Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Algirdui Goštautui, atsakovo atstovui A. M., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei L. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. R. patikslintą skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017-01-03 sprendimą Nr. 1-2 (palikti galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2016-11-08 rašte Nr. VILIN (12.5.13) -28449 nurodytą sprendimą); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2016-11-08 rašte Nr. VILIN (12.5.13) -28449 nurodytą sprendimą (atsisakyti įregistruoti S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 28I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 1994-06-03 dovanojimo sutarties pagrindu, registro Nr.3-2249); 3) įpareigoti VĮ Registrų centras Vilniaus filialą įregistruoti Pareiškėjos nuosavybės teisę į ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 28I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1994-06-03 dovanojimo sutarties pagrindu, registro Nr. 3-2249; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodoma, jog susipažinusi su Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro Nr. 10/159528, NTR išrašo kopija) pareiškėja nustatė, jog neįregistruotos jos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą - ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 28I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja šį Nuosavybės objektą įgijo 1994-06-03 dovanojimo sutarties pagrindu, registro Nr. 3-2249. Dovanojimo sutarties 1 punkte yra nurodyta, kad Pareiškėja įgyja nuosavybės teisę į pagalbines patalpas. Minėta sutartis buvo įregistruota tuometiniame TVIPP biure “Valda”. Siekdama atkurti prarastus dokumentus Pareiškėja kreipėsi į tuometinį TVIPP biurą “Valda” (pagal esmę vykdžiusį Teritorinio registratoriaus funkcijas) tuo pačiu prašydama patikslinti ir identifikuoti įsigytas ir nuosavybės teise priklausančias pagalbines patalpas - Nuosavybės objektą. Pareiškėja 1997-03- 27 užsakė Nuosavybės objekto - sandėlio inventorizaciją, užsakymo Nr. 1791. Pagal minėtą užsakymą buvo atlikti inventorizavimo darbai ir identifikuotas nuosavybės teise priklausantis daiktas - ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu 28I1p, esantis (duomenys neskelbtini). Ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu 28I1p, įregistruotas buto (duomenys neskelbtini) 4-9 techninės apskaitos byloje. Mano, jog yra akivaizdu, kad Pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka įsigijo nuosavybės teise nekilnojamąjį daiktą, patikslino jo kadastro duomenis, tačiau dėl nežinomų priežasčių šiuo metu Nekilnojamojo turto registre yra skelbiami duomenys, kad minėtas daiktas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o Teritorinis ir Centrinis registratorius neigia Pareiškėjos nuosavybės teisę į Nuosavybės objektą, kuris yra nurodytas įsigijimo dokumente ir teisės aktų nustatyta tvarka buvo įregistruotas pagal galiojančius teisės aktus. Dėl minėtos klaidos ištaisymo Pareiškėja per savo atstovą kreipėsi raštu į Teritorinį registratorių prašydama ištaisyti klaidą ir įrašyti duomenis į Nekilnojamojo turto registrą.

Pareiškėja nurodo, jog nuosavybės įsigijimo dokumentas buvo sudarytas 1994-06-03, t.y. notarinės formos sandoris - dovanojimo sutartis. Pagal tuo metu galiojančio CK 255 straipsnį sutartis per tris mėnesius turėjo būti įregistruota. Įsigijimo dokumente nurodoma, kad įregistravimas turėjo būti atliktas per tris mėnesius Vilniaus TVIPP biure “Valda”. Įsigijimo dokumente yra žyma, kad dokumentas buvo įregistruotas 1994-06-03, t. y. taip kaip nustatyta įstatyme ir įsigijimo dokumente. Įsigijimo sandoryje yra nurodyti trys nuosavybės objektai: (1) vieno kambario butas name, plane pažymėtame indeksu 1A2p, turintis 75,94 kv. m bendro naudingo ploto, (2) su rūsiu ir (3) pagalbinėmis patalpomis. Vadinasi ir registruojant nuosavybės teisę turėjo būti įregistruoti visi Įsigijimo sandoryje nurodyti objektai, t. y. registravimo metu negalėjo būti pasirinktinai registruojamas tik vienas objektas, o kiti neregistruojami. Teritorinis registratorius ir Centrinis registratorius visiškai ignoruoja savo sprendimuose, kad Įsigijimo sandoryje yra nurodytos pagalbinės patalpos. Teritorinis registratorius perkeldamas duomenis iš dokumentų į Nekilnojamojo turto registrą padarė klaidą, nes neperkėlė visų duomenų, kurie nurodyti Įsigijimo sandoryje, t. y. neperkėlė duomenų apie daiktą - pagalbines patalpas (šiuo metu NTR įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas - ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu 28I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)). Kaip tik dėl šios klaidos yra klaidingai įregistruota kito subjekto - Vilniaus miesto savivaldybės - nuosavybės teisė. Jei duomenys būtų sutvarkyti tinkamai, tai tikrai nuosavybės teisė nebūtų įregistruota minėto subjekto vardu po 10 metų kai šią teisę jau buvo įgijusi Pareiškėja. Klaidą būtina ištaisyti, priimant atitinkamus sprendimus, t. y. panaikinti kito asmens - Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę. Pareiškėjos požiūriu sprendžiamas administracinio pobūdžio ginčas, nes dėl Registro tvarkytojo klaidos ir kaltės nebuvo įregistruotos jos nuosavybės teisė į pagalbinės patalpos - ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu 28I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kita vertus dėl šios klaidos buvo neteisėtai įregistruota kito asmens nuosavybės teisė į tas pačias patalpas (nekilnojamąjį daiktą).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Algirdas Goštautas palaikė patikslintą skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės pakartodamas skunde išdėstytus argumentus.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu prašo bylą nutraukti paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ištaisyti klaidingus duomenis ir pateiktus dokumentus, bei patikrinęs NTR objektų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų ir registro dokumentų byloje (inv. Nr. 13/12563) sukauptus ir elektroniniame dokumentų archyve saugomus dokumentus ir duomenis, atsakovas nustatė, jog 1994-06-03 dovanojimo sutartyje, reg. Nr. 3-2249, nėra duomenų, kad pareiškėja šia sutartimi įsigijo Ginčo pastatą. Be to, buvo nustatyta, kad į Ginčo pastatą yra įregistruota Vilniaus miesto savivaldybės teisė, todėl pareiškėjos prašymo netenkino.

Pareiškėja klaidingai aiškina faktines ir teisines bylos aplinkybes ir reiškia nepagrįstus reikalavimus, kurie atmestini. Pareiškėja teigia, kad Ginčo pastatą ji įsigijo 1994-06-03 dovanojimo sutarties, reg. Nr. 3- 2249, pagrindu neva kaip šioje sutartyje įrašytas pagalbines patalpas, tačiau šis Ginčo pastatas yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, kurio kadastro duomenys 1997-04-01 užfiksuoti Vilniaus filiale saugomoje kadastro duomenų byloje (inv. Nr. 13/12563) ir rodo, kad šis pastatas yra pastatytas 1994 metais, tačiau nei pirminėje 75,94 kv. m buto su pagalbinėmis patalpomis ir rūsiu, esančiais (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo (privatizavimo) 1994- 04-28 sutartyje, reg. Nr. 2-2640, (įgijėja Č. Č.), nei vėlesnėje 1994-05-27 mainų sutartyje, reg. Nr. 3-2138, (įgijėja B. J.), jokių duomenų apie Ginčo pastatą ir nuosavybės teisės į šį pastatą perėjimą nėra. Vilniaus filiale saugomoje kadastro duomenų ir registro dokumentų byloje (inv. Nr. 13/12563, 1 tomas) esančiame Senamiesčio seniūnijos butų privatizavimo tarnybos pirmininkės V. M. rašte nurodyta, kad 1994-03-28 protokolu Nr. 40 Č. Č. buvo leista pirkti tik 68,55 kv. m bendrojo ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad ankstesnėms 75,94 kv. m buto su pagalbinėmis patalpomis ir rūsiu, esančiais (duomenys neskelbtini), savininkėms Č. Č. ir B. J. sandorių pagrindu neįgijus nuosavybės teisės į Ginčo pastatą, tokios teisės perleidimo būdu negalėjo įgyti ir pareiškėja. Pareiškėja skunde klaidingai pagalbines patalpas tapatina su Ginčo pastatu, nes su skundu pateiktoje buto techninės apskaitos byloje 1994-04-19 kadastrinių matavimų metu buvo užfiksuotos trys įsigyto 75,94 kv. m buto bendro ploto dalį sudarančios pagalbinės patalpos, plane pažymėtos 10-3 (5,50 kv. m ), 10-4 (15,60 kv. m) ir 10-5 (19,00 kv. m), o 1997-03-24 kadastrinių matavimų metu - dvi 99,82 kv. m buto bendrą ploto dalį sudarančios pagalbinės patalpos 10-4 (15,60 kv. m) ir 10-5 (18,13 kv. m) prie buto prijungus 31,49 kv. kūrybines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad tiek pareiškėjos, tiek ankstesnių šio buto savininkių (Č. Č. ir B. J.) įsigijimo sandoriais buvo parduotos ir įgytos būtent aukščiau minėto buto bendro ploto dalį sudarančios pagalbinės patalpos, o ne Ginčo pastatas, kuris yra atskiras, 1994 m. pastatytas, nekilnojamojo turto objektas.

Pareiškėjos buto su pagalbinėmis patalpomis ir rūsiu, esančiais (duomenys neskelbtini), 1994-06-03 dovanojimo sutartyje, reg. Nr. 3-2249, bei teisinės registracijos išvadoje nesant duomenų apie Ginčo pastato įsigijimą, nesantys duomenys negalėjo būti perkelti į NTR vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įgyvendinimo įstatymu, bei negalėjo būti aplinkybe, trukdančia 2008-04-16 įregistruoti kito asmens - Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę jos pateiktų nuosavybės teisę į Ginčo pastatą patvirtinančių dokumentų - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimo Nr. 870 ir 2004-11-09 priėmimo-perdavimo akto Nr. 2148-01 pagrindu. NTR įstatymo 33 straipsnis, reglamentuojantis netikslių ir klaidingų NTR duomenų taisymą, NTR tvarkytojui draudžia taisyti NTR duomenis, jei toks ištaisymas pažeistų asmenų, turinčių daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, kurio duomenys taisomi, teises ir teisėtus interesus. NTR tvarkytojas neturėjo teisinio pagrindo pakeisti nuosavybės teisės į Ginčo pastatą turėtoją (išregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę bei įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į Ginčo pastatą be atitinkamo jų susitarimo (sutikimo) ar teismo sprendimo), todėl NTR tvarkytojo veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Byloje faktinis ginčo dalykas yra ne skundžiami NTR tvarkytojo sprendimai, o buvusioje nekilnojamojo turto (statinių) registravimo įstaigoje nuo 1994- 06-03 įrašytų pareiškėjos įgyto buto su pagalbinėmis patalpomis ir rūsiu, esančiais (duomenys neskelbtini), teisinio registravimo duomenų įrašymas (teisinė registracija), kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įgyvendinimo įstatymu buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą ir kurie pareiškėjai turėjo būti ir buvo žinomi jau nuo 1994-06-03, kada buvo įregistruota 1994-06-03 dovanojimo sutartis, reg. Nr. 3-2249. Pareiškėja šį ginčą inicijavusi tik 2016-10-25 prašydama Vilniaus filialo ištaisyti neva klaidingus NTR duomenis, yra praleidusi Administracinių bylų teisenos (toliau - ABTĮ) įstatyme nustatytą 1 (vieno) mėnesio tokio skundo padavimo terminą.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas A. M. bylą prašė nutraukti dėl praleisto kreipimosi termino arba pareiškėjos skundą atmesti. Palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pareiškėjos skundą prašo atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja kreipdamasi į atsakovą dėl klaidos ištaisymo, faktiškai prašė išregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos kartu su skundu pateiktoje 1994-06-03 dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad S. R. šia sutartimi įgijo ginčo pastatą. Nekilnojamojo turto registre (įrašo Nr. 10/159528) įrašyti duomenys, jog minėtas ūkio pastatas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, t. y., 2004-11-09 Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn perdavimo - priėmimo aktą Nr. 2148-01. Pareiškėjos argumentai dėl šio perdavimo - priėmimo akto galimo neteisėtumo nagrinėjamam ginčui reikšmės neturi, kadangi jis nėra nuginčytas, jo teisėtumo vertinimas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 str.), taigi šis perdavimo - priėmimo aktas yra galiojantis ir atsakovas pagrįstai jį vertino kaip teisėtą. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo ūkio statinio savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, o nekilnojamojo turto registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu įregistruota nuosavybės teisė.

Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė L. V. pareiškėjos skundą prašė atmesti palaikydama atsiliepime išdėstytus argumentus.

VĮ Registrų centas atsiliepimo nepateikė, į posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta nustatyta tvarka.

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Pareiškėjos vardu nuo 1994-06-03 iki 2012-03-01 registruotos nuosavybės teisės į 75,94 kv.m. ploto butą su rūsiu ir pagalbinėmis patalpomis, pažymėtomis plane (duomenys neskelbtini), 1A2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sujungtas su nekilnojamuoju daiktu Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) (įrašo Nr. 10/159528) esančiais duomenimis, nustatyta, kad 2.26 punkte aprašytas 1994 m. statybos ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu 28I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo pastatas) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Nuosavybės įregistravimo pagrindas – Lietuvos Respublikos 1998-07-13 Vyriausybės nutarimas Nr.870, 2004-11-09 Priėmimo – perdavimo aktas Nr.2148-01.

Pareiškėjos atstovas 2016-10-25 kreipėsi į atsakovą prašydamas ištaisyti klaidingus NTR duomenis ir nurodyti, kad ūkio pastato, plane pažymėto 2811 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra pareiškėja, o ne Vilniaus miesto savivaldybė, kartu pateikdamas 1994-06-03 dovanojimo sutarties, reg. Nr. 3-2249, S. R. 1997-03-27 užsakymo Nr. 1791 atlikti sandėlio inventorizaciją, 1997-04-01 pastatų techninio inventorizavimo darbų akto bei statinių išsidėstymo schemos kopijas.

Išnagrinėjęs pareiškėjos atstovo prašymą ir patikrinęs nekilnojamojo turo objektų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų ir registro dokumentų bylą, atsakovas 2016-11-08 sprendimu Nr.VILIN(12.5.13.)-28449 prašymą tenkinti atsisakė. Nurodė, jog 1994-06-03 dovanojimo sutartyje, reg. Nr. 3-2249, duomenų, jog S. R. šia sutartimi įgijo ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 28I1p, į kurį prašoma įregistruoti nuosavybės teises, nėra. Taip pat informavo, jog į ginčo pastatą nuo 2008-04-16 yra įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės.

Nesutikdamas su tokiu teritorinio registratoriaus sprendimu, pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, prašydama jį panaikinti ir nurodydama, jog teritoriniam registratoriui pateikė visus prašymo tenkinimui reikalingus dokumentus.

VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2017-01-03 sprendimu Nr. cspr1-2, pareiškėjos skundo netenkino ir paliko galioti teritorinio registratoriaus 2016-11-08 sprendimą Nr. VILIN(12.5.13)-128449.

Su tokiais sprendimais pareiškėja nesutinka ir mano, kad jos pateikti dokumentai yra pakankami tam, kad nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotos jos nuosavybės teisės į ginčo pastatą. Teritorinis registratorius, kuris neperkėlė visų duomenų, nurodytų įsigijimo sandoryje gali ištaisyti klaidą ir pakeisti duomenis. Su šiais pareiškėjos argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir kt. reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnį Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnis numato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Dokumentuose, kurių pagrindu atsiranda daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktu turi būti įrašyti įregistravimui NTR būtinis duomenys.

Išrašu iš NTR duomenų nustatyta, kad ginčo pastatas pastatytas 1994 m. ir yra įregistruotas kaip savarankiškas nekilnojamo turto objektas, kurio kadastriniai duomenys užfiksuoti 1997-04-01. Pareiškėja teigia, jog šį pastatą ji įgijo 1994-06-03 dovanojimo sutartimi, reg. Nr. 3- 2249, tačiau minėtoje dovanojimo sutartyje nurodyta, jog pareiškėjai dovanojamas vieno kambario butas, plane pažymėtas indeksu 1A2/p, turintis 75,94 kv.m. bendro naudingo ploto su rūsiu ir pagalbinėmis patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartyje nėra duomenų apie atskiro nekilnojamojo turto objekto (ūkio pastato) neatlygintinį perleidimą. Pareiškėjai butą dovanojusi B. J. jį įgijo pagal 1994-05-27 mainų sutartį Nr.3-2138 sudarytą su Č. Č., kurioje taip pat nurodyta, jog sutartimi įgyjamas butas pažymėtas indeksu 1A2/p su pagalbinėmis patalpomis ir rūsiu, 75,94 kv.m. naudingo ploto, esantis (duomenys neskelbtini). Ankstesnė buto savininkė Č. Č. šį butą įgijo pagal 1994-04-28 pirkimo – pardavimo sutartį Nr.2-2640 sudarytą su Senamiesčio seniūnija. Šioje sutartyje nurodoma, jog pirkėjas nupirko vieno kambario butą ir pagalbines patalpas, kurių bendras plotas 75,94 kv.m. Minėtoje sutartyje nėra jokio įrašo apie savarankiško nekilnojamojo turto objekto (ūkinio pastato plane pažymėto 2811 p) pirkimą. Į bylą atsakovo pateikto Senamiesčio seniūnijos butų privatizavimo tarnybos pirmininkės V. M. pasirašytu Butų privatizavimo valstybinės komisijos, sudarytos LR Seimo 1993-04-01 nutarimu Nr.1-118, gyventojų pareiškimams nagrinėti 1994-03-28 posėdžio protokolu Nr. 40 nustatyta, kad Č. Č. buvo leista pirkti tik 68,55 kv. m bendrojo ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pateiktoje buto su pagalbinėmis patalpomis ir rūsiu, esančiais (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos patalpų eksplikacijoje 1994-04-19 yra apžymėtos trys pagalbinės patalpos (10-3 (5,50 kv. m ), 10-4 (15,60 kv. m) ir 10-5 (19,00 kv. m)), kurios kartus su koridoriumi (9-1 (4,5 kv.m.), virtuve (9-2 (6,14 kv.m.), kambariu (9-3 (23,31 kv.m.), sudaro bendrą 75,94 kv. m buto su pagalbinėmis patalpomis plotą. Tiek pareiškėjos pateikta dovanojimo sutartis, tiek ankstesnių savininkių sudaryti sandoriai nepagrindžia, pareiškėjos prašomos įregistruoti daiktinės teisės į ginčo patalpas atsiradimo.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnis nustato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnis nustato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.

Aiškindamas aptartas teisės nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad remiantis šiomis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos (2009 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1416/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, konstatavimas. Jeigu yra pagrindas manyti, kad prašomas Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taisymo procedūra negalima (2003 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-1020/2003). Klaidų taisymas turi būti išskirtinė procedūra, taikoma išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-502-725-09).

Nagrinėjamu atveju iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad į ginčo patalpas įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės. Įregistravimo pangrindas2004-11-09 Priėmimo – perdavimo aktas Nr.2148-01, Lietuvos Respublikos 1998-07-13 Vyriausybės nutarimas Nr.870. Byloje esančiame perdavimo priėmimo akte įrašytos ginčo patalpos (žymėjimo indeksas 2811 p).

Teismo vertinimu, negalima spręsti, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjos keliamas ginčas dėl nuosavybės teisių į ginčo patalpas išregistravimo ir įregistravimo gali būti sprendžiamas taisant techninę klaidą pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį.

Atsakovas pagrįstai teigia, kad jam teisės aktais nėra suteikta kompetencija spręsti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą klausimų, ginčų dėl teisių į turtą. Teisine registracija tik paviešinamos daiktinės teisės, tačiau pačios daiktinės teisės atsiranda kitais teisės aktuose numatytais pagrindais. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjai nepateikus dokumentų, patvirtinančių trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisių pasibaigimą, teritoriniam registratoriui nekilo pareiga ištaisyti kadastro ir registro duomenis, išregistruojant savivaldybės nuosavybės teises į ginčo pastatą ir į jį įregistruojant pareiškėjos nuosavybės teises. Pastebėtina, kad kilęs civilinis ginčas dėl nuosavybės teisių į šį ginčo pastatą galėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tiek teritorinis, tiek centrinis registratorius teisingai aiškino ir taikė teisės normas bei pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo ištaisyti, pareiškėjos manymu, klaidingus NTR duomenis ir nurodyti, kad ūkio pastato, plane pažymėto 2811 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra pareiškėja, o ne Vilniaus miesto savivaldybė. Teismas pripažįsta, kad teritorinis registratorius ir Komisija priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kurių naikinti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą įregistruoti Pareiškėjos nuosavybės teisę į ūkio pastatą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos S. R. skundą atmesti.

Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.