Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-01-23 · Civilinė byla Nr. e2-1330-897/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-01-23Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-23
Bylos Nr.
e2-1330-897/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05307-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Tamulevičienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
UAB „Jūros būstas“
Advokatai
Tadas Dumbliauskas
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-1330-897/2015(Proceso Nr. 2-06-3-05307-2014-3)Procesinio sprendimo kategorija: 44.2; 99.5; 113.1; (S) 114.9.1; 114.9.2; 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, Ingai Borusevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovės atstovams Mariui Šiauliui ir Viktorijai Košman, trečiojo asmens atstovui J. A. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Jūros būstas“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Žvejų vaistinė“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 2490,00 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-04-26 trūkus bendram visam pastatui vandentiekio sistemos vamzdžiui, vandeniu buvo užpiltos UAB „Žvejų vaistinė" patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Įvykio metu sugadintam turtui galiojo draudimo apsauga. Ieškovo atstovas S. S. tirdamas apliejimo šaltinį nustatė, kad apliejimo židinys yra tranzitinis viso namo šalto vandens plieninis vamzdis. Ieškovo draudėja pranešė, kad atsakovė neorganizavo susirinkimų dėl pastato inžinerinės sistemos būklės aptarimo ir remonto. Ieškovas, vadovaudamasis minėtais dokumentais bei Įmonių turto draudimo sutartimi, įvertino dėl patalpų sugadinimo draudėjai atsiradusią žalą, ją apskaičiavo ir kompensavo, išmokėdama draudėjai 2490 Lt dydžio draudimo išmoką, todėl vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d. įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Ieškovo atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Jūros būstas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškinys pareikštas praleidus įstatymo nustatytus terminus ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti, todėl šioje byloje turi būti taikomas ieškinio senaties institutas. Atsakovė tinkamai vykdė namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas ir laikėsi visų daugiabučių namų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad atsakovė nevykdė ar netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Pažymėjo, jog nors šalto vandens vamzdis yra dalinė namo savininkų nuosavybė, šioje situacijoje jo dalis yra privačioje nuosavybėje, t. y. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, taigi namo administratorius neturi jokios galimybės atlikti techninės priežiūros savininko asmeninės nuosavybės teise valdomose patalpose be savininko valios. Trečiasis asmuo, kaip patalpų savininkas, turi būti atsakingas už žalą, kadangi pastarasis pažeisdamas teisės aktų reikalavimus gipsine perdanga uždengė bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdynus. Atsakovė pageidavo būti įleista į trečiajam asmeniui priklausančias patalpas, siekdama įvertinti jose esančių vamzdynų būklę, tačiau nepaisant minėtų atsakovės įspėjimų apie potencialius gedimus, trečiasis asmuo nesudarė galimybių atsakovės atstovams patikrai atlikti iki neįvyko apipylimas. Mano, kad dėl kilusios žalos trečiojo asmens patalpose esančiam turtui atsakomybę turi prisiimti pats minėtų patalpų savininkas, nepaisęs atsakovės įspėjimų dėl galimų šalto vandens vamzdynų gedimų bei pažeidęs bendrojo naudojimo objektų priežiūros nuostatas jam priklausančiose patalpose. Atsakovei kelia abejonių ir ieškovo pateikta remonto darbų sąmata, kuri nėra patikslinta, atsižvelgiant į tai, jog dėl pirminės sąmatos nesutikęs ir pats ieškovas. Pažymėjo, kad ieškovas kartu su reikalavimu nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo poziciją. Prie ieškinio pridėtas turto sugadinimo defektinis aktas, atliktas paties ieškovo, o jo priedai yra neišsamūs, keliantys pagrįstų abejonių, kadangi surašytas formaliai, neaiškiai užfiksuojant galimą įvykį, nepagrįstai netaikytas buto nusidėvėjimo koeficientas. Taip pat neaišku, ar minėtą turto sugadinimo aktą pasirašė atitinkamą kvalifikaciją turintis ekspertas, kadangi tai patvirtinančių dokumentų nėra pridėta.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Viktorija Košman su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad nenurodytas koks konkretus atsakovės neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą, be to, įvykis įvyko trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, kurios buvo uždengtos gipso kartono plokštėmis, taip pat žalos dydis nėra įrodytas, ieškovas tarpusavio suderinimo aktu sutarė dėl sumos, kuri kaip paaiškėjo vėliau yra sumažinta.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Marius Šiaulys su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad netaikytas nusidėvėjimo koeficientas, prašo mažinti sumą 35 procentus, taip pat nėra dokumento, kuris patvirtintų žalos sumą, žalą patvirtina sąmata, o jokios sąmatos nėra, žala nustatyta savo darbuotojo – vidinio eksperto.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Žvejų vaistinė“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo ieškinį tenkinti atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodo, kad UAB "Žvejų vaistinė" patalpose ir rūsyje po jomis nuolat įvykdavo vandentiekio avarijos dėl susidėvėjusio vamzdyno. Bendrovės atstovas A. Ž. laikotarpyje 2008-2011 m. ne kartą asmeniškai kreipėsi į atsakovės atsakingus darbuotojus dėl vamzdyno pakeitimo, kadangi jų remontas neduodavo jokios naudos. Atsakovė nurodydavo, kad vamzdyno nekeis, nes tai per brangu. Bendrovės patalpose periodiškai, sistemingai įvykdavo vamzdyno trūkimai su vandens išsiliejimu. Po kiekvieno vamzdyno trūkimo atsakovės darbuotojai tik lokaliai izoliuodavo vamzdyną (užvirindavo ar kitaip užtaisydavo plyšimus), bet tai neduodavo jokio efekto. Po kurio laiko vamzdynas vėl trūkdavo. Prieš ginčo vamzdyno avariją, buvo įvykęs vamzdyno trūkimas. Atsakovės darbuotojai eilinį kartą užvirino plyšimo vietą ir eilinį kartą pasakė, kad pilnai vamzdyno nekeis, neremontuos. 2011-04-26 įvyko vamzdyno trūkimas dėl kurio pasekmių nagrinėjama ši byla. Po 2011-04-26 bendrovė nebegalėdama taikstytis su atsakovės atsainiu požiūriu ir nuolatinėmis vamzdyno avarijomis, darančiomis žalą bendrovės ir viso namo turtui bei trukdančiomis bendrovės darbą, savo lėšomis pakeitė namo bendrojo naudojimo vamzdyną, kuris eina per bendrovės patalpas. Bendrovės patalpose dirba vaistinė, todėl nėra jokių problemų patekti į patalpas, kadangi patalpose nuolat yra bendrovės darbuotojai. Per visą bendrovės egzistavimo laiką nėra buvę nė vieno atvejo, kad jie neleistų atsakovės darbuotojams patekti į patalpas.

Šalies argumentai

Trečiojo asmens atstovas Jonas A. Ž. su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti pilnai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Žvejų vaistinė“ sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustos prekybos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda. AB „Lietuvos draudimas“ buvo pranešta, kad draudiminės apsaugos galiojimo metu - 2011 m. balandžio 26 d. patalpos buvo užlietos, o užliejimo metu buvo apgadintos patalpų lubos ir sienos. AB „Lietuvos draudimas“ 2011 m. balandžio 29 d. pranešime Nr. 1169458 „Dėl (duomenys neskelbtini), Klaipėda, patalpų apliejimo“ nurodė, kad patalpos buvo užlietos, kai trūko tranzitinis viso namo šalto vandens plieninis vamzdis, esantis inžinerinių tinklų šachtoje patalpos sienoje. Atlikusi žalos administravimo veiksmus AB „Lietuvos draudimas“ pagal nuostolių ir draudimo išmokos apskaičiavimą išmokėjo 2490,00 Lt draudimo išmoką patalpų remontui atlikti reikalingoms išlaidoms atlyginti.

Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą), atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė dėl atsakovo neveikimo atsakovo administruojamo namo patalpoje trūko šalto vandens paskirstomasis vamzdis, ko pasekoje buvo užlietos patalpos.

Statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė (CK 6.266 str.). Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, 5.1.4.p. numatyta techninio prižiūrėtojo prievolė išlaikyti gyvenamųjų namų, jo dalių savybes, atitinkančias statinio saugaus naudojimo reikalavimus. Statybos techniniame reglamente apibrėžta, kad gyvenamojo namo priežiūra apima namo būklės nuolatinį stebėjimą, pastato konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymą, smulkų defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą, paruošimą šildymo sezonui. Daugiabučių namų administratoriams yra nustatyta pareiga atlikti nuolatinius stebėjimus ir kasmetines apžiūras (Reglamento 15.1 p. ir 15.2 p.).

Tinkamą pastato priežiūrą remiantis LR CK 4.84 straipsniu, turi atlikti bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį, suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą.

Įvertinus atsakovės pateiktą ginčo Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalą, darytina išvada, jog atsakovė netinkamai vykdė jai nustatytas pareigas tinkamai prižiūrėti ginčo daugiabutį. Tokia išvada darytina iš žurnalo įrašų (žurnalo 9 psl.), kuriuose matyti, kad nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki 2011 m. spalio 10 d. (taigi ir 2010 m. balandžio 26 d. ginčo užliejimo metu) atsakovė nevykdė namo būklės nuolatinių stebėjimų. Nebuvo fiksuoti pastebėti defektai, deformacijos ir įrangos gedimai, nebuvo nustatyta, kokie darbai reikalingi šiems defektams pašalinti, nėra duomenų, kad šie darbai būtų buvę atlikti. 2014 m. gruodžio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas nurodė, kad atsakovė nepakeitė šalto vandens vamzdžio, kuriam trūkus įvyko ginčo užliejimas, pakeitė vieną metrą vamzdžio, bet ne visą vamzdį. UAB „Žvejų vaistinė“ patalpose dirba vaistinė, todėl nėra jokių problemų patekti į patalpas, kadangi patalpose nuolat yra bendrovės darbuotojai, tačiau per visą bendrovės egzistavimo laiką nėra buvę nė vieno atvejo, kad jie neleistų atsakovės darbuotojams patekti į patalpas. Atsakovės darbuotojai ar įgalioti asmenys, net ir prašant apžiūrėti vamzdžius, niekada nebuvo užėję apžiūrėti ir įvertinti vamzdyno būklės. Užlietos UAB „Žvejų vaistinė“ atstovas A. Ž. laikotarpyje 2008-2011 m. ne kartą asmeniškai kreipėsi į atsakovės atsakingus darbuotojus dėl vamzdyno pakeitimo, kadangi jų remontai neduodavo jokios naudos. Atsakovė UAB „Jūros būstas“ nurodydavo, kad vamzdyno nekeis, nes tai per brangu. Trečiojo asmens UAB „Žvejų vaistinė“ patalpose periodiškai, sistemingai įvykdavo vamzdyno trūkimai su vandens išsiliejimu. Po kiekvieno vamzdyno trūkimo atsakovės darbuotojai tik lokaliai izoliuodavo vamzdyną (užvirindavo ar kitaip užtaisydavo plyšimus), bet tai neduodavo jokio efekto. Po kurio laiko vamzdynas vėl trūkdavo. Prieš ginčo vamzdyno avariją, buvo įvykęs vamzdyno trūkimas. Po 2011-04-26 UAB „Žvejų vaistinė“ nebegalėdama taikstytis su atsakovės atsainiu požiūriu ir nuolatinėmis vamzdyno avarijomis, darančiomis žalą bendrovės ir viso namo turtui, bei trukdančiomis bendrovės darbą, savo lėšomis pakeitė namo bendrojo naudojimo vamzdyną, kuris eina per UAB „Žvejų vaistinė“ patalpas.

Trečiojo asmens atstovo parodymai atitinka ir bylos įrodymus – teismui pateiktame Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale matyti, kad atsakovė nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki 2011 m. spalio 10 d. (taigi ir 2010 m. balandžio 26 d. ginčo užliejimo metu ) nevykdė namo būklės nuolatinių stebėjimų. Nors atsakovė pateikė 2009-03-11 Nr. 03/11 ir 2010-02-10 Nr.02/10 statinio apžiūros aktus, kuriuose nurodyta, kad inžinerinė įranga (vandentiekis, fekalinė kanalizacija) būklė patenkinama, tačiau atsakovė techniškai neaptarnavo tranzitinio viso namo šalto vandens plieninio vamzdžio, esančio inžinerinių tinklų šachtoje, neatliko prevencinių darbų minėto vamzdžio avarijai išvengti. Tokio pobūdžio defektai negalėtų atsirasti per trejus metus, todėl byloje nesant duomenų apie šalto vandens vamzdžio pakeitimą, darytina išvada, kad toks atsakovės neveikimas negali būti laikytinu tinkamu daugiabučio namo administratoriaus pareigų vykdymu.

Byloje konstatuota, kad įvykio metu atsakovė buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, administratorius, teikiantis daugiabučio namo gyventojams atlygintines paslaugas. Atsakovė nepateikė teismui duomenų apie tai, kad namo priežiūrą jis būtų pavedęs atlikti kitam asmeniui, todėl atsako už atsiradusią žalą dėl patalpoje trūkusio šalto vandens paskirstomojo vamzdžio. Aplinkybių, nurodytų CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, atsakovė byloje neįrodė. Atsakovės veiksmai (neveikimas) liudija, kad ji, būdama atsakinga už daugiabučio namo priežiūrą, nemanė, jog situacija buvo pavojinga, nesiėmė jokių prevencinių priemonių daugiabučio namo gyventojų (turto) saugumui užtikrinti. Įrodymų, patvirtinančių, dėl ko, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, būtų netaikoma atsakovės civilinė atsakomybė, atsakovė nepateikė.

Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, už patalpų remontą UAB „Žvejų vaistinė“ buvo išmokėta 2490,00 Lt draudimo išmoka. Atsakovės atsiliepime teigiama, kad ieškovo pateikta lokalinė sąmata sudaryta atmestinai, grubiai pažeidžiant sąmatų sudarymui taikytinus reikalavimus. Tokie teiginiai nelaikytini pagrįstais, nes atsakovė nenurodė, kaip konkrečiai jos minėti tariami pažeidimai pasireiškė. Atsakovė taip pat nepateikė jokių alternatyvių skaičiavimų, kurie paneigtų ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytas remonto apimtis. Atsakovė taip pat nurodo, kad lokalinę sąmatą sudaręs asmuo neturėjo tam reikiamos kvalifikacijos, tačiau tokius atsakovės teiginius paneigia teismui trečiojo asmens atstovo J. A. Ž. paaiškinimas, kad S. S. yra Lietuvos draudimo specialistas, žalų vertintojas, kas patvirtina, kad sudarydamas turto sunaikinimo apskaičiavimus turėjo tam reikiamą kvalifikaciją ir žinių. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota vadovaujantis UAB „Statpala“ pateikta remonto darbų lokaline sąmata. Apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka iš esmės sutampa su nurodytais apgadinimais ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikti darbai buvo nesusiję su įvykio metu padarytais apgadinimais. Atsakovė teigia, kad išmokėtos žalos dydis yra per didelis ir turi būti mažinimas, o kai kurie atlikti darbai nėra susiję su įvykio metu padaryta žala, tačiau savo teiginių leistinomis priemonėmis neįrodė, nepateikė teismui jokių įrodymų dėl žalos dydžio netinkamo paskaičiavimo ar alternatyvaus žalos dydžio apskaičiavimo (CPK 12 str., 178 str.).

Nagrinėjamu atveju nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškę neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu), t.y. nepakankama jai priklausančio turto priežiūra, nesiėmimu jokių veiksmų bei priemonių, būtinų bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl kurių kilo žala, t. y. trūkus šachtoje paskirstomajam vamzdžiui buvo aplietos UAB „Žvejų vaistinė“ priklausančios patalpos, todėl ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo regreso teisę į atsakingą asmenį – atsakovę. Atsakovė neįrodė, jog savo pareigas vykdė tinkamai. Konstatuotina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, nes per nustatytą terminą ieškovui neatlygino padarytos žalos (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.), todėl ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir ieškovui iš atsakovės priteistinas 2490,00 Lt žalos atlyginimas. Teismas pažymi, kad iš atsakovės priteisiamas žalos dalis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes yra visos būtinosios sąlygos dalinei civilinei atsakomybei kilti. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Be to, teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti žalos dydį.

Atsakovė, praleidusi prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti ieškovui netesybas –procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.). Iš atsakovo priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 63,00 Lt žyminis mokestis, ir 722,00 Lt už advokato teisinę pagalbą (2014-03-28 mokėjimo nurodymas Nr. 98624, žyminis mokestis, 63,00 Lt sumai, 2014-10-07 mokėjimo nurodymas Nr. 71369, už kelionės išlaidas c.b. Nr. 2-7129-897/2014, 452,00 Lt sumai, 2014-11-20 mokėjimo nurodymas Nr. 72101, už kelionės išlaidas c.b. 2-7129-897, 270,00 Lt sumai). Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 63,00 Lt žyminis mokestis, 722,00 Lt už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 str.1 d. 9 p., 93 str. 1 d., 98 str.1 d.). 2014-04-28 prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už ieškinio atsakovei UAB „Marių valdos“, 1300,00 Lt sumai, ir 2012-05-07 internetinis pavedimas už ieškinio parengimą teisme/kelionės išlaidų apmokėjimas c.b. Nr. 2-676-90/2012, 14497,31 Lt sumai neturi ryšio su nagrinėjama byla Nr. 2-1330-897/2015 (buvęs bylos Nr. 2-7129-897/2015), todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje keičiama oficiali valiuta iš lito į eurą, visos priteistinos sumos konvertuojamos į eurus pagal oficialų lito ir euro kursą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 721,15 Eur (2490,00 Lt) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 721,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2014-05-09, dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 227,35 Eur (785,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB „Jūros būstas“, 140514359.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Tamulevičienė