartų į krūtinę ir kairįjį šoną, po vieną kartą koja tyčia įspyrė į galvą, į nugarą (ties mente) ir į nugarą (ties juosmeniu) bei ne daugiau penkių kartų nuo lovos užšoko, tyčia užgriūdamas visu savo kūnu, ant gulinčio ant grindų M. J.. Po to, M. R. tyčia kumščiais sudavė M. J. ne daugiau penkiolikos kartų į kairįjį šoną (aukštyje nuo krūtinės iki juosmens), ne daugiau penkių kartų į nugarą, bei įsibėgėjęs ir pašokęs į viršų, tyčia ne daugiau dviejų kartų užgriuvo visu savo kūnu ant gulinčio ant grindų M. J., tuo metu alkūne tyčia suduodamas pastarajam į kairįjį šoną. P. R. tyčia kojomis įspyrė M. J. ne daugiau dešimties kartų į galvą, dviejų kartų į nugarą ir tyčia kumščiais ne daugiau trijų kartų sudavė į dešinįjį šoną (šonkaulius). Šiais bendrais smurtiniais veiksmais kaltinamieji M. R., M. Z. ir P. R. nukentėjusiajam M. J. padarė: poodines kraujosruvas kakle; odos nubrozdinimus kairėje rankoje, odos nubrozdinimus abiejų klubakaulių skiauterių srityse, poodines kraujosruvas veide; odos nubrozdinimus dešiniame antakyje, smakre, dešinėje ausyje, muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštinę žaizda kairėje ausyje, kraujosruvas veido minkštuose audiniuose; daugybines kraujosruvas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais; intradermalines kraujosruvas kaktos dešinėje, daugybinius skruostakaulių lūžius; krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį intradermalinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstos dešinėje pusėje; poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstos kairėje pusėje, nugaros dešinėje; odos nubrozdinimais nugaros kairėje; kraujosruvomis krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose; krūtinkaulio lūžiais; dešiniųjų šonkaulių VI-IX, XI viengubais, I-V - dvigubais lūžiais; kairiųjų šonkaulių I, VI, VII, XI - dvigubais, II-V - trigubais, VIII-X - keturgubais lūžiais; abipusiais pasieninės krūtinplėvės pažeidimais; stuburo krūtininės dalies III slankstelio keterinės ataugos lūžiu su aplinkine kraujosruva nugaros minkštuosiuose audiniuose; kraujosruvomis plaučių audinyje. Dėl gautų krūtinės ląstos sumušimą sudarančių sužalojimų visumos, kurie komplikavosi kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę (400 ml) ir ūmiu kvėpavimo veiklos sutrikimu, M. J., patirdamas ypatingą fizinį skausmą ir dideles kančias, dėl visų patirtų sužalojimų nusikaltimo padarymo vietoje mirė. Tokiu būdu, kaltinamieji M. R., M. Z. ir P. R., veikdami bendrininkų grupėje, itin žiauriai nužudė M. J..

Kaltinamasis V. S. 2012 m. gegužės 25 d., laikotarpiu nuo 21.00 iki 24.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, A. V. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto, kilusio su M. J. dėl neva pavogtų pinigų ir cigarečių metu, tyčia koja spyrė vieną kartą jam į petį, sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.

Kaltinamoji L. S. 2012 m. gegužės 25 d., laikotarpiu nuo 21.00 iki 24.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, A. V. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto, kilusio tarp kaltinamųjų M. R., M. Z., P. R. ir V. S. su M. J. dėl neva pavogtų pinigų ir cigarečių metu, tyčia koja spyrė ne daugiau penkių kartų į kojas, padarydama pastarajam poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje bei odos nubrozdinimus kairiame kelyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 6 p. - itin žiauriai nužudęs bejėgiškos būklės žmogų, t. y. tuo, kad jis, 2012 m. gegužės 25 d., laikotarpyje nuo 21.00 iki 24.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir, veikdamas bendrininkų grupėje su M. R., M. Z., P. R. ir L. S., A. V. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto, kilusio dėl neva pavogtų pinigų ir cigarečių, metu, žinant, kad M. J. sunkiai vaikšto, yra neblaivus ir negalės pasipriešinti, tai yra pasinaudojant nukentėjusiojo bejėgiška būkle, tyčia jam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas: M. Z. M. J. kumščiu tyčia sudavė vieną kartą į veidą ir šis M. Z. pastūmė, M. Z., įpykęs dėl tokio M. J. elgesio, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą M. J. į veidą, nuo ko šis nugriuvo ant grindų, tuomet M. Z. M. J. tyčia kumščiais sudavė dvidešimt kartų į krūtinę ir kairįjį šoną, po vieną kartą koja tyčia įspyrė į galvą, į nugarą (ties mente) ir į nugarą (ties juosmeniu) bei penkis kartus nuo lovos užšoko, tyčia užgriūdamas visu savo kūnu, ant grindų gulinčio M. J.; M. R. M. J. tyčia kumščiais sudavė penkiolika kartų į kairįjį šoną (aukštyje nuo krūtinės iki juosmens), penkis kartus į nugarą, bei du kartus, įsibėgėjęs ir pašokęs į viršų, tyčia užgriuvo visu savo kūnu ant grindų gulinčio M. J., tuo metu alkūne tyčia suduodamas pastarajam į kairįjį šoną; P. R. M. J. tyčia kojomis įspyrė dešimt kartų į galvą, du kartus į nugarą ir tyčia kumščiais tris kartus sudavė į dešinįjį šoną (šonkaulius); L. S. M. J. tyčia kojomis šešis kartus įspyrė į galvą, aštuonis kartus į šonus ir penkis kartus į kojas; V. S. M. J. tyčia koja penkis kartus įspyrė į galvą ir tyčia kumščiu du kartus sudavė į dešinįjį šoną. Šiais bendrais su M. R., M. Z., P. R. ir L. S. smurtiniais veiksmais V. S. nukentėjusiajam M. J. padarė: poodines kraujosruvas kakle, dešinėje šlaunyje; odos nubrozdinimus kairėje rankoje, odos nubrozdinimus abiejų klubakaulių skiauterių srityse, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas veide; odos nubrozdinimus dešiniame antakyje, smakre, dešinėje ausyje, muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštinę žaizda kairėje ausyje, kraujosruvas veido minkštuose audiniuose; daugybines kraujosruvas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais; intradermalines kraujosruvas kaktos dešinėje, daugybinius skruostakaulių lūžius; krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį intradermalinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstos dešinėje pusėje; poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstos kairėje pusėje, nugaros dešinėje; odos nubrozdinimais nugaros kairėje; kraujosruvomis krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose; krūtinkaulio lūžiais; dešiniųjų šonkaulių VI-IX, XI viengubais, I-V - dvigubais lūžiais; kairiųjų šonkaulių I, VI, VII, XI - dvigubais, II-V - trigubais, VIII-X - keturgubais lūžiais; abipusiais pasieninės krūtinplėvės pažeidimais; stuburo krūtininės dalies III slankstelio keterinės ataugos lūžiu su aplinkine kraujosruva nugaros minkštuosiuose audiniuose; kraujosruvomis plaučių audinyje. Dėl gautų krūtinės ląstos sumušimą sudarančių sužalojimų visumos, kurie komplikavosi kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę ( 400 ml ) ir ūmiu kvėpavimo veiklos sutrikimu, M. J., patirdamas ypatingą fizinį skausmą ir dideles kančias, dėl visų patirtų sužalojimų nusikaltimo padarymo vietoje mirė. Tokiu būdu, V. S., veikdamas bendrininkų grupėje su M. R., M. Z., P. R. ir L. S., itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės M. J..

L. S. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 6 p., - itin žiauriai nužudžiusi bejėgiškos būklės žmogų, t. y. tuo, kad ji 2012 m. gegužės 25 d., laikotarpyje nuo 21.00 iki 24.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir, veikdama bendrininkų grupėje su M. R., M. Z., P. R. ir V. S., A. V. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto, kilusio dėl neva pavogtų pinigų ir cigarečių, metu, žinant, kad M. J. sunkiai vaikšto, yra neblaivus ir negalės pasipriešinti, tai yra pasinaudojant nukentėjusiojo bejėgiška būkle, tyčia jam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas: M. Z. M. J. kumščiu tyčia sudavė vieną kartą į veidą ir šis M. Z. pastūmė, M. Z., įpykęs dėl tokio M. J. elgesio, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą M. J. į veidą, nuo ko šis nugriuvo ant grindų, tuomet M. Z. M. J. tyčia kumščiais sudavė dvidešimt kartų į krūtinę ir kairįjį šoną, po vieną kartą koja tyčia įspyrė į galvą, į nugarą (ties mente) ir į nugarą (ties juosmeniu) bei penkis kartus nuo lovos užšoko, tyčia užgriūdamas visu savo kūnu, ant grindų gulinčio M. J.; M. R. M. J. tyčia kumščiais sudavė penkiolika kartų į kairįjį šoną (aukštyje nuo krūtinės iki juosmens), penkis kartus į nugarą, bei du kartus, įsibėgėjęs ir pašokęs į viršų, tyčia užgriuvo visu savo kūnu ant grindų gulinčio M. J., tuo metu alkūne tyčia suduodamas pastarajam į kairįjį šoną; P. R. M. J. tyčia kojomis įspyrė dešimt kartų į galvą, du kartus į nugarą ir tyčia kumščiais tris kartus sudavė į dešinįjį šoną (šonkaulius); L. S. M. J. tyčia kojomis šešis kartus įspyrė į galvą, aštuonis kartus į šonus ir penkis kartus į kojas; V. S. M. J. tyčia koja penkis kartus įspyrė į galvą ir tyčia kumščiu du kartus sudavė į dešinįjį šoną. Šiais bendrais su M. R., M. Z., P. R. ir V. S. smurtiniais veiksmais L. S. nukentėjusiajam M. J. padarė: poodines kraujosruvas kakle, dešinėje šlaunyje; odos nubrozdinimus kairėje rankoje, odos nubrozdinimus abiejų klubakaulių skiauterių srityse, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas veide; odos nubrozdinimus dešiniame antakyje, smakre, dešinėje ausyje, muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštinę žaizda kairėje ausyje, kraujosruvas veido minkštuose audiniuose; daugybines kraujosruvas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais; intradermalines kraujosruvas kaktos dešinėje, daugybinius skruostakaulių lūžius; krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį intradermalinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstos dešinėje pusėje; poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstos kairėje pusėje, nugaros dešinėje; odos nubrozdinimais nugaros kairėje; kraujosruvomis krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose; krūtinkaulio lūžiais; dešiniųjų šonkaulių VI-IX, XI viengubais, I-V - dvigubais lūžiais; kairiųjų šonkaulių I, VI, VII, XI - dvigubais, II-V - trigubais, VIII-X - keturgubais lūžiais; abipusiais pasieninės krūtinplėvės pažeidimais; stuburo krūtininės dalies III slankstelio keterinės ataugos lūžiu su aplinkine kraujosruva nugaros minkštuosiuose audiniuose; kraujosruvomis plaučių audinyje. Dėl gautų krūtinės ląstos sumušimą sudarančių sužalojimų visumos, kurie komplikavosi kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę ( 400 ml ) ir ūmiu kvėpavimo veiklos sutrikimu, M. J., patirdamas ypatingą fizinį skausmą ir dideles kančias, dėl visų patirtų sužalojimų nusikaltimo padarymo vietoje mirė. Tokiu būdu, L. S., veikdama bendrininkų grupėje su M. R., M. Z., P. R. ir V. S., itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės M. J..

Nukentėjusiosios A. Š. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir

fizinio skausmo jai sukėlimo epizodas

Kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis draugavo su A. Š.. Tikslios įvykio datos neatsimena, tai buvo 2012 metais. Pamena, kad A. pas jį buvo atvažiavusi ir su ja kažko susiginčijo. Tuomet jis sudavė jai kumščiu smūgį į nugarą, tačiau ji nuo šio smūgio niekur neatsitrenkė. Po to sudavė antrą kartą į šlaunį, sudaužė jos mobiliojo ryšio telefoną. Po šio konflikto A. niekuo nesiskundė, jis ant jos kūno kraujosruvų nematė. Dėl šių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Be kaltinamojo M. R. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusioji A. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs draugas. 2012 m. gegužės 21-22 d. santykiai su pastaruoju buvo geri. Tuo metu jo taip pat palaikė draugiškus santykius su savo buvusiu sugyventiniu, su juos susiskambindavo. Dėl to M. pradėjo pavyduliauti, priekaištauti, kad ji bendrauja su buvusiu sugyventiniu. Įvykis įvyko A. V. namuose, prieš pora dienų iki M. J. nužudymo. Tą dieną jie buvo išgėrę ir M. uždraudė jai atsiliepti į telefono skambučius, tačiau ji neklausė, todėl jie apie 18.00-19.00 val. susipyko. Jos telefonas gulėjo ant stalo ir M. išėmęs SIM kortelę, telefono aparatą trenkė į grindis ir jį sudaužė. Šio konflikto metu M. ją pastūmė rankomis į krūtinę ir ji nugara atsitrenkė į durų staktą. Po to nestipriai ranka trenkė jai į koją, per veidą ir į nugarą. Tuo konfliktas pasibaigė. Nugaroje jai buvo kraujosruvos ir nubrozdinimai, taip pat kraujosruvos buvo ant kojos ir rankos. Dėl sumušimo ji niekur nesikreipė, tik po M. nužudymo, tyrėja ją nusiuntė atlikti tyrimą dėl padarytų sužalojimų.

Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta bylos rašytiniais įrodymais.

2013 m. sausio 10 pareiškimu (t. 1, b. l. 2) nukentėjusioji A. Š. pateikė pareiškimą, kuriame nurodo, kad 2012 m. gegužės 21-22 d., apie 19.00-20.00 val., ją sumušė M. R., padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl prašo ištirti nusikaltimą ir nubausti jį padariusį asmenį.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1294/12 (01) (t. 1, b. l. 57-58) pasitvirtina, kad A. Š. padaryta: linijiniai nubrozdinimai su aplinkinėmis kraujosruvomis nugaros dešinėje pusėje, kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, galimai nurodytu laiku (2012 m. gegužės 25 d.), paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti dviejų ar trijų trauminių poveikių pasėkoje.

Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų daroma išvada, jog kaltinamojo M. R. veikos kvalifikacija pagal BK 140 str. 1 d. yra teisinga, kadangi jis asmeninio konflikto su A. Š. metu, tyčia pastūmė ją, nuo ko ji nugara atsitrenkė į durų staktą, ir ranka po vieną kartą tyčia sudavė jai į nugaros dešinę pusę, į kairę koją ir į veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas kūno sužalojimus (nubrozdinimus, kraujosruvas), taip A. Š. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

M. J. nužudymo, taip pat nežymaus jo sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo epizodas

Kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012 m. gegužės 25 d. kaltinamuosius jis susitiko tik vakare A. V. namuose, kuomet šie jau buvo grįžę nuo upės. Jis atsinešė alaus ir cigarečių. Jo telefonas ir cigaretės buvo paliktos ant lovos kitame kambaryje, t. y. tame, kuriame buvo M. J.. Tame kambaryje apšvietimas buvo tik nuo įjungto televizoriaus. Vienu metu kažkuris iš kaltinamųjų paprašė cigaretės, tačiau jis nuėjęs į kitą kambarį, cigarečių neberado. Tuo metu M. pasakė, kad jis turi cigarečių ir padavė jam pakelį su cigaretėmis. Jis (kaltinamasis) atpažino, jog tai jo cigaretės. Prieš tai A. jam buvo sakiusi, jog M. prie jos kabinėjasi, o P. vėliau pasiskundė, jog dingo jo pinigai. Dingusių pinigų sumos nesakė. Supykęs dėl tokio M. elgesio, jis (M. R.), nuėjo į kitą kambarį, kur M. gulėjo ir žiūrėjo televizorių, ir ėmė priekaištauti, kad jis vagiliauja. Tuomet M. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, jį įžeidinėti. Tai jam nepatiko ir jis pradėjo M. mušti rankomis. Sudavė sėdinčiam M. į įvairias kūno vietas – šonus, krūtinę, apie 15 smūgių, nuo ko šis susirietė. Po to, pagriebęs už drabužių, jis nuvertė M. ant grindų ir rankomis sudavė dar apie 5 smūgius. Į veidą M. nemušė, ant jo nešokinėjo. Kol pastarąjį jis mušė, šalia kitų kaltinamųjų nematė. Po to grįžo į kambarį, kuriame prieš tai gėrė, o M. paliko gulėti ant žemės. Kas toliau vyko M. kambaryje, nematė, nes buvo išėjęs į lauką, po to grįžęs kalbėjosi su A.. Tuo metu kambaryje buvo jis, P., M., L. ir A.. Tą vakarą V. S. iš viso nematė. Taip pat nematė, kad kas nors iš kaltinamųjų šokinėtų ant gulinčio M., kad L. būtų sudavusi smūgius nukentėjusiajam. Tik kitos dienos ryte suprato, kad M. nebegyvas, todėl išsigandę, išvažiavo į Ukmergę. Liko tik A. V. ir V. S..

Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepalaiko, nes apklausų metu tyrėja bei kiti pareigūnai jam darė psichologinį spaudimą, gąsdino, tris kartus vežiojo iš Ukmergės į Širvintų policijos komisariatą, išveždavo visai dienai. Jis pareigūnams sakė, jog M. nužudyme jis nedalyvavo, o jie versdavo jį prisipažinti. Parodymų patikrinimo metu, pareigūnai skaitė jo anksčiau duotus parodymus ir sakė kaip ir ką jis turi rodyti. Akistatų metu, pareigūnai taip pat jam buvo davę jo užrašytos parodymus, kuriuose buvo pabraukta ką jis turi sakyti, tyrėja žadėjo paleisti jį į laisvę, jeigu jis prisipažins, t. y. nesikreipti dėl jo suėmimo, bet taip ir nepaleido. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Jo manymu, prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 125-128, 130-133, 140-141) kaltinamasis M. R. parodė, kad 2012 m. gegužės 25 d. jis buvo pas A. V. namuose Širvintų kaime, Širvintų rajone. M. gyveno pas A.. A. namuose dar buvo jo (M. R.) sužadėtinė A. Š., V. S., pravarde „Murka“, M., jo (M. R.) pusbroliai M. Z. ir P. R., L.. Visi gėrė alkoholį. Į parduotuvę-prekybos kioskelį ėjo kelis kartus. Apsipirkinėjo už P. R. pinigus. Paskui visi ėjo prie Širvintos upės. Ten dar visi gėrė alkoholį. Kai alkoholis pasibaigė, grįžo visi atgal į A. namus. Pakeliui dar nusipirko tris didelius butelius alaus. A. namuose visi nuėjo į antrąjį, esantį po dešine nuo įėjimo į namą puse, kambarį. Ten visi, tame tarpe ir abi merginos, gėrė nupirktą alkoholį. M. negėrė, jis buvo pirmajame kambaryje, gulėjo ant išskleisto fotelio ir žiūrėjo televizorių. M. sirgo kažkokia liga, nes jis visuomet vaikščiodavo sunkiai, kaip robotas. Jo viena koja buvo labai ištinusi ir pamėlynavusi. Kažkuriuo momentu A. V. išėjo. Jokio konflikto tarp V. S. ir A. V. nematė ir negirdėjo, taip pat nematė, kad V. būtų mušęs A. ir, kad pastarajam iš nosies bėgtų kraujas. Jis (M. R.) grįžęs nuo upės, ant lovos padėjo savo cigarečių pakelį ir dar kartą nuėjo į parduotuvę, kur nupirko dar du didelius butelius alaus. Kai grįžo iš parduotuvės, pradėjo ieškoti palikto cigarečių pakelio, tačiau jo ant lovos nebuvo. Jis klausė visų, bet niekas nežinojo, kur yra jo cigaretės. Tuomet M. pasakė, kad jis turi cigarečių ir jam davė cigaretę. Jis (M. R.) paprašė šio parodyti cigarečių pakelį. Kadangi jis savo cigarečių pakelį buvo atžymėjęs - užlenkęs vieną pakelio kampą, tai parodytą M. cigarečių pakelį atpažino kaip savo. Iš to suprato, kad M. jo cigaretes pavogė. Paskui P. pasakė, kad dingo jo pinigai, tačiau kokia suma ir kokiomis aplinkybėmis jie dingo, nežino. Jis (M. R.) sėdėjo ant lovos su A., kiti - ant antros lovos. M. tuo metu buvo kambaryje, kur yra televizorius. Tuomet M. Z., P. R., V. S. ir L. išėjo į kambarį, kur buvo M.. Jis (M. R.) pasiliko antrajame kambaryje tiktai su A.. Tai buvo laikotarpiu nuo 20.00 iki 21.00 val. Jų kambaryje žvakė uždegta nebuvo. Pirmajame kambaryje buvo įjungtas televizorius. Tarp pirmojo ir antrojo kambarių durų nėra. Ant įėjimo yra uždengta neperšviečiama užuolaida, tačiau kažkuris iš jų ją atidengė. Būdamas kambaryje, jis girdėjo, kad visi šaukė: “kur pinigai ?“. M. šaukė, kad jokių pinigų neėmė. Ar pas M. pinigus surado, nežino. Jis girdėjo bildesį ir suprato, kad M. yra mušamas. Tačiau, kas ir ką darė, nežino, nes buvo užsisukęs. Jis buvo atsisukęs į A., kurią girtą guldė ant lovos. Paguldęs į lovą A., jis atsisuko į mušančiuosius. Matė, kad M. guli kambario viduryje ant grindų, ant dešiniojo šono, susirietęs į kamuoliuką, sukryžiuotas rankas sudėjęs ant krūtinės, atsisukęs galva į lauko duris, veidu į lovas. Prie M. stovėjo P., M. Z., „Murka“ ir L.. Tuomet jis (M. R.), priėjo prie jų ir atsistojo prie M.. P. ir „Murka“ stovėjo šalia M. galvos – „Murka“ prie veido, o P. prie viršugalvio. M. Z. stovėjo ties M. krūtine, o L. jo galvūgalyje prie lauko durų. Jis (M. R.) atsistojo M. iš nugaros pusės ties jo juosmeniu. Matė kaip P. ir „Murka“ pakaitomis, kojomis smūgiuodami iš viršaus M. į galvos kairę pusę, sudavė maždaug po 10 smūgių. „Murka“ mušė basomis kojomis, M. Z. kumščiais M. sudavė į krūtinę ir kairįjį šoną apie 20 kartų. Jis (M. R.) sudavė M. dešinės rankos kumščiu apie 20 kartų į kairįjį šoną (aukštyje nuo krūtinės iki juosmens) bei į nugarą. Jis daugiausia smūgių sudavė M. į šoną, o į nugarą sudavė maždaug 5-6 kartus. Kažkuriuo momentu Jis (M. R.) buvo išėjęs į kiemą, kur užtruko iki minutės laiko. Kiek kartų ir kas M. per tą laiką sudavė smūgių, nežino. Būdamas kieme, negirdėjo suduodamų smūgių garso, nes buvo nuėjęs toliau nuo namo. Kai grįžo atgal į namą, M. dar buvo mušamas. Matė, kaip L. atėjo ir atsistojo šalia P. prie M. viršugalvio ir koja maždaug 5-6 kartus M. sudavė į galvos kairįjį šoną (koja suduodama iš viršaus). M. mušė visi beveik vienu metu. Mušant šaukė visi, kad jį muša dėl vagystės. Dar L. M. maždaug 4-5 kartus įspyrė į kojas. Paskui jis pagalvojo, kad pakanka jį mušti, ir visus atitraukė nuo M.. Tuomet visi grįžo atgal į kitą kambarį ir gėrė alų. M. gulėjo toje pačioje vietoje. Tuomet M. Z. vėl nuėjo į kitą kambarį ir, užlipęs ant lovos, maždaug 5 kartus nušoko ant M.. Jis, nušokdamas nuo lovos, ant M. užgriūdavo visu kūnu ant jo kairiojo šono. Tuomet jis (M. R.) irgi nuėjo į tą kambarį ir taip pat įsibėgėjęs nuo antrojo kambario durų, pašokdavo į viršų ir visu svoriu griūdavo žemyn šalia M., alkūne jam suduodamas per kairįjį šoną. Taip ant nukentėjusiojo nušoko du kartus. Daugiau nematė, kad kas nors suduotų smūgius M.. Taip pat nematė, kad P. R. būtų M. mušęs alkūne ir kad jis pats, suduodamas M. smūgį, būtų nugriuvęs, nematė, kad M. Z. M. būtų spardęs kojomis, ar „Murka“ kumščiais būtų mušęs M.. Gal tai šie darė, kai jis buvo išėjęs į tualetą. Po šio mušimo, jiems pasirodė, kad M. negyvas, todėl jis ir M. Z. nukentėjusiajam iš kibiro užpylė ant veido vandens. M. pajudino galvą ir jie jį paliko gulėti. Maždaug po dešimties minučių jis M. pakėlė ir pasodino, atremtą nugara į lovą. M. sakė, kad jis pasėdės. Po to visi nuėjo į kitą kambarį ir ten dar apie porą valandų gėrė alų. Visą tą laiką M. sėdėjo toje pačioje vietoje, nieko nesakė, nedejavo. Vėliau visi nuėjo miegoti, o jis nubėgo į namus savo mamai invalidei atnešti vandens. Grįžus maždaug po valandos, matė, kad „Murka“ miegojo pirmajame kambaryje ant antros (nuo televizoriaus) lovos, M. sėdėjo toje pačioje vietoje ir lygtai sudejavo. Visi kiti miegojo kitame kambaryje, kur nuėjo ir jis. Ryte, prabudęs apie 8.30 val., nuėjo į pirmąjį kambarį, kur M. gulėjo ant grindų šalia lovos, užsiklojęs antklode. Šalia M. buvo kraujo klanas. Kambaryje ant antros lovos sėdėjo A. V. su V. S. ir gėrė alų. V. jam padavė puoduką alaus ir pasakė, kad šis prikeltų M.. Kai jis (M. R.) ranka palietė M., pajuto, kad jo kūnas buvo sustingęs. Tuomet visi išsigandę, apsirengė ir iš namo išėjo. Name pasiliko tik V. ir A.. Tuomet jis kartu su M. Z., P. R. ir L. išvažiavo į Ukmergę, A. išvažiavo į Kernavę. Ukmergėje jie viešbutyje išsinuomojo du kambarius. Už viešbutį M. Z. sumokėjo P. pinigais. Ukmergėje buvo iki sekmadienio vakaro, kol juos sulaikė policija. Po M. mušimo M. Z. buvo ištinusi kairioji ranka, nes jis yra kairiarankis. Jam (M. R.) nuo tų griuvimų ant M. ir grindų šiek tiek buvo pradėjusi skaudėti nugara. P. sakė, kad jam skauda ranką. Ar „Murkai“ ir L. kas nors skaudėjo, nežino.

Vėliau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaltinamasis M. R. pilnai patvirtino šiuos savo parodymus, taip pat patikslino, kad apklausų metu ne visai vienodai nurodė savo M. J. suduotus smūgius, bei parodė, kad tiksliausiai savo veiksmus ir smūgių skaičių jis nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Šio įvykio metu jis buvo labai girtas, todėl gali būti, kad jis kažko neprisimena arba kai kuriuos faktus painioja. Pripažįsta, kad sudavė visus įtarime išvardintus jo suduotus M. J. smūgius. Dėl pareikštame įtarime įrašytų kitų asmenų (L. S., V. S., P. R. ir M. Z.) suduotų smūgių, irgi patvirtina, kad jie šiuos smūgius sudavė. M. J. labai sunkiai vaikščiojo, tąsyk (2012 m. gegužės 25 d. vakare) jis buvo girtas. Mušdamas M., suprato, kad M. jiems tikrai nepasipriešins, nes yra ligonis. M. mušamas nesipriešino, nesigynė, bet sąmonės praradęs nebuvo. Sutinka, kad M. buvo bejėgiškos būklės, kad pastarasis buvo nužudytas jį kankinant, itin žiauriai. M. jie mušė apie pusvalandį, mušdami, jam sukėlė didelį skausmą, kančias.

Kaltinamasis M. Z. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad pažinojo kaltinamuosius, nužudytąjį bei A. V., kuris gyveno (duomenys neskelbtini). 2012 m. gegužės 25 d. susitiko su M. R., V. S., A. V. ir M. J.. Po to susiskambinę, susitiko su P. R., kuris paprašė palaukti kol kažkoks žmogus jam atveš pinigus. Sulaukus to žmogaus, P. R. paėmė pinigus – 1400,00 Lt, todėl visi nusprendė eiti į Širvintų miestelį. Miestelyje nusipirko alaus, cigarečių ir atėjo pas A. V. namo, adresu (duomenys neskelbtini). Kiek išgėrę, nusprendė eiti prie upės. Kartu ėjo M. J., V. ir A.. Pakeliui nusipirko dar daugiau gėrimų. Prie upės išgėrinėjo, maudėsi. Vienu metu jis (M. Z.) stipriai apgirto ir nieko neprisiminė. Vėliau paaiškėjo, kad jis su P. ėjo pasitikti L. S.. Atmintį jis atgavo tik vakare, jau būdamas A. namuose. Ten toliau gėrė alkoholinius gėrimus. A. buvo visai girta, todėl M. R. nunešė ją į kitą kambarį ir paguldė ant lovos. Po kiek laiko L. S. ir jis (M. Z.) nuėjo miegoti į kitą kambarį. Gulėdamas, paprašė P. atnešti parūkyti ir neužilgo išgirdo P. žodžius, kad dingo cigaretės ir piniginė su pinigais. Nuėjęs į tą kambarį, kur gėrė, pamatė, kad M. stovi šalia lovos, rankoje laiko P. R. piniginę ir pakelį cigarečių, o P. bando pasiimti piniginę. Tuomet jis norėjo padėti P. ir paimti iš M. cigaretes, tačiau M. jam sudavė dešine ranka ir jis (M. Z.) griūdamas alkūnėmis įsirėmė į sieną. Tada jis (M. Z.) kaire ranka sudavė M. į dešinį žandą ir pastūmė. M. su P. atsisėdo ant lovos ir jis, pasiėmęs cigaretes, norėjo grįžti į kitą kambarį, tačiau pajuto, jog M. laiko jo kojas apkabinęs rankomis ir neleidžia eiti. Tuomet jis pargriuvo ant M. ir dar kartą pasakė, kad paleistų, bet šis nepaleido. Todėl jis dešine ranka kumščiu iš viršaus sudavė M. į kairį žandą. Kadangi šis vis tiek nepaleido, sudavė pastarajam tarp šonkaulių ir dubens, vėliau spyrė į pakaušį, nugarą ties mentėmis ir pusiaują, tuomet nuėjo į kambarį ir atsigulė. Tuo metu girdėjo kaip kiti buvę kambaryje kalbėjo pakeltu tonu, kad jis vagia iš savų. Dėl konflikto kilo muštynės. Kurį laiką girdėjosi triukšmas, po to viskas nutilo, o vėliau vėl įvyko konfliktas, girdėjosi mušimo garsai ir vėl nutilo. Po to jam kažkas pasiūlė išgerti ir vėl įvyko barnis. Priėjus prie M. J., pastarasis kažką pradėjo sakyti, todėl jis (M. Z.) spyrė jam į koją ir šis nugriuvo ant žemės. Norėjo toliau mušti M., bet jį iš už nugaros pradėjo tempti L., kuri sakė, jog užtenka. Jiems nueinant, M. spyrė L. S. per kojas, todėl jis (M. Z.) užpykęs spyrė M. dar du kartus į koją ir su L. nuėjo į kambarį. Ten vėl gėrė, po to nuėjo miegoti. Nematė, kad vakare M. būtų praradęs sąmonę. Ryte jį pakėlė V. ar A., pasiūlė alaus. Nuėjus į kitą kambarį, pamatė, kad M. užsiklojęs guli ant grindų šalia savo lovos. Išgėręs alaus, kažkuriam pasakė pažadinti M., bet A. atsakė, kad jis turbūt negyvas. Tuomet jis pamatė, kad M. sustingęs, todėl prikėlė L., A. ir visi išėjo į autobusų stotį. A. autobusu išvažiavo į Kernavę, o L. su jais važiavo į Ukmergę, kur visi apsistojo viešbutyje. Vėliau Ukmergėje juos sulaikė policijos pareigūnai.

Įvykio metu matė kaip P. R. du kartus spyrė M. į galvą, ir du ar tris kartus sudavė kumščiu į veidą ar į šonus, kaip M. R. įsibėgėjęs iš kito kambario užšoko kūnu ant M., spyrė jam į galvą, kelis kartus sudavė ranka į šonus. Nematė, kad smūgius būtų sudavusi L. S.. Ji vienu metu buvo išėjusi į kitą kambarį, bet po minutės sugrįžo. V. S. nematė, tik girdėjo balsą, taip pat nematė, kad V. būtų sudavęs pėda iš viršaus ne mažiau trijų kartų M. į galvą ir kumščiu ne mažiau dviejų kartų į dešinį šoną. Ikiteisminio tyrimo metu buvo sakęs, kad matė V. S., bet tai padarė tyrėjos nurodymu, kuri paaiškino, kad V. S. yra neteistas, todėl blogiausiu atveju, jį nuteis lygtinai. Tyrėja pasakė ką sakyti bei kaip rodyti, todėl parodymų patikrinimo vietoje ir akistatos metu jis parodė taip, kaip ši liepė. Norėjo, kad būtų paleistas į laisvę, todėl davė parodymus, kokių reikėjo tyrėjai, nes ši žadėjo dėl to pasirūpinti, paprašyti prokuroro, kad jam neskirtų suėmimo. Dėl daromo psichologinio spaudimo, tokius pačius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apklausų metu dalyvavo jo gynėjas, tačiau jam nepasakė, kad apkalba V. S..

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaiko iš dalies. Nepalaiko parodymų, kad nukentėjusįjį mušė V. S.. Pripažįsta, kad ant M. buvo užšokęs nuo lovos, užgriūdamas savo kūnu ant jo juosmens. Kodėl taip padarė, paaiškinti negali. Užšokdamas, jis nesakė žodžių „inkstai, šonkauliai“. Žino, kad M. vaikščiojo šlubuodamas, tačiau jo negalima pavadinti neįgaliu, nes jis kartais eidavo uždarbiauti -sukasinėti daržus, statyti šiltnamį. Sutinka atlyginti turtinę žalą, tačiau nesutinka dėl neturtinės žalos, nes M. su nukentėjusiąja kartu negyveno, jį pas pastarąjį neatvykdavo, M. buvo sakęs, kad jo santykiai su žmona yra blogi. Jis pajamų neturėjo, nes niekur nedirbo, neturėdavo už ką nusipirkti valgyti. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Jo manymu prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė, kadangi įvykio metu M. J. su nukentėjusiąja kartu nebegyveno, jis nedirbo, todėl negalėjo padėti materialiai savo šeimai, išlaikyti vaiką.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 49-52, 56-58, 65-66) kaltinamasis M. Z., be aukščiau aptartų paaiškinimų, parodė, kad 2012 m. gegužės 25 d. jis, M. R. ir P. R. nuėjo į Širvintų miestą apsipirkti parduotuvėse. Vaikščiojo turgavietėje ir parduotuvėse, pirko drabužius, maistą. Prieš turgavietę nusipirko kokteilio (5 procentų stiprumo, 1,5 litro talpos) butelį ir jį išgėrė. Eidami į namus, užėjo į parduotuvę „Šrilana“, kur nusipirko butelį alaus (8 procentų stiprumo, 2 litrų talpos) ir butelį kokteilio (5 procentų stiprumo, 1,5 litro talpos). Visi ėjo pas A. V. į namus. Pakeliui išgėrė kokteilį, o alų parnešė. Kartu su P. dar nuėjo į kioskelį Širvintų kaime, kur nupirko pakuotę (6 butelius po 2 litrus) tokio pat stiprumo alaus. Visą laiką apsipirkinėjo už P. pinigus. Namie alų išgėrė. Pamena, kad dar gėrė ir pilstuką. Kartu gėrė M., A. ir A.. L. alkoholio negėrė. Jis (M. Z.) neprisimena, kad tą dieną jie būtų ėję prie Širvintos upės. Vakare begeriant A. namuose, jis nusprendė parūkyti. Kadangi cigarečių neturėjo, paprašė P., tačiau šis savo cigarečių nerado. Tuo metu M. kažkam iš P. cigarečių pakelio padavė cigaretę, todėl P. pradėjo šaukti M., kodėl šis dalina jo cigaretes ir liepė jas atiduoti. Pirmajame kambaryje buvo įjungtas televizorius. Jis (M. Z.) nuėjo į kambarį, kur jie visi prie įjungto televizoriaus gėrė alkoholį. Norėjo paimti cigaretę. Tuo metu vyko konfliktas tarp P. ir M.. M. stovėjo šalia savo lovos, atsisukęs nugara į lovą, o P. stovėjo jo kairėje pusėje ir atiminėjo cigarečių pakelį. Tuomet jis (M. Z.) priėjęs prie M. jam iš priekio, norėjo iš jo rankos paimti cigarečių pakelį. Tada M. jį pastūmė ir jis alkūnėmis atsirėmė į prie sienos atremtą drabužių medinę kabyklą. Atsistojęs, jis sudavė M. kumščiu vieną kartą į dešinį skruostą ir abiem rankom jį pastūmė ant jo lovos. M. su P. nugriuvo ant lovos. Norint nueiti, M. užgriuvo ant jo, rankomis apglėbdamas jo kojas ir jį griaudamas. Abu nugriuvo ant grindų kambario viduryje. Tuo metu M. gulėjo ant kairiojo šono, jo jis ant šio viršaus. Gulėdamas ant grindų, M. laikė rankomis apkabinęs jo (M. Z.) kojas. Liepus paleisti, M. kojų nepaleisto, todėl jis dešiniuoju kumščiu (iš viršaus į apačią) sudavė vieną kartą jam į veidą (dešinę pusę), bet M. vis tiek jo nepaleido. Tada kaire ranka (kumščiu iš viršaus) jam trenkė vieną smūgį tarp šonkaulių ir dubens kaulų. M. paleido kojas, jis (M. Z.) atsistojo ir M., gulėjusiam ant kairiojo šono, koja po vieną kartą spyrė į pakaušį, nugarą ties mentėmis ir nugarą ties juosmeniu. M. visą laiką gulėjo ant kairiojo šono, tik šiek tiek susigūžė ir rankomis užsidengė galvą. Tuomet jis M. paklausė: „ką, tau patinka griuvinėti?“. Po šių žodžių, M. rankas pasidėjo ant krūtinės ir atsigulė ant pilvo. Jis (M. Z.) užlipo ant lovos ir visu svoriu nuo lovos nušoko ant M., nugriūdamas nugara jam ant juosmens. Šis tuo metu gulėjo ant pilvo, rankas pasidėjęs po krūtine. Atsistojęs, paklausė jo, ar patiko, ir nuėjo į kitą kambarį. Visą tą laiką M. mušė jis vienas. V. S., M. R. ir P. R. buvo tame pačiame kambaryje, nes jame gėrė alkoholį ir žiūrėjo televizorių. Jis (M. Z.) nuėjo ir kitame kambaryje atsigulė ant dešiniosios lovos. Gulėdamas girdėjo, kaip V. S. sakė: „ką, tu, „krysa,“ negana tau, kad tau atneša maisto ir alkoholio, dar iš savų vogsi?“, todėl suprato, kad jie šaukia, jog M. pavogė P. pinigus. Po to pasigirdo suduodamų smūgių garsas. Tame kambaryje pasiliko P. R., M. R., V. S.. L. visą tą laiką gulėjo lovoje. Ji gulėjo lovoje ir tuomet, kai jis (M. Z.) mušė M.. Gulėdamas matė, kaip P. R., M. R. ir V. S. muša M.. M. gulėjo atsisukęs veidu į kambarį, kur buvo jis. Jo kojos buvo atsuktos prie staliuko, stovinčio šalia lango, o galva prie antrosios lovos. M. gulėjo ant kairiojo šono. P. stovėjo M. už nugaros ir kojomis ne mažiau 2 kartų įspyrė į nugarą (ties mentėmis) ir kumščiu sudavė nemažiau 2 kartų į dešinįjį šoną (šonkaulius). V. S. koja, suduodamas pėda iš viršaus žemyn, M. nemažiau 3 kartų sudavė į galvą dešinėn pusėn ir kumščiu nemažiau 2 kartų sudavė į dešinį šoną ( šonkaulius). M. R. kumščiu nemažiau 2 kartų sudavė į veido dešiniąją pusę ir koja po 1 kartą sudavė į pilvą ir krūtinę ( ties viduriu), paskui iš kojos 1 kartą sudavė į galvą ( į veidą). Mušamas M. dejavo. Paskui matė, kaip M. R. vieną kartą įsibėgėjo iš antrojo kambario ir užšoko, griūdamas visu svoriu ant savo nugaros, ant M.. Tuo metu M. gulėjo arba ant pilvo, arba ant nugaros. Ant kurios M. kūno vietos jis nugriuvo, nežino. Kiek kartų jis taip griuvinėjo ant M., nežino, nes ištisai į juos nežiūrėjo, todėl visų vyrų suduotų smūgių išvardinti negali. Gali būti, kad jie sudavė ir daugiau smūgių. Jis (M. Z.), įsibėgėjęs ant M. neužšokinėjo. Nematė, kas ir kada atkabino praėjimą dengiančią užuolaidą. Po to, kai M. R. įsibėgėjęs užšoko ant M., kažkas uždengė užuolaidą. Dar maždaug tris minutes girdėjo mušimo garsą. Kas ir į kurias vietas mušė, nežino. Girdėjo ne mažiau trijų smūgių garsą. Buvo smūgis, rėkavimas ir vėl tas pats kartojosi. Tuo metu tame kambaryje buvo M. R., P. ir S.. Po to, kai jis (M. Z.) po M. sumušimo atsigulė į lovą, L. maždaug penkių minučių bėgyje paprašė apsiauti jo batus ir išėjo, kaip jis suprato - į kiemo tualetą. Tuo metu ji turėjo matyti, kaip kiti muša M.. Ar ji mušė M., jis nematė. Kai buvo uždengta užuolaida, L. jau gulėjo lovoje. Nemanė, kad mušamas M. mirs, taip norėjo jį paauklėti, kad nevogtų. Kada ir dėl ko įvyko konfliktas tarp A. ir V. S., taip pat kada A. išėjo iš namo ir kur jis nuėjo, nežino. Kadangi tą vakarą jis (M. Z.) buvo labai girtas, daugelio aplinkybių tiksliai neprisimena arba tiesiog neatkreipė į kai kurias aplinkybes dėmesio. Naktį, eidamas į tualetą, matė, kad M. sėdėjo ant savo lovos. V. S. miegojo kitoje lovoje. Ryte apie 8.30 val. M. gulėjo ant grindų prie savo lovos, veidu į grindis, užsiklojęs antklode. Kai nutarė pažadinti M., M. R. priėjo prie M. ir jį pajudino. M. jau buvo sustingęs. Prie jo veido ant grindų matėsi kraujas. Tuomet jie iš namo išėjo. Liko tik A. ir V..

Vėliau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaltinamasis M. Z. pilnai patvirtino šiuos savo parodymus, taip pat patikslino, kad apklausų metu galėjo ne visai tiksliai nurodyti įvykio aplinkybes, nes įvykio dieną buvo gerokai išgėręs ir sunkiai prisimena to vakaro įvykius. M. J. sunkiai vaikščiojo, jo koja buvo ištinusi. 2012 m. gegužės 25 d. vakare M. nebuvo labai girtas. Nesutinka, kad M. J. buvo bejėgiškos būklės, nes pastarasis pirmas jį pastūmė, dėl ko prasidėjo muštynės. Dar M. buvo minėjęs, kad anksčiau užsiiminėjo Rytų kovos menais. Mano, kad M. galėjo pasipriešinti visiems, kai buvo mušimas. Jis (M. Z.) M. mušė apie penkias minutes. Kiek laiko truko visas jo mušimas, nežino. Mušamas M. sąmonės praradęs nebuvo. Sutinka, kad M. J. mušimo metu patyrė didelį skausmą ir kančias, tai yra jis buvo nužudytas jį kankinant, itin žiauriai.

Kaltinamasis P. R. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad pažįsta kitus kaltinamuosius, M. J. ir A. V.. 2012 m. gegužės 25 d., apie 9.00-10.00 val. ryto, jam žmogus už parduotą butą atvežė pinigus ir jis su M. Z. ir M. R. išėjo į turgų apsipirkti. Nusipirko maisto ir gėrimų - du didelius butelius sidro ir trise išgėrė. Grįždami pas A. V., dar nupirko maisto ir 3 ar 4 dviejų litrų talpos butelius alaus. Namie alų gėrė M., A., A., M. Z., M. R., V. S. ir jis. L. S. dar nebuvo. Kai viską išgėrė, jis su kažkuo dar nupirko pakuotę – šešis vieno litro talpos butelius sidro ir visi išėjo prie upės maudytis. Ten prabuvo iki sutemos, po to grįžo pas A., kur toliau gėrė sidrą ir alų. Grįžęs nuo upės, jis (P. R.) pasigedo 1400,00 Lt, kuriuos buvo palikęs A. namuose, kurie vėliau atsirado. Pinigai buvo pas M. kišenėje. Dar iki muštynių, juos rado kažkuris iš kaltinamųjų. Rastus pinigus jam atidavė M. Z.. Begeriant prasidėjo konfliktas dėl M. R. cigarečių, kurias po to jis rado M. kišenėje. Dėl to prasidėjo muštynės, kurių metu M. R. sudavė M. vieną kartą kumščiu, tačiau kur pataikė – nežino, nes jis (P. R.) buvo kitame kambaryje. Nežino ar nuo smūgio M. nugriuvo. Paskui M. R. grįžo į kambarį, parūkė, išgėrė. M. liko pirmame kambaryje. Kas vyko toliau, šiuo metu tiksliai neatsimena. Pamena, kad jis (P. R.) koja spyrė M. į galvą, du kartus kumščiu sudavė jam gulinčiam į veidą. Kai atėjo į kitą kambarį, M. jau gulėjo ant grindų. Gal ir matė kaip M. buvo spardomas, bet tiksliai neatsimena, nes praėjo daug laiko. Prisimena, kaip M. R. įsibėgėjęs iš kito kambario, paskutinį kartą darydamas šuolį, užšoko M. ant krūtinės. M. gulėjo ant nugaros. Parėjęs į kambarį, M. R. sakė, jog girdėjo, kad M. kažkas lūžo. Taip jis užšoko maždaug 2-3 kartus. Daugiau ant M. niekas nešokinėjo. Jis (P. R.) taip pat nešokinėjo, bandė alkūne suduoti M. į veidą, bet nepataikė, nukrito. M. Z. atėjo, jį (kaltinamąjį) pakėlė ir nuvedė į kambarį. Po to muštynės baigėsi. L. miegojo. Kad ji būtų kažką dariusi, nematė. Tokius parodymus duoda, nes visų aplinkybių neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio jis pareigūnams pripasakojo visokių nesąmonių, klaidino tyrėją. Dėl ko tai darė, paaiškinti negali, galbūt, iš neturėjimo ką veikti. Duoti tokius parodymus jo niekas nevertė, parodymai yra melagingi. Duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime, neteisingai nurodė, kad M. Z. du kartus užšoko ant M.. To nebuvo. Taip pat neteisybė, kad V. S. spyrė M., nes V. M. nemušė. Jam (P. R.) pareikšti kaltinimai yra nepagrįsti, nes M. J. mirė ne nuo jo suduotų smūgių. Po kažkurio iš kaltinamųjų smūgio, galėjo būti nuo jo (P. R.), M. buvo praradęs sąmonę, todėl jie pylė ant pastarojo vandens ir šis sąmonę atgavo. Gali būti, kad paskui M. dar „dadėjo“. Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepalaiko, nes jie yra melagingi. Akistatos su V. S. metu, taip pat nurodė išgalvotas aplinkybes, duodamas paaiškinimus – melavo. Nemano, kad muštynių metu nukentėjusysis buvo bejėgis. Gindamasis nuo smūgių, M. dengėsi rankomis, jis nieko nesakė. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Jo manymu prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 49-50, 52-55, 57-59, 64-65) kaltinamasis P. R. parodė, kad 2012 m. gegužės 25 d., apie 8.00 val., telefonu jam paskambino M. R. ir pakvietė ateiti pas A. V. į namus, Širvintų kaime. Ten buvo A. V., M. R., M. Z., M., gyvenantis kartu su A. tame name, A. ir V. S.. Jis (P. R.) buvo pardavęs butą, todėl paskambino buto pirkėjui ir šis atvežė jam 1400,00 Lt. Tada jis ir abu M. nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kur nusipirko du po 2,5 litro talpos butelius (8 laipsnių stiprumo) sidro ir maisto. Trise išgėrė nupirktą sidrą. Po to vaikščiojo po miestą, vėliau nuėjo pas A. V.. Paskui jis ir M. R. nupirko dar 8 butelius (po 2,5 l talpos) alaus. Namuose alų gėrė jis A., M., M. Z., M. R., A. ir V. S.. Dalį išgėrė, dalį paliko. Vėliau visi nuėjo prie Širvintos upės, ten dar atėjo L. S.. Visi, išskyrus A. ir jį, dar išgėrė 4 butelius (po 2,5 l talpos) sidro ir maudėsi. Pradėjus lyti, visi grįžo pas A. į namus. Tą dieną alkoholį pirko už jo pinigus. A. V. name gėrė tame kambaryje, kur nėra televizorius. Visą alkoholį ir maistą buvo pasidėję ant grindų. Tame kambaryje yra nedidelis staliukas, ant kurio stovėjo uždegta žvakė, nes kambaryje nebuvo šviesos. Visi gėrė, išskyrus A.. L. gėrė tik nedaug sidro. M. buvo kitame kambaryje, kur gulėdamas lovoje, žiūrėjo televizorių. Maždaug apie 18.00 val., A. V. kažkur išėjo. Kol gėrė alkoholį, jokių konfliktų nebuvo. Kad būtų kilęs konfliktas tarp V. S. ir A. V., jis nematė. Maždaug apie 22.00 val., M. R. pasigedo savo cigarečių pakelio, ir įtarė, kad jas galėjo paimti M.. Tuomet M. nuėjo prie M. ir jo kelnių kišenėje surado savo cigarečių pakelį. M. R. grįžo į antrąjį kambarį, visi parūkė ir gėrė pilstuką, kurį kažkur buvo nupirkęs M. R.. Apie 22.30 val., M. R. nuėjo į kitą kambarį, kur buvo M.. Tuo metu M. kambaryje televizorius jau buvo išjungtas. Antrajame kambaryje degė žvakė. Tarp vieno ir kito kambario durų nėra, praėjimas uždengtas neperšviečiama užuolaida. Ką M. R. darė tame kambaryje, jis (P. R.) nematė, tik iš garso nusprendė, kad M. nuo lovos nugriovė ant grindų M., ir vieną kartą jam sudavė kumščiu. M. R. M. išvadino „krysa“ ir grįžo į kambarį, išgėrė pilstuko. Po to M. R. kartu su M. Z. nuėjo atgal į kambarį pas M.. M. R. dar nukabino užuolaidą, dengiančią įėjimą į tą kambarį. Jie abu eidami link M., nieko nesakė. Jis (P. R.) tuo metu sėdėjo kambaryje ant lovos, esančios šalia lango. Kadangi sėdėjo atsirėmęs į sieną, jam nesimatė, ką abu M. veikė prie M.. Tačiau jis išgirdo 2-3 smūgius. Kas juos, kaip ir į kurią vietą sudavė, nematė. Tuomet jis pasilenkė ir pamatė, kad M. guli ant grindų, šalia savo lovos, kojomis link televizoriaus, o galva link antrojo kambario. M. gulėjo atsisukęs veidu į savo lovą, tai yra ant dešiniojo šono. Po to pamatė, kaip M. Z. atkėlė M. megztinį, atidengė jo nuogą kūną tam, kad būtų stipresni jo suduodami smūgiai, ir kumščiu maždaug 4 kartus sudavė M. į kairįjį šoną. Taip mušdamas, M. Z. sakė: “inkstai, šonkauliai, inkstai, šonkauliai“. Mušamas M. nedejavo, nieko nesakė, jis tik susirietė į kamuoliuką ir rankomis dengėsi. Kai M. Z. mušė, jis (P. R.) negirdėjo kaulų (šonkaulių) lūžio garsų. Taip mušamas M. atsigulė ant nugaros. Tuomet M. R. koja vieną kartą M. spyrė (iš viršaus į apačią) į pilvą. Taip mušdami abu M. M. klausė, ar dar jis vagiliaus. Tuomet jis (P. R.) priėjęs paklausė, ar gali įspirti. Abu M. jam tai leido. Tada jis koja labai stipriai M. spyrė į kairę ausį, net jo galva pašoko nuo grindų, po to M. atsigulė ant dešiniojo šono. Kadangi M. nerodė jokių gyvybės ženklų, abu M. M. ant galvos užpylė vandens ir šis atsigavo. Tuomet prie M. priėjo V. S. ir koja iš viršaus du kartus spyrė M. į kairę ausį. Ar jis sudavė daugiau smūgių, nematė. Tuomet visi grįžo atgal į kitą kambarį. Jam (P. R.) pradėjo skaudėti koja, kuria prieš tai įspyrė M., todėl jis vėl nuėjo prie M. ir jam, gulinčiam ant dešiniojo šono, kumščiu kokius 3 kartus sudavė į kairįjį skruostą. Kai jis šiuos smūgius sudavė, negirdėjo, kad M. būtų trekštelėję lūžtantys kaulai. Po suduotų smūgų, sugrįžo į kambarį. Po to, prie M. nuėjo abu M.. M. jau gulėjo ant nugaros. Abu M. iš vieno kambario įsibėgėdavo, bėgdavo iki M., pašokdavo į viršų ir užšokdavo ant gulinčio M.. Ant kurios kūno vietos jie užšokdavo, jis nematė. Taip jie padarė po vieną kartą. Paskui jis (P. R.) dar nuėjo prie M. ir jam gulinčiam ant nugaros, dar užsimojo ir alkūne norėjo trenkti į veidą, tačiau, į veidą nepataikė. Pataikė M. į kažkurią kitą kūno dalį (šalia galvos). Tuo metu M. Z. užlipo ant lovos, ir nuo jos vieną kartą nušoko ant M., tačiau ant kurios kūno vietos užšoko, nežino. M. mušimas truko apie pusvalandį. Per visą mušimą M. nedejavo, bet sąmonės praradęs lygtai nebuvo. Po to, jis (P. R.) su M. R. išėjo pirkti cigarečių. Visą tą laiką A. gulėjo lovoje ir sakė, liautis mušus M.. L. priešingai, kaip tik ragino, kad M. muštų ir sakė: “veiksmas“. Tačiau, kad ji būtų mušusi M., jis (P. R.) nematė. Kai grįžo su nupirktomis cigaretėmis, M. gulėjo ant grindų prie lovos. L. sakė, kad M. Z. M. buvo paguldęs ant lovos, tačiau šis vėl nugriuvo nuo lovos ant grindų. M. Z. jau miegojo ant lovos kambaryje, kur jie prieš tai gėrė. A. taip pat miegojo. V. S. miegojo tame pačiame kambaryje ant fotelio, bet po to perėjo į kitą kambarį ir atsigulė ant lovos, esančios toliau nuo televizoriaus. Jis (P. R.“ girdėjo, kad gulėdamas ant grindų, M. dejavo, tačiau jis nekalbėjo, pagalbos nesikvietė. Nežino dėl kokios priežastis jis mušė M., tai įtakos turėjo išgertas alkoholis. Abu M. M. mušė dėl cigarečių vagystės. Sekančią dieną jie prabudo 7 ar 8 valandą ir pamatė, kad M. nebegyvas. Tuomet visi iš A. namų išėjo ir išvažiavo į Ukmergę, A. nuvažiavo į Kernavę. Name pasiliko tiki V. S. ir A. V..

Vėliau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaltinamasis P. R. pilnai patvirtino šiuos savo parodymus, taip pat patikslino, kad įvykio metu buvo girtas, todėl apklausų metu galėjo ne visai tiksliai nurodyti smūgius. Tiksliausiai savo atliktus veiksmus ir suduotus smūgius jis nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Šio įvykio metu jis buvo labai girtas, todėl gali būti, kad jis kažko neprisimena arba kai kuriuos faktus maišo. Pripažįsta, kad sudavė visus įtarime išvardintus jo suduotus M. J. smūgius. Dėl pareikštame įtarime įrašytų kitų asmenų (L. S., V. S., M. R. ir M. Z.) suduotų smūgių, gali būti, kad jie šiuos smurtinius veiksmus M. J. atžvilgiu ir atliko, jis neskaičiavo jų suduodamų smūgių ir ištisai nestebėjo, ką jie veikė. M. J. labai sunkiai vaikščiojo, įvykio vakarą jis buvo girtas. Sutinka, kad M. buvo bejėgiškos būklės. Taip pat sutinka, kad M. J. buvo nužudytas jį kankinant, itin žiauriai. Savo mušimu jie M. sukėlė dideles kančias, didelį skausmą, mušamas jis dejavo.

Kaltinamasis V. S. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad iki įvykio pažinojo kitus kaltinamuosius, M. J., A. V., A. Š.. Su M. J. yra kartu uždarbiavę, M. jam padėjo tvarkyti šiltnamį, padavinėdavo stiklus. 2012 m. gegužės 25 d. susitiko pas A. namuose. Buvo A., M. Z., M. R., P. R.. Vėliau prie jų prisijungė L. S.. Vienu metu P. su M. Z. buvo išėję į miestą apsipirkti. Grįžę atsinešė alkoholinių gėrimų – alaus, sidro. Po to jie visi išėjo prie upės, kur vartojo alkoholinius gėrimus, maudėsi. Iš viso išgėrė 6 butelius po 2 l talpos alaus. M. R. nebuvo, jis atėjo vėliau. M. J. irgi buvo prie upės. Apie 18.00 val. vakaro, M. Z. susipjaustė koją ir pilvą, todėl visi grįžo namo pas A., kur antrajame kambaryje toliau gėrė. Kažkas dar atnešė gėrimų. Vienu metu jis kažko susipyko su A. ir sudavė pastarajam delnu į veidą, nuo ko šiam iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir jis išėjo miegoti į daržinę. Jie toliau gėrė alkoholį. Kažkuriuo metu jis pamatė, kad nėra cigarečių. Po to abu M. nuėjo į kitą kambarį aiškintis dėl cigarečių. M. sėdėjo ant išskleisto sudedamo fotelio, o M. stovėjo šalia jo. Vienu metu jis išgirdo triukšmą. M. klausė M. kur pinigai ir cigaretės, aiškino, kad dingo P. pinigai. Tarp jų kilo ginčas. Tuomet jis (V. S.) supykęs koja įspyrė ant fotelio sėdinčiam M. į petį ir pasakė “tau atneša valgyt, tave maitina ir dar tu vagi?“. Nuo šio smūgio M. šiek tiek atsilošė ir vėl atsisėdo. Konfliktas vyko maždaug dešimt minučių. Po šio incidento jis (V. S.) taip pat išėjo miegoti į daržinę, kur miegojo A. V. ir iki paryčių į namą sugrįžęs nebuvo. Kuomet prieš rytą pasidarė vėsu, atėjo į namą ir atsigulė ant lovos. Maždaug apie 8.00 val. ryto atėjęs A., pasiūlė išgerti alaus. Tuomet pamatė, kad M. guli ant grindų prie lovos. Kraujo nepastebėjo. Su A. nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus, cigarečių. Sugrįžę gėrė alų ir norėjo pasiūlyti išgerti M., bet pajudinę pamatė, jog jis negyvas. Tuomet abu M., P., L. ir A. išėjo, o jis su A. nuėjo į kioskelį, kur iš pardavėjos telefono apie įvykį pranešė policijai ir medikams. Kaltę pripažįsta tik dėl vieno smūgio sudavimo nukentėjusiajam į petį. Jo pėdsakai ant nukentėjusiojo rūbų galėjo atsirasti tuomet, kai būnant prie upės, jis užlipo ant jų. Ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus įtakojo jį apklausinėjusi tyrėja. Nemano, kad M. J. buvo bejėgiškos būklės. Nematė, kad L. S. būtų atlikusi kokius nors smurtinius veiksmus prieš M. J.. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes M. J. nenužudė.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 146-148, 150-151, 156-57), kaltinamasis V. S. parodė, kad 2012 m. gegužės 25 d. jis buvo pas A. V. ir M. namuose. Kartu su namo šeimininkais dar buvo A., M. Z., M. R., P. R. ir L.. P. pardavė butą ir turėjo pinigų. Už jo pinigus visi pirko alkoholį, cigaretes ir maistą. Visi A. namuose išgėrė 6 butelius (po 2 l talpos, 8 laipsnių stiprumo )alaus. Vakarop visi nuėjo prie upės. Ten dar išgėrė 4 butelius (1,5 litro talpos, 7,5 laipsnių stiprumo) sidro „Viva“ ir vieną butelį (2 l talpos, 8 laipsnių stiprumo) alaus. Apie 18.00 val., jie grįžo į namus. M. nuėjo į prekybos kioskelį ir už P. pinigus nupirko dar du butelius tokio paties sidro. Namuose jie nuėjo į antrąjį kambarį, kur gėrė M. nupirktą sidrą. Begeriant, jis (V. S.) susipyko su A. V.. Konflikto metu jis pastarajam sudavė delnu vieną kartą į nosį ir šiam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tai matė abu M.. P. tuo metu buvo išėjęs į kiemą, o merginos buvo kitame kambaryje. A. išėjo iš namų į daržinę ant šieno miegoti. Po to visi toliau gėrė alkoholį. Maždaug apie 19 val., M. išėjo į kitą kambarį žiūrėti televizoriaus, o jie išgėrė dar po stiklinę alkoholio ir abu M. nuėjo į kambarį, kur buvo M.. Jis (V. S.) girdėjo, kaip abu M. ir M. pykosi dėl to, kad M. neatnešė pinigų grąžos P. po alkoholio pirkimo, reikalavo, kad šis atiduotų pinigus. M. aiškino, kad grąžą atidavė. Likusieji tuo metu sėdėjo antrajame kambaryje. Tarp abiejų kambarių ant praėjimo buvo uždėta stora neperšviečiama užuolaida, todėl kas vyko kitame kambaryje, nesimatė. Jis (V. S.) girdėjo tik barnius, tačiau suduodamų smūgių garso nebuvo, juolab, kad tame kambaryje buvo garsiai įjungtas televizorius. Maždaug po 10 minučių jis ėjo į lauko tualetą ir praeidamas pro pirmą kambarį, matė ant lovos krašto sėdintį M., kuris buvo kojomis atsirėmęs į grindis, o rankomis atsirėmęs į savo kojas. M. dejavo. Tačiau jokių kūno sužalojimų ir kraujo ant jo nesimatė. Jis (V. S.) buvo piktas ant M. už ankstesnę vagystę, nes šis iš jo buvo pavogęs mobiliojo ryšio telefoną, kurį vėliau. Abu M. stovėjo priešais M.. Jie tuo metu M. nemušė. Praeidamas pro M., jis vieną kartą koja spyrė M. į kairįjį petį, tačiau į kurią kūno vietą (į petį ar veidą) pataikė, tiksliai nežino. Po šio spyrio M. toliau sėdėjo, nenugriuvo, jis nesudejavo. Kiek prisimena, M. jis įspyrė tik vieną kartą. Po to jis (V. S.) išėjo į kiemą. Kas toliau vyko namuose, nežino, nes į namą negrįžo. Jokio triukšmo, sklindančio iš namo, negirdėjo. Lauke parūkė ir nuėjo į daržinę miegoti. Paryčiais apie 5 val., sušalęs, grįžo į namą, atsigulė ant lovos (antros nuo televizoriaus). Matė, kad ant grindų, užsiklojęs antklode, gulėjo M., tačiau į jį nekreipė dėmesio ir nematė, kad šalia jo yra kraujo. Apie 8.00 val., jį (V. S.) prižadino A. ir pasiūlė išgerti alaus. Jie abu nuėjo į prekybos kioską, nusipirko alaus ir pasinešę gėrė. Vėliau pamatė, kad M. negyvas, o šalia ant grindų yra kraujas. Tuomet visi išsigando ir iš namo išėjo. Pasiliko tik jis ir A. V.. Jis iš namo nebėgo, nes M. nemušė. Vėliau jie su A. paskambino policijai. M. J. labai sunkiai vaikščiojo, įvykio vakarą jis buvo girtas. Sutinka, kad M. buvo bejėgiškos būklės. Jei jį būtų mušę ir blaivą, jis vis tiek būtų buvęs bejėgiškos būklės, pasipriešinti ir apsiginti nuo mušimo jis tikrai negalėtų.

Kaltinamoji L. S. kalta dėl jai pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad geriau pažįsta P. R., o M. Z., A. ir V. S. pažįsta iš matymo, M. R. nepažinojo. Su kitais kaltinamaisiais per P. pradėjo bendrauti maždaug savaitę prieš įvykį. Įvykio išvakarėse mieste buvo susitikusi P., M. Z. ir A., su kuriais pabendravo ir susitarė susitikti kitą dieną. 2012 m. gegužės 25 d. jai paskambino M. Z. ir jie susitiko mieste. Po to nuėjo į namą, kur vėliau buvo nužudytas M.. Ten buvo A., M., A., kurie gėrė alų ir sidrą. V. S. nebuvo. Apie 15.00 val., visi nuėjo prie upės, kur vaikinai toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Buvo ji, P., M., A., V. ir M.. Ji prie upės išgėrė stiklinę sidro. Pavakary vėl grįžo į tą patį namą, susėdo antrajame kambaryje. Prieš išeinant prie upės, P. ar M. R. po lova paslėpė pakelį cigarečių, kad grįžus turėtų ką rūkyti, tačiau sugrįžę, cigarečių neberado. Iš pradžių pagalvojo, kad cigaretes paėmė A., bet vėliau, kai M. pasiūlė jiems cigarečių, vaikinai pradėjo jo klausinėti, iš kur jis jų gavo, nes pinigų cigaretėms nusipirkti prieš tai neturėjo. M. kažką bandė aiškinti, bet vaikinai iš jo paėmė pakelį ir grįžo į antrą kambarį. Po to prasidėjo kalba, kad dingo P. pinigai, pradėjo jų ieškoti, bet nerado. Kaip vėliau paaiškėjo pinigus jie rado pas M.. Dėl to įvyko konfliktas, P. ir abu M. rėkė ant M., kad šis vagia, tačiau jokių smūgių garsų ji negirdėjo. Girdėjo tik tai, kad ten kažkas vaikšto. Be to, ji negalėjo matyti kas vyksta kitame kambaryje, nes ant durų kabėjo užuolaida, kurios vienas kampas buvo pakeltas. Tuo metu V. buvo likęs antrajame kambaryje, po to jis išėjo ir M. nemušė. Kad kitame kambaryje prasidėjo muštynės, ji galėjo spręsti tik iš vaikinų kalbų. Kuris ir kuriam sudavė smūgį pirmas, pasakyti negali, tik girdėjo kaip M. Z. sakė „aš tau neatleisiu už tai, kad man trenkei“. Iš to sprendė, kad M. sudavė M. Z.. Po to, kai vaikinai pradėjo mušti M. J., ji į tą kambarį nėjo, nes išsigando. Žinojo, kad A. draugauja su M. R., todėl jos paprašė pastarąjį atvesti iš kito kambario, bet A. apsimetė, kad jai bloga, ir nėjo. Tuomet ji (L. S.) pati nuėjo ir bandė vaikinus atitraukti nuo M.. Ten buvo M. Z., M. R. ir P. R.. V. S. jau buvo išėjęs. M. gulėjo ant žemės. Ji, bandydama atitraukti M. Z., pajuto kaip jai kažkas įspyrė į koją. Tuomet ji, galbūt netyčia, koja užkliudė gulintį M.. Atitraukus M. Z., jis nuėjo į antrą kambarį, o kitas M. ir P. liko. Po to ji matė kaip M. R. ir P. spardė M.. Vėliau viskas aprimo ir ji matė, kad M. sėdi ant žemės prie lovos. Girdėjo, kad po to M. dejavo ir skleidė kažkokius garsus. Ryte juos prikėlė V. S. ir pasiūlė išgerti. Kai visi atsikėlė, kažkuris pajudino M. ir pasakė, jog jis negyvas. Tada jie iš namo išėjo. Liko tik V. ir A.. Ji su P. ir abiem M. nuvažiavo į Ukmergę, kur vėliau juos sulaikė policijos pareigūnai. Tą vakarą matė kaip M. Z. kelis kartus trenkė į veidą sėdinčiam ant lovos M. J., kuris nuo smūgių nukrito atgal ant lovos, po to vėl atsisėdo, susiėmė už veido. Matė kaip P. sudavė M. smūgį į rankų sritį bei 2-3 spyrė kažkur į šoną, taip pat kaip M. R. ranka sudavė M. į galvą, nuo ko šis nugriuvo ant grindų. Po to M. R. sudavė dar daugiau smūgių, spyrė gulinčiam ant žemės M. 2-3 kartus į šoną. Matė, kad gulinčiam M. 2-4 kartus spyrė P.. A. ar kažkas kitas minėjo, kad gulinčiam M. buvo spyręs ir M. Z.. Aplinkybės, kad kuris nors kaltinamasis būtų šokinėjęs ant gulinčio M. J. ar jį daužęs alkūnėmis, neprisimena. Dėl to tikslesnius parodymus galėjo duoti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau pilnai anksčiau duotų parodymų nepalaiko, nes galėjo supainioti aplinkybes dėl kiekvieno kaltinamojo atliktų veiksmų, suduotų smūgių skaičiaus, jų pobūdžio. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, konkrečiai nurodydama kitų kaltinamųjų atliktus veiksmus, paaiškinti negali. Ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais galima vadovautis, išskyrus tas aplinkybes, kur nurodoma apie kaltinamųjų suduotus smūgius. Palaiko savo parodymus, duotus 2012 m. birželio 22 d. (t. 3, b. l. 158-160), tačiau nepalaiko parodymų, duotų 2013 m. gegužės 7 d. (t. 3, b. l. 155-156), nes jie yra neteisingi, tokius parodymus ją privertė duoti tyrėja ir pareigūnai, kurie darė psichologinį spaudimą. Nesutinka, kad M. J. buvo bejėgiškos būklės. Ikiteisminiame tyrime tokius parodymus jai liepė duoti advokatas. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes M. J. ji nenužudė.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 152-156, 158-160, 165-166), kaltinamoji L. S. parodė, kad 2012 m. gegužės 25 d., apie 16.00-17.00 val., jai telefonu paskambino M. Z., su kuriuo ji draugauja, ir pasiūlė susitikti. Jie susitiko sankryžoje prie Širvintų kaimo. M. Z. atėjo kartu su savo giminaičiu M. R.. Jie buvo neblaivūs. Ji buvo blaivi. Pakeliui jie užėjo į parduotuvę-kioskelį, kur M. Z. nupirko keturis butelius sidro „Viva“ (2,5 laipsnių stiprumo, 2,5 l talpos) ir cigarečių „Fest“. Po to jie nuėjo prie Širvintos upės. Ten dar buvo P. R., V. S., pravarde „Murka“, A. V., A. Š.. Jie visi buvo blaivūs. Prie upės buvo apie vieną valandą, visi gėrė nupirktą sidrą. Kai pasibaigė nupirktas sidras, visi grįžo į namus. Pakeliui P. R. užėjo į parduotuvę ir nupirko 5 butelius tokio paties sidro. A. V. name visi nuėjo į antrąjį kambarį, kur susėdo ant lovų, o gėrimus pasidėjo ant grindų. Iš pradžių jokių pykčių, konfliktų, muštynių nebuvo. Nematė ir negirdėjo konflikto tarp Vygando ir A., nematė, kad V. būtų sudavęs smūgį A.. Apie 21.00 val. grįžo M.. Jis buvo blaivus. M. prisijungė prie visų ir toliau visi gėrė alkoholį. Apie 22 val. pastebėjo, kad nėra A. V.. Paklausus, kur jis yra, V. paaiškino, jog tikriausiai išėjo miegoti ant šieno. Vienu metu M. Z. su P. buvo išėję ir atnešė 0,5 litro naminės degtinės, kurią visi gėrė. Kambaryje nebuvo šviesos, todėl buvo uždegta žvakė. Po kažkiek laiko M. išėjo į kitą kambarį, kur yra televizorius, atsigulė ant lovos (pirmos nuo televizoriaus) ir žiūrėjo televizorių. Tame kambaryje šviesa įjungta nebuvo, kambarys buvo apšviestas nuo veikiančio televizoriaus. Maždaug apie 24,00 val., baigėsi cigaretė, bet M. R. pasakė, kad jis dar turi cigarečių. Pradėjęs ieškoti, jis cigarečių nerado ir nusprendė, kad jas pavogė M., nes anksčiau buvo kalbos, kad M. linkęs vagiliauti. Tuomet M. R., apieškojęs M. džinsinių kelnių kišenes, surado savo cigarečių „Fest“ pakelį. M. nesigynė, kad jis cigaretes pavogė. Visi tuo metu jau buvo girti. Tuomet, suradęs pas M. savo cigaretes, M. R. M. Z. pasakė: “fas“, kas reiškė raginimą mušti M.. M. kažkuo sirgo, jis sunkiai vaikščiojo, jo kojos buvo ištinusios. Dėl to jis buvo pravardžiuojamas robotu. Po šių M. R. zodžių, M. Z. apsiavė sportbačius, kaip visi suprato – kad geriau būtų spardyti. Tarp abiejų kambarių durų nėra, praėjimas uždengtas užuolaida. M. Z., priėjęs prie užuolaidos, ją atidengė (iš kairės į dešinę), nuimdamas kraštą nuo viršutinės kairiosios vinies ir pasakė: “žiūrėkite, dabar bus vaizdelių“. Jis nuėjo prie lango, esančio kambaryje, kur visi buvo, įsibėgėjo ir greitai nubėgo į kitą kambarį iki ant lovos gulinčio M.. Pribėgęs prie M., jis kairės rankos alkūne iš viršaus, visa jėga sudavė M.. Po šio smūgio M. sudejavo. Mušdamas M. nieko nesakė. M. taip pat nieko nesakė. M. gulėjo lovoje, atsisukęs veidu į televizorių, ant nugaros ir tokioje padėtyje jam buvo suduotas pirmas smūgis. Po šio smūgio M. nukrito nuo lovos. Jis nugriuvo lygiagrečiai lovos, atsisukęs kojomis į televizoriaus pusę, ant dešiniojo šono, maždaug 40 cm nuo lovos atstumu. Tuomet M. Z. M., gulinčiam tokioje padėtyje, stovėdamas jam už nugaros, koja stipriai spyrė į galvą (į pakaušį). Smūgis tikrai buvo stiprus, nes pasigirdo didelis smūgio garsas. Po šio smūgio M. vėl sudejavo. Šį mušimą visi matė, būdami kitame kambaryje. Vyrai šaukė, kad M. Z. daugiau muštų M.. A. gulėjo lovoje, nieko nesakė. Tuomet ji (L. S.) atėjo prie M. Z., norėdama atitraukti jį nuo M.. Visi kiti dar buvo pasilikę kitame kambaryje. Ji, paėmusi M. už rankos, bandė atitraukti ir tuo metu jai kažkas įspyrė į koją. Ji pagalvojo, kad tai M. jai spyrė, todėl ji M. koja spyrė du ar tris kartus į kažkurią koją ties keliu. Spyrė nestipriai, nuo jos suduotų smūgių M. net nesudejavo. Dėl ko spyrė, nežino, negali to paaiškinti. Tuomet prie jos atėjo P. ir ją išvedė į kitą kambarį. M. Z. irgi nuėjo su jais. Tuo pat metu prie M. priėjo M. R. ir, stovėdamas M. iš nugaros pusės (M. gulėjo veidu atsisukęs į savo lovą), penkis kartus kojomis įspyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Nuo suduodamų smūgių M. dejavo, pagalbos nesišaukė. Kai M. R. mušė, niekas nešaukė ir jo neragino. Tuomet ji A. pasakė, kad ši apramintų M. R.. A. nuėjo prie M. R., bet jai nepavyko jo atitraukti nuo M.. M. Z. tuo metu dar išgėrė stikliuką naminės degtinės ir vėl nubėgo prie M., o M. R. nuėjo gerti degtinės. Tuomet M. Z., stovėdamas M. už nugaros, koja spyrė vieną kartą į nugaros apačią. M. dar dejavo. Iki tol jis dejavo garsiai. Taip mušamas abiejų M., M. rietėsi į kamuoliuką ir rankomis dengėsi galvą. Visi abiejų M. suduodami smūgiai tikrai buvo labai stiprūs. Kurie buvo be batų, apsiavė ir visi – M. R., P. R., V. S. irgi nuėjo prie M.. Jie visi pradėjo kojomis stipriai spardyti M.. Mušamas M. gal iš pradžių dejavo, bet paskui ir dejuoti liovėsi. Tikriausiai buvo be sąmonės. Pasakyti kuris, kiek kartų ir į kurias vietas sudavė smūgių, neįmanoma, todėl, kad jie visi vienu metu M. spardė. Nuo suduodamų stiprių smūgių jie M. voliojo ant grindų po kambarį. Taip mušdami, jie keitėsi vietomis. Nebuvo taip, kad kažkas muštų, o kažkas kitas į tai žiūrėtų. Ji įsidėmėjo, kad P. vieną kartą spyrė M. į dešinę galvos pusę (prie smilkinio). Smūgis buvo stiprus, net M. galva pasikėlė. M. tuo metu jau nedejavo. Abu M., įsibėgėję iš kito kambario, pribėgdavo ant M. lovos ir nuo lovos šokdavo M. ant kūno. Taip jie darė maždaug po 4-5 kartus. M. tuo metu jau nedejavo. Kai visi M. mušė, M. gulėjo ant nugaros. Prisimena, kad kažkuriam M. taip užšokus ant M. krūtinės, pasigirdo garsus trekštelėjimas. Ji suprato, kad lūžo šonkaulis. Kiti ant M. nešokinėjo. Prisimena, iš jų visų bendro mušimo: matė, kaip P. R. M. spyrė 1 kartą į galvą, daugiau P. suduodamų smūgių kojomis ir rankomis nematė; toliau matė, kad V. S. kumščiu M. sudavė vieną smūgį. Abu M. kojomis spardė į įvairias kūno vietas, ant gulinčio M. užšokinėjo; abu kumščiais mušė į veidą ir kitas kūno dalis (maždaug po dešimt kartų kiekvienas). Mušimo vaizdas buvo žiaurus. Kiek jie sudavė smūgių, nežino, nes ji negalėjo į šį mušimą žiūrėti, todėl nusisukinėjo į lango pusę. Po šio įvykio abiejų M. kumščiai buvo sutinę ir apdaužyti, M. Z. kairė alkūnė ištinusi. Po mušimo buvo patinusi P. koja ir jis skundėsi jos skausmu. M. nei vienam smūgių nesudavė. Kadangi mušimas buvo žiaurus, ji ir A. šaukė, kad šie liautųsi mušę, nes gali užmušti. Tačiau jie nekreipė į tai dėmesio. Mušdami jie šaukė, keikėsi. M. mušimas truko apie 45 minutes. Po mušimo M. gulėjo šalia savo lovos, atsisukęs kojomis į televizorių, ant dešiniojo šono, atsisukęs veidu į savo lovą, jis nejudėjo, nedejavo. Nei vienam nekilo mintis, kad jis yra negyvas. Niekas netikrino jo pulso. Tuomet M. R. su P. atnešė vandens ir užpylė M. ant galvos, nuo ko šis šiek tiek sujudėjo. Po to vyrai dar kažkurį laiką gėrė degtinę. M. per tą laiką leido kažkokius garsus (ar tai dejavo, ar tai gargaliavo), labai garsiai, sunkiai kvėpavo. Abu M. M. paguldė į lovą ir užklojo antklodė. Po to visi nuėjo miegoti į kambarį, kuriame gėrė. Tik V. S. miegojo kambaryje, kur yra televizorius. Ji suprato, kad M. yra stipriai sumuštas, tačiau iškviesti medikų negalėjo, nes M. Z. iš jos buvo atėmęs mobilųjį telefoną. Niekas nesiūlė iškviesti greitosios medicinos pagalbą. Miegoti nuėjo apie 2.00 val. Apie 7.00 val. ryto visus prikėlė A. V., kuris siūlė išgerti. Tuomet visi pamatė, kad šalia lovos ant grindų guli M., šalia kurio galvos buvo didelė kraujo dėmė. M. Z. patikrino M. pulsą ir pasakė, kad jis yra negyvas. Tuomet visi, išskyrus A. V. ir V. S., pabėgo iš namų. Sutarė, kad A. V. iškvies policija, pasakys, kad jis grįžo į namus ir rado negyvą M.. Tą rytą jie išvažiavo į Ukmergę, apsigyveno viešbutyje, kur buvo iki gegužės 27 d., kol juos sulaikė policijos pareigūnai.

Vėliau duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaltinamoji L. S. pilnai patvirtino šiuos savo parodymus, taip pat patikslino, kad jeigu duodama parodymus bei parodydama įvykio detales parodymų patikrinimo metu ji skirtingai išvardino smūgius, kuriuos ji sudavė M. J., tai jos manymu, parodymų patikrinimo vietoje metu ji tiksliausiai yra nurodžiusi savo veiksmus ir smūgius. M. J. labai sunkiai vaikščiojo, įvykio vakarą jis buvo girtas. Sutinka, kad jis buvo bejėgiškos būklės, taip pat, kad buvo nužudytas jį kankinant, itin žiauriai.

Be kaltinamųjų M. R., M. Z. ir P. R. dalinio prisipažinimo, jų kaltė padarius BK 129 str. 2 d. 6 p. numatytą nusikaltimą įrodyta tokiais įrodymais. Taip pat be kaltinamųjų V. S. ir L. S. dalinio prisipažinimo, jų kaltė, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 140 str. 1 d. įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. J. parodė, kad M. J. yra jos vyras, kartu pragyveno 14 metų, turi bendrą vaiką – 12 metų amžiaus sūnų. Iš kaltinamųjų pažįsta tik V. S., kuris atvažiuodavo pas jos pusbrolį A. V., pas kurį paskutiniu metu gyveno M.. Vyrui buvo lūžusi koja, po reabilitacijos jis neatsigavo, sunkiai vaikščiojo, tempdavo koją, sunkiai galėdavo atsitūpti. Anksčiau visi trys gyveno Vilniuje, tačiau po kojos lūžio, M. Vilniuje nebegalėjo susirasti darbo, todėl prieš metus iki mirties, išvažiavo gyventi pas jos pusbrolį į Širvintas, kol pagerės sveikata dėl lūžusios kojos. Žino, kad M. kartais išgerdavo. Ji dirbo ir gyveno Vilniuje, bet pas vyrą dažnai atvažiuodavo. Taip pat jis atvažiuodavo į Vilnių. Su sūnumi vyras bendravo. Širvintose vyras uždarbiaudavo, dirbdamas atsitiktinius darbus pas žmones, ir taip materialiai padėdavo šeimai, kartais duodavo apie 1000,00 Lt per mėnesį, kartais mažiau. Vaikui alimentų nemokėjo, tačiau duodavo pinigų. M. buvo labai ramus, išgėręs nebūdavo agresyvus, nekonfliktuodavo, eidavo miegoti. Apie nužudymą jai pranešė mamos sesuo. Nuvykusi sužinojo, kad dėl vyro mirties yra sulaikyti A. V. ir V. S.. Vėliau A. V. pasakojo, kad jis įvykio nematė, minėjo vardus su kuo tą vakarą gėrė alkoholinius gėrimus jo namuose, kad jis nuėjo miegoti į daržinę, o ryte rado M. negyvą. Vyrą ji laidojo savo lėšomis ir laidotuvėms (karstas, duobės kasimas, nešikai, drabužiai, salė) išleido 3769,00 Lt, todėl šią sumą prašo priteisti iš kaltinamųjų. Gedulingi pietūs į prašomą priteisti žalą neįskaičiuoti. Po vyro mirties ji gavo 1040,00 Lt laidojimo pašalpą, kurios iš prašomos priteisti sumos neišskaičiavo. Dėl M. mirties jai taip pat buvo padaryta neturtinė žala, kadangi vyras padėdavo išlaikyti vaiką, kuris dar yra moksleivis, ir kuriam reikalinga tėvo parama. Su vyru bendraudavo kiekvieną savaitgalį, kiekvieną dieną susiskambindavo telefonu. Po tėvo mirties vaikas labai pergyveno, buvo nustojęs lankti mokyklą, metus laiko sūnus lankėsi pas mokyklos psichologą, nes nuolat verkdavo. Vaikas šiuo metu gauna 300,00 Lt pašalpą. Prašo priteisti 200 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji A. Š. parodė, kad prieš įvykį, pas A. V. gyveno M. J., ji, M. R. ir M. Z.. 2012 m. gegužės 25 d. buvo su abiem M., M. J., V. S. ir A. V. pastarojo namuose, kur gėrė alkoholinius gėrimus. Po to visi išėjo prie upės, mieste susitiko L. S. ir P. R.. Tą dieną gėrė 8 laipsnių stiprumo alų ir pilstuką. Išgėrė daug, alaus išgėrė apie 8 didelius plastikinius butelius. Vakare iš paupio grįžo pas A. V., kur gėrė pilstuką. M. J. prie upės nebuvo. Kai sugrįžo, jis jau buvo A. namuose. Šiuo metu tiksliai neatsimena, bet galėjo būti, kad M. prie upės buvo atėjęs su šunimi, po to visi atėjo pas A.. Begeriant, tarp vyrų prasidėjo konfliktas dėl cigarečių, nes M. R. pasigedo ant stalo gulėjusių cigarečių pakelio. Jis pagalvojo, kad cigaretes paėmė M., todėl pradėjo jo klausinėti. M. pasakė, kad turi cigarečių, o kai ištraukė pakelį, M. atpažino, jog tai jo pakelis, nes jis buvo pažymėtas, todėl cigaretes atėmė. Prasidėjo žodinis konfliktas. Vėliau abu M. nuėjo į parduotuvę alaus. Sugrįžus, toliau visi gėrė antrajame kambaryje. Tuomet P. R. pasakė, kad dingo jo pinigai ir visi nusprendė, kad tai M. darbas, todėl pradėjo jo klausinėti. M. tuo metu buvo kambaryje, kur yra televizorius. Jis gulėjo ant išskleidžiamo fotelio. Šviesos kambariuose nebuvo. Apšvietimas pirmame kambaryje buvo nuo įjungto televizoriaus, o antrame kambaryje, kur jie gėrė, ant stalo degė žvakė. A. V. namuose nebuvo, jis buvo išėjęs. Vėliau prasidėjo muštynės. Šiuo metu tiksliai neatsimena kuris, tačiau ar M. Z. ar M. R. nestipriai trenkė kumščiu stovinčiam M. į veidą. Po to M. pastūmė M. Z., dėl ko pastarasis supyko ir trenkė kumščiu M. antrą kartą. Kur pataikė, ji nematė, tik išgirdo smūgio garsą. M. nukrito. Iš pradžių visko gerai nematė, nes ant kambario durų kabėjo dalinai peršviečiamos užuolaidos, kurias paskui kažkas iki pusės atkabino. Kai M. Z. sudavė du smūgius M., ji, L. ir P. buvo kitame kambaryje. Paskui abu M. pradėjo pulti M., sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis. Tuo metu M. gulėjo ant grindų, po to bandė atsistoti. Vėliau prie M. prisidėjo P.. Jis, priėjęs prie vaikinų, paklausė „ar galiu ir aš?“ ir ant nugaros gulinčiam M. kojomis pradėjo spardyti į šonus ir kojas. Smūgių buvo nemažai - pradžioje buvo 6-8 smūgiai. Kiek tiksliai buvo smūgių kojomis ir kiek rankomis, pasakyti negali. Kojomis galėjo suduoti apie penkis smūgius, o rankomis dar daugiau. Kiek pamena, M. R. kumščiais sudavė apie 10 smūgių. M. bandė stotis ir rankomis gintis. Taip pat matė kaip M. R. iš kambario, kuriame gėrė, išsibėgėjęs užšokdavo ant lovos, o nuo jos nušokdavo visu savo kūnu ant M.. Taip jis nušoko apie pora kartų. Tokiu pačiu būdu M. Z. užšoko ant M. apie 2-5 kartus. Kiek kartų taip ant M. nušoko P., nematė. Ką tuo metu, kai vyko muštynės, veikė V. S., pasakyti negali. Jis lygtai buvo pirmame kambaryje, tačiau ji nematė, kad jis būtų mušęs M.. L. S. tuo metu buvo su ja kambaryje. Vienu metu L. buvo išėjusi į pirmąjį kambarį ir bandė vaikinus išskirti. Ji (A. Š.) taip pat prašė baigti mušti M., tačiau M. R. trenkė jai į nugarą, kad nesikištų, todėl ji daugiau nieko nesakė. Vaikinai ateidavo į antrą kambarį išgerti ir parūkyti, o M. tuo metu bandė atsikelti. Po viso vaikinai bandė pakelti M. ant lovos, bet šis pasakė, kad nereikia, todėl vaikinai jį pasodino prie lovos. L. sudavė vieną kartą kumščiu gulinčiam M. į šoną ir du ar tris kartus spyrė į koją. Galbūt ji, ramindama, koja užsikabino. Visų muštynių metu abu M. įspyrė M. apie 18-20 kartų. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaiko, išskyrus parodymus dėl L. S. veiksmų, kurie yra neteisingi, nes ji pirminiuose parodymuose dėl didelio streso daug įvykio detalių supainiojo, L. veiksmus supainiodama su P. veiksmais, o po to nenorėjo jų keisti. M. buvo mušamas apie valandą laiko.

Liudytojas A. V. parodė, kad kaltinamieji buvo M. J. draugai. M. jį supažindino su kaltinamaisiais iki įvykio maždaug prieš 2 ar 3 dienas. Jie visi išgėrinėjo. V. J. jo (liudytojo) pusseserė. Iki įvykio M. kartu su juo gyveno jo name, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną jis, M. R., M. Z., P. R., V. S., L. S., A. Š. prie upės gėrė sidrą. Buvo gerokai išgėrę. Apie 19.00 val., visi atėjo pas jį į namus, kur toliau gėrė alkoholį. Begeriant, jis su V. S. susipyko dėl makaronų ir susimušė, todėl nuėjo miegoti į daržinę. Kas vyko name, nieko negirdėjo, tik žino, kad naktį V. S. taip pat atėjo miegoti į daržinę, bet paryčiui išėjo. Jai jis (liudytojas) ryte atėjo į namą, kambaryje rado ant lovos sėdintį V. S., kuris paprašė kartu nueiti nusipirkti alaus. Visi kiti dar miegojo. Matė, kad kambaryje, kuriame yra televizorius, ant grindų prie lovos guli sumuštas M., prie kurio ant žemės buvo kraujo dėmė. Jis su V. nusipirko alaus ir namuose gėrė. Po to atsikėlė kiti ir M. R. pasakė, kad M. nebegyvas. Paklausus kas nutiko, M. R. pasakė, kad visi M. susimušė. Neužilgo abu M., P., L. ir A. išėjo, o jis su V. liko. Tuomet jie su V. nuėjo prie parduotuvės, kur iš pardavėjos telefono iškvietė policiją. Gyvendamas pas jį, M. J. eidavo uždarbiauti. Jis atlikinėdavo vidaus apdailos darbus. Uždirbtus pinigus siusdavo šeimai į Vilnių. Kiek jis uždirbdavo, nežino, tačiau pinigų turėjo. V. J. atvažiuodavo pas vyrą. Paskutinį kartą buvo maždaug prieš mėnesį iki įvykio.

Liudytoja R. Č. parodė, kad ji dirba Širvintų kaime parduotuvėje, pardavėja. Kaltinamuosius pažįsta kaip pirkėjus. Tikslios datos neatsimena, bet pamena, kad 2012 m. pavasarį, apie 08.00 – 9.00 val., į parduotuvę atėjo V. S. su A. V. ir nusipirko didelį plastikinį butelį alaus. Maždaug po valandos vėl atėjo ir paprašė paskolinti telefoną tam, kad paskambinti į policiją, nes A. V. namuose yra užmuštas žmogus. Nepastebėjo, kad kuris nors būtų sumuštas ar kruvinas. Dieną prieš tai parduotuvėje alų pirko M. R. ir P. R.. Iki įvykio M. J. ateidavo į parduotuvę. Iš pradžių kai šis atvažiavo čia gyventi, turėjo pinigų ir apsipirkinėdavo, o vėliau pinigų neturėjo. Matydavo, kad M. prie parduotuvės rinkdavo nuorūkas.

Liudytoja J. B. parodė, kad ji gyvena viename name su A. V. ir jiems priklauso po pusę namo. Žino, kad pas A. užeidavo kaltinamieji, kelis kartus matė M. Z., girdėdavosi merginų balsai. Įvykio naktį jos namuose nebuvo, todėl nužudymo aplinkybių nežino. Ryte grįžus namo, pas ją atėjo A. V. ir paprašė telefono paskambinti policijai. Telefono ji nepaskolino, nes neturėjo. Užėjusi į A. V. namo dalį, matė ant grindų gulintį M., šalia kurio buvo kraujo dėmė.

Liudytojas K. R. parodė, kad P. R. yra jo sūnus. Pažįsta kaltinamuosius M. Z. ir V. S.. Prieš įvykį jis su P. uždarbiavo statybos darbuose Trakų rajone. Sūnus buvo pardavęs butą ir turėjo pinigų. Datos tiksliai neprisimena, bet pamena, jog P. pasakė, kad jo draugės L. gimtadienis ir išvažiavo. Šeštadienį, apie 9.00 val., jam paskambino susijaudinęs sūnus ir pasakė, jog buvo dingę jo pinigai, dėl ko įvyko konfliktas ir žmogžudystė. Vėliau sužinojo, kad žmogžudystės naktį buvo penki vaikinai ir dvi merginos. P. augo globos namuose, po to mokėsi Ukmergės internatinėje mokykloje. Jo motina yra mirusi, o jam (liudytojui) buvo apribotos tėvo teisės. Jis sūnų lankydavo. P. gydėsi dėl psichinės ligos, lankėsi pas psichiatrą, gėrė vaistus.

Liudytoja D. K. parodė, kad L. S. jos sesuo, iš matymo pažįsta V. S.. 2012 m. gegužės 25 d., penktadienį, grįžus iš darbo, jai mama pasakė, kad L. yra pas tetą. Mama vakare L. skambino ir ji pasakė, kad tuoj grįš. Ji (liudytoja) nuėjo miegoti, o ryte sužinojo, kad L. negrįžo, todėl nuėjo pas sesers draugę B.. B. paaiškino, jog ji nežino kur L., bet jos tėvas minėjo, kad L. vaikšto su bloga kompanija. Po to B. tėvas paskambino vienam iš tos kompanijos ir paklausė kur L. bei pasakė, jog jeigu ji negrįš namo, jos ieškos su policijos pareigūnais. Tačiau L. neparėjo, o ji apėjusi visas galimas sesers buvimo vietas, jos nerado. Vėliau policijoje sužinojo, kad Širvintų kaime užmuštas žmogus. Kadangi L. negrįžo iki vakaro, parašė pareiškimą policijai dėl paieškos. Kitą dieną jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad L. surado ir, kad jų kompanija dalyvavo nužudyme. Kai ji L. pasiėmė iš policijos, ši buvo pasimetusi, susinervinusi, susitraukusi, lyg išsigandusi, ilgai nekalbėjo. Vėliau sakė, kad matė kaip buvo mušamas žmogus bei aiškino, kad ji nieko nedarė, kad tik už kojos užkliuvo, kad per muštynes kažkas jai įspyrė į koją. Minėjo, kad konfliktas įvyko dėl cigarečių, kad mušė du M. ir P.. Minėjo, kad kažkuris vaikinas atidengė užuolaidą, kad visi matytų. Kad būtų mušęs V. S., sesuo neminėjo. Toks sesers dingimas jai buvo staigmena. Ji visada pareidavo namo, padėdavo jai ūkyje, prižiūrėdavo vaikus, nekonfliktuodavo, nepiktnaudžiavo alkoholiu.

Kaltinamosios L. S. įstatyminė atstovė G. S. parodė, kad L. S. jos dukra. Inkriminuojamo nusikaltinimo metu ji buvo nepilnametė. Ji augina du nepilnamečius vaikus. Apie L. gali pasakyti tik gerai. Pastaroji klauso, jai padeda namuose, alkoholio nevartoja. Pagal charakterį dukra yra lengvabūdė, neturi savo nuomonės, pasiduoda draugų įtakai. Po šio įvykio L. labai pasikeitė, tapo uždara, tyli, dažnai verkia, atsirado dažna nuotaikų kaita. Dėl tokios būsenos ji gydėsi psichiatrijos ligoninėje. Dabar L. padeda jai auginti du mažamečius anūkus, nes prieš mėnesį mirė jų mama (įstatyminės atstovės dukra).

Liudytoja A. M. parodė, kad dirba Širvintų rajono policijos komisariate, kriminalinės policijos skyriuje, tyrėja. Tyrė šią M. J. nužudymo bylą – apklausinėjo kaltinamuosius, atliko akistatas, parodymų patikrinimus vietoje. Procesinių veiksmų metu, visas aplinkybes kaltinamieji nurodinėjo patys, niekam nebuvo nurodoma ką turi kalbėti. Pradžioje jie papasakodavo įvykio aplinkybes, vėliau jiems buvo užduodami klausimai, parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamieji patys pasakojo ir rodė kas, ką ir kaip darė, t. y. rodė savo ir kitų kaltinamųjų veiksmus, atliktus įvykio metu. Procesiniuose veiksmuose dalyvavo gynėjai. Kaltinamieji taip pat buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. M. Z. konkrečiau nurodė įvykio aplinkybes. Nei iš jos, nei iš kitų pareigūnų pusės nebuvo jokių pažadų ar kalbų, kad jei jis duos tinkamus parodymus, jis bus paleistas iš suėmimo. Akistatų metu kaltinamieji patvirtino savo parodymus, pasirašė protokolus. Prieš važiuojant į parodymų patikrinimo vietą, priminimui galėjo būti perskaityti kaltinamųjų ankstesni parodymai, nes buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas. Procesinių veiksmų metu menami klausimai nebuvo užduodami. Buvo klausiama kokius veiksmus atliko, kokius smūgius suduodavo tas ar kitas kaltinamasis. Apklausų metu nebuvo jokių neprotokolinių pasisakymų.

Kaltinamųjų kaltė taip pat įrodyta bylos rašytiniais dokumentais.

Iš 2012-05-26 įvykio vietos apžiūros protokolo bei jo priedų – fotonuotraukų (t. 1, b. l. 6-23) matyti, kad apžiūrėjus namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog į namą įėjus pro duris, patenkama į namo verandą. Verandos dešinėje pusėje kampe sumestos šiukšlės, tušti plastmasiniai buteliai. Prie dešinės sienos stovi kėdė, ant kėdės atlošo uždėtas megztinis, ant kurio matosi dėmės, panašios į kraują. Už kėdės prie sienos stovi stalas, ant kurio krašto yra dėmė, panaši į kraują. Šalia stalo stovi kėdė, ant kurios atlošo kabo rankšluostis su dėmėmis, panašiomis į kraują. Nuo lauko durų 0,25 m atstumu dešinėje pusėje ant grindų yra dėmė, panaši į kraują. Šalia stalo ant grindų yra trys dėmės panašios į kraują. Kairėje pusėje nuo kėdės, ant kurios kabo rankšluostis, 0,45 m atstumu nuo kėdės ant grindų yra dėmė, panaši į kraują. Kairėje pusėje nuo įėjimo ant sienos šalia šviesos jungiklio yra dėmės, panašios į kraują. Lauko durų kairėje pusėje yra įėjimas į kambarį Nr. 1. Apžiūros metu šio kambario medinės durys atidarytos. Šalia durų slenksčio ant grindų yra dėmės, panašios į kraują. Kambario dešinėje pusėje prie įėjimo kampe stovi taburetė, šalia kurios ant sienų 0,53 m aukštyje yra dėmės, panašios į kraują. Prie taburetės ant grindų guli nuorūkos. Priešais įėjimą, šalia sienos stovi lova. Ant jos guli antklodė, ant kurios krašto yra dėmė, panaši į kraują. Ant dešinėje pusėje esančios sienos virš lovos 0,56 m aukštyje yra dėmė, panaši į kraują. Prie lovos ant grindų guli nuorūkos. Kairėje šios lovos pusėje prie sienos stovi antra lova (išskleidžiamas fotelis). Tarp lovų guli maišai su rūbais, striukės. Ant antrosios lovos yra dėmė, panaši į kraują. Prie lovos ant žemės pusiau ant dešinio šono ir pusiau ant pilvo guli vyriškio lavonas, kurio rankos ir kojos sulenktos. Lavonas su viršutiniais rūbais – džinsiniais šortais, džinsiniu švarku. Lavono veidas stipriai ištinęs, po nosimi kraujosruva, šonuose žaizdos, sumušimai. Ant kūno matosi lavondėmės, kūnas sustingęs. Lavono galva guli ant lovatiesės, veidu žemyn. Nuo galvos link kitos lovos ant grindų yra 1,4 m ilgio ir iki 0,4 m pločio dėmė, panaši į išsiliejusį kraują. Prie kairėje pusėje esančios sienos šalia lango stovi maišas su rūbais, kėdė, po kuria guli arbatinukas. Langas uždengtas naktine užuolaida. Kampe stovi spintelė, ant jos - televizorius. Toliau prie kairėje pusėje esančios sienos šalia lango stovi stalas. Langas pravertas, virš lango jo dešiniajame kampe ant vinies kaba naktinė užuolaida. Langas neuždengtas. Po stalu guli plastmasiniai buteliai, indai su maisto atliekomis. Ant stalo stovi įvairūs nešvarūs indai. Kairėje šio lango pusėje, atremta į sieną, stovi drabužių kabykla. Šalia jos prie verandos durų stovi taburetė, ant jos- kibiras su vandeniu. Šio kambario dešinėje pusėje, žiūrint nuo įėjimo, yra įėjimas į kambarį Nr. 2. Durų nėra, virš įėjimo ant vinių užkabinta lovatiesė. Įėjus į kambarį, jo dešinėje pusėje prie sienos stovi rašomasis stalas, po kuriuo sudėti rūbai, plastmasiniai buteliai. Toliau prie dešinės pusės sienos stovi fotelis, lova. Priešais įėjimą yra langas. Šalia jo ant grindų stovi kibiras, puodelis, dubenėlis. Įėjimo kairėje pusėje kampe guli krūvoje rūbai, stovi 2 litrų talpos butelis su alumi. Prie kairiosios sienos stovi kėdė, fotelis, lova. Prie fotelio ant grindų stovi peleninė su nuorūkomis. Išėjus iš namo, vakarų pusėje nuo įėjimo į namą, stovi medinis ūkinis pastatas. Įėjus pro duris, patenkama į patalpą, kur sudėtos malkos, lentgaliai. Patalpos gale stovi medinės kopėčios, ant kurių skersinių yra dėmių, panašių į kraują. Užlipus ant kopėčių, patenkama į palėpę, kur sukrautas šienas. Čia guli pagalvė ir antklodė. Ant antklodės yra dėmė, panaši į kraują.

Iš VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Mirties konstatavimo akto (t. 1, b. l. 25) matyti, kad medikams nuvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 26 d., 09.18 val. buvo konstatuotas M. J. mirties faktas. Lavonas rastas gulintis ant grindų. Ant lavono matosi išoriniai sužalojimai – kraujosruva iš nosies, hematoma kairiajame šone, šonkaulių srityje. Lavonas sustingęs, atšalęs.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. M 687/12(01) (t. 1, b. l. 29-41) pasitvirtina, kad M. J. mirė nuo krūtinės ląstos sumušimo, pasireiškusiu intradermalinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstos dešinėje pusėje; poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstos kairėje pusėje, nugaros dešinėje; odos nubrozdinimais nugaros kairėje; kraujosruvomis krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose; krūtinkaulio lūžiais; dešiniųjų šonkaulių VI-IX, XI viengubais, I-V - dvigubais lūžiais; kairiųjų šonkaulių I, VI, VII, XI - dvigubais, II-V - trigubais, VIII-X - keturgubais lūžiais; abipusiais pasieninės krūtinplėvės pažeidimais; stuburo krūtininės dalies III slankstelio keterinės ataugos lūžiu su aplinkine kraujosruva nugaros minkštuosiuose audiniuose; kraujosruvomis plaučių audinyje. Tai komplikavosi kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę; ūmiu kvėpavimo veiklos sutrikimu.

M. J. mirė nuo krūtinės ląstos sužalojimų visumos, kas komplikavosi kraujavimu į krūtinės ląstos ertmę bei ūmiu kvėpavimo veiklos sutrikimu.

M. J. lavone nustatyti šie sužalojimai:

- intradermalinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje pusėje; poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje, nugaros dešinėje; odos nubrozdinimai nugaros kairėje; kraujosruvos krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose; krūtinkaulio lūžiai; dešiniųjų šonkaulių VI-IX, XI viengubi, I-V - dvigubi lūžiai; kairiųjų šonkaulių I, VI, VII, XI - dvigubi, II-V - trigubi, VIII-X - keturgubi lūžiai; abipusiai pasieninės krūtinplėvės pažeidimai; stuburo krūtininės dalies III slankstelio keterinės ataugos lūžis su aplinkine kraujosruva nugaros minkštuosiuose audiniuose; kraujosruvos plaučių audinyje;

- intradermalinės kraujosruvos kaktos dešinėje; poodinės kraujosruvos veide, kakle, dešinėje šlaunyje;

- odos nubrozdinimai dešiniame antakyje, smakre, dešinėje ausyje, kairėje rankoje, abiejų klubakaulių skiauterių srityse, kairiame kelyje;

- muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinėje lūpoje; muštinė žaizda kairėje ausyje;

- kraujosruvos veido minkštuose audiniuose;

- daugybinės kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais;

- daugybiniai skruostakaulių lūžiai.

Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais, neilgai trukus iki mirties, į tai nurodo sužalojimų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu, bei histologinio tyrimo duomenys. Sužalojimai visumoje, remiantis sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 6.6.15 punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Sužalojimai konstatuoti M. J. lavone padaryti mažiausiai 42 trauminiais poveikiais (iš jų krūtinės ląstos sužalojimai - 13 trauminių poveikių; galva -16 trauminių poveikių; kaklas, juosmuo, kairė ranka, dešinė koja ir kairysis kelias - 13 trauminių poveikių).

Sužalojimai, nustatyti M. J. lavone, padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu ir ląstelinės reakcijos požymiai sužalotuose audiniuose histologinio tyrimo metu. Todėl pasisakyti, kuris jų padarytas pirmiau, o kuris vėliau nėra galimybės.

Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota M. J. lavono tyrimo metu – 2012 m. gegužės 28 d., 09:00 val., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 1-3 paros laiko. Lavone pomirtinių sužalojimų nėra.

M. J. lavono kraujyje rasta 1,62 %o etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį.

Sužalojimai konstatuoti M. J. lavone visumoje nėra būdingi griuvimui bei savęs žalojimui. Neatmetama galimybė, kad odos nubrozdinimai kairiame dilbyje galėjo būti padaryti savigynos metu, rankomis prisidengiant nuo smūgių.

Neatmetama galimybė, kad po visų kūno sužalojimų padarymo M. J. galėjo kurį tai laiką atlikti savarankiškus veiksmus, kol neprarado sąmonės dėl stiprėjančio kvėpavimo sutrikimo.

M. J. po visų kūno sužalojimų padarymo galėjo gyventi nuo kelių iki keliasdešimt minučių.

Intradermalinės kraujosruvos kaktos dešinėje galėtų padėti identifikuoti M. J. kaktą traumavusio daikto paviršių, bet ne dydį. Kituose sužalojimuose individualūs žalojančių daiktų požymiai neužsifiksavo. Sužalojimai padaryti jėga, viršijančia audinių atsparumą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. pM 13/13(01) – Nr. M 687/12(01) (t. 1, b. l. 45-47) pasitvirtina, kad sužalojimai, konstatuoti M. J. lavone, padaryti mažiausiai 42 trauminiais poveikiais (iš jų krūtinės ląstos sužalojimai - 13 trauminių poveikių; galva – 16 trauminių poveikių; kaklas, juosmuo, kairė ranka, dešinė koja ir kairysis kelias –13 trauminių poveikių).

Krūtinės ląstos sumušimas, konstatuotas M. J., visumoje kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šį sumušimą sudarantys sužalojimai (intradermalinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje pusėje; poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje, nugaros dešinėje; odos nubrozdinimai nugaros kairėje; kraujosruvos krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose; krūtinkaulio lūžiai; dešiniųjų šonkaulių VI-IX, XI viengubi, I-V - dvigubi lūžiai; kairiųjų šonkaulių I, VI, VII, XI - dvigubi, II-V - trigubi, VIII-X - keturgubi lūžiai; abipusiai pasieninės krūtinplėvės pažeidimai; stuburo krūtininės dalies III slankstelio keterinės ataugos lūžis su aplinkine kraujosruva nugaros minkštuosiuose audiniuose; kraujosruvos plaučių audinyje) negali būti kvalifikuojami atskirai, kadangi, būtent visuma šių sužalojimų, komplikavosi kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę(400 ml); ūmiu kvėpavimo veiklos sutrikimu. Išskirti, kuris iš šių atskirų krūtinės ląstos sužalojimų buvo padarytas konkretaus trauminio poveikio nėra galimybės (sumušimas yra kombinuoto mechanizmo).

Visi kiti sužalojimai, išskyrus daugybinius skruostakaulių lūžius, atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Daugybiniai skruostakaulių lūžiai atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl šių lūžių sveikata sutrikdoma ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Ekspertas Dmitrij Fomin teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadas Nr. M 687/12(01) ir Nr. pM 13/13(01), taip pat paaiškino, kad išvadose nurodyta krūtinės ląstos sužalojimų visuma, yra išvardinta diagnozėje, t. y. kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje. Kraujosruvos tai kraujo išsiliejimas į pačią odą, ne į poodį. Intradermalinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje, poodinės kraujosruvos - krūtinės ląstos kairėje, nugaros dešinėje, odos nubrozdinimai nugaros kairėje, kraujosruvos krūtinės ląstos minkštuose audiniuose, krūtinkaulio lūžiai. Į sužalojimų visumą įeina krūtinkaulių lūžiai, dešiniųjų šonkaulių viengubi, dvigubi, keturgubi - abipusiai šonkaulių lūžiai, daugybinės pasienės krūtinkaulės pažeidimai, stuburo krūtininės dalies trečio slankstelio ataugos lūžis, poodinė kraujosruva minkštuose audiniuose, kraujosruvos plaučių audinyje. Tai yra visa visuma sužalojimų, apimanti krūtinės ląstos sužalojimą – sumušimą, nuo ko prasidėjo vidinis kraujavimas. Kraujo išsiliejimas yra minėtų sužalojimų pasekmė. Specialisto išvadoje išvardinti krūtinkaulės, kur yra smulkios ir kai kurios vidutinio kalibro gyslos, pažeidimai. Kuomet plyšta krūtinplėvė, gyslos plyšta kartu, ko pasėkoje įvyksta vidinis kraujavimas, atsiranda deguonies trūkumas, kvėpavimo nepakankamumas. Tam įtakos taip pat turėjo daugybiniai šonkaulių lūžiai. Visi kiti M. J. nustatyti gretutiniai sužalojimai nebuvo jo mirties priežastimi, t. y. nesąlygojo mirties. Sužalojimai kojose: poodinė kraujosruva, odos nubrozdinimas kvalifikuojami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tyrimo metu nebuvo nustatyti kokie nors kiti kojų sužalojimai ar sutrikimai. Jeigu nukentėjusiajam buvo kokie nors kiti kojų sutrikimai, jie galėjo būti kažkokios neurologinės kilmės ar įtakoti lėtinės ligos. Toks tyrimas nebuvo atliekamas. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog dėl kokių nors fizinių trūkumų ar indikacijų nukentėjusysis būtų bejėgiškas. Pas mirusį ant kaktos buvo nustatytos kraujosruvos taisyklingų geometrinių formų, kas ir buvo pažymėta specialisto išvadoje.

Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2013-03-08 Specialisto išvadoje Nr. 11-512(13) (t. 1, b. l. 51-55) pažymėta, kad ištyrus pateiktas nuotraukas su M. R., M. Z., V. S. bei R. R. užfiksuotais batų fragmentais bei specialisto išvadą Nr. M 687/12(01) nustatyta, jog tirti pateiktose nuotraukose užfiksuotas pėdsakas yra paliktas objektu, turinčiu tokius pat reljefinio rašto elementus, kaip ir tirti pateiktų P. R. sportinių batų padai. Individualizuojančių požymių nėra, todėl nustatyti, ar tirti pateiktose nuotraukose užfiksuotas pėdsakas paliktas tirti pateiktais P. R. batais, negalima. Tirti pateiktose nuotraukose užfiksuotas pėdsakas paliktas ne M. R., ne M. Z., Ne V. S. batais.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Ukmergės poskyrio 2012 m. gegužės 31 d. specialisto išvada Nr. G 192/12(14) (t. 1, b. l. 60-61) pasitvirtina, kad M. R. nustatytos dvi kraujosruvos krūtinės dešinėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais prieš 1-2 savaites iki apžiūros. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Ukmergės poskyrio 2012 m. gegužės 31 d. specialisto išvada Nr. G 191/12(14) (t. 1, b. l. 63-64) pasitvirtina, kad M. Z. nustatyti du įdrėskimai dešinėje viršmentinėje srityje, nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir kairėje blauzdoje, dvi kraujosruvos krūtinės kairėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Įdrėskimai dešinėje viršmentinėje srityje ir nubrozdinimai kairėje blauzdoje padaryti prieš 2-7 paras iki apžiūros. Nubrozdinimas dešinėje alkūnėje ir kraujosruvos krūtinėje padarytos prieš 1-2 savaites iki apžiūros. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Ukmergės poskyrio 2012 m. gegužės 31 d. specialisto išvada Nr. G 190/12(14) (t. 1, b. l. 66-67) pasitvirtina, kad P. R. nustatytos 3 kraujosruvos krūtinėje, 2 kraujosruvos kairėje šlaunyje, įdrėskimas dešinėje viršmentinėje srityje. Kraujosruvos kairėje šlaunyje padarytos prieš 4-9 paras iki apžiūros. Kraujosruvos krūtinėje padarytos prieš 1-2 savaites iki apžiūros. Įdrėskimas dešinėje viršmentinėje srityje padarytas prieš 5-10 parų iki apžiūros. Sužalojimai padaryti šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012 m. gegužės 31 d. specialisto išvada Nr. G 1261/12(01) (t. 1, b. l. 72-73) pasitvirtina, kad V. S. padaryta: odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir kairėje blauzdoje, paveikus bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais; dešinės plaštakos sausgyslių ir raumenų patempimas, paveikus tempimo jėgai. Minėti odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti prieš 2-4 dienas iki apžiūros; dešinės plaštakos sausgyslių ir raumenų patempimas galėjo būti padarytas 1-2 savaičių bėgyje iki apžiūros. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012 m. gegužės 31 d. specialisto išvada Nr. G 1263/12(01) (t. 1, b. l. 75-76) pasitvirtina, kad A. V. padarytos poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairio peties nugariniame paviršiuje, nugaros dešinėje pusėje prie pažasties, paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, maždaug prieš 6-12 dienų iki apžiūros. Minėtos kraujosruvos būdingos suspaudimui pirštais. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti trijų trauminių poveikių.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-07-27 specialisto išvada Nr. 11-1833(12), 11-1867(12) (t. 1, b. l. 79-89) pasitvirtina, kad:

- ant tirti pateiktų M. J. drabužių (džinsinio švarko, marškinėlių, džinsinių šortų) rasta pilkai juodos spalvos plastiko mikrodalelių, vienodų su P. R. sportinių batų dirbtinės odos pilkai juodos spalvos plastiku. Tikėtina, kad šios plastiko mikrodalelės yra P. R. sportinių batų dirbtinės odos mikrodalelės.

- ant tirti pateiktų M. J. drabužių ir diržo nėra mikrodalelių (plastikų, pluoštų) iš tirti pateiktų L. S. sportinių batelių, M. R., M. Z., V. S. sportinių batų.

- ant tirti pateiktų L. S. sportinių batelių, M. R., P. R., M. Z., V. S. sportinių batų rasta mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokie pluoštai yra M. J. džinsinių šortų audeklo sudėtyje. Dėl šių pluoštų didelio paplitimo, kriminalistikos požiūriu jie yra mažai informatyvūs. Nustatyti, ar rasti pluoštai yra iš M. J. džinsinių šortų audeklo, ar iš kito džinsinio gaminio, negalima.

- ant tirti pateiktų L. S. sportinių batelių, M. R., P. R., M. Z., V. S. sportinių batų rasta juodos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su M. J. džinsinio švarko audeklo pluoštais.

- ant tirti pateiktų L. S. sportinių batelių, M. R., P. R., M. Z., V. S. sportinių batų nėra mikrodalelių (pluoštų, odos) iš M. J. marškinėlių, odinio diržo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos 2012-11-16 specialisto išvada Nr. S 230/12 (01) (t. 1, b. l. 96-98) pasitvirtina, kad ant P. R. sportinių kelnių ir M. R. džinsinių kelnių yra žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas M. J. DNR profilis su 99,99999999999999993 % tikimybe.

Pagal 2012-05-31 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 100-102) Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus darbuotojas pateikė M. J. drabužius – džinsines kelnes (bridžus) su rudos spalvos diržu; geltonos spalvos sportinius marškinėlius, juodos spalvos džinsinį švarką su užrašu „Merkurijus).

Pagal 2012-05-29 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 103-105) kaltinamasis M. Z. pateikė įvykio metu vilkėtus drabužius bei avalynę – džinsines mėlynos spalvos kelnes „Nep star“, rudos spalvos marškinėlius, sportinę juodos spalvos kepuraitę bei baltos spalvos sportbačius.

Pagal 2012-05-29 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 106-108) kaltinamasis M. R. pateikė įvykio metu vilkėtus drabužius bei avalynę – tamsiai violetinės spalvos striukę, džinsines kelnes, sportinius marškinėlius bei pilkos spalvos sportbačius „Airmax“.

Pagal 2012-05-29 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 109-111) kaltinamasis P. R. pateikė įvykio metu vilkėtus drabužius bei avalynę – sportinį mėlynos spalvos megztinį, sportinius marškinėlius ilgomis rankovėmis su užrašu „Mexx“, mėlynos spalvos sportines kelnes bei juodos spalvos sportinius batelius.

Pagal 2012-05-27 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 112-11) kaltinamasis P. R. pateikė M. R. drabužius – mėlynos spalvos džinsines kelnes ir juodos spalvos liemenę.

Pagal 2012-05-26 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 114-116) kaltinamasis V. S. pateikė įvykio metu vilkėtus drabužius bei avalynę – kelnes, marškinėlius trumpomis rankovėmis (džemperį) ir sportinius batelius.

Pagal 2012-05-31 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 117-119) kaltinamoji L. S. pateikė įvykio metu vilkėtus drabužius bei avalynę – džinsines pilkos spalvos kelnes, juodos spalvos sportinius marškinėlius ir rožinės spalvos sportinius batelius.

Pagal 2012-05-26 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 120-122) liudytojas A. V. pateikė įvykio dieną vilkėtus drabužius bei avalynę – kelnes, marškinėlius, džemperį ir batus, kurie 2012-11-08 buvo apžiūrėti daiktiniais įrodymais (t. 1, b. l. 123) ir 2012-12-18 grąžinti A. V. (t. 1, b. l. 177).

Pagal 12-05-31 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 1, b. l. 124) buvo paimta kaltinamosios L. S. DNR (seilių) ir rankų pėdsakų lyginamieji pavyzdžiai.

Pagal 12-05-31 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 1, b. l. 125) buvo paimta kaltinamojo M. R. DNR (seilių) ir rankų pėdsakų lyginamieji pavyzdžiai.

Pagal 12-05-31 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 1, b. l. 126) buvo paimta kaltinamojo M. Z. DNR (seilių) ir rankų pėdsakų lyginamieji pavyzdžiai.

Pagal 12-05-31 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 1, b. l. 127) buvo paimta kaltinamojo P. R. DNR (seilių) ir rankų pėdsakų lyginamieji pavyzdžiai.

Pagal 12-05-31 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 1, b. l. 128) buvo paimta kaltinamojo V. S. DNR (seilių) ir rankų pėdsakų lyginamieji pavyzdžiai.

Pagal 12-05-26 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 1, b. l. 129) buvo paimta kaltinamojo V. S. rankų nuoplovos.

Iš viešbučio „Big stone“ 2012-07-09 atsakymo (t. 2, b. l. 84) matyti, kad nuo 2012 m. gegužės 26 d. iki 2012 m. gegužės 27 d. viešbutyje „Big stone“, esančiame Ukmergėje, buvo registruotas P. R. ir M. Z.. Kartu su jais gyveno dar du gyventojai - vyras ir moteris (pavardės neregistruotos). Už kambarius mokėjo M. Z. grynaisiais pinigais.

2012-06-06 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 143-155), kaltinamasis M. R. parodė įvykdyto nusikaltimo aplinkybes – namą, kuriame 2012 m. gegužės 25 d. vakare vykusių išgertuvių metu buvo nužudytas M. J.; kambarį, kur vyko išgertuvės; lovą tame kambaryje, kur jis buvo su A.; lovą kitame kambaryje, kurioje gulėjo M. J. ir žiūrėjo televizorių; parodo, kaip jis sėdėjo antrajame kambaryje, kai matė, kaip yra mušamas M.; kaip gulėjo M. mušamas; kaip P. R. spardė M. į galvą, įspirdamas dešimt kartų; kaip V. S. (pravardė „Murka“) spardė M. į galvą, įspirdamas dešimt kartų; kaip M. Z. mušė M. kumščiais į krūtinę, suduodamas dvidešimt kartų; kaip M. Z. mušė M. kumščiais į šoną, suduodamas dvidešimt kartų; kaip jis (M. R.) mušė M. kumščiais į krūtinę, suduodamas dvidešimt kartų; kaip L. S. koja spardė M. į galvą, įspirdama 5 - 6 kartus; kaip L. S. koja spardė M. į skaudančią koją 4 - 5 kartus; kaip M. Z. nuo lovos užšoko ant M.; kaip jis (M. R.) įsibėgėjo nuo įėjimo į kitą kambarį ir užgriuvo ant M.; kaip iš kito kambario M. Z. įsibėgėjo ir, pribėgęs prie M., ant jo užgriuvo iš viršaus; parodė kibirą, iš kurio jis (M. R.) su M. Z. ant M. pylė vandenį; kaip po mušimo jis (M. R.) pasodino M.. Visos šios aplinkybės iš esmės (dėl kaltinamųjų M. Z. ir P. R. veiksmų) sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu.

2012-07-11 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 68-82), kaltinamasis M. Z. parodė įvykdyto nusikaltimo aplinkybes – A. V. namą, kuriame 2012m. gegužės 25 d. vakare vykusių išgertuvių metu buvo nužudytas M. J.; kambarį, kur vyko išgertuvės; vietą, kur stovėjo M. J. ir P. R., kai prasidėjo konfliktas dėl cigarečių; vietą, kur jis (M. Z.) atėjo ir atsistojo, kai vyko konfliktas dėl cigarečių; drabužių kabyklą, į kurią jis (M. Z.) nugara atsirėmė, pastumtas M. J.; parodė kaip jis (M. Z.) M. J. kumščiu sudavė vieną kartą į veido dešinę pusę; kaip jis pastūmė M. J.; kaip jo pastumtas M. J. nugriuvo su P. R.; kaip M. J. apglėbė rankomis jo (M. Z.) kojas; kaip jis (M. Z.) nugriuvo katu su M. J.; kaip jis (M. Z.) M. J. kumščiu sudavė vieną kartą į veidą; kaip jis M. J. kumščiu sudavė vieną kartą į šoną; kaip jis M. J. koja vieną kartą spyrė į galvą; kaip jis koja vieną kartą M. J. įspyrė į nugarą ties mentėmis; kaip jis koja vieną kartą M. J. įspyrė į nugarą ties juosmeniu; kaip jis nuo lovos užšoko ant M.; kaip P. R. kumščiu sudavė M. J. 2-3 kartus į šoną; kaip P. R. koja įspyrė M. J. du kartus į nugarą; kaip M. R. koja įspyrė M. J. vieną kartą į krūtinę; kaip M. R. koja įspyrė M. J. vieną kartą į pilvą; kaip M. R. koja įspyrė M. J. vieną kartą į veidą; kaip iš kito kambario M. R. įsibėgėjo ir, pribėgęs prie M., ant jo užgriuvo iš viršaus; kaip V. S. koja įspyrė M. J. 3-4 kartus į veidą. Visos šios aplinkybės iš esmės sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu.

2012-06-01 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 168-181), kaltinamoji L. S. parodė įvykdyto nusikaltimo aplinkybes – A. V. namą, kuriame 2012 m. gegužės 25 d. vakare vykusių išgertuvių metu buvo nužudytas M. J.; name kambarį, kuriame vyko išgertuvės; parodė kaip lovoje gulėjo M. J. ir žiūrėjo televizorių; kaip lovoje gulėjusiam M. M. Z. kumščiu sudavė pirmą smūgį į veidą; kaip po M. Z. smūgio M. atsisėdo; kaip M. R. atidengė praėjimą tarp kambarių dengiančią užuolaidą; kaip M. Z. nuo antrojo kambario lango įsibėgėjo ir nubėgęs prie ant lovos sėdinčiam M. koja spyrė vieną kartą į krūtinę; kaip M. po M. Z. spyrio į krūtinę nugriuvo nuo lovos ant grindų; kaip M. R. koja įspyrė M. 3-4 kartus į dešinįjį šoną; kaip M. Z. alkūne sudavė M. vieną kartą į raktikaulį; kaip M. Z. pakėlė M. ir pasodino ant lovos; kaip M. R. ranka sudavė M. vieną kartą į veidą; kaip M. Z. nuo lovos nugriuvusiam M. koja įspyrė 3-4 kartus į nugarą; kaip ji įspyrė M. du kartus į koją; kaip P. R. koja įspyrė M. du kartus į galvą; kaip V. S. (pravardė „Murka“) ranka paėmė M. už gerklės ir kumščiu sudavė vieną smūgį į veido kairiąją pusę; kaip gulintį M., visi apstoję ratu kojomis spardė; kaip abu M., įsibėgėję iš kito kambario, užšoko ant lovos, o paskui ant M.. Visos šios aplinkybės iš esmės sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu.

2012-06-05 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 67-81), kaltinamasis P. R. parodė įvykdyto nusikaltimo aplinkybes – A. V. namą, kuriame 2012 m. gegužės 25 d. vakare vykusių išgertuvių metu buvo nužudytas M. J.; kambarį, kuriame vyko išgertuvės; stalą kambaryje kur stovėjo deganti žvakė; parodė kaip lovoje gulėjo M. J. ir žiūrėjo televizorių; kaip M. R. atkabino praėjimą dengiančią užuolaidą; kaip jis (P. R.) iš pradžių sėdėjo fotelyje ir girdėjo, kaip abu M. mušė M.; kaip jis (P. R.) pasilenkė ir matė, kaip abu M. mušė M.; kokioje padėtyje gulintį M. mušė abu M.; kaip M. Z. atkėlė M. megztinį, atidengdamas jo nuogą kūną, ir kaip sakydamas: “inkstai, šonkauliai“, mušė M.; kaip M. po M. Z. suduotų smūgių atsigulė ant nugaros; kaip M. R. koja vieną kartą sudavė M. į pilvą; kaip jis (P. R.) koja spyrė M. vieną kartą į galvą; kaip M. po jo suduoto smūgio atsigulė ant dešinio šono; kaip V. S. M. koja du kartus spyrė į galvos kairiąją pusę – į ausį; jis (P. R.) sudavė kumščiu M. 2-3 kartus į galvos kairiąją pusę - į veidą; kaip L. su M. Z. paguldė M.; kaip jis (P. R.) alkūne sudavė M. į veidą; kaip iš kito kambario M. R. įsibėgėjo ir, pribėgęs prie M., ant jo užgriuvo iš viršaus; kaip iš kito kambario M. Z. įsibėgėjo ir, pribėgęs prie M., ant jo užgriuvo iš viršaus; kaip M. Z. nuo lovos šoko ant M.; parodė kibirą, iš kurio abu M. ant M. pylė vandenį. Visos šios aplinkybės iš esmės sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu.

2013-01-16 akistatos tarp kaltinamųjų M. R. ir L. S. metu (t. 4, b. l. 167), kiekvienas jų laikėsi anksčiau savo duotų parodymų. Kaltinamasis M. R. patvirtino, kad jis matė, kaip L. S., ant kažkurio šono gulinčiam ant grindų M. J., avėdama sportbačiais, koja spyrė suduodama iš viršaus 5 - 6 kartus į galvą (kažkurį šoną) ir dar du kartus koja spyrė į dešinįjį šoną. Tuo tarpu, L. S., nesutiko su tokiais parodymais ir parodė, kad ji M. J. nemušė, nesudavė jam nei vieno smūgio. M. buvo mušamas dėl pavogto cigarečių pakelio, kurį kiti kaltinamieji pas jį surado. Pirmus smūgius M. sudavė M. Z.. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pašalinti prieštaravimų tarp kaltinamųjų parodymų dėl M. R. nurodytų L. S. atliktų veiksmų nepavyko.

2013-01-16 akistatos tarp kaltinamųjų M. R. ir V. S. metu (t. 4, b. l. 169), kiekvienas jų laikėsi anksčiau savo duotų parodymų. Kaltinamasis M. R. patvirtino, kad jis matė, kaip V. S., ant kažkurio šono gulinčiam ant grindų M. J., basa koja spyrė, suduodamas iš viršaus penkis kartus į galvą. Tuo tarpu, V. S. nesutiko su tokiais parodymais ir parodė, kad jis M. J. į galvą nesudavė nei vieno smūgio, nespyrė nei avėdamas batus, nei būdamas basas, tik išeidamas iš kambario, kuriame buvo televizorius, vieną kartą spyrė ant išskleisto fotelio sėdėjusiam M. į petį. Tuo metu buvo apsiavęs sportbačiais. Po to jis išėjo į kiemą parūkyti ir į namą nebegrįžo, nes nuėjo miegoti į daržinę. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pašalinti prieštaravimų tarp kaltinamųjų parodymų dėl M. R. nurodytų V. S. atliktų veiksmų nepavyko.

2013-01-28 akistatos tarp liudytojos A. Š. ir kaltinamosios L. S. metu (t. 4, b. l. 171-172), kiekviena jų laikėsi anksčiau savo duotų parodymų. Liudytoja A. Š. patvirtino, kad ji, būdama antrajame kambaryje, sėdėdama lovoje, matė, kaip pirmajame kambaryje ant grindų, ant nugaros gulinčiam M. L., avėdama sportbačiais, kojomis įspyrė į šonus maždaug aštuonis kartus ir kumščiais sudavė į veidą apie 5-6 kartus. Ji M. mušė kartu su abiem M.s. Nematė, kad L. būtų įspyrusi nukentėjusiajam į kojas. Galėjo nematyti visų L. suduodamų smūgių. Tuo tarpu, L. S., nesutiko su tokiais parodymais ir parodė, kad A. Š. negalėjo matyti kas vyko pirmajame kambaryje, nes tuo metu ji gulėjo lovoje. Ji (L. S.) M. tik vieną ar du kartus įspyrė į kojas. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pašalinti prieštaravimų tarp liudytojos ir kaltinamosios parodymų dėl A. Š. nurodytų L. S. atliktų veiksmų nepavyko.

2013-01-17 akistatos tarp kaltinamųjų P. R. ir V. S. metu (t. 4, b. l. 175-176), kiekvienas jų laikėsi anksčiau savo duotų parodymų. Kaltinamasis P. R. patvirtino, kad jis matė, kaip avėdamas batais, V. S., ant kažkurio šono gulinčiam ant grindų M. J. koja spyrė iš viršaus du kartus į galvą. Daugiau V. S. suduodamų smūgių nematė. Neprisimena ar A. V. name V. S. buvo visą laiką, kol jis (P. R.) ir abu M. mušė M.. Tuo tarpu, V. S. nesutiko su tokiais parodymais ir parodė, kad jis M. J. į galvą nesudavė nei vieno smūgio, tik išeidamas iš kambario, kuriame buvo televizorius, vieną kartą spyrė ant išskleisto fotelio sėdėjusiam M. į petį. Kambaryje, kuriame buvo televizorius tuo metu buvo tik abu M., o P. buvo kitame kambaryje ir negalėjo matyti, nes ant durų buvo užkabinta neperšviečiama užuolaida. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pašalinti prieštaravimų tarp kaltinamųjų parodymų dėl P. R. nurodytų V. S. atliktų veiksmų nepavyko.

2013-01-24 akistatos tarp kaltinamųjų M. Z. ir V. S. metu (t. 4, b. l. 179), kiekvienas jų laikėsi anksčiau savo duotų parodymų. Kaltinamasis M. Z. patvirtino, kad jis matė, kaip avėdamas sportbačiais, V. S. gulinčiam ant grindų M. J. koja spyrė, suduodamas iš viršaus 2 - 3 kartus, į galvą. Daugiau V. S. suduodamų smūgių nematė. Tuo tarpu, V. S. nesutiko su tokiais parodymais ir parodė, kad jis M. J. į galvą nesudavė nei vieno smūgio, tik išeidamas iš kambario, kuriame buvo televizorius, avėdamas sportbačiais, vieną kartą spyrė ant išskleisto fotelio sėdėjusiam M. į petį. Kambaryje tuo metu buvo abu M.. Po to jis išėjo į kiemą parūkyti ir į namą nebegrįžo, nes nuėjo miegoti į daržinę, todėl nematė kaip buvo mušamas M.. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pašalinti prieštaravimų tarp kaltinamųjų parodymų dėl M. Z. nurodytų V. S. atliktų veiksmų nepavyko.

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamiesiems M. R., M. Z. ir P. R. pareikšti kaltinimai pasitvirtino.

Tirdamas ir analizuodamas kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, bylos rašytinius įrodymus, nustatant 2012 m. gegužės 25 d. įvykio aplinkybes, teismas vadovavosi kaltinamųjų parodymais tiek, kiek jie atitinka vieni kitus, taip pat nukentėjusiosios A. Š. parodymus tiek, kiek jie atitinka kaltinamųjų parodymus ir juos vertino, sulygindamas su bylos rašytiniais dokumentais bei kitomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. R. parodė, kad visų pirma, į kambarį, kuriame buvo M. J. nuėjo M. Z., P. R., V. S. ir L.. Tame kambaryje jis girdėjo bildesį ir suprato, kad M. yra mušamas, po to matė, jog M. guli kambario viduryje ant grindų, prie kurio stovėjo P., M. Z., „Murka“ ir L.: P. ir „Murka“ stovėjo šalia M. galvos – „Murka“ prie veido, o P. prie viršugalvio, M. Z. stovėjo ties M. krūtine, o L. jo galvūgalyje, jis (M. R.) atsistojo M. iš nugaros pusės ties jo juosmeniu. P. ir „Murka“ pakaitomis, kojomis smūgiuodami iš viršaus M. į galvos kairę pusę, sudavė maždaug po 10 smūgių; M. Z. kumščiais M. sudavė į krūtinę ir kairįjį šoną apie 20 kartų; jis (M. R.) sudavė M. dešinės rankos kumščiu apie 20 kartų į kairįjį šoną (aukštyje nuo krūtinės iki juosmens) (apie 14-15 smūgių) bei į nugarą (5-6 smūgius); L. sudavė koja maždaug 5-6 kartus M. į galvos kairįjį šoną (koja suduodama iš viršaus) ir maždaug 4-5 kartus įspyrė į kojas; M. Z. nuo lovos, maždaug 5 kartus nušoko ant M.; jis (M. R.) įsibėgėjęs 2 kartus užgriuvo ant M., alkūne suduodamas jam per kairįjį šoną.

Akistatos su L. S. metu, kaltinamasis M. R. davė iš dalies kitokius parodymus dėl jos suduotų smūgių, nurodydamas, kad L. S. koja iš viršaus spyrė M. J. 5 - 6 kartus į galvą (kažkurį šoną) ir dar du kartus koja spyrė į dešinįjį šoną..

Akistatos su V. S. metu, kaltinamasis M. R. jau nurodė, kad V. S. M. J. į galvą sudavė ne 10 kartų, o penkis kartus.

Gi, teisminio bylos nagrinėjimo metu M. R. parodė, kad mušti M. J. pradėjo jis (M. R.), suduodamas į šonus, krūtinę, apie 20 smūgių, kas toliau vyko M. kambaryje, ar kas nors kitas iš kaltinamųjų jį būtų mušęs, nematė, nes buvo išėjęs į lauką. Tą vakarą V. S. iš viso nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. Z. parodė, kad mušti M. J. pradėjo jis (M. Z.) po to, kai šis jį pastūmė. Sudavė M. kumščiu vieną kartą į dešinį skruostą, po to dešiniuoju kumščiu (iš viršaus į apačią) sudavė vieną kartą jam į veidą (dešinę pusę), kaire ranka (kumščiu iš viršaus) jam trenkė vieną smūgį tarp šonkaulių ir dubens kaulų, koja po vieną kartą spyrė į pakaušį, nugarą ties mentėmis ir nugarą ties juosmeniu. Po to jis (M. Z.) nuo lovos nušoko ant M., nugriūdamas nugara jam ant juosmens. Išėjęs į kitą kambarį, girdėjo suduodamų smūgių garsus, matė, kaip P. kojomis ne mažiau dviejų kartų įspyrė į nugarą (ties mentėmis) ir kumščiu sudavė nemažiau dviejų kartų į dešinįjį šoną (šonkaulius). V. S. koja, suduodamas pėda iš viršaus žemyn, M. nemažiau trijų kartų sudavė į galvą dešinėn pusėn ir kumščiu nemažiau dviejų kartų sudavė į dešinį šoną (šonkaulius). M. R. sudavė kumščiu ne mažiau dviejų kartų į veido dešiniąją pusę ir koja po vieną kartą sudavė į pilvą ir krūtinę (ties viduriu), paskui koja vieną kartą sudavė į galvą (į veidą) bei įsibėgėjęs užšoko ant M.. Po to dar maždaug tris minutes girdėjo mušimo garsą.

Akistatos su V. S. metu, kaltinamasis M. Z. davė iš dalies kitokius parodymus dėl jo suduotų smūgių, nurodydamas, kad V. S. gulinčiam ant grindų M. J. koja spyrė, suduodamas iš viršaus 2 - 3 kartus, į galvą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. R. parodė, kad pirmas M. mušti pradėjo M. R., kuris nugriovė M. nuo lovos ant grindų ir vieną kartą jam sudavė kumščiu. Kai abu M. nuėjo į kambarį, kur gulėjo M., jis (P. R.) išgirdo 2-3 smūgius. Matė kaip M. Z. atkėlęs M. megztinį, kumščiu maždaug keturis kartus sudavė M. į kairįjį šoną. M. R. koja vieną kartą M. spyrė (iš viršaus į apačią) į pilvą; jis (P. R.) koja labai stipriai M. spyrė į kairę ausį, sudavė kumščiu tris kartus į kairįjį skruostą, sudavė alkūne į kažkurią kūno dalį šalia galvos; V. S. koja du kartus spyrė M. į kairę ausį; abu M. po vieną kartą nuo lovos užšoko ant gulinčio M.. L. ragino mušti M..

Akistatos su V. S. metu, kaltinamasis P. R. nurodė, kad V. S. M. J. koja spyrė iš viršaus du kartus į galvą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis P. R. davė iš dalies kitokius parodymus dėl kitų kaltinamųjų suduotų smūgių, paaiškindamas, kad M. R. sudavė M. vieną kartą kumščiu; jis (P. R.) koja spyrė M. į galvą, du kartus kumščiu sudavė jam gulinčiam į veidą. M. R. tris kartus įsibėgėjęs užšoko M. ant krūtinės. Daugiau ant M. niekas nešokinėjo. L. miegojo, kad ji būtų kažką dariusi, nematė. M. Z. nebuvo užšokęs ant M., taip pat V. nemušė M..

Ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis V. S. parodė, kad praeidamas pro M., jis vieną kartą koja spyrė M. į kairįjį petį. Apie konfliktą name nieko nežino, nes po suduoto smūgio išėjo į daržinę miegoti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji L. S. parodė, kad pirmas mušti M. pradėjo M. Z., kuris nieko nesakęs, įsibėgėjo ir kairės rankos alkūne iš viršaus, visa jėga sudavė lovoje gulinčiam M., nuo ko M. nugriuvo ant grindų. Matė kaip M. Z. koja stipriai spyrė M. į galvą (į pakaušį), spyrė vieną kartą į nugaros apačią. Ji M. koja spyrė du ar tris kartus į kažkurią koją ties keliu. M. R. iš nugaros pusės penkis kartus kojomis įspyrė M. į įvairias kūno vietas. M. R., P. R. ir V. S. kojomis stipriai spardė M.. P. vieną kartą spyrė M. į dešinę galvos pusę (prie smilkinio). Abu M., įsibėgėję, nuo lovos 4-5 kartus šoko M. ant kūno. Iš viso matė kaip P. R. M. spyrė vieną kartą į galvą, V. S. kumščiu M. sudavė vieną smūgį, abu M. kojomis spardė į įvairias kūno vietas, ant gulinčio M. užšokinėjo; abu kumščiais mušė į veidą ir kitas kūno dalis (maždaug po dešimt kartų kiekvienas).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji L. S. davė iš dalies kitokius parodymus dėl kitų kaltinamųjų suduotų smūgių, paaiškindama, kad įvykio naktį V. M. nemušė. Kai prasidėjo muštynės, kambaryje, kuriame gulėjo M., buvo M. Z., M. R. ir P. R.. V. S. jau buvo išėjęs. Matė kaip M. R. ir P. spardė M., M. Z. kelis kartus trenkė į veidą sėdinčiam ant lovos M. J., taip pat P. sudavė M. smūgį į rankų sritį bei 2-3 spyrė kažkur į šoną, taip pat kaip M. R. ranka sudavė smūgius M. į galvą, 2-3 kartus spyrė į šoną. Matė, kad gulinčiam M. 2-4 kartus spyrė P..

Teisminio bylos nagrinėjimo metu duodama parodymus dėl kaltinamųjų veiksmų liudytoja A. Š. parodė, kad konflikto metu ar M. Z. ar M. R. nestipriai trenkė kumščiu stovinčiam M. į veidą. Po to M. pastūmė M. Z., dėl ko pastarasis supyko ir trenkė kumščiu M. antrą kartą; P. ant nugaros gulintį M. kojomis pradėjo spardyti į šonus ir kojas. Sudavė 6-8 smūgius. M. R. kumščiais sudavė apie 10 smūgių, po to įsibėgėjęs užšoko ant lovos, o nuo jos pora kartų nušoko visu savo kūnu ant M.. Tokiu pačiu būdu M. Z. užšoko ant M. apie 2-5 kartus. Kiek kartų taip ant M. nušoko P., nematė. Ką tuo metu, kai vyko muštynės, veikė V. S., pasakyti negali, nematė, kad jis būtų mušęs M.. L. S. tuo metu buvo su ja kambaryje. L. sudavė vieną kartą kumščiu gulinčiam M. į šoną ir du ar tris kartus spyrė į koją.

Taigi, kaip matyti iš aukščiau aptartų kaltinamųjų ir liudytojos A. Š. parodymų, visų kaltinamųjų ir liudytojos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai dėl įvykio eigos, nukentėjusiajam M. J. suduotų smūgių pobūdžio ir skaičiaus skiriasi.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kaltinamieji visą įvykio dieną ir vakarą gėrė alkoholinius gėrimus ir įvykio metu buvo girti. Tai jie patvirtino duodami parodymus tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, paaiškindami, kad įvykio metu buvo labai girti, gali kai kurių aplinkybių neprisiminti arba painioti kai kuriuos faktus (kaltinamieji M. R., M. Z., P. R.). Byloje taip pat nustatyta, kad įvykio dieną alkoholinius gėrimus vartojo ir liudytoja A. Š. bei kaltinamoji L. S.. Duodamas parodymus teisme, kaltinamasis M. Z. parodė, kad nuo upės grįžus į namus, A. buvo labai girta ir M. R. nunešė ją miegoti.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu kaltinamieji ir liudytoja A. Š. buvo neblaivūs ir duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, galėjo painioti įvykio detales dėl kitų kaltinamųjų atliktų veiksmų, laikytina, jog kaltinamųjų parodymai dėl V. S. bei L. S. veiksmų nėra absoliučiai patikimi, kad jų atžvilgiu galima būtų priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl M. J. nužudymo.

Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. M 687/12(01), byloje nustatyta, kad M. J. mirė nuo krūtinės ląstos sumušimo, pasireiškusio intradermalinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstos dešinėje pusėje; poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstos kairėje pusėje, nugaros dešinėje; odos nubrozdinimais nugaros kairėje; kraujosruvomis krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose; krūtinkaulio lūžiais; dešiniųjų šonkaulių VI-IX, XI viengubais, I-V - dvigubais lūžiais; kairiųjų šonkaulių I, VI, VII, XI - dvigubais, II-V - trigubais, VIII-X - keturgubais lūžiais; abipusiais pasieninės krūtinplėvės pažeidimais; stuburo krūtininės dalies III slankstelio keterinės ataugos lūžiu su aplinkine kraujosruva nugaros minkštuosiuose audiniuose; kraujosruvomis plaučių audinyje. Tai komplikavosi kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę; ūmiu kvėpavimo veiklos sutrikimu.

Visi kiti sužalojimai, išskyrus daugybinius skruostakaulių lūžius, atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Daugybiniai skruostakaulių lūžiai atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl šių lūžių sveikata sutrikdoma ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu įvertinus kaltinamųjų ikiteisminiame tyrime ir teisme duotus parodymus, nepasitvirtino ta aplinkybė, kad V. S. ar L. S. būtų sudavę smūgius nukentėjusiajam M. J. į krūtinės, nugaros, šonų sritį ir dėl jų veiksmų nukentėjusiajam būtų padarytas krūtinės ląstos sumušimas, kas buvo tiesiogine M. J. mirties priežastimi.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-07-27 specialisto išvada Nr. 11-1833(12), 11-1867(12), nustatyta, kad ant tirti pateiktų L. S. sportinių batelių, M. R., P. R., M. Z., V. S. sportinių batų rasta juodos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su M. J. džinsinio švarko audeklo pluoštais. Vienok, šis įrodymas nelaikytinas neginčytinu įrodymu, patvirtinančiu, jog kaltinamieji V. S. ir L. S. būtų sudavę smūgius M. J. į kūno vietas, ko pasėkoje buvo padarytas krūtinės ląstos sumušimas Taip pat įvertintina ir tai, kad kaltinamieji su nukentėjusiuoju M. J. bendravo visą įvykio dieną bei vakarą – kartu buvo prie upės, po to buvo A. V. name, kuriame gyveno ir M. J., dėl ko neatmetama tikimybė, kad ant kaltinamųjų avalynės rasti medvilnės pluoštai, vienodi su M. J. džinsinio švarko audeklo pluoštais, galėjo atsirasti ir kaltinamųjų bendravimo su nukentėjusiuoju metu iki prasidedant muštynėms, arba kitą rytą, kuomet buvo rastas ant grindų gulintis miręs nukentėjusysis, tikrinamas jo pulsas ir pan.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vadovautis kitų kaltinamųjų bei liudytojos A. Š. dėl aukščiau paminėtų aplinkybių duotais, nenuosekliais parodymais, nesant kitų tai patvirtinančių įrodymų, negalima ir jie nelaikytini įrodymais Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme.

Taigi teismas, įvertinęs kaltinamųjų M. R., M. Z., P. R., V. S., L. S., liudytojos A. Š. parodymus apie M. J. nužudymo aplinkybes, teismo medicinos ekspertų išvadas dėl M. J. mirties priežasties, konstatuoja, jog kaltinamiesiems M. R., M. Z. ir P. R. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, o V. S. ir L. S. pareikštas kaltinimas pasitvirtino tik iš dalies.

Kaltinamiesiems M. R., M. Z., P. R., V. S. ir L. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota, kad jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir, veikdami bendrininkų grupėje, konflikto, kilusio dėl neva pavogtų pinigų ir cigarečių, metu, žinant, kad M. J. sunkiai vaikšto, yra neblaivus ir negalės pasipriešinti, tai yra pasinaudojant nukentėjusiojo bejėgiška būkle, tyčia jam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas: M. Z. M. J. kumščiu tyčia sudavė vieną kartą į veidą ir šis M. Z. pastūmė, M. Z., įpykęs dėl tokio M. J. elgesio, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą M. J. į veidą, nuo ko šis nugriuvo ant grindų, tuomet M. Z. M. J. tyčia kumščiais sudavė dvidešimt kartų į krūtinę ir kairįjį šoną, po vieną kartą koja tyčia įspyrė į galvą, į nugarą (ties mente) ir į nugarą (ties juosmeniu) bei penkis kartus nuo lovos užšoko, tyčia užgriūdamas visu savo kūnu, ant grindų gulinčio M. J.; M. R. M. J. tyčia kumščiais sudavė penkiolika kartų į kairįjį šoną (aukštyje nuo krūtinės iki juosmens), penkis kartus į nugarą, bei du kartus, įsibėgėjęs ir pašokęs į viršų, tyčia užgriuvo visu savo kūnu ant grindų gulinčio M. J., tuo metu alkūne tyčia suduodamas pastarajam į kairįjį šoną; P. R. M. J. tyčia kojomis įspyrė dešimt kartų į galvą, du kartus į nugarą ir tyčia kumščiais tris kartus sudavė į dešinįjį šoną (šonkaulius); L. S. M. J. tyčia kojomis šešis kartus įspyrė į galvą, aštuonis kartus į šonus ir penkis kartus į kojas; V. S. M. J. tyčia koja penkis kartus įspyrė į galvą ir tyčia kumščiu du kartus sudavė į dešinįjį šoną. Šiais bendrais smurtiniais veiksmais M. R., M. Z., P. R., V. S. ir L. S. nukentėjusiajam M. J. padarė: poodines kraujosruvas kakle, dešinėje šlaunyje; odos nubrozdinimus kairėje rankoje, odos nubrozdinimus abiejų klubakaulių skiauterių srityse, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas veide; odos nubrozdinimus dešiniame antakyje, smakre, dešinėje ausyje, muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštinę žaizda kairėje ausyje, kraujosruvas veido minkštuose audiniuose; daugybines kraujosruvas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais; intradermalines kraujosruvas kaktos dešinėje, daugybinius skruostakaulių lūžius; krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį intradermalinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstos dešinėje pusėje; poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstos kairėje pusėje, nugaros dešinėje; odos nubrozdinimais nugaros kairėje; kraujosruvomis krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose; krūtinkaulio lūžiais; dešiniųjų šonkaulių VI-IX, XI viengubais, I-V - dvigubais lūžiais; kairiųjų šonkaulių I, VI, VII, XI - dvigubais, II-V - trigubais, VIII-X - keturgubais lūžiais; abipusiais pasieninės krūtinplėvės pažeidimais; stuburo krūtininės dalies III slankstelio keterinės ataugos lūžiu su aplinkine kraujosruva nugaros minkštuosiuose audiniuose; kraujosruvomis plaučių audinyje. Dėl gautų krūtinės ląstos sumušimą sudarančių sužalojimų visumos, kurie komplikavosi kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę (400 ml) ir ūmiu kvėpavimo veiklos sutrikimu, M. J., patirdamas ypatingą fizinį skausmą ir dideles kančias, dėl visų patirtų sužalojimų nusikaltimo padarymo vietoje mirė. Tokiu būdu, M. R., M. Z., P. R., V. S. ir L. S., veikdami bendrininkų grupėje itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės M. J..

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, pilnai pasitvirtino ta aplinkybė, kad kaltinamieji M. R., M. Z. ir P. R., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, konflikto su M. J. metu, tyčia sudavė pastarajam aukščiau paminėtus, jiems inkriminuotus smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami poodines kraujosruvas kakle; odos nubrozdinimus kairėje rankoje, odos nubrozdinimus abiejų klubakaulių skiauterių srityse, poodines kraujosruvas veide; odos nubrozdinimus dešiniame antakyje, smakre, dešinėje ausyje, muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštinę žaizda kairėje ausyje, kraujosruvas veido minkštuose audiniuose; daugybines kraujosruvas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais; intradermalines kraujosruvas kaktos dešinėje, daugybinius skruostakaulių lūžius; krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį intradermalinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstos dešinėje pusėje; poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstos kairėje pusėje, nugaros dešinėje; odos nubrozdinimais nugaros kairėje; kraujosruvomis krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose; krūtinkaulio lūžiais; dešiniųjų šonkaulių VI-IX, XI viengubais, I-V - dvigubais lūžiais; kairiųjų šonkaulių I, VI, VII, XI - dvigubais, II-V - trigubais, VIII-X - keturgubais lūžiais; abipusiais pasieninės krūtinplėvės pažeidimais; stuburo krūtininės dalies III slankstelio keterinės ataugos lūžiu su aplinkine kraujosruva nugaros minkštuosiuose audiniuose; kraujosruvomis plaučių audinyje. Dėl gautų krūtinės ląstos sumušimą sudarančių sužalojimų visumos, kurie komplikavosi kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę ( 400 ml ) ir ūmiu kvėpavimo veiklos sutrikimu, M. J., patirdamas ypatingą fizinį skausmą ir dideles kančias, dėl visų patirtų sužalojimų nusikaltimo padarymo vietoje mirė. Tokiu būdu, M. R., M. Z. ir P. R. tyčia nužudė M. J..

Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamųjų ir M. J. 2012 m. gegužės 25 d. išgertuvių metu, įvyko dėl neva pavogtų cigarečių ir pinigų, dėl ko M. Z. M. J. kumščiais tyčia sudavė du kartus kartą į veidą, ne daugiau dvidešimties kartų į krūtinę ir kairįjį šoną, po vieną kartą koja tyčia įspyrė į galvą, į nugarą (ties mente) ir į nugarą (ties juosmeniu) bei ne daugiau penkių kartų nuo lovos užšoko, tyčia užgriūdamas visu savo kūnu, ant gulinčio ant grindų M. J.; M. R. tyčia kumščiais sudavė M. J. ne daugiau penkiolikos kartų į kairįjį šoną (aukštyje nuo krūtinės iki juosmens), ne daugiau penkių kartų į nugarą, bei įsibėgėjęs ir pašokęs į viršų, tyčia ne daugiau dviejų kartų užgriuvo visu savo kūnu ant gulinčio ant grindų M. J., tuo metu alkūne tyčia suduodamas pastarajam į kairįjį šoną; P. R. tyčia kojomis įspyrė M. J. ne daugiau dešimties kartų į galvą, dviejų kartų į nugarą ir tyčia kumščiais ne daugiau trijų kartų sudavė į dešinįjį šoną (šonkaulius), šiais savo veiksmais padarydami Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. M 687/12(01) (t. 1, b. l. 29-41) nurodytus pažeidimus, kurie ir įtakojo nukentėjusiojo mirtį, kaltinamasis V. S. tyčia koja spyrė nukentėjusiajam vieną smūgį į petį, sukeldamas jam fizinį skausmą, o kaltinamoji L. S. tyčia koja spyrė ne daugiau šešių kartų į kojas, padarydama pastarajam poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje bei odos nubrozdinimus kairiame kelyje, t. y. sužalojimus, nurodytus specialisto išvadoje, sukėlusius pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis V. S. tyčia sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį koja į petį, sukeldamas jam fizinį skausmą, o kaltinamoji L. S. tyčia įspyrė nukentėjusiajam ne daugiau penkių smūgių į kojas, padarydama poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje bei odos nubrozdinimus kairiame kelyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, teismas taip pat konstatuoja, jog byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad M. R., M. Z. ir P. R., tyčia nužudydami M. J., veikė bendrininkų grupėje su V. S. ir L. S.. Nepasitvirtino ir tai, kad V. S. ir L. S. nukentėjusiajam sudavė smūgius, sukėlusius pastarojo mirtį. Todėl iš L. S. pareikšto kaltinimo šalintinas šešių smūgių koja sudavimas M. J. į galvą ir aštuonių smūgių sudavimas į šonus, o iš V. S. pareikšto kaltinimo šalintinas penkių smūgių sudavimas koja M. J. į galvą ir dviejų smūgių sudavimas kumščiu į dešinįjį šoną, nustatant, kad L. S. sudavė nukentėjusiajam ne daugiau penkių smūgių į kojas, padarydama poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje bei odos nubrozdinimus kairiame kelyje, o V. S. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį koja į petį, sukeldamas jam fizinį skausmą.

M. R., M. Z. ir P. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, itin žiauriai – suduodami daugybę smūgių į įvairias kūno vietas, nužudė M. J., buvusį bejėgiškoje būklėje. Kaltinamųjų šie nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 6 p.

Byloje nustatyta, M. J. visą dieną bendravo su kaltinamaisiais, kartu su jais ėjo prie upės, gėrė alkoholinius gėrimus – jo lavono kraujyje buvo rasta 1,62 %o etilo alkoholio. Kaip teisiamojo posėdžio metu tvirtino nukentėjusioji V. J., jos sutuoktinis buvo iš dalies darbingas, dirbo įvairius darbus – statybos vidaus apdailos ir kt., byloje duomenų, patvirtinančių, kad dėl savo sveikatos būklės nukentėjusysis negalėtų priešintis prieš jį atliekamiems neteisėtiems veiksmams bei nuo jų gintis, nėra. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, jog sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti, jam bandant gintis (tai patvirtina nustatyti savigynai būdingi sužalojimai kairiajame dilbyje). Todėl kolegija daro išvadą, kad nepasitvirtino aplinkybė, jog nukentėjusysis buvo bejėgiškoje būklėje, ir šią kaltinamųjų M. R., M. Z. ir P. R. nusikalstamus veiksmus kvalifikuojančią aplinkybę iš pastariesiems pareikšto kaltinimo šalina.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, jų sukeltas pasekmes, kaltinamųjų asmenybes. Teisėjų kolegija, vertindama kaltinamųjų padarytus nusikaltimus, jų pobūdį, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. R. padarė nesunkų (BK 11 str. 3 d.) ir labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) nusikaltimus, kaltinamieji M. Z. ir P. R. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), pasekmės neatstatomos, kaltinamieji V. S. ir L. S. padarė nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), kaltinamųjų nusikalstamomis veikomis iš esmės buvo pasikėsinta į asmens gyvybę ir sveikatą. Taigi, kėsintasi į labiausiai ginamas vertybes, o nusikaltimų padarymo būdas – ilgą laiką trukęs nusikaltimas, įvykdytas itin žiauriai, kaltinamieji M. R., M. Z. ir P. R. nusikalto esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, intensyviai žalodami nukentėjusįjį, suduodami jam didelį skaičių smūgių, todėl jiems turi būti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jų vidurkį skaičiuojant, atsižvelgus į bausmės ir jos skyrimo ypatumus.