Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. 3 metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2002-05-14 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimas) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2002-05-14 PVM sąskaitos - faktūros, serija (duomenys neskelbtini) suklastojimas ir panaudojimas) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2002-03-26 įgaliojimo suklastojimas ir panaudojimas) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2002-03-26 K. K. PĮ prašymo Vilniaus m. savivaldybei papildyti K. K. PĮ įstatus suklastojimas ir panaudojimas) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2002-01-14 įgaliojimo panaudojimas) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2002-01-17 Banko sąskaitos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimas) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2002-01-17 paraiškos - anketos (duomenys neskelbtini) kortelei gauti suklastojimas) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2002-01-25 priėmimo - perdavimo akto suklastojimas) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal 1961 m. BK 327¹ str. (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII- 1736 redakcija) 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir paskirta S. P. galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

AB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys patenkintas, iš S. P. AB (duomenys neskelbtini) naudai priteista 65997,48 Lt.

Iš S. P. valstybės naudai priteista 153,70 Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nuteistas už tai, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą - automobilį AUDI A6, 2,5 TDI 2000, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą Lietuvos Respublikoje suklastotu kėbulo identifikaciniu numeriu, žinodamas, kad už automobilį bendrovė įmokų nemokės ir automobilis pagal išankstinį susitarimą bus perduotas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, fiktyvios K. K. PĮ vardu 2002-05-14 pagal suklastotą 2002-05-14 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) pardavė automobilį AUDI A6, 2,5 TDI 2000, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su suklastotu kėbulo identifikaciniu numeriu, tą pačią dieną - 2002-05-14, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pateikdamas žinomai melagingus duomenis, kad automobilį išpirks UAB (duomenys neskelbtini), sudarė 2002-05-14 finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), jam, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, pagal 2002-05-15 priėmimo-perdavimo aktą perduotą naudotis lengvąjį automobilį AUDI A6, 2,5 TDI 2000, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 98000,00 Lt vertės, tą pačią dieną perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, už automobilį neatsiskaitė, pasislėpė, tokiu būdu apgaule įgijo didelės, 98000 Lt vertės, svetimą turtą - UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį AUDI A6, 2,5 TDI 2000, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Be to, S. P. nuteistas už tai, kad jis 2002 m. gegužės 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs K. K. PĮ savininku K. K., pastarojo vardu su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė 2002-05-14 automobilio AUDI A6, identifikacinis numeris - (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios grafoje „Pardavėjas” prie K. K. PĮ rekvizitų įrašė žodžius „Direktorius K. K.” bei pasirašė imituodamas pastarojo parašą, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - 2002-05-14 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, S. P. nuteistas už tai, kad jis, nebūdamas K. K. PĮ savininku, užpildė 2002-05-14 PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 78000,00 Lt sumai už automobilį AUDI A6, identifikacinis numeris - (duomenys neskelbtini), kurioje pasirašė kaip direktorius K. K., imituodamas pastarojo parašą bei šį suklastotą dokumentą, melagingai prisistatęs K. K. PĮ savininku K. K., 2002-05-14 UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pateikė apmokėjimui, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - 2002-05-14 PVM sąskaitą - faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) bei jį panaudojo.

Be to, S. P. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, kad jis nėra K. K. PĮ direktorius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis atspausdintame 2002-03-26 įgaliojime, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad K. K. įgalioja S. P. atstovauti K. K. PĮ tvarkant ūkinius, komercinius ir finansinius reikalus, pasirašyti reikiamus dokumentus ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, eilutėje „Direktorius K. K.” pasirašė imituodamas K. K. parašą, 2002-03-27 pateikė šį netikrą įgaliojimą Vilniaus miesto savivaldybei, kartu su 2002-03-26 prašymu papildyti K. K. PĮ įstatus, tokiu būdu suklastojo ir panaudojo suklastotą dokumentą.

Be to, S. P. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, kad nėra K. K. PĮ direktorius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis atspausdintame 2002-03-26 K. K. PĮ prašymo Vilniaus m. savivaldybei papildyti K. K. PĮ įstatus blanke ranka įrašė rankraštinius įrašus, nurodydamas punktus, kuriais prašo papildyti personalinės įmonės įstatus, taip pat, imituodamas K. K. parašą, pasirašė ties įrašu „K. K.”, po to 2002-03-27 pateikė šį netikrą prašymą Vilniaus miesto savivaldybei kartu su netikru 2002-03-26 įgaliojimu, tokiu būdu suklastojo ir panaudojo suklastotą dokumentą.

Be to, S. P. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, kad K. K. nėra įgaliojęs j į atstovauti įmonės interesus, turėdamas tikslą K. K. PĮ vardu atidaryti sąskaitą AB (duomenys neskelbtini) banke ir įmonės vardu gauti šio banko kortelę (duomenys neskelbtini), 2002 m. sausio 17 d. AB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sudarydamas banko sąskaitos sutartį Klientų aptarnavimo salės viršininkei J. Ž. pateikė žinomai suklastotą dokumentą - 2002-01-14 įgaliojimą, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad K. K., K. K. PĮ savininkas, įgalioja S. P. atstovauti jį tvarkant K. K. PĮ ūkinius, komercinius ir finansinius reikalus, rašyti jo vardu pareiškimus, už jį pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu bei melagingi duomenys, kad šį įgaliojimą 2002-01-14 patvirtino (duomenys neskelbtini) notarė V. B., tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotą dokumentą.

Be to, S. P. nuteistas už tai, kad jis 2002 m. sausio 17 d. AB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą K. K. PĮ vardu atidaryti sąskaitą AB (duomenys neskelbtini) banke ir įmonės vardu gauti šio banko kortelę (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nėra K. K. įgaliotas atstovauti K. K. PĮ, pateikęs netikrą 2002-01-14 įgaliojimą bei prisistatęs šio banko Klientų aptarnavimo salės viršininkei J. Ž. K. K. PĮ atstovu, sudarė 2002-01-17 Banko sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašęs rankraštinį įrašą „K. K. PĮ”, pasirašė šioje sutartyje savo parašu kaip K. K. PĮ atstovas bei patvirtino šią sutartį K. K. PĮ antspaudu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, S. P. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, kad nėra K. K. įgaliotas atstovauti K. K. PĮ, turėdamas tikslą K. K. PĮ vardu atidaryti sąskaitą AB (duomenys neskelbtini) banke ir įmonės vardu gauti šio banko kortelę (duomenys neskelbtini), 2002 m. sausio 17 d. AB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pateikęs netikrą 2002-01-14 įgaliojimą bei 2002-01-17 prisistatęs šio banko Klientų aptarnavimo salės viršininkei J. Ž. K. K. PĮ atstovu, 2002-01-17 paraiškoje - anketoje (duomenys neskelbtini) kortelei gauti - įrašė rankraštinį įrašą „S. P.”, pasirašė, kaip K. K. PĮ atstovas, šioje paraiškoje savo parašu bei patvirtino šią paraišką K. K. PĮ antspaudu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, S. P. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, kad nėra K. K. įgaliotas atstovauti K. K. PĮ, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti K. K. PĮ vardu AB (duomenys neskelbtini) banke pagamintą kortelę (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. sausio 25 d. AB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs Klientų vadybininkei E. M. K. K. PĮ atstovu, 2002-01-25 priėmimo - perdavimo akte, grafoje „Kortelės naudotojas”, įrašė rankraštinius įrašus „S. P.”, pasirašė savo parašu bei patvirtino šį aktą K. K. PĮ antspaudu, suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, S. P. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, kad nėra K. K. įgaliotas atstovauti K. K. PĮ, 2002 m. sausio 25 d. AB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs šio banko Klientų vadybininkei E. M. K. K. PĮ atstovu, pagal suklastotą priėmimo - perdavimo aktą neteisėtai atsiėmė K. K. Pį vardu AB (duomenys neskelbtini) banke pagamintą kortelę (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurią perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą, K. K. PĮ vardu išduotą, elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-02 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį. Paskirti lietuvių kalbos ekspertizę tikslu nustatyti, ar skundžiamas nuosprendis, kaltinamasis aktas kalbine, teisine, lingvistine ir logistine prasmėmis yra suprantami. Apelianto nuomone, nepagrįstai apylinkės teismas jo atžvilgiu netaikė įstatymo dėl amnestijos, nors jis buvo taikomas tuo laikotarpiu, kuris aprašomas kaltinamajame akte. Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir paskyrė bausmę pagal 1961 m. 327¹ str. (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija), kadangi kaltinamajame akte jam tokia veika nebuvo inkriminuota, dėl ko jis nuo tokio kaltinimo negalėjo gintis ir teisiamojo posėdžio metu. Dėl šios aplinkybės, apelianto įsitikinimu, netinkamai pritaikytos ir LR BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatos. Apelianto teigimu, jam skundžiamas nuosprendis yra nesuprantamas kalbine, teisine, lingvistine bei logistine prasmėmis. Papildomu, 2011-02-08 Vilniaus apygardos teisme gautu prašymu, apeliantas prašo atsižvelgti į jo sveikatos būklę ir jo atžvilgiu taikyti LR BK 76 str. nuostatas, skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo užskaityti laisvės atėmimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo ir naujo nuosprendžio paskelbimo, likusią bausmės dalį pakeičiant nuosprendžio vykdymo atidėjimu.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nesutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir paskyrė bausmę pagal 1961 m. 327¹ str. (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija), kadangi kaltinamajame akte jam tokia veika nebuvo inkriminuota, dėl ko jis nuo tokio kaltinimo negalėjo gintis ir teisiamojo posėdžio metu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamajame akte apeliantas buvo kaltinamas tuo, kad jis, žinodamas, kad nėra K. K. įgaliotas atstovauti K. K. PĮ, 2002 m. sausio 25 d. AB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs šio banko Klientų vadybininkei E. M. K. K. PĮ atstovu, pagal suklastotą priėmimo - perdavimo aktą neteisėtai atsiėmė K. K. Pį vardu AB (duomenys neskelbtini) banke pagamintą kortelę (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurią perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą, K. K. PĮ vardu išduotą, elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Už šios nusikalstamos veikos padarymą apeliantas yra pripažintas kaltu ir skundžiamu nuosprendžiu. Kaltinamajame akte minėta apelianto veika buvo kvalifikuota pagal BK 214 str. 2 d. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog veikos padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 327¹ str. (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII- 1736 redakcija) numatyta bausmė švelnesnė, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 3 str. 1 d., 3 d., apelianto veiką pagrįstai iš BK 214 str. 1 d. perkvalifikavo į 1961 m. BK 327¹ str. (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII- 1736 redakcija). Tuo pačiu pažymėtina tai, kad apelianto kaltė padarius šią veiką įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: paties apelianto parodymais, liudytojų K. K., N. N. parodymais, 2002-01-17 Banko sąskaitos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-01-17 paraiška - anketa (duomenys neskelbtini) kortelei gauti, 2002-01-25 priėmimo - perdavimo aktu, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2010-04-29 išvada Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Iš S. P. apeliacinio skundo, papildomo teismui pateikto prašymo turinio bei apelianto pasisakymų apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu seka, jog apeliantas prašo, arba sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, arba taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą (LR BK 75 str.), arba atleisti jį nuo bausmės dėl ligos (LR BK 76 str.).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, kaip ir privalu, vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 61 str. nuostatomis. Teismas atsižvelgė į apelianto padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (apeliantas padarė dešimt nusikalstamų veikų, kurios pagal LR BK 11 str. 3 d. ir 5 d. nuostatas yra priskiriamos prie nesunkių (devynios nusikalstamos veikos) ir sunkių (viena nusikalstama veika) nusikaltimų). Pažymėtina tai, kad apeliantas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, visos padarytos veikos yra baigtos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apelianto atsakomybę dėl kaltinimų suklastojus ir panaudojus suklastotus dokumentus bei svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo ir laikymo lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs šias baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, padarant minėtas nusikalstamas veikas, nenustatyta. Apgaule įgyjant didelės vertės svetimą turtą, nenustatyta apelianto atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Taip pat, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmes įvertino pastarojo asmenybę.

Vertinant apelianto asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis praeityje teistas, taip pat ir už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas (b.t. 5, b.l. 188-189, 194-202, b.t. 6, b.l. 6), baustas administracine tvarka (b.t. 5, b.l. 184-185), byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas iki sulaikymo būtų kur nors dirbęs, t.y. jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio (b.t. 6, b.l. 7), nevedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra gydytas psichiatrinėse ligoninėse (b.t. 6, b.l. 11-13), Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus charakterizuojamas teigiamai (b.t. 6, b.l. 14). Kolegijos nuomone, pagrįstai pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmes, atsižvelgė ir į tai, kad po nusikalstamų veikų, už kurias jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo praėjo daugiau kaip aštuoni metai laiko, byloje nėra duomenų apie tai, kad per šį laikotarpį jis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, bei šią aplinkybę vertino kaip mažinančią apelianto bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu šiuo atveju atsižvelgti ir į tai, kad apeliantas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo pasislėpęs nuo pareigūnų, 2003-05-13 buvo paskelbta pastarojo paieška, 2005-01-19 išduotas Europos arešto orderis, sulaikytas išvykstantis iš Lietuvos Respublikos jis buvo tik 2010-02-06.

Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą konstatuoja, jog apeliantui skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, priešingai, už visas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra žymiai mažesnės nei LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 1961 m. BK 327¹ str. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmių vidurkis. Be to, palankus apelianto atžvilgiu buvo taikytas ir bausmių paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bendrinimo būdas, dalinis bausmių sudėjimas (LR BK 63 str. 1 d., 4 d.).

Be to, kolegijos nuomone, nėra pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatų. Kaip jau buvo minėta, apeliantas nuteistas už devynių nesunkių ir vieno sunkaus nusikaltimo padarymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal LR BK 75 str. 1 d. nuostatas, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus.

Apeliantas taip pat prašo atleisti jį nuo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dėl ligos (LR BK 76 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad taikyti S. P. atžvilgiu BK 76 straipsnio nuostatas nėra pagrindo. BK 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Atleidimas nuo bausmės pagal BK 76 straipsnio 1 dalį galimas esant dviem sąlygoms: nusikalstamą veiką padaręs asmuo iki nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga ir dėl šios ligos jam būtų per sunku atlikti bausmę. Ar liga atitinka sunkios nepagydomos ligos kriterijus, yra medicinos, o ne teisės klausimas. Be to, atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas atleidimo nuo bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį. Nepagydomos ligos ir sveikatos būklės, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nurodytos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtintame Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąraše. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo medicinos ekspertai nustato, ar liga, kuria serga nuteistasis, atitinka ligą, įrašytą į šį sąrašą.

Kaip matyti iš LR SADM Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Kauno I komisijos 2003-02-18 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), Respublikinės I-os medicininės socialinės ekspertizės komisijos (MSEK) sprendimu 1997-08-04 S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas I-os grupės invalidu iki 1998-09-01, dėl stuburo L₁-L₂ slankstelių kompresinio lūžimo su trauminiu mielitu, traumine radikulopatija ir sėdmenų pragulomis. S. P. 1997-06-08 nukentėjo autoavarijoje. 1998-07-28 Kauno I-os MSEK sprendimu S. P. pripažintas II-os grupės invalidu iki 2000-08-01 dėl liekamųjų reiškinių po stuburo L₁-L₂ slankstelių lūžimo. 2000-08-16 Kauno I-os MSEK sprendimu S. P. antra invalidumo grupė pratęsta iki 2001-09-01; 2001-10-30 Kauno I-os MSEK sprendimu S. P. antra invalidumo grupė pratęsta iki 2002-11-01. Vėliau į Kauno I-ą MSEK dėl invalidumo pratęsimo S. P. nesikreipė (b.t. 5, b.l. 30). Baudžiamojoje byloje vėlesnių duomenų, kad apeliantas būtų kreipęsis dėl invalidumo grupės pratęsimo nėra. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad teismui pateiktame Lukiškių TI-K medicininiame pažymėjime nėra duomenų apie tai, kad apeliantui dėl sveikatos būklės būtų sunku atlikti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgusi į apelianto padarytų nusikalstamų veikų kiekį bei jų sunkumą, aukščiau aprašytus apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis bei tai, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantas sirgtų sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jam būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, konstatuoja, jog BK 76 straipsnio 1 straipsnio taikymas negalimas. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, kad apeliantui po nusikalstamų veikų padarymo būtų sutrikusi psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.

Priešingai nei nurodoma apelianto skunde, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pastarojo atžvilgiu netaikė ir 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį. Pažymėtina tai, kad vadovaujantis minėto Įstatymo 9 straipsnio 4 punktu amnestija netaikoma asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus, jeigu bent dėl vieno iš jų šis Įstatymas amnestijos nenumato. Įstatymo 5 straipsnis numato, jog nuteistiems už tyčinius nusikaltimus asmenims, nusikalstamą veiką padariusiems dar neišnykus teistumui už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, išskyrus asmenis, nuteistus už šio Įstatymo 7 straipsnyje numatytus nusikaltimus, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinama vienu šeštadaliu, tačiau ne daugiau kaip 1 metais. Įstatymo 7 straipsnis numato, jog šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje nustatytais atvejais ir sąlygomis amnestija netaikoma asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu už sukčiavimą (Baudžiamojo kodekso 274 str. 3 d.). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantas, būtent, ir yra nuteistas už didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule (sukčiavimą, LR BK 182 str. 2 d.). Pažymėtina tai, kad pagal nusikaltimo padarymo laiką apelianto padarytas nusikaltimas atitiko 1961 m. BK 274 str. 3 d., tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko įtaką apelianto teisiniai padėčiai, konstatavo, jog jam taikytina galiojančio Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., palengvinanti pastarojo teisinę padėtį. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apelianto atžvilgiu taikyti 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį nuostatas nėra pagrindo.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

nuteistojo S. P. apeliacinį skundą atmesti.