Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-11-16 · Administracinė byla Nr. eA-718-821/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-16
Bylos Nr.
eA-718-821/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01376-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė (pirm.), Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
UAB "Acetum"
Atsakovas
Mokslo, VšĮ Inovacijų agentūra
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-718-821/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01376-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Acetum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Acetum“ skundą atsakovui Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (teisių perėmėjas – viešoji įstaiga Inovacijų agentūra), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Acetum“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (teisių perėmėja – viešoji įstaiga Inovacijų agentūra) (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2021 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. NOR-01-S-7 „Dėl paraiškos Nr. LT07-1-EIM-K01-002 atmetimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Agentūros 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ (toliau – ir Programa) kvietimo teikti paraiškas Žalios pramonės inovacijų srityje projektų atrankos komiteto 2021 m. kovo 22 d. nutarimo (toliau – ir Nutarimas) dalį dėl pareiškėjo projekto paraiškos „Antimikrobiniu ir antivirusiniu poveikiu pasižymintis propolio ekstrakto prototipas“ pripažinimo nepraėjusia tinkamumo finansuoti vertinimo; 3) įpareigoti atsakovą pripažinti pareiškėjo paraišką praėjusia naudos ir kokybės bei tinkamumo finansuoti atitikties vertinimą bei tęsti reikiamas administracines procedūras, susijusias su 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ Žaliosios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje paramos lėšų skyrimu minėtam pareiškėjo projektui; 4) įpareigoti atsakovą sudaryti atskirą 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ Žaliosios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje mažųjų projektų (kurių prašoma finansavimo suma yra nuo 10 000 Eur iki 200 000 Eur, toliau – ir Mažieji projektai), praėjusių naudos ir kokybės bei tinkamumo finansuoti atitikties vertinimą, sąrašą.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas yra biotechnologijų startuolis, investuojantis į naujų antimikrobinių ir antibakterinių produktų kūrimą. Agentūros 2020 m. liepos 24 d. direktoriaus įsakymu Nr. 2V-270 buvo patvirtintos kvietimo teikti paraiškas 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ Žaliosios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje (toliau – ir Kvietimas), gairės pareiškėjams (Nr. LT07-1-EIM-K01) (toliau – ir Gairės). Pareiškėjas kartu su partneriu Norvegijos gyvybės mokslų universitetu pateikė Agentūrai paraišką Nr. LT07-1-EIM-K01-022 finansavimui gauti (toliau – ir Paraiška) pagal Gairėse numatytą Mažųjų projektų schemą projektui „Antimikrobiniu ir antivirusiniu poveikiu pasižymintis propolio ekstrakto prototipas“ (toliau – ir Projektas).

2.2. Agentūra, įvertinusi Paraišką, visiškai formaliais pagrindais ją atmetė ir priėmė skundžiamą Sprendimą. Sprendžiant dėl paramos skyrimo atitinkamam projektui, kiekviena paraiška yra vertinama trimis etapais / aspektais (Gairių 69 punktas): 1) atliekamas naudos ir kokybės vertinimas; 2) tinkamumo finansuoti vertinimas; 3) administracinės atitikties vertinimas. Pareiškėjo Projekto nauda ir kokybė buvo įvertinta pakankamais ekspertų suteiktais balais, tačiau, pagal Agentūros Sprendimą, Paraiška nepraėjo formalaus tinkamumo finansuoti vertinimo. Paraiška atitinka Gairių 2 priedo numatytus reikalavimus ir pareiškėjo administracinė atitiktis nekelia abejonių. Iš Sprendimo turinio galima suprasti, kad administracinės atitikties vertinimas buvo atliktas, dėl administracinės atitikties Agentūra nepateikė jokių pastabų.

2.3. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas nepagrindė Projekto biudžeto, kad Projektas neatitinka bendrojo Projektų atrankos kriterijaus „Išlaidų tinkamumas, pagrįstumas, pakankamumas“, kartu su Paraiška nėra pateikti dokumentai, būtini siekiant įgyvendinti pareiškėjo finansinio įnašo pagrįstumą: 1) nebuvo pateikta Norvegijos partnerio registravimo pažymėjimo kopija; 2) nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys Projekto biudžeto pagrįstumą (nėra pateikti darbo užmokesčio nustatymo pagrindimo ir finansinio įnašo užtikrinimo dokumentai); 3) nebuvo pateikti finansavimo šaltinius patvirtinantys dokumentai (dokumentai, pagrindžiantys fizinio asmens kredito istoriją ir bankų sąskaitų apyvartos), todėl atsakovas vertino, jog Projektas neatitinka bendrojo projektų atrankos kriterijaus – „nuosavo įnašo užtikrinimas“. Pareiškėjo įsitikinimu, Agentūra pažeidė Gairių 75 punkto reikalavimus ir gero administravimo principą, nes neprašė pareiškėjo patikslinti dokumentų ar pateikti kokius nors papildomus dokumentus, nors Gairių 75 punktas numato, jog paraiškos vertinimo metu Agentūra gali paprašyti pareiškėjo pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) dokumentus.

2.4. Sprendimas nėra pakankamai aiškus, kas dalinai apriboja pareiškėjo galimybę realizuoti teisę kreiptis į teismą. Viena vertus Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad Paraiška atmetama todėl, kad neatitinka bendrųjų projektų atitikties kriterijų, kurie Sprendime įvardijami nepakankamai aiškiai, antra vertus, tame pačiame sakinyje nurodoma ir tai, kad Paraiškos atmetimo pagrindas yra dar ir tas, kad Projektui įgyvendinti neužtenka Kvietimui teiki paraiškas skirtos lėšų sumos. Gairių 10 projekte numatyta, kad projektams įgyvendinti yra numatoma skirti 9 017 647 Eur, iš kurių 1 000 000 Eur numatytas paskirstyti pagal Mažųjų projektų schemą (Gairių 10 punktas). Mažaisiais projektais laikomi projektai, kurių finansavimui prašoma nuo 10 000 Eur iki 200 000 Eur (Gairių 39 punktas). Pareiškėjo Projektas yra priskirtinas būtent Mažųjų projektų kategorijai. Tuo atveju, jei pareiškėjo Projektas nebūtų atmestas formaliais pagrindais, akivaizdu, kad parama Projektui turėjo būti suteikta ir tam būtų pakakę lėšų, kadangi Agentūra paramos nesuteikė nei vienam kitam Mažajam projektui, kas reiškia, jog pareiškėjo Projektui su 46,5 balų įvertinimu turėjo būti skirtas finansavimas kaip vieninteliam atrankos kriterijus atitinkančiam Mažajam projektui. Nepagrįstai atmesdama pareiškėjo Paraišką, Agentūra nepagrįstai nusprendė paskirstyti Mažiesiems projektams skirtą 1 000 000 Eur didžiųjų projektų finansavimu.

2.5. Iš Sprendimo turinio galima suprasti, kad biudžetui ir finansavimo šaltiniams pagrįsti turėjo būti, tačiau nebuvo pateikti: 1) darbo užmokesčio nustatymo pagrindimai; 2) finansinio įnašo užtikrinimo dokumentai; 3) dokumentai, pagrindžiantys fizinio asmens kredito istoriją, fizinio asmens bankų sąskaitų apyvartos dokumentai. Pareiškėjas kartu su Paraiška pateikė komercinius pasiūlymus dėl numatomų pirkti paslaugų ir pagrindė su tuo susijusias biudžeto eilutes, taip pat pagrindė ir kitas ne su darbo užmokesčiu susijusias biudžeto eilutes, todėl nesutiko su atsakovo vertinimu, kad biudžetas nebuvo pagrįstas. Numatytam darbo užmokesčio dydžiui pagrįsti pareiškėjas pateikė Projekte dalyvaujančių specialistų – dviejų tyrėjų ir vieno inžinieriaus – gyvenimo aprašymus, kuriuose matosi specialistų darbo patirtis, darbo sritis ir susijusi informacija. Pareiškėjas taip pat pateikė ir finansinio įnašo užtikrinimo dokumentus, t. y. buvo pateiktas rašytinis pareiškėjo plėtros direktoriaus rašytinis įsipareigojimas paskolinti pareiškėjui piniginių lėšų sumą, reikalingą padengti nuosavam indėliui į projektą, ir 2019 m. Gyventojų pajamų mokesčio deklaracija. Gairėse nėra įtvirtintas baigtinis sąrašas dokumentų, kuriais gali būti pagrindžiamas finansinio įnašo užtikrinimas, todėl laikytina, kad pareiškėjas Projekto biudžetą ir finansavimo šaltinius pagrindė.

2.6. Turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir Agentūros 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ kvietimo teikti paraiškas Žaliosios pramonės inovacijų srityje projektų atrankos komiteto 2021 m. kovo 22 d. nutarimas dalyje, kuria pareiškėjo Paraiška buvo pripažinta nepraėjusia tinkamumo finansuoti vertinimo (Nutarimo 2.3 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog Nutarimas buvo priimtas 2021 m. kovo 22 d., o Sprendimas – 2021 m. kovo 25 d., akivaizdu, jog šie dokumentai yra tarpusavyje neatsiejamai susiję, bei negalėjo būti priimti skirtingais pagrindais ir motyvais.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Agentūra pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, bei pateikė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Agentūra, vadovaudamasi Gairių 69 punktu, įvertino pareiškėjo Paraiškos atitikimą Gairių keliamiems reikalavimams. Sprendimu Paraiška buvo atmesta, nes nors ir surinko 46,5 balo, tačiau vertinant gautas paraiškas bendrame pagal Gaires gautų paraiškų kontekste ir sudarius gautų paraiškų eilę pagal joms ekspertų skirtus balus, susiklostė situacija, kad prieš pareiškėją ir jo Paraišką yra paraiškų, kurios buvo įvertintos didesne balų suma, t. y. įvertinus specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus turi didesnį poveikį Kvietimo tikslui, nustatytam Gairių 11 punkte. Tokiu būdu pareiškėjo Paraiška liko žemesnėje vietoje kitų paraiškų kontekste ir nepateko į finansuotinų paraiškų eilę. Taip pat pareiškėjo Projektui nepakanka finansavimo pagal Kvietime numatomą skirti sumą. Be to, po atlikto tinkamumo finansuoti vertinimo nustatyta, kad Paraiška pateikta su esminiais trūkumais, nes nepateikti privalomi su paraiška pateiktini dokumentai (Gairių 66 punktas), todėl tai tapo savarankišku pagrindu Paraiškai atmesti, tai pareiškėjui papildomai paaiškinant skundžiamame Sprendime.

3.2. Pareiškėjas neginčija ir sutinka su naudos ir kokybės vertinimo balais, kuriuos už pareiškėjo pateiktą Paraišką skyrė vertinimą atlikę ekspertai – 46,5 balo, ir kurį pareiškėjas laiko svarbiausiu vertinimu. Agentūra nesutinka su paraiškų vertinimo etapų skirstymu į svarbiausius ir mažiau svarbius ir (ar) nesvarbius paraiškų vertinimo etapus, nes Gairės tokio skirstymo nenumato. Gairėse yra įtvirtinta, kad Agentūra atlieka projektų tinkamumo finansuoti, naudos ir kokybės bei administracinės atitikties vertinimą. Tinkamumo finansuoti ir naudos ir kokybės vertinimai vykdomi lygiagrečiai. Administracinės atitikties vertinimas atliekamas paskutiniame vertinimo etape (Gairių 69 punktas). Nei vienas paraiškos vertinimo etapas pagal Gaires svarbumu nėra išskirtas ir šie etapai yra lygiagrečiai svarbūs. Esant neatitikimui nors vienam reikalavimui, kurie nurodyti paraiškų vertinimo procedūrose (Gairių 76.2, 76.3, 76.5 papunkčiai), paraiška atmetama (Gairių 76 punktas), kas ir įvyko pareiškėjo atveju.

3.3. Aplinkybės, jog kartu su Paraiška nebuvo pateikti privalomi dokumentai, pareiškėjas neginčija, tačiau nurodo, kad pareiškėjo Paraiškos atmetimas tariamai yra neteisėtas, nes Agentūra neprašė pareiškėjo patikslinti Paraiškos. Agentūra pažymėjo, kad Gairėse Agentūrai nustatyta teisė, bet ne pareiga paraiškos vertinimo metu paprašyti pareiškėjo pateikti trūkstamą informaciją. Gairių 66 punktas nustato, kad dokumentai, kurių pareiškėjas nepateikė, yra privalomi pateikti kartu su paraiška. Pareiškėjas, įgyvendindamas savo teises ir vykdydamas pareigas, privalo elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai pagal atidaus asmens elgesio etaloną, tačiau pareiškėjas šiuo atveju nesielgė ir nevykdė imperatyvių teisės aktų reikalavimų (Gairių 66 punktas), todėl teiginys, kad Paraiška atmesta neteisėtai dėl to, kad Agentūra neįgyvendino teisės, bet ne pareigos paprašyti pareiškėjo pateikti trūkstamą informaciją, laikytini nepagrįstais. Be to, pareiškėjo nurodyti prie Paraiškos pateikti dokumentai, patvirtinantys darbo užmokestį, nėra tinkami, todėl Paraiška buvo atmesta pagrįstai.

3.4. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimą ir sudaryti atskirą eilę Mažiesiems projektams finansuoti, nurodė, kad Agentūra, įgyvendindama 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo reglamento, patvirtinto 2016 m. rugsėjo 23 d. Norvegijos Karalystės užsienio reikalų ministerijos sprendimu (toliau –Reglamentas) nuostatas, priėmė sprendimą suteikti galimybę paraiškas pagal Kvietimą teikti ne tik Reglamento 6.4 straipsnio 8 dalyje nustatytos vertės projektams, bet ir taikant išimtį – pagal Mažųjų projektų schemą – mažesnės vertės projektams. Būtent dėl Reglamento nuostatų vykdymo, siekiant nustatyti aiškias Gaires pareiškėjams, informuojant, kad pagal Mažųjų projektų schemą teikiamas finansavimas, net ir tuo atveju, jeigu projektų eilėje projektai, pateikti pagal Mažųjų projektų schemą, gautų aukštesnius balus nei pagal pagrindinę schemą, finansavimas jiems negalėtų viršyti 1 000 000,00 Eur. Atitinkamai Gairių 10 punkte maksimali planuojama paskirstyti finansavimo suma pagal Kvietimą buvo išskaidyta į dvi dalis. Pareiškėjo lūkestis dėl finansavimo gavimo galėjo būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu būtų užtikrinamas visų šių privalomų sąlygų įgyvendinimas: pirma, aukšto balo lyginant su kitomis paraiškomis surinkimas; antra, teigiamas tinkamumo finansuoti įvertinimas; trečia, bendras visų projektų pagal Mažųjų projektų schemą finansavimas mažesnis negu 1 000 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo Paraiška neatitiko dviejų iš trijų privalomų kriterijų (balų pakankamumo ir įvertinimo tinkamumo).

3.5. Nutarimas pareiškėjui nesukelia teisnių pasekmių, todėl skundo reikalavimas dėl Nutarimo dalies panaikinimo negali būti nagrinėjamas, o skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą pripažinti pareiškėjo Paraišką praėjusia naudos ir kokybės bei tinkamumo finansuoti atitikties vertinimą, t. y. iš esmės patenkinti pareiškėjo Paraišką, negali būti patenkintas, nes teismas neturi teisės priimti sprendimų, kuriuos priimti gali tik išskirtinai atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Acetum“ skundą.

5. Teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė tokias aplinkybes:

5.1. Agentūros direktorius 2020 m. liepos 20 d. įsakymu „Dėl kvietimo teikti paraiškas 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ informacinių ir ryšių technologijų srityje gairių pareiškėjams tvirtinimo“ Nr. 2V-270, patvirtino kvietimo teikti paraiškas 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ Žalios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje (toliau – ir Kvietimas), patvirtino Gaires pareiškėjams.

5.2. Agentūros Kvietimas paskelbtas 2020 m. liepos 28 d. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų interneto svetainėje. Gairių 9 punkte nustatyta, kad projektų atranka pagal Gaires bus vykdoma vieno etapo projektų konkurso būdu.

5.3. Pareiškėjas, siekdamas gauti finansavimą pagal Gairių nuostatas, 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė paraišką Nr. LT07-1-EIM-K01-002 finansavimui gauti.

5.4. Agentūra, įvertinusi pareiškėjo Paraišką pagal Gairių reikalavimus, 2021 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. NOR-01-S-7 atmetė pareiškėjo pateiktą Paraišką, finansavimo neskyrė, nes Paraiška nors ir surinko 46,5 balo, tačiau vertinant gautas paraiškas bendrame pagal Gaires gautų paraiškų kontekste ir sudarius gautų paraiškų eilę pagal joms ekspertų skirtus balus, susiklostė situacija, kad prieš pareiškėjo Paraišką yra paraiškų, kurios buvo įvertintos didesne balų suma, t. y. įvertinus specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus turi didesnį poveikį Kvietimo tikslui, nustatytam Gairių 11 punkte. Agentūra, atlikdama tinkamumo finansuoti ir naudos ir kokybės vertinimus , lygiagrečiai vykdė ir vertino maksimalią pagal Gaires gautų projektų prašomą finansuoti sumą, tačiau po paraiškų eilės pagal ekspertų skirtus balus projektams sudarymo tapo aišku, kad pareiškėjo Projektui finansavimo, įvertinus bendrą pagal Kvietimą įgyvendinti Programai numatomą skirti sumą, nepakanka. Be to, po atlikto tinkamumo finansuoti vertinimo nustatyta, kad pareiškėjo Paraiška pateikta su esminiais trūkumais, nes nepateikti privalomi su Paraiška pateiktini dokumentai, todėl tai tapo savarankišku pagrindu Paraiškai atmesti.

6. Teismas byloje vadovavosi 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1K-389 „Dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo Lietuvoje“ (toliau – ir Mechanizmų taisyklės), Gairėmis ir Reglamento nuostatomis.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neginčija ir sutinka su naudos ir kokybės vertinimo balais, kuriuos už pareiškėjo pateiktą Paraišką skyrė vertinimą atlikę ekspertai – 46,5 balo, ir šį vertinimą vadina svarbiausiu. Teismas nesutiko su tokiu paraiškų vertinimo etapų skirstymu, ir nurodė, kad nei vienas paraiškos vertinimo etapas pagal Gaires nėra išskirtas, šie etapai yra lygiaverčiai ir svarbūs, ir esant neatitikimui nors vienam reikalavimui, kurie nurodyti paraiškų vertinimo procedūrose, paraiška atmetama.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neneigia prie Paraiškos nepateikęs verslo plano, o pagal Gairių 35 punkto nuostatas, tokiu atveju pareiškėjo Paraiška turėjo būti atmetama iš karto, neteikiant jos ekspertų atliekamam kokybės ir naudos vertinimui.

9. Teismas pažymėjo, kad finansinė paskata turėjo būti skiriama projektams, turintiems didžiausią poveikį Lietuvos konkurencingumui ir pridėtinės vertės augimui, t. y. kurių kuriami produktai pasižymi didesniu inovacijų lygiu, komerciniu pritaikomumu ir greičiau bus įvesti į rinką, pasieks galutinį vartotoją ir kt. Nors pareiškėjo Paraiška ir pateiktas Projektas ir buvo įvertintas 46,5 balo, t. y. surinko didesnį nei Gairėmis nustatytą minimalų naudos ir kokybės vertinimo balų skaičių, tačiau kitų pareiškėjų projektai, įskaitant ir projektus, kuriems nuspręsta skirti finansavimą, pasižymėjo aukštesniais balais, todėl pateikti projektai Agentūros buvo suskirstyti į eilę pagal ekspertų skirtus balus, taip išrenkant potencialiai finansuotinus projektus.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas su Paraiška nepateikė ne bet kokių, bet privalomų, Gairių 66 punkte numatytų priedų, kurie yra esminiai siekiant įsitikinti Paraiškoje pateiktų teiginių teisingumu ir pagrįstumu. Teismas, pasisakydamas dėl skundo argumentų, jog Agentūra neprašė pareiškėjo patikslinti Paraiškos, pažymėjo, kad pagal Gairių 75 punkto nuostatas, paraiškų vertinimo metu Agentūra turi teisę, bet ne pareigą paprašyti pareiškėjų pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) dokumentus, o pagal Gairių 66 punkto nuostatas, dokumentai, kurių pareiškėjas nepateikė, buvo privalomi pateikti kartu su Paraiška, todėl pareiškėjas, įgyvendindamas savo teises, norėdamas gauti finansinę paramą, neatliko privalomų teisės aktų reikalavimų, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjo Paraiška turi ir daugiau trūkumų nei nurodyta skundžiamame Sprendime (Paraiškos 5 dalis užpildyta nesilaikant Gairių nuostatų dėl rezultato rodiklių siektinų reikšmių nustatymo ir jų apskaičiavimo metodų taikymo; Gairių 66.24 punkte nurodytas privalomas pateikti dokumentas užpildytas nekorektiškai, nesilaikant Kvietimo sąlygų, yra nesuderintas su Paraiškoje pateikta informacija; Paraiškoje netinkamai nurodytas maksimalus galimo suteikti finansavimo intensyvumas ir kt.).

12. Teismas nurodė, kad Agentūros veiksmai atmetant pareiškėjo Paraišką, nesiūlant pateikti pareiškėjui papildomų dokumentų pagal Gairių 75 punktą, laikytini pagrįstais, atitinkančiais gero administravimo principą, nes tai būtų neteisinga kitų asmenų, teikusių paraiškas, atžvilgiu.

13. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog pareiškėjas su Paraiška nepateikė darbo užmokesčio nustatymo pagrindimo ir finansinio įnašo užtikrinimo dokumentų, ir nesutiko su skundo argumentais, jog atsakovas šiuos duomenis turėjo įvertinti pagal statistikos departamento skelbiamą atlyginimo vidurkį. Teismas pažymėjo, kad planuojant darbo užmokestį gali būti remiamasi oficialios statistikos duomenimis, panašių projektų duomenimis, pareiškėjo ir (arba) partnerio pateiktais istoriniais asmens darbo užmokesčio duomenimis arba duomenimis apie įprastai įmonėje taikomą darbo užmokestį už tas pačias funkcijas ir (arba) pareigas, tačiau tokia informacija nebuvo pateikta nei dokumente „Projekto biudžeto paskirstymas pagal veiklas, pareiškėją ir partnerį (-ius)“, nei Paraiškos 9 dalyje „Projekto išlaidų pagrindimas“, taip pat nebuvo pateikti projekto biudžetą pagrindžiantys dokumentai, kuriuos privaloma pateikti vadovaujantis Gairių 66.3 punktu. Norint pagrįsti darbo užmokestį statistikos departamento duomenimis, turi būti pateiktos tikslios nuorodos į aktualius atitinkamų specialybių darbuotojų vidutinius darbo užmokesčio įkainius pagal sektorius. Pareiškėjo pateikti specialistų CV taip pat nėra laikytini finansiniais dokumentais, pagrindžiančiais išlaidas, todėl pareiškėjui nepateikus tinkamos Paraiškos, ji pagrįstai buvo atmesta.

14. Teismas, vertindamas skundo teiginius, kad Agentūra nesudarė atskiros finansuotinų projektų eilės, kad būtų skirtas finansavimas pagal Mažųjų projektų schemą, nesudarė atskiro Mažųjų projektų vertinimo sąrašo ir nepaskirstė šiems projektams skirto finansavimo, įvertinęs Gairių 10 punkto nuostatas, konstatavo, kad Agentūra turėjo teisę 1 000 000,00 Eur paskirstyti Mažiesiems projektams tik tuo atveju, jei pagal Mažųjų projektų finansavimo schemą būtų gauta projektų, kurie po atlikto vertinimo pagal Gairių 69 punktą būtų pripažinti tinkamais finansuoti, šiems projektams iš bendros finansavimui skirtos lėšų sumos paskirstant ne daugiau nei 1 000 000 Eur. Teismas nustatė, kad nei vienas Mažasis projektas po atlikto projektų vertinimo pagal Gairių 69 punkto nuostatas neatitiko projektams keliamų reikalavimų, todėl finansavimas nei vienam Mažųjų projektų schemai priskirtinam projektui ir nebuvo skirtas. Teismas nurodė, kad pagal Gairių 10 punktą maksimali planuojama paskirstyti finansavimo suma pagal Kvietimą buvo išskaidyta į dvi dalis, todėl pareiškėjo lūkestis dėl finansavimo gavimo galėjo būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu būtų užtikrinamas visų privalomų sąlygų įgyvendinimas, t. y. aukšto balo lyginant su kitomis paraiškomis surinkimas; teigiamas tinkamumo finansuoti įvertinimas, bendras visų projektų pagal Mažųjų projektų schemą finansavimas mažesnis negu 1 000 000 Eur. Pareiškėjo Paraiška neatitiko dviejų iš trijų privalomų kriterijų (balų pakankamumo ir įvertinimo tinkamumo), todėl Agentūros sprendimas ir šiuo atveju yra teisėtas ir pagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas nustatė, kad ginčijamas Agentūros sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į pareiškėjo pateiktą Paraišką, vadovaujantis Lietuvos Respublikoje taikoma konkursinių kvietimų organizavimo praktika, kad jeigu ketinama teikti finansavimą subjektams, priskirtiniems skirtingoms grupėms arba kai projektų įgyvendinimui, įskaitant finansavimą, taikomi skirtingi reikalavimai, kiekvienai grupei rengiami atskiri kvietimai teikti paraiškas. Tuo tarpu šiuo atveju visiems paraiškėjamas, kurie siekė gauti finansavimą, pagal Gaires buvo keliami vienodi reikalavimai, todėl atskirų eilių sudarymui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

16. Teismas, vertindamas Nutarimą, nustatė, kad 2021 m. kovo 22 d. vykusio projektų atrankos komiteto posėdyje buvo pristatyti paraiškų vertinimo rezultatai ir paraiškų vertinimo procesas. Šiame posėdyje Projektų atrankos komitetas projektų vertinimo ataskaitai pritarė be pastabų. Pagal Gairių 77 punktą sprendimą dėl finansavimo skyrimo projektams, kuriems pritarė projektų atrankos komitetas ir kurie atitiko projektų administracinės atitikties vertinimo reikalavimus, priima Agentūra, sprendimą tvirtina Agentūros direktorius. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas atrankos komiteto Nutarimas yra tarpinis dokumentas priimant ginčijamą Sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo jo (Nutarimo dalies) naikinti.

17. Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, padarė išvadą, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

18. Teismas konstatavo, kad Agentūra iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, o netenkinus šio reikalavimo, taip pat netenkino ir išvestinių reikalavimų dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su teigiamu Paraiškos vertinimu.

III.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

20. Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

20.1. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime neteisingai nurodęs, kad pareiškėjas su Paraiška nėra pateikęs verslo plano, akivaizdžiai suklydo vertindama atsakovo atsiliepimo argumentus dėl Gairėse nurodytų atvejų, kada Paraiška nevertinama, o nagrinėjamu atveju pareiškėjo Paraiška buvo vertinama.

20.2. Pirmosios instancijos teismas, sprendime nurodęs, jog pareiškėjas kartu su Paraiška nepateikė esminių, privalomų, Gairių 66 punkte numatytų priedų, nenurodė, kokių konkrečiai dokumentų pareiškėjas nepateikė, nes, minėta, verslo planas kartu su Paraiška buvo pateiktas. Pareiškėjas teigia su Paraiška pateikęs visus reikiamus esminius dokumentus, todėl minėti teismo motyvai nepagrįsti.

20.3. Teismo sprendimo išvada, jog paraiškų vertinimo metu Agentūra turi teisę, bet ne pareigą paprašyti pareiškėjo pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) dokumentus, suponuoja išvadą, jog Agentūra gali laisvai pasirinkti, kada realizuoti savo teisę ir prašyti pareiškėjų patikslinti / papildyti informaciją ir dokumentus, o kada to nedaryti, ir ši praktika yra ydinga, nes tais atvejais, kai teisės aktai nenumato, jog dėl atitinkamo dokumento nepateikimo parašką yra privaloma atmesti, Agentūra visiems pareiškėjams (kurių paraiškose trūksta atitinkamų patikslinimų ar dokumentų, ir kuriuos teisės aktai nedraudžia patikslinti ar papildomai pateikti) turėtų taikyti vienodą standartą ir visų jų paprašyti pateikti papildomus dokumentus ar patikslinimus, nes tokia praktika atitiktų gerąjį administravimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Agentūros veiksmus, kai pareiškėjo nebuvo prašoma pateikti papildomų Paraiškos dokumentų, vertino kaip teisėtus.

20.4. Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad pareiškėjas su Paraiška nepateikė darbo užmokesčio nustatymo pagrindimo ir finansinio įnašo užtikrinimo dokumentų, t. y. Paraiškoje skaičiuojant ekspertų darbo užmokestį, nebuvo pateiktos nuorodos į statistikos departamento skelbiamą atlyginimų vidurkį, tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma teisėtu pagrindu atmesti Paraišką neprašant pateikti trūkstamų nuorodų. Agentūros sprendimas neinformuoti pareiškėjo apie poreikį pateikti formalius papildymus (internetines nuorodas į viešai skelbiamus duomenis) yra nesuderinamas su gero administravimo principu. Pagal Gairių 2 lentelės 6.2 punktą, planuojant darbo užmokestį gali būti remiamasi oficialios statistikos duomenimis, panašių projektų duomenimis ir pan. Atitinkamų sektorių vidutinio darbo užmokesčio duomenys yra vieši, o Agentūra turi ypač didelę patirtį vertinant kitas paraiškas, jai yra gerai žinomas darbo užmokesčio dydžio planavimas kituose projektuose, todėl formalus nuorodos į viešai prieinamą informaciją nepateikimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu atmesti Parašką. Agentūra nekonstatavo, jog pareiškėjas Paraiškoje pateikė nepagrįstai didelį ar nepagrįstai mažą darbo užmokestį, nes Paraiškos netinkamumas šioje dalyje konstatuotas vien todėl, kad nebuvo pateiktos 3 internetinės nuorodos į viešai prieinamą informaciją. Visi kiti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti tariami Paraiškos trūkumai arba nebuvo nurodyti ginčijamame Sprendime arba teismo sprendime Paraiškos trūkumai nurodomi itin abstrakčiai ir neaiškiai, ir neįmanoma dėl jų pasisakyti.

20.5. Teismo Sprendime abstrakčiai nurodoma, kad pareiškėjas nepateikė finansinio įnašo užtikrinimo dokumentų, tačiau iš teismo sprendimo sunku suprasti, ar finansinio įnašo užtikrinimo dokumentų tariamas nepateikimas yra išskiriamas kaip atskiras Paraiškos trūkumas ar jis sutapatinamas su nuorodų nepateikimu į viešus duomenis. Gairėse nėra įtvirtintas baigtinis sąrašas dokumentų, kuriais gali būti pagrindžiamas finansinio įnašo užtikrinimas. Nagrinėjamu atveju, kaip finansinio įnašo užtikrinimas, su Paraiška Agentūrai buvo pateiktas 2020 m. lapkričio 5 d. investuotojo M. L. rašytinis įsipareigojimas investuoti (skolinti be palūkanų) ne mažesnę kaip 40 000 eurų sumą pareiškėjo Projektui. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad toks investuotojo rašytinis įsipareigojimas būtų nepakankamas finansinio įnašo užtikrinimui.

Atsiliepimas

20.6. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų kitų Paraiškos trūkumų, akcentuoja, jog atsakovo Sprendimą skundžia ta apimtimi, kuria jis yra surašytas, o atsakovui atsiliepime ir pirmosios instancijos teismui skundžiamame sprendime konstatavus daugiau Paraiškos trūkumų, kurie Sprendime nebuvo įvardijami, yra pažeidžiami teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendime motyvuojant, kad Paraiška turėjo daugiau trūkumų negu nurodyta atsakovo Sprendime, yra sukuriama neapibrėžtumo situacija, kuri yra tolygi Paraiškos atmetimui naujais pagrindais, kurių Sprendime nurodyta nebuvo. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl minimų naujai paaiškėjusių trūkumų, pažymi, jog tokie trūkumai galėtų sąlygoti tik Sprendimo dėl finansavimo intensyvumo koregavimą, kas yra praktikoje įprasta, tačiau ne pagrindą atmesti Paraišką.

20.7. Pirmosios instancijos teismas, sprendime konstatavęs, jog pagal Gairių 10 punkto nuostatas, Agentūra turėjo teisę 1 000 000,00 Eur paskirstyti Mažiesiems projektams tik tuo atveju, jei pagal Mažųjų projektų finansavimo schemą būtų gauta projektų, kurie po atlikto vertinimo pagal Gairių 69 punktą butų pripažinti tinkamais finansuoti, netinkamai aiškino Reglamento 6.6. straipsnio nuostatas. Gairės aiškiai įtvirtino privalomą taisyklę, kad pagal Mažųjų projektų schemą turi būti paskirstyta 1 000 000 Eur suma, todėl Agentūra, įgyvendindama Reglamento 6.6 punkte įtvirtintą jos teisę ir priėmusi Gaires, 1 000 000 Eur privalėjo paskirstyti daugiausia balų surinkusiems Mažiesiems projektams, nes taip numatė Gairių 10 punktas. Visi Mažuosius projektus pateikę ūkio subjektai turėjo pagrindą pagrįstai tikėtis, kad geriausi pateikti Mažieji projektai gaus finansavimą, bendrai neviršijantį 1 000 000 Eur (išskyrus atvejį, jei atitinkamas Mažasis projektas nesurinks minimalaus praeinamojo balo). Byloje nėra ginčo, kad iš pateiktų Mažųjų projektų pareiškėjo Projektas surinko antrą didžiausią balų skaičių, t. y. 46,5 balo, todėl jei Projektas nebūtų nepagrįstai atmestas formaliais pagrindais, tai finansavimas jam turėjo būti skiriamas kaip daugiausia balų surinkusiam Mažajam projektui, praėjusiam formaliąją atranką.

Žemesnės instancijos teismas

20.8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo lūkestis dėl finansavimo gavimo galėjo būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu būtų užtikrinamas visų privalomų sąlygų įgyvendinimas (t. y. aukšto balo lyginant su kitomis paraiškomis surinkimas; teigiamas tinkamumo finansuoti įvertinimas; bendras visų projektų pagal Mažųjų projektų schemą finansavimas mažesnis negu 1 000 000 Eur). Pareiškėjas nurodo, kad jo surinktų balų skaičius turėjo būti lyginamas su kitų Mažųjų projektų surinktų balų skaičiumi, o ne su atitinkamų didžiųjų projektų surinktais balais. Byloje nėra ginčo, kad 46,5 balų suma, kurią surinko Paraiška, buvo antra didžiausia tarp Mažųjų projektų. Be to, Paraišką atsakovas atmetė nepagrįstais pagrindais, kuriuos pareiškėjas ginčija šioje byloje, t. y. pareiškėjas įrodė, kad neegzistavo nei vienas pagrindas atmesti jo Paraišką kaip netinkamą finansuoti (dėl Paraiškos trūkumų ar kitų priežasčių). Nei vienas Mažasis projektas negavo jokio finansavimo, taigi dėl šios sąlygos (bendras visų projektų pagal Mažųjų projektų schemą finansavimas mažesnis negu 1 000 000 Eur ) egzistavimo nėra ginčo.

20.9. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Gairių 10 punkto nuostatas, nes Gairėse numatyta suma turėjo būti paskirstoma daugiausiai balų surinkusiems Mažiesiems projektams.

Atsiliepimas

21. Atsakovas atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, bei prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, jei tokios bus patirtos. Atsakovas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

21.1. Atsakovas nesutinka, kad skundžiamą Sprendimą priėmė ir pareiškėjo Paraišką atmetė visiškai formaliais pagrindais, nes šis Sprendimas yra motyvuotas, jo turinys ir forma atitinka teisės aktų reikalavimus.

21.2. Pareiškėjas, siekdamas gauti finansavimą pagal Gairių nuostatas, turėjo pateikti Paraišką, kuri atitiktų Gairių keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, tačiau pareiškėjas šios pareigos neįvykdė. Pareiškėjas minėtos aplinkybės iš esmės neginčija, tačiau apeliaciniame skunde bando pateisinti / paaiškinti savo netinkamo veikimo teikiant Paraišką priežastis, kurios neturi ir negali turėti įtakos ginčijamo Agentūros Sprendimo teisėtumui. Pareiškėjui pripažįstant, kad jis visų reikiamų dokumentų Paraiškai vertinti nebuvo pateikęs, Agentūra pareiškėjo atžvilgiu jokių neteisėtų sprendimų nepriėmė ir veikė teisėtai, kadangi Paraiška, kuri buvo pateikta nesilaikant imperatyvių reikalavimų, sudarė Agentūrai teisėtą ir pagrįstą pagrindą Paraiškai atmesti.

21.3. Paraiška neatitiko projekto tinkamumo finansuoti vertinimo kriterijų (Gairių 1 priedas), nes nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys Projekto biudžeto pagrįstumą (nebuvo pateikti darbo užmokesčio nustatymo pagrindimo ir finansinio įnašo užtikrinimo dokumentai); finansavimo šaltinius pagrindžiantys dokumentai (dokumentai, pagrindžiantys fizinio asmens kredito istoriją ir banko sąskaitų apyvartos); Norvegijos partnerio registracijos pažymėjimo kopija; kas pareiškėjui aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta skundžiamame atsakovo Sprendime, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas su Paraiška nepateikė darbo užmokesčio nustatymo pagrindimo ir finansinio įnašo užtikrinimo dokumentų. Atsakovas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas turėjo detalizuoti, kokių esminių dokumentų pareiškėjas nepateikė kartus su Paraiška, bei nurodo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

21.4. Pirmosios instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių Paraiškos trūkumų, nurodytų Sprendime, kurie savaime sudarė pagrindą Paraiškai atmesti, tik papildomai pažymėjo, kad Paraiška turėjo ir kitų trūkumų. Pirmosios instancijos teismas tokiu būdu tinkamai įgyvendino aktyvaus teismo principą, be to, minimi papildomi trūkumai taip pat buvo nurodyti ir atsakovo pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime, ir aplinkybių, jog Paraiška turėjo ir kitų trūkumų, kurie sudarė pagrindą atmesti Paraišką, nagrinėjant bylą pareiškėjas nepaneigė, be to, atsakovo Sprendime net ir nenustačius papildomų Paraiškos trūkumų, kurie buvo minimi atsiliepime ir pirmosios instancijos teismo sprendime, kiti Sprendime nurodyti Paraiškos trūkumai neleidžia teigti, kad ji yra pagrįsta ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

21.5. Agentūra sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Gairių 75 punkte yra įtvirtinta teisė, o ne pareiga kreiptis dėl dokumentų pateikimo ir (ar) paraiškos tikslinimo, ir pažymi, jog situacija, kai pareiškėjui gali būti leidžiama paaiškinti ir (ar) patikslinti atitinkamus neaiškius paraiškos elementus, turėtų būti daugiau išimtinio pobūdžio, paraiškos trūkumai turėtų būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gana detalaus ir tikslaus pateiktos paraiškos patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Gairių 66 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad pareiškėjas su teikiama paraiška turi pateikti privalomus dokumentus, kurių šio ginčo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs, todėl Agentūra neturėjo pagrindo prašyti pateikti trūkstamus dokumentus, juo labiau, kad pats nurodymas taisyti ir nepateiktų dokumentų pateikimas galutinio vertinimo nekeistų, nes Paraiška nesurinko tiek balų, kad po eilės sudarymo ji galėtų gauti finansavimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuoto gero administravimo principo turinio elementų pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė.

Šalies argumentai

21.6. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo reglamento 6.6 straipsnį ir dėl to padarė klaidingą išvadą, jog, remiantis Gairių 10 punktu, Agentūra neprivalėjo atskirai paskirstyti finansavimo pagal Mažųjų projektų schemą. Pagal Gairių 10 punktą atsakovas turėjo teisę 1 000 000 Eur paskirstyti Mažiesiems projektams tik tuo atveju, jei pagal Mažųjų projektų finansavimo schemą būtų gauta projektų, kurie po atlikto vertinimo (Gairių 69 p.) būtų pripažinti tinkamais finansuoti, šiems projektams iš bendros finansavimui skirtos lėšų sumos paskirstant ne daugiau nei 1 000 000 Eur. Kadangi nei vienas Mažasis projektas po atlikto projektų vertinimo (Gairių 69 p.) neatitiko projektams keliamų reikalavimų, finansavimas nei vienam Mažųjų projektų schemai priskirtinam projektui ir nebuvo skirtas.

Žemesnės instancijos teismas

21.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo lūkestis dėl finansavimo gavimo galėjo būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu būtų užtikrinamas visų šių privalomų sąlygų įgyvendinimas, t. y. aukšto balo lyginant su kitomis paraiškomis surinkimas; teigiamas tinkamumo finansuoti įvertinimas; bendras visų projektų pagal mažųjų projektų schemą finansavimas mažesnis negu 1 000 000 Eur, o pareiškėjo Paraiška neatitiko dviejų iš trijų privalomų kriterijų (balų pakankamumo ir įvertinimo tinkamumo). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas klaidingai mano, kad jo paraiška turėjo būti vertinama tik su kitais Mažais projektais, ir nepagrįstai nevertina pirmosios instancijos teismo pozicijos, kad šio ginčo atveju visiems pareiškėjams, kurie siekė gauti finansavimą pagal Gaires, buvo keliami vienodi reikalavimai, todėl atskirų eilių sudarymui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

21.8. Pareiškėjo Paraiška buvo atmesta vadovaujantis objektyviai egzistuojančiais ir nepriklausomais įrodymais, t. y. dėl nepateiktų privalomų pateikti su Paraiška dokumentų. Pareiškėjas savo elgesio neteisėtumą bando pagrįsti vien tik subjektyviais teisės aktų ir Sprendimo motyvų vertinimais, kurie nepagrįsti objektyviais įrodymais, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo atmesti pareiškėjo Paraišką Nr. LT07-1EIM-K01-002 finansavimui pagal Programą gauti, bei su tuo susijusių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su minėtos paraiškos vertinimu.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, o Agentūra teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė teisės aktus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjo Paraiškos.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Acetum“, siekdamas gauti finansavimą 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ Žaliosios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje, 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė paraišką Nr. LT07-1-EIM-K01-002 projektui „Antimikrobiniu ir antivirusiniu poveikiu pasižymintis propolio ekstrakto prototipas“. Agentūra, įvertinusi pareiškėjo Paraišką pagal Gairių reikalavimus, skundžiamu 2021 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. NOR-01-S-7 Paraišką atmetė.

27. Atsakovas, įvertinęs Paraiškoje ir kartu su Paraiška pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją, konstatavo, kad Paraiška neatitinka Gairių 1 priedo vertinimo reikalavimo, kad pareiškėjas su paraiška pateiktų visus Gairėse pareiškėjams arba reikalavimuose tiesioginio finansavimo projektui nurodytus priedus, kadangi kartu su Paraiška nėra pateikti visi Gairių 66 punkte nurodyti dokumentai, t. y. dokumentai, pagrindžiantys projekto biudžeto pagrįstumą (nėra pateikti darbo užmokesčio nustatymo pagrindimo ir finansinio įnašo užtikrinimo dokumentai), finansavimo šaltinius pagrindžiantys dokumentai (nėra pateiktas dokumentas, pagrindžiantis fizinio asmens kredito istoriją, banko sąskaitų apyvartos), Norvegijos partnerio registracijos pažymėjimo kopija. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrįstas biudžetas ir į tai, kad netinkamai nurodytas maksimalus pareiškėjui taikomas finansavimo intensyvumo procentas, buvo vertinama, kad Projektas neatitinka bendrojo projektų atrankos kriterijaus „Išlaidų tinkamumas, būtinumas, pagrįstumas“. Kartu su Paraiška nėra pateikti visi dokumentai, būtini siekiant įvertinti pareiškėjo finansinio įnašo pagrįstumą, todėl buvo vertinama, kad Projektas neatitinka bendrojo projektų atrankos kriterijaus „Nuosavo įnašo užtikrinimas“.

28. Skundžiamame Sprendime taip pat buvo nurodyta, jog pateiktose paraiškose nurodyta prašoma finansavimo suma viršijo pagal Kvietimą pateiktiems Projektams įgyvendinti galimą skirti sumą, todėl į finansuotinų projektų sąrašą buvo įtraukti projektai, kuriems projektų naudos ir kokybės vertinimo metu skirta balų suma yra aukštesnė, negu pareiškėjo Paraiškai skirta balų suma, bei kurie atitinka visus bendruosius ar specialiuosius projektų atitikties kriterijus ir administracinės atitikties vertinimo kriterijus neviršijant projektams įgyvendinti galimos skirti sumos.

Dėl mažųjų dotacijų schemos taikymo

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ir atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo Paraiška pagrįstai buvo vertinama pagal bendrąją projektų vertinimo schemą, kadangi pareiškėjas pretendavo į finansavimą, skirtą Mažiesiems projektams, todėl, pagal Gairių 10 punkto nuostatas, atsakovas 1 000 000 Eur privalėjo paskirstyti daugiausiai balų surinkusiems Mažiesiems projektams, tarp jų – ir pareiškėjo Projektui.

30. Gairių 10 punkte nustatyta, kad pagal Gaires projektams įgyvendinti numatoma skirti 9 017 647 Eur, iš kurių 7 665 000 Eur Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų ir 1 352 647 Eur bendrojo finansavimo lėšų. 1 000 000 Eur iš šiame punkte nurodytos sumos bus paskirstyta pagal Mažųjų projektų (kurių vertė nuo 10 000 Eur iki 200 000 Eur) schemą. Pagal Gairių 9 punkto nuostatas, projektų atranka pagal Gaires bus vykdoma vieno etapo projektų konkurso būdu. Gairių 21-23 punktuose nustatyta, kad projektas turi atitikti formaliuosius vertinimo, bendruosius projektų atrankos ir specialiuosius projektų atitikties kriterijus, nurodytus Gairių 1 priede. Projektų atranka vykdoma atliekant naudos ir kokybės vertinimą vadovaujantis specialiaisiais projektų atrankos kriterijais, nurodytais Gairių 2 priede. Už atitiktį šiems kriterijams projektams skiriami balai. Maksimalus galimas balų skaičius pagal kiekvieną kriterijų nurodytas Gairių 2 priede. Projektas turi atitikti administracinės atitikties kriterijus, nurodytus Gairių 3 priede.

31. Reglamento 6.4 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad programai taikoma dotacijos suma paprastai negali būti mažesnė kaip 1 000 000 Eur ir, nepažeidžiant 9 punkto, ne mažesnė kaip 2 00 000 EUR“. Reglamento 6.4 straipsnio 9 (e) dalyje nustatyta, kad programos operatorius gali pasiūlyti žemesnę ribą mažų dotacijų, nurodytų 6.6 straipsnyje, fondui. Reglamento 6.6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad mažų dotacijų schemos (-ų) bendras paskirstymas negali būti didesnis kaip 20 proc. tinkamų finansuoti programos išlaidų. Finansinės paramos suma, taikoma mažų dotacijų schemoje, yra ne mažesnė kaip 5 000 Eur ir ne didesnė kaip 200 000 Eur (Reglamento 6.6 str. 3 d.).

32. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų interneto svetainėje 2020 m. liepos 28 d. paskelbtame kvietime teikti paraiškas 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ žalios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje buvo nurodyta, kad didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 600 000 Eur, o mažiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 200 000 Eur (Kvietimo 4.3 p.). Kvietimo 5.4 punkte nurodyta, kad projektų atranka bus vykdoma vieno etapo projektų konkurso būdu. Projektų atranka vykdoma suteikiant balus projektų naudos ir kokybės vertinimo etape. Projektai turi atitikti administracinės atitikties, formaliuosius projektų atrankos, bendruosius projektų atrankos ir specialiuosius projektų atitikties kriterijus.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas Gairių, Reglamento, ir Kvietimo nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog minimų teisės aktų nuostatos nenumatė, jog, siekiant gauti finansavimą programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ žalios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje pagal mažųjų dotacijų schemą (t. y. kai projekto vertė – nuo 10 000 Eur iki 200 000 Eur), pateiktos paraiškos mažosioms dotacijoms bus vertinamos atskirai, tik Mažųjų projektų kategorijoje, nes Kvietime (5.4 p.) ir Gairėse (22 p.) nurodyta, jog projektų (t. y. visų projektų, ne tik mažos vertės) atranka vykdoma atliekant naudos ir kokybės vertinimo etape, o Gairėse buvo nustatyti vienodi reikalavimai visiems paraiškas pagal Kvietimą teikiantiems asmenims, bei vienodi paraiškų vertinimo reikalavimai. Skiriant finansavimą pagal Programą, siekiant sudaryti galimybę teikti paraiškas ne tik didelėms (Gairių 5.4 p.), bet taip pat mažoms ir vidutinėms įmonėms (Gairių 5.10 p.), buvo numatyta iš Programai finansuoti skirtų lėšų 1 000 000 Eur paskirstyti pagal Mažųjų projektų (kurių vertė nuo 10 000 Eur iki 200 000 Eur) schemą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pagal Gairių 10 punkto nuostatas geriausi pateikti Mažieji projektai gaus finansavimą, bendrai neviršijantį 1 000 000 Eur, išskyrus tuos atvejus, jei Mažasis projektas nesurinks minimalaus pereinamo balo (25 balų). Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Gairėse numatyta finansuoti mažųjų dotacijų suma (1 000 000 Eur) nebuvo skirta finansuoti tik Mažuosius projektus, juos įvertinus pagal atskirą, Mažųjų projektų, eilę, tačiau šia suma buvo apibrėžta maksimali finansavimo suma, kurią galima skirti pagal Programą finansuojamiems Mažiesiems projektams, juos įvertinus bendrai su visomis pagal Kvietimą pateiktomis paraiškomis, kadangi Mažieji projektai Gairėse buvo apibrėžti tik projekto verte bei šiuos projektus galinčiomis teikti įmonėmis (mažos ir vidutinės), tačiau visi kiti reikalavimai projektams buvo identiški ir didelių įmonių ir mažų bei vidutinių įmonių teikiamiems projektams, todėl nebuvo teisinio pagrindo minimus projektus vertinti pagal atskiras eiles.

34. Pareiškėjo Projekto nauda ir kokybė buvo įvertinta 46,5 balo, šio vertinimo pareiškėjas neginčija. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas galėjo pretenduoti į Projekto finansavimą tik tokiu atveju, jei jis: (1) būtų surinkęs pakankamai aukštą balą, lyginant su kitomis pateiktomis paraiškomis; (2) pareiškėjo projektas atitiktų formaliuosius vertinimo, bendruosius projektų atrankos ir specialiuosius projektų atitikties kriterijus, nurodytus Gairių 1 priede (tarp jų – ir nuosavo įnašo užtikrinimo, išlaidų tinkamumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus (finansinis pagrindimas), taip pat įvertinus, ar su paraiška pateikti visi Gairėse nurodyti dokumentai); (3) bendras visų Mažųjų projektų finansavimas būtų mažesnis negu 1 000 000 Eur.

35. Minėta, jog paraiškos gauti finansavimą pagal Programą projektų atranka vykdoma atliekant naudos ir kokybės vertinimą, todėl pareiškėjui nesurinkus pakankamai aukšto Projekto naudos ir kokybės įvertinimo balo, lyginant su kitais paraiškas teikusiais asmenimis, atsakovas į finansuotinų projektų sąrašą pagrįstai įtraukė projektus, kuriems projektų naudos ir kokybės vertinimo metu skirta balų suma yra aukštesnė, bei kurie atitinka visus bendruosius ar specialiuosius projektų atitikties kriterijus ir administracinės atitikties vertinimo kriterijus neviršijant projektams įgyvendinti galimos skirti sumos.

36. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius, jog pareiškėjo Paraiška pagrįstai ir teisėtai buvo vertinama kartu su kitomis pagal Programą teiktomis paraiškomis (o ne tik su paraiškomis dėl mažųjų dotacijų), bei konstatavus, jog pareiškėjo Paraiškos naudos ir kokybės įvertinimo balas (46,5 balo) nebuvo pakankamas pretenduoti į finansavimą pagal Programą, nes pateiktose paraiškose nurodyta prašoma finansavimo suma viršijo pagal Kvietimą projektams įgyvendinti galimą skirti sumą, konstatuotina, jog skundžiamas atsakovo Sprendimas atmesti pareiškėjo Paraišką yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl nustatytų Paraiškos trūkumų

37. Gairių 21-23 punktuose nustatyta, kad projektas turi atitikti formaliuosius vertinimo, bendruosius projektų atrankos ir specialiuosius projektų atitikties kriterijus, nurodytus Gairių 1 priede. Projektų atranka vykdoma atliekant naudos ir kokybės vertinimą vadovaujantis specialiaisiais projektų atrankos kriterijais, nurodytais Gairių 2 priede. Už atitiktį šiems kriterijams projektams skiriami balai. Maksimalus galimas balų skaičius pagal kiekvieną kriterijų nurodytas Gairių 2 priede. Projektas turi atitikti administracinės atitikties kriterijus, nurodytus Gairių 3 priede. Gairių 66 punkte nustatyti dokumentai, kuriuos privaloma pateikti kartu su paraiška (dokumentai, pagrindžiantys projekto biudžeto pagrįstumą (komerciniai pasiūlymai, nuorodos į rinkos kainas ir kt., Gairių 66.3 p.);finansavimo šaltinius (pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) įnašą ir netinkamų finansuoti išlaidų padengimą) pagrindžiantys dokumentai, pvz., pažyma, kurioje nurodytas banko (kitų kredito įstaigų, juridinių asmenų) sprendimas suteikti paskolą konkrečiam projektui, paskolos sutartis ir kita (Gairių 66.4 p.); juridinio asmens registracijos kopija (taikoma, jeigu pareiškėjas yra privatus juridinis asmuo, registruotas vienoje iš ES, išskyrus Lietuvos Respubliką, arba EEE EFTA šalių, Gairių 66.13 p.) ir kt.). Gairių 2 lentelės „Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos“ 5 ir 6 punkte nurodyta, kaip tinkamai apibrėžiamos (pagrindžiamos) komandiruotės ir kelionės išlaidos (partneriams iš Norvegijos kelionių ir komandiruočių išlaidos, įskaitant dienpinigius, nustatomos atsižvelgiant į partnerio įmonėje taikomą praktiką, ir kt.) ir išlaidos darbo užmokesčiui (darbo užmokesčio išlaidos neturi viršyti atitinkamos specializacijos ir kvalifikacijos darbuotojams taikomų rinkos dydžių, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus ir pan.). Gairių 75 punktas nustato, kad paraiška atmetama ir kiti kriterijai nevertinami, jei nustatoma: kad tas pats pareiškėjas pateikė daugiau nei vieną paraišką (76.1 p); paraiška neatitinka bent vieno bendrojo ar specialaus projektų atitikties kriterijaus, nurodyto Gairių 1 priede (76.2 p.); pareiškėjas neatitinka bent vieno administracinės atitikties kriterijaus, nurodyto Gairių 3 priede (76.3 p.); pareiškėjas paraiškoje pateikė klaidinančią informaciją arba neteisėtai bando daryti įtaką vertinimo rezultatams ar vertintojams (76.4 p.); jei projektui naudos ir kokybės vertinimo metu suteikiama mažiau kaip 25 balai (76.5 p.).

38. Gairių 1 priedo „Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo lentelė“ nustatyti formalieji kriterijai (tarp jų – ir tai, ar pareiškėjas su paraiška pateikė visus Gairėse pareiškėjams arba reikalavimuose tiesioginio finansavimo projektui nurodytus priedus); bendrieji reikalavimai (tarp jų – ir nuosavo įnašo užtikrinimo vertinimas, išlaidų tinkamumas, būtinumas, pagrįstumas); specialieji projektų atrankos kriterijai, jų vertinimo aspektai ir paaiškinimai.

39. Atsakovas, atlikęs pareiškėjo Projekto tinkamumo finansuoti vertinimą pagal Gairių 2 priedą, konstatavo, kad pareiškėjas kartu su Paraiška nepateikė Gairių 66.3 papunktyje nurodytų dokumentų, pagrindžiančių projekto biudžeto pagrįstumą (komerciniai pasiūlymai, nuorodos į rinkos kainas ir kt.), be to, kartu su Paraiška nėra pateikti pareiškėjo ir partnerio darbo užmokesčio ir Norvegijos partnerio kelionių įkainių nustatymo pagrindimo dokumentai (t. y. Paraiška neatitinka vieno iš formaliųjų vertinimo kriterijų, nurodytų Gairių 1 priede). Paraiškoje taip pat nepagrįstas nuosavo įnašo užtikrinimas (bendrasis atitikties kriterijus). Kartu su Paraiška nėra pateikti visi dokumentai, būtini siekiant įvertinti pareiškėjo finansinio įnašo pagrįstumą, nes kartu su Paraiška pateiktas fizinio asmens sutikimas suteikti paskolą Projektui ir pateikta šio asmens gyventojų pajamų mokesčio deklaracija už 2019 m. nėra pakankami, kad būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl finansinio įnašo tinkamumo, nes papildomai turėjo būti pateiktas dokumentas, pagrindžiantis fizinio asmens kredito istoriją, banko sąskaitų apyvartos ar dokumentai, susiję su turimu turtu: paskutinio laikotarpio turto deklaracija, teikta mokesčių administratoriui, paaiškinimas dėl disponuojamų lėšų / turto). Pareiškėjas taip pat nepagrindė išlaidų tinkamumo ir būtinumo, pagrįstumo (bendrasis atitikties kriterijus), nes Paraiškoje netinkamai nurodytas maksimalus galimas finansavimo intensyvumas pareiškėjui, pritaikant papildomus 15 proc. už veiksmingą bendradarbiavimą, taip pat nėra pateiktas darbo užmokesčio nustatymo pagrindimas ir Norvegijos partnerio komandiruočių išlaidų nustatymo pagrindimas, todėl atsakovo buvo vertinama, kad išlaidos nėra suplanuotos efektyviai ir yra pagrįstos.

40. Pažymėtina, jog pareiškėjas iš esmės neginčija, kad kartu su Paraiška nepateikė atsakovo Sprendime nurodytų dokumentų ir duomenų, tačiau teigia, kad šie atsakovo nustatyti Paraiškos netikslumai nebuvo esminiai, jie buvo lengvai pataisomi, jei Agentūra, vadovaudamasi Gairių 75 punkto nuostatomis, būtų pareiškėjo paprašiusi pateikti trūkstamą informaciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi Paraiškoje nurodytus duomenis ir Paraiškos priedus dėl darbo užmokesčio, komandiruočių išlaidų pagrįstumo, taip pat dėl nuosavo įnašo užtikrinimo, iš esmės sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjo kartu su Paraiška pateikti dokumentai nėra pakankami, kad būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl finansinio įnašo tinkamumo, nes pateikta fizinio asmens pajamų deklaracija neatspindi jo išlaidų, turimų įsipareigojimų ir kitų duomenų, kurie leistų įvertinti jo galimybes finansuoti Projektą, kaip pareiškėjo ir partnerio darbo užmokesčio pagrindimo dokumentai pateikti darbuotojų gyvenimo aprašymai (CV) nėra tie dokumentai, iš kurių būtų galima įvertinti darbo užmokesčio apskaičiavimo teisingumą ir pagrįstumą, be to duomenys apie darbo užmokesčio pagrįstumą ir Norvegijos partnerio kelionių įkainių nustatymo pagrindimo duomenys neatitinka Gairių 2 lentelėje pateikiamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovas, įvertinęs Paraišką, pagrįstai skundžiamu Sprendimu ją atmetė vadovaudamasis Gairių 76.2 punkto nuostatomis, kaip neatitinkančią bent vieno bendrojo ar specialaus projektų atitikties kriterijaus, nurodyto Gairių 1 priede.

41. Teisėjų kolegija, vertindama Gairių 75 punkto nuostatas, kad paraiškos vertinimo metu Agentūra gali paprašyti pareiškėjo pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) dokumentus, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad minima teisės norma nustato Agentūros teisę bet ne pareigą prašyti pateikti papildomus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose ne kartą nurodė, jog pareiškėjui numatyta galimybė teikti papildomus dokumentus jokiu būdu nesuponuoja pareiškėjo teisės teikti dokumentus, turinčius įtaką paraiškos tinkamumo vertinimui po paraiškos registracijos, kai šie dokumentai privalėjo būti pateikti kartu su paraiška (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-2353/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2759/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2317/2012; 2019 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-336-525/2019). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad pareiškėjas, teikdamas Paraišką, kartu su ja turėjo pateikti privalomus dokumentus, nurodytus Gairių 66 punkte (šios Nutarties 38 p.), kurie taip pat detaliai nurodyti Gairių 2 lentelėje, ir tai vertinama kaip esminis Paraiškos trūkumas, kuris negalėjo būti ištaisytas tik pateikiant papildomus duomenis, bet nekeičiant ir nepildant jau pateiktos Paraiškos, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo elgesį neprašant pareiškėjo papildyti (pataisyti) jau pateiktos Paraiškos pagrįstai įvertino kaip tinkamą. Pažymėtina, jog net ir konstatavus, kad Agentūra turėjo pareiškėjo paprašyti pateikti papildomus duomenis, tokių duomenų pateikimas, atsižvelgiant į šios Nutarties 33-34 punktuose konstatuotas aplinkybes dėl paraiškų vertinimo bendroje eilėje, neužtikrintų, kad pareiškėjui būtų skirtas finansavimas pagal Programą.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas byloje nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas kartu su Paraiška nėra pateikęs verslo plano, sutinka, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad administravimo subjektas (atsakovas) atsiliepime negali nurodyti naujų pažeidimų, kurie nebuvo svarstyti administracinės procedūros metu ir kurių pažeidimai nėra įvardinti atsakomybę nustatančiame sprendime, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti atsakovo papildomai nurodytų pareiškėjo Paraiškos trūkumų, ir dėl jų pasisakyti skundžiamame sprendime. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė dėl verslo plano nepateikimo bei atsakovo ir pirmosios instancijos teismo aptarti nauji Paraiškos trūkumai, kurie nebuvo nurodyti Sprendime, nebuvo pagrindas atsisakyti vertinti Paraišką, t. y. priimti ginčijamą Sprendimą, kuris buvo priimtas kitais, šios Nutarties 40 punkte aptartais pagrindais, kurie pripažintini pagrįstais ir nenuginčytais, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl pirmosios instancijos teismo padaryto procedūrinio pažeidimo byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl nustatyti procedūriniai pažeidimai nesudaro pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo kaip neteisėto.

43. Teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, dėl kurių, teisėjų kolegijos vertinimu, išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, plačiau nepasisako.

44. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus, sprendime padarytas išvadas tinkamai pagrindė. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ar sprendimas yra nemotyvuotas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

45. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš pareiškėjo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, jei tokios bus patirtos ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais bus pateikti tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai.

46. Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kadangi atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame teisme pagrindžiančių duomenų, todėl jo prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Acetum“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta PelienėErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė