- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-14
- Bylos Nr.
- 2-132-272/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02970-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Ieškovas
- V. J., V. Š.
- Atsakovas
- V. R.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Juzmeta“
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2Deliktinė atsakomybė
dalyvaujant ieškovui V. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. J. ir V. Š. ieškinius atsakovui V. R., dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Juzmeta“, dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. Š. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. R. 3330,63 Eur žalos atlyginimą (11500,00 Lt), atsiradusį dėl automobilio ir jame buvusių variklo bei greičių dėžės vagystės, ir 360,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas V. J. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. R. 1448,10 Eur (5000,00 Lt) žalos, atsiradusios dėl automobilio vagystės, atlyginimui.
Ieškovas V. Š. ieškinyje (b. l. 11, 17-19) nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teisme, o vėliau Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovas V. R. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas atsakovą pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir nubaudė jį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. Vilniaus apygardos teismas 2015-10-08 priėmė nuosprendį, kuriuo nusprendė Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-13 nuosprendį dalyje, kurioje atsakovas nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., pakeisti, t. y. atsakovo, nuteisto pagal BK 178 str. 2 d., veiką perkvalifikuoti pagal BK 178 str. 1 d. Buvo nustatyta, kad atsakovas V. R. pagrobė ieškovui V. J. priklausantį turtą (neatitinkantį automobilio reikalavimų (automobilį Iveco 35-8 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ieškovui V. Š. priklausantį turtą (neatitinkantį automobilio reikalavimų (automobilį Renault Trafic (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) bei jame buvusius: automobilio variklį ir greičių dėžę)) ir tokiais veiksmais atsakovas V. R. pagrobė turto ne mažesnės nei 238,26 Eur vertės. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad atsakovas V. R. yra kaltas dėl ieškovui V. Š. padarytos žalos, t. y. transporto priemonės Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusių automobilio variklio ir greičių dėžės vagystės. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje buvo pateiktas ieškovo V. Š. civilinis ieškinys, kuriuo buvo paprašyta iš viso atlyginti 11500 Lt (3330,63 Eur) nuostolius. Nuostolių sumą sudarė: prarastas 10000 Lt vertės automobilis Renault Trafic, automobilyje buvę 800 Lt vertės variklis ir 700 Lt vertės greičių dėžė. Minėtos aplinkybės yra įrodytos baudžiamojoje byloje, todėl ieškovas dėl jų papildomai nepasisako. Baudžiamojoje byloje yra pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta automobilio Renault Trafic įsigijimo Vokietijoje vertė – 2300 Eur, tačiau, ieškovo manymu, jis pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 3330,63 Eur, kadangi tai atitiko rinkos vertę nusikaltimo padarymo metu. Be to, automobilis Renault Trafic pirktas Vokietijoje, todėl papildomai kainavo ir jo parvarymas į Lietuvą. Tačiau automobilio parvarymo į Lietuvą išlaidų ieškovas papildomai neprašo priteisti; prašo priteisti automobilio rinkos vertę, buvusią nusikaltimo padarymo momentu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo automobilis buvo pavogtas, išrinktas dalimis ir rastas metalo laužo sąvartyne, neturi būti vertinama, kad ieškovas V. Š. atgavo kelis kilogramus savo transporto priemonės. Ieškovo nuomone, šiuo atveju svarbus yra faktas, kad automobilis su jame buvusiais varikliu ir greičių dėže buvo pavogti, todėl nuostoliai sudaro realiai prarasto automobilio Renault Trafic vertę, o ne tiek, kiek dalių ieškovui liko ar neliko. Automobilio dalys yra pavieniai metalo gaminiai, nesudarantys jokios galimybės naudotis transporto priemone. Išrinktas automobilis nebeturi rinkos vertės, jo vertė skaičiuojama kilogramais už metalo laužą. Pažymėjo, kad ieškovas prarado transporto priemonę, kuri turėjo vertę, transporto priemonę buvo galima naudoti pagal paskirtį, ją buvo galima parduoti už rinkos vertę. Nurodė, kad visi veiksmai, atlikti siekiant surasti pavogtą automobilį, yra šalutiniai, nesusiję su automobilio rinkos verte, todėl ieškovas ir prašo atlyginti automobilio ir jame buvusių įrenginių (variklio ir greičių dėžės) vertę – 3330,63 Eur. Nurodė, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-272/2015 yra įrodyta, kad pavogti yra automobiliai, o ne metalo laužas (teismo nuosprendžio 12 l.). Nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad iš pateiktų byloje įrodymų matyti, kad automobiliai nei sulamdyti, nei sudaužyti. Teismas patvirtino, kad automobilis Renault Trafic yra naudotas, t. y. ne naujas, tačiau, ieškovo manymu, tai tikrai negali būti vertinama kaip metalo laužas.
Ieškovas V. Š. teismo posėdyje palaikė ieškinyje nurodytus argumetus bei motyvus, prašė ieškinį tenkinti.
Ieškovo V. Š. atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad V. Š. ieškinys yra iš baudžiamosios bylos, todėl kaltės ir priežastinio ryšio įrodinėti nereikia, nes tai yra įrodyta baudžiamojoje byloje. Nurodė, kad ieškovų automobiliai buvo supirkti kaip metalo laužas, nes nebuvo pateikti automobilių dokumentai supirkėjui. Ieškovas V. Š. savo automobilį laiko transporto priemone, o ne metalo laužu, ieškovo automobilis nebuvo naudojamas, bet jį sutvarkius būtų galima juo naudotis. Baudžiamosios bylos metu buvo pateiktas įrodymas, patvirtinantis, kiek tuo metu kainavo analogiškas automobilis Renault Trafic; tai sudarė apie 10000 Lt (2896,20 Eur). Be to, automobilis Renault Trafic Vokietijoje buvo įsigytas už 2300 Eur, neskaitant automobilio parvežimo. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje yra automobilio Renault Trafic nuotraukos, iš kurių matyti, kad automobilis yra sveikas. Be to, automobilis Renault Trafic buvo su šaldymo įranga, kuri turi didelę vertę. Automobilyje Renault Trafic taip pat buvo variklis ir greičių dėžė.
Ieškovas V. J. ieškinyje (b.l. 12) ir teismo posėdyje nurodė, kad jis turėjo baltos spalvos krovininį automobilį Iveco 35-8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Anksčiau jis turėjo autoservisą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur šalia autoserviso teritorijos laikė minėtą automobilį. 2013-03-25, apie 9 val. jis pamatė, kad nėra jam priklausančio automobilio. Dėl automobilio vagystės jam padaryta 1448,10 Eur (5000 Lt) turtinė žala, kurią jis ir prašo priteisti. Nurodė, kad dalimis pardavęs automobilį Iveco 35-8, 1989 m. gamybos, jis būtų gavęs apie 1448,10 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje su ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad ieškovų automobiliai buvo metalo laužas, todėl nepagrįsti yra ieškiniai, kuriais prašoma atlyginti nuostolius kaip už gerus automobilius. Paaiškino, kad ieškovui V. Š. 2000 Eur atlyginti jis nesutiko, nes metalo laužas tiek nekainuoja.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė atmesti ieškinius kaip neįrodytus, o ieškovo V. J. – dar ir kaip visiškai neatitinkantį įstatymo keliamų reikalavimų. Papildomai paaiškino, kad baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad atsakovas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d., t. y. jis nuteistas už metalo laužo pagrobimą. Pagrobti automobiliai Vilniaus apygardos teismo buvo įvertinti kaip metalo laužas. Baudžiamojoje byloje taip pat yra nustatyta, kad 300 Lt (86,89 Eur), kuriuos atsakovas gavo iš UAB „Juzmeta“ už parduotą metalo laužą, šiuo metu yra Trakų r. PK kasoje, kitos gautos lėšos už parduotą metalo laužą yra trečiojo asmens UAB „Juzmeta“ žinioje. Taigi, visi gauti pinigai, ta apimtimi, kiek tų pinigų yra, turėtų būti nukreipti į žalos atlyginimą ieškovams. Kadangi ieškovų automobiliai buvo metalo laužas, ieškovo V. Š. ieškinys yra aiškiai per didelis ir visa apimtimi atsakovas jo atlyginti nesutinka. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo V. J. pareikštas ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, reiškiamas žalos dydis nėra įrodinėjamas jokiais dokumentais, todėl tenkinti tokį ieškinį nėra jokio pagrindo. Nurodė, kad sutartiniai santykiai tarp ieškovų dėl automobilio remonto buvo susiklostę dar iki to laiko, kai atsakovas juos pridavė į metalo laužą, todėl ieškovas V. J. pats yra iš dalies atsakingas dėl ieškovo V. Š. patirtų nuostolių, nes V. Š. automobilio V. J. nesutvarkė. Pažymėjo, kad automobiliai saugojami nebuvo, prie jų galėjo prieiti kas tik norėjo ir daryti su jais galėjo ką tik norėjo. Šios aplinkybės, atsakovo atstovo nuomone, turi reikšmės priežastiniam ryšiui ir atsakovo civilinei atsakomybei. Be to. V. Š. automobilis, parvarytas į Lietuvą, sugedo, dėl to jo vertė krito, ir vėliau jis nebuvo suremontuotas, ilgai stovėjo be priežiūros, dėl ko jo vertė dar labiau krito. Nurodė, kad jokios sutarties su atsakovu ieškovai dėl jų automobilių saugojimo nebuvo sudarę, ieškovų automobiliai stovėjo be priežiūros, ieškovai jais nesirūpino, todėl dalis atsakomybės dėl turto praradimo tenka ir patiems ieškovams.
Trečiojo asmens UAB „Juzmeta“ atstovas (direktorius) teismo posėdyje paaiškino, kad pinigai iš UAB „Tolmeta“ pagal 2013-03-22 sąskaitą nebuvo gauti, kadangi atvažiavo kriminalinė policija. Kiek turėjo sumokėti UAB „Tolmeta“, trečiojo asmens atstovas nepamena. UAB „Juzmeta“ parduotas UAB „Tolmeta“ metalo laužas svėrė 3890 kg, tai yra bendras ieškovų automobilio ir kito metalo laužo svoris. Trečiojo asmens nuomone, ieškovų prašoma priteisti automobilių kaina yra labai didelė, nes tai buvo metalo laužas, automobiliai buvo surudiję. Paaiškino, kad, kai atvyko kriminalistai, ieškovų automobilių laužas buvo atidėtas į šalį, ir UAB „Tolmeta“ už ieškovų automobilių metalo laužą nesumokėjo. Taip pat paaiškino, kad pirmą kartą ieškovo V. Š. automobilį Renault Trafic jis matė UAB „Tolmeta“, kuriai pardavė metalo laužą, aikštelėje, tai buvo automobilio kėbulas. UAB „Juzmeta“ aikštelėje V. Š. automobilio Renault Trafic jis nematė. Abiejų automobilių varikliai, tiltai ir kitos dalys taip pat buvo nuvežtos į UAB „Tolmeta“; šiuo metu viskas yra likę UAB „Tolmeta“, bet jo žiniomis, UAB „Tolmeta“ jau nėra. Paaiškino, kad į UAB „Juzmeta“ šalys ar jų atstovai nesikreipė dėl kokių nors dokumentų gavimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškiniai tenkintini iš dalies.
Nagrinėjamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2015-03-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-272/2015 m. (toliau – baudžiamoji byla) atsakovą V. R. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir nubaudė jį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda (b. l. 1-7). Minėtoje baudžiamojoje byloje V. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, automobilių IVECO 35-8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei RENAULT TRAFIC, valst NR. (duomenys neskelbtini), vagystės tikslu įkalbėjo UAB „Juzmeta“ aikštelės direktorių G. P. padaryti jam paslaugą, tai yra priduoti į metalo laužo supirktuvę minėtus automobilius, pažadėjęs G. P. artimiausiu metu pateikti automobilių registracijos liudijimus, bei G. P. nežinant apie daromą nusikaltimą, 2013 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą G. P. nurodymu V. V., taip pat nežinodamas apie daromą nusikaltimą, krovininiu automobiliu MAN 19.322, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „Nonfera“, atvyko prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pakrovė minėtus du automobilius į priekabą ir išsivežė, tokiu būdu V. R. pagrobė V. J. priklausantį automobilį IVECO 35-8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt vertės, V. Š. priklausantį automobilį RENAULT TRAFIC, valst NR. (duomenys neskelbtini), 10000 Lt vertės, bei minėtame automobilyje buvusius automobilio variklį 800 Lt vertės ir greičių dėžę 700 Lt vertės, iš viso pagrobė V. J. priklausančio turto už 5000 Lt ir V. Š. priklausančio turto už 11500 Lt.
Trakų rajono apylinkės teismas minėtu nuosprendžiu taip pat pripažino V. J. bei V. Š. teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Vilniaus apygardos teismas 2015-10-07 nuosprendžiu Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-13 nuosprendį dalyje, kurioje V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda, pakeitė: V. R., nuteisto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir paskyrė jam 15 MGL (656 Eur) dydžio baudą. Vilniaus apygardos teismas minėtu nuosprendžiu konstatavo, kad V. R. (atsakovas) pagrobė V. J. priklausantį turtą (neatitinkantį automobilio reikalavimų (automobilį IVECO 35-8 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir V. Š. priklausantį turtą (neatitinkantį automobilio reikalavimų (automobilį RENAULT TRAFIC (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) bei jame buvusius: automobilio variklį ir greičių dėžę)) ir tokiais veiksmais V. R. pagrobė turto ne mažesnės nei 238,26 Eur vertės; kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą (b. l. 8-10). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-04-05 nutartimi atmetė nuteistojo V. R. gynėjo skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-13 nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismas 2015-10-07 nuosprendžio (baudžiamoji byla, 2 t., b. l. 182-188).
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, žalai (nuostoliams) ir kaltei (CK 6.245-6.249 straipsniai).
Baudžiamojoje byloje civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą teismas jau nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, negali ieškinio atmesti, turi teisę iš ieškovo pareikalauti reikalingos medžiagos ieškinio dydžiui pagrįsti. Teismas remiasi baudžiamosios bylos duomenimis ir papildomai ieškovo pateikta ar savo iniciatyva išreikalauta medžiaga. Pažymėtina, kad dėl ieškinio galioja prejudicija, reiškianti visų teismų, nagrinėjančių bylą, pareigą priimti be patikrinimo ir įrodymų faktus, anksčiau nustatytus teismo sprendimu ar nuosprendžiu kitoje byloje (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 182 str. 3 p.).
Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, žala ir kaltė yra nustatyti įsiteisėjusiais minėtais teismo nuosprendžiais, o šioje byloje nagrinėjamas ir nustatomas tik ieškovams atsakovo padarytos žalos dydis.
Ieškovas V. Š. prašė priteisti jam iš atsakovo V. R. 3330,63 Eur (11500 Lt) žalos atlyginimui, t. y. 10 000 Lt už prarastą automobilį RENAULT TRAFIC (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) bei 1500 Lt už jame buvusius automobilio variklį (800 Lt) ir greičių dėžę (700 Lt). Nurodė, kad automobilį jis įsigijo Vokietijoje už 2300 Eur, tačiau, ieškovo nuomone, jis pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 3330,63 Eur, kadangi tai atitiko rinkos vertę nusikaltimo padarymo metu, be to, kainavo ir jo parvarymas į Lietuvą, tačiau šių išlaidų ieškovas papildomai neprašo priteisti. Ieškovo V. Š. nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo automobilis buvo pavogtas, išrinktas dalimis ir rastas metalo laužo sąvartyne, neturi būti vertinama, kad jis atgavo kelis kilogramus savo transporto priemonės; šiuo atveju svarbus yra faktas, kad automobilis su jame buvusiais varikliu ir greičių dėže buvo pavogti, todėl nuostoliai sudaro realiai prarasto automobilio RENAULT TRAFIC vertę, o ne tiek, kiek dalių ieškovui liko ar neliko. Nurodė, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-272/2015 yra įrodyta, kad pavogti yra automobiliai, o ne metalo laužas (teismo nuosprendžio 12 l.).
Ieškovas V. J. prašė priteisti jam iš atsakovo V. R. 1448,10 Eur (5000,00 Lt) žalos, atsiradusios dėl jam priklausiusio automobilio Iveco 35-8 vagystės, atlyginimui. Reikalavimo dydį grindė tuo, kad dalimis pardavęs automobilį Iveco 35-8, 1989 m. gamybos, jis būtų gavęs apie 1448,10 Eur.
Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas V. Š. žalos dydžiui pagrįsti pateikė 2013-09-25 skelbimą internetiniame tinklalapyje http://suchen.mobile.de bei duodamas parodymus parodė (baudžiamoji byla, 1 t., b. l. 27, 28), jog pateikia minėtą skelbimą, iš kurio matyti, kad panašaus modelio automobilis su šaldymo įranga parduodamas už 2450 Eur (8477 Lt), tačiau minėtas automobilis yra 1991 m. pagaminimo, o jo automobilis buvo 1996 m.
Iš baudžiamojoje byloje esančių V. Š. automobilio RENAULT TRAFIC (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) pirkimą patvirtinančio dokumento kopijos ir jo vertimo (1 t., b. l. 60-64) matyti, kad jis įsigijo minėtą automobilį 2008-08-06 Vokietijoje už 2500 Eur.
Iš baudžiamojoje byloje esančios V. J. automobilio IVECO 35-8 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonė 2008-03-18 pirkimo-pardavimo sutarties kopijos (1 t., b. l. 59) matyti, kad šalys, t. y. E. G. ir V. J., parduodamą priemonę įkainavo 500,00 Lt (144,81 Eur).
Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas V. J. parodė (baudžiamoji byla, 1 t., b. l. 37, 56; 2 t., b. l. 78-79), kad minėtą automobilį jis pirko Prienuose 2008 m. už 8000 Lt; pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė automobilio kainą – 500 Lt, nes jam tai nebuvo aktualu, o tokią kainą paprašė nurodyti pardavėjas.
Iš baudžiamojoje byloje esančios V. Š. automobilio RENAULT TRAFIC (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) registracijos liudijimo kopijos matyti (1 t., b. l. 24), kad šio automobilio bendroji masė be krovinio (G) – 2100 kg, o iš minėtoje byloje esančios V. J. automobilio IVECO 35-8 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo kopijos matyti (1 t., b. l. 35), kad šio automobilio bendroji masė be krovinio (G) – 2150 kg.
Iš baudžiamojoje byloje esančių VšĮ „Emprekis“ 2014-02 skelbiamų duomenų apie vidutines transporto priemonių kainas Lietuvoje (1 t., b. l. 191, 192) matyti, kad panašių automobilių modelių, atsižvelgiant į jų pagaminimo metus, vidutinės kainos Lietuvos Respublikoje buvo: RENAULT TRAFIC T 1400 D, pagaminto 1996 m., - 4030 Lt (1168 Eur) (su 21 proc. PVM), IVECO 35-8 DAILY 35-8, pagaminto 1989 m., - 2620 Lt (759 Eur) (su 21 proc. PVM).
Byloje nustatyta, kad ieškovų automobiliai buvo atsakovo pagrobti ir parduoti UAB „Juzmeta“ kaip metalo laužas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, jog nuostolių atlyginimu turi būti užtikrinamas realios prarasto turto vertės atstatymas, o ne įsigijimo kainos kompensavimas. Pagal teismų praktiką, žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės sunaikinimo nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo, o ne pagal nurodytą automobilio įsigijimo kainą, kadangi kaina yra nustatoma pirkėjo ir pardavėjo derybų ir susitarimų pasėkoje. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovų automobilių pirkimo kaina nėra teisiškai reikšminga ir šiuo atveju neturi būti vertinama, nustatant ieškovų nuostolių dydį; pažymėtina, kad ieškovas V. Š. ieškinyje ir jo atstovas teismo posėdyje klaidingai nurodė, jog V. Š. minėtą automobile RENAULT TRAFIC pirko už 2300 Eur, kadangi, kaip minėta, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad jis minėtą automobile pirko už 2500 Eur (1 t., b. l. 60-64).
Byloje nustatyta, kad V. Š. automobilis RENAULT TRAFIC stovėjo be priežiūros prie atsakovui anksčiau priklausiusio autoserviso, adresu (duomenys neskelbtini), teritorijos apie 1 metus, buvo techniškai netvarkingas. Tai patvirtino ir pats ieškovas V. Š., kuris ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas parodė (baudžiamoji byla, 1 t., b. l. 19, 26, 27, 29; 2 t., b. l. 79-81, 104), kad minėtą automobilį jis pirko 2008 m. Vokietijoje; atvykęs į Lietuvą automobiliu jis naudojosi apie pusę metų; automobilis 2009 m. pabaigoje sugedo Lenkijoje, kur prastovėjo apie 3 mėnesius, nes buvo taisomas, po to savo eiga automobilis atvažiavo į Lietuvą, bet jam (V. Š.) nepatiko, kaip dirbo automobilio variklis, todėl apie 2010 m. vasara nuvarė jį remontuoti pas V. J.; jo automobilis stovėjo prie autoserviso sienos; automobilis prie serviso stovėjo ilgai, bet jis (V. Š.) su juo išvažiuodavo ir vėl grąžindavo; pirmą kartą automobilį remontavo pas V. J. 2010 m., o paskutinį kartą paliko automobilį 2012 m. vasarą. Įvertinus nurodytas aplinkybes visiškai sutiktina su atsakovo argumentu, kad dėl anksčiau nurodytų aplinkybių V. Š. automobilio RENAULT TRAFIC vertė esminiai krito.
Byloje taip pat nustatyta, kad V. J. automobilis IVECO 35-8 stovėjo be priežiūros prie atsakovui anksčiau priklausiusio minėto autoserviso teritorijos apie 1,5 metų, buvo techniškai netvarkingas. Tai patvirtino ir pats ieškovas V. J., kuris ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas parodė (baudž. byla, 1 t., b. l. 30, 37, 38, 39, 56; 2 t., b. l. 78-79, 102-103), kad minėtą automobilį jis pirko 2008 m. Prienuose; savo automobiliu jis naudojosi iš karto po to, kai jį įsigijo, t. y. 2008 m., o po to juo nevažinėjo, nes reikėjo sutvarkyti elektros instaliaciją, apie 1,5 metų automobilis tik stovėjo aikštelėje; automobilis buvo veikiantis, automobilio rakteliai yra pas jį; automobilio dingimo momentui neturėjo nei automobilio techninės apžiūros pažymėjimo, nei draudimo liudijimo, nes jam (V. J.) tada to nereikėjo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo ieškovams padarytos žalos dydį nustatyti nei pagal minėtų automobilių pirkimo-pardavimo kainas, nei pagal VšĮ „Emprekis“ 2014-02 skelbtus duomenis apie panašaus modelio automobilių, atsižvelgiant į jų pagaminimo metus, vidutines kainas Lietuvoje, nei pagal ieškovo V. Š. pateiktą 2013-09-25 skelbimą internetiniame tinklalapyje http://suchen.mobile.de, kurį vertinant atsižvelgiama į tai, kad šiame skelbime nurodoma parduodamo automobilio Renault Master B100 Turbo kaina - 2450 Eur, tačiau, nors automobilis yra 1991 m. pagaminimo, o V. Š. minėtas automobilis – 1996 m. pagaminimo, bet skelbime nurodomas visiškai kitokio nei V. Š. automobilis modelio automobilis, kurio didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė (F.1) yra iki 7,5 t (7500 kg), tuo tarpu, kai V. Š. automobilio – 3500 kg (baudžiamoji byla, 1 t., b. l. 24, 28). Vertindamas minėtus VšĮ “Emprekis” byloje esančius duomenis (baudžiamoji byla, 1 t., b. l. 191, 192) teismas atsižvelgia į tai, kad VšĮ “Emprekis” mėnesinis leidinys apima naudotų transporto priemonių vidutines kainas iki trisdešimties metų senumo; vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose; VšĮ „Emprekis“ skelbiamos kainos yra orientacinės, kadangi jos nustatytos neįvertinus tokių konkrečios transporto priemonės savybių kaip rida, išorinė išvaizda, išlaikymas, panaudojimo paskirtis, savininkų skaičius, papildoma įranga ir kt.; byloje yra pateikti VšĮ “Emprekis” duomenys apie 2014 m. vasario mėnesį, o ne 2013 m. kovo mėnesį, t. y. žalos padarymo metu, buvusias kainas; be to, VšĮ “Emprekis” duomenyse nurodomos tinkamai veikiančių automobilių vidutinės kainos, o, kaip minėta, byloje nustatyta, jog ieškovų V. Š. ir V. J. minėti automobiliai buvo techniškai netvarkingi, pakankamai ilgą laiko tarpą buvo be techninės apžiūros ir ilgą laiko tarpą nebuvo eksploatuojami jų savininkų kaip automobiliai.
Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, įrodymų nepateikimas per nustatytą terminą sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis. Nagrinėjamu atveju ieškovą V. Š. ir atsakovą atstovauja profesionalūs teisininkai – advokatai, kurie turi pareigą užtikrinti tinkamą šalių atstovavimą, procesinių dokumentų parengimą, būti aktyvūs, įrodinėjant reikalavimus ar atsikirtimus į pareikštus reikalavimus; pareiga įrodyti savo reikalavimus teismo posėdyje buvo išaiškinta ir ieškovui V. J..
Pažymėtina, kad teismas siūlė ieškovams pateikti įrodymus jų pareikštų civilinių ieškinių dydžiams pagrįsti (b. l. 13-14). Nors Vilniaus apygardos teismo 2015-10-07 nuosprendžiu, dalyje pakeitus Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-13 nuosprendį dalyje, konstatuota, kad atsakovas pagrobė V. Š. priklausantį turtą (neatitinkantį automobilio reikalavimų (automobilį RENAULT TRAFIC (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) bei jame buvusius: automobilio variklį ir greičių dėžę)) (CPK 182 str. 3 p.), tačiau ieškovas V. Š. nepateikė jokių įrodymų automobilio variklio ir greičių dėžės jo nurodomai 1500 Lt (automobilio variklis – 800 Lt, greičių dėžė – 700 Lt) vertei pagrįsti, tik parodė, kad jų įsigijimo dokumentų pateikti negali, nes pirko juos nenaujus, pirko pagal skelbimus (baudžiamoji byla, 1 t., b. l. 26; 2 t., b. l. 79-81, 104), todėl V. Š. reikalavimas dalyje dėl 434,43 Eur (1500 Lt) priteisimo žalai atlyginti už pagrobtus atsarginius automobilio variklį ir greičių dėžę atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas (CPK 12 str., 178 str.).
Baudžiamojoje byloje esančioje 2013-03-22 PVM sąskaitos-faktūros serija JUZ Nr. 0000022 kopijoje (1 t., b. l. 94) nurodyta, kad pardavėjas UAB „Juzmeta“ pardavė UAB „Tolmeta“ 3890 kg juodojo metalo laužo už 2038,36 Lt, 1 kg kaina – 0,524 Lt, apmokestinama suma 21 proc. PVM, kas sudaro 428,06 Lt, bendra suma (su PVM) – 2466,42 Lt.
Iš baudžiamojoje byloje esančio liudytojo R. Š. pateikto gavėjo UAB „Tolmeta“ 2013-03-22 svėrimo lapelio Nr. 2 (1 t., b. l. 70, 71) matyti, kad iš UAB „Juzmeta“ gauto metalo rūšis 12M, svoris – 1,57 t. Kad tai buvo būtent ieškovų minėtų automobilių metalo laužas, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų kaip liudytojai R. Š., UAB „Tolmeta“ vadybininko, kuris, be kita ko, parodė, kad UAB „Tolmeta“ 2013-03-22 PVM sąskaitą-faktūrą serija JUZ Nr. 0000022 apmokėjo ir pinigus UAB „Juzmeta“ pagal minėtą sąskaitą pervedė, bei J. L., UAB „Juzmeta“ direktoriaus ir savininko, duoti parodymai (1 t., b. l. 69, 92) ir jų parodymai, duoti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme (1 t., b. l. 83-84, 94-95, 106, 108); tai konstatuota ir Vilniaus apygardos teismas 2015-10-07 nuosprendžiu.
Pagal CK 6.251 str., padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Jeigu atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, šis principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Kad šis principas nebūtų pažeistas, žalą patyręs asmuo privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį. Visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Tai reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-807/2003).
Vilniaus apygardos teismas 2015-10-07 nuosprendžiu konstatavo (baudžiamoji byla, 2 t., b. l. 144; civilinė byla, b.l. 8-10), jog ikiteisminio tyrimo, 2014-01-07 liudytojo apklausos metu (1 t., b. l. 92) J. L. parodė, kad automobilių Iveco ir Renault Trafic kėbulai svėrė 1570 kg, metalo rūšis 12 M, šios rūšies tona kainuoja 524 Lt; taigi už 1570 kg metalo laužo jiems buvo paskaičiuota 822,68 Lt be PVM ir pervesta į UAB „Juzmeta“ sąskaitą. Minėtame nuosprendyje nurodyta, jog teismas vertina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu J. L. dar prisiminė, kiek svėrė minėti automobiliai, kad jo ikiteisminio tyrimo metu nurodyta metalo kaina atitinka UAB „Juzmeta“ 2013-03-22 PVM sąskaitoje-faktūroje serija JUZ Nr. 0000022 (1 t., b. l. 94) nurodytai juodojo metalo laužo po 0,524 Lt už 1 kg kainai, kad minėta sąskaita-faktūra buvo perduota 3890 kg juodojo metalo laužo, tai, kad buvo parduodami krovininiai, t. y. sunkesni už įprastus automobilius automobiliai ir minėtų automobilių registracijos liudijimuose nurodytą bendrąją minėtų automobilių masę be krovinio (G) – 2100 kg ir 2150 kg, ir daro išvadą, kad minėti automobiliai svėrė ne mažiau kaip 1570 kg ir jų vertė buvo ne mažesnė kaip 822,68 Lt be PVM (995,44 Lt su PVM), kas yra 288,30 Eur su PVM, t. y. apie 7,66 MGL (238,26 Eur be PVM, t. y. 6,32 MGL). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas iš naujo nevertina trečiojo asmens UAB „Juzmeta“ atstovo J. L. paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, nagrinėjant šią bylą, kuomet jis paaiškino, kad už minėtus automobilius, Uždarosios akcinės bendrovės „Juzmeta“ parduotus kaip metalo laužas Uždarajai akcinei bendrovei „Tolmeta“, pastaroji pinigų pagal 2013-03-22 PVM sąskaitą-faktūrą serija JUZ Nr. 0000022 nepervedė, kadangi, kaip minėta, aplinkybė, kad UAB „Juzmeta“ už minėtų ieškovų automobilių metalo laužą buvo paskaičiuota 822,68 Lt (be PVM) ir pervesta į UAB „Juzmeta“ sąskaitą, nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015-10-07 nuosprendžiu (CPK 182 str. 3 p.).
CK 6.249 str. numato, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kadangi automobiliai yra prarasti ir nėra galimybės jų įvertinti, ieškovai tiksliai nuostolių dydžio neįrodė, teismas, įvertinęs byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, naudodamasis savo teise nustatyti nuostolių dydį, nustato ieškovams atsakovo padarytos žalos dydį, proporcingai atsakovo pagrobto ir kaip metalo laužas parduoto ieškovų turto masei – ieškovų automobilių registracijos liudijimuose nurodytai bendrajai minėtų automobilių masei be krovinio (G) – 2150 kg ir 2100 kg (baudžiamoji byla, 1 t., b. l. 35, 24), ir konstatuoja, kad atsakovas ieškovui V. Š. padarė 385,60 Eur (1331,40 Lt) žalą (2100 kg x 0,634 Lt (su 21 proc. PVM)), o ieškovui V. J. padarė 394,78 Eur (1363,10 Lt) žalą (2150 kg x 0,634 Lt (su 21 proc. PVM)), todėl šiose dalyse ieškiniai tenkintini; kitos V. Š. ir V. J. ieškinių dalys atmestinos kaip nepagrįstos, neįrodytos (CPK 12 str., 178 str.).
Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-13 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-272/2015, konstatavus, jog byloje nustatyta, kad kaltinamojo V. R. pagrobti minėti nukentėjusiųjų automobiliai buvo jo parduoti UAB „Juzmeta“, kurios savininkas ir direktorius J. L. sumokėjo kaltinamajam 300 Lt avansą už minėtus automobilius, nuspręsta 2014-02-06 daiktų, dokumentų pateikimo metu V. R. pateiktus 300 litų (200 Lt nominalo kupiūrą AF 8280269 ir 100 Lt nominalo kupiūrą AE 0952534), saugomus Vilniaus apskr. VPK finansų skyriuje (2014-02-10 kasos pajamų orderio kvitas serija 10-20-PO-VAL Nr. 0316, 2014-02-10 kvitas A serija AAC Nr. 004083, t. 1, b.l. 140, 141, 142), - palikti saugoti iki civilinio proceso tvarka bus išnagrinėti civilinių ieškovų V. J. ir V. Š. šioje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai.
Patenkinus iš dalies ieškovų V. J. ir V. Š. ieškinius darytina išvada, kad tikslinga, teismo sprendimui įsiteisėjus, nukreipti į Vilniaus apskr. VPK finansų skyriuje saugomas 86,88 Eur (300 Lt) pinigines lėšas (2014-02-10 kasos pajamų orderio kvitas serija 10-20-PO-VAL Nr. 0316, 2014-02-10 kvitas A serija AAC Nr. 004083) šioje byloje patenkintų V. J. ir V. Š. civilinių ieškinių dalinį atlyginimą, išmokant V. J. 43,96 Eur, o V. Š. - 42,92 Eur minėtų lėšų, proporcingai atsakovo pagrobto ir kaip metalo laužas parduoto ieškovų turto masei – ieškovų automobilių registracijos liudijimuose nurodytai bendrajai minėtų automobilių masei be krovinio (G) – 2150 kg ir 2100 kg (baudžiamoji byla, 1 t., b. l. 35, 24).
Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimdamas sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.
Ieškovas V. Š. prašė priteisti iš atsakovo 360,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (teismo posėdyje pateiktas kasos pajamų orderio kvitas). Ieškovas V. J., atsakovas bei trečiasis asmuo įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.
Ieškovo V. Š. ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovui V. Š. priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (11,58 proc.), t. y. 41,69 Eur (360 Eur x 11,58 proc.).
CPK 96 str. 1 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinių reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 40 Eur bylinėjimosi išlaidų: 20,00 Eur žyminio mokesčio (385,60 Eur x 3 proc., bet ne mažiau kaip 20 Eur) už ieškovo V. Š. reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir 20,00 Eur žyminio mokesčio (394,78 Eur x 3 proc., bet ne mažiau kaip 20 Eur) už ieškovo V. J. reikalavimą dėl žalos atlyginimo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.).
Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 3,86 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei iš šalių, paskirsčius minėtas išlaidas šalims proporcingai patenkintoms ir atmestoms ieškinių reikalavimų dalims, nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2013-12-18 nutarimu taikytas ir Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-13 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-272/2015, paliktas galioti iki civilinio proceso tvarka bus išnagrinėti civilinių ieškovų V. J. ir V. Š. šioje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai laikinas nuosavybės teisių apribojimas (baudžiamoji byla, 1 t., b. l. 178; šios civilinės bylos 7 l.): V. R. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą - ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), apribojimas, - paliktinas galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 150, 176-178, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinius patenkinti iš dalies.
Priteisti V. Š. iš V. R. 385,60 Eur žalos atlyginimą.
Priteisti V. J. iš V. R. 394,78 Eur žalos atlyginimą.
Kitas ieškinių dalis atmesti.
Priteisti V. Š. iš V. R. 41,69 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš V. R. 40,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, nukreipti į Vilniaus apskr. VPK finansų skyriuje saugomas 86,88 Eur (300 Lt) pinigines lėšas (2014-02-10 kasos pajamų orderio kvitas serija 10-20-PO-VAL Nr. 0316, 2014-02-10 kvitas A serija AAC Nr. 004083) šioje byloje patenkintų V. J. ir V. Š. civilinių ieškinių dalinį atlyginimą, išmokant V. J. 43,96 Eur, o V. Š. - 42,92 Eur.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2013-12-18 nutarimu taikytą ir Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-13 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-272/2015, paliktą galioti iki civilinio proceso tvarka bus išnagrinėti civilinių ieškovų V. J. ir V. Š. šioje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai laikiną nuosavybės teisių apribojimą: V. R. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą - ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), apribojimą, - palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.